Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. P. advokato Vinco Pacevičiaus skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl Austrijos Respublikos Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžio pripažinimo ir A. P. juo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perėmimo iš Austrijos Respublikos Lietuvos Respublikai dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Austrijos Respublikos Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžio, liudijimo bei Graco aukštesniojo žemės teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendžio duomenimis, A. P., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuteistas už tai, kad būdamas nusikalstamo susivienijimo nariu kartu su mažiausiai vienu šio susivienijimo nariu ir atskirai ieškomu asmeniu, įsilauždamas įgijo, paėmė arba bandė paimti svetimus kilnojamuosius daiktus, o būtent brangius lengvuosius automobilius - iš viso už EUR 300.000,- viršijančią sumą, t. y. vykdė įsilaužimus ir siekė daiktus įgyti pats arba juos perleisti tretiesiems asmenims bei planavo nuolat vykdydami sunkius nusikaltimus (baudžiamojo kodekso § 127 str., 128 str. 2d. 129 str. 1d. 1 paragrafas, 130 str. 2d. , BK 15 str. BK 229 str. 1d.). Austrijos Respublikos Graco Aukštesniojo žemės teismo sprendimu jam buvo paskirta 7 mėtų laisvės atėmimo bausmė. Austrijos Respublikos federalinės teisingumo ministerija, vadovaudamasi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR), prašė spręsti Austrijos Respublikos Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi tenkino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl Austrijos Respublikos Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžio, priimto A. P. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad Austrijos Respublikos Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu A. P. nustatyta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius (didelės vertės svetimo turto vagystė arba svetimo turto vagystė dalyvaujant organizuotoje grupėje), už kurio padarymą BK 178 straipsnio 3 dalies straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki aštuonių metų. Tuo pagrindu minėtą nuosprendį pripažino ir priėmė sprendimą vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. A. P., nuteistam Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, nustatytas veikas ir paskirtą bausmę suderino su BK 178 straipsnio 3 dalimi ir paliko paskirtą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nuteistajam nutarta skaičiuoti nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. Į bausmės laiką įskaityti A. P. atliktą bausmės laiką.Skunde nuteistojo A. P. gynėjas atstovas Vincas Pacevičius prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį, kuria pripažintas Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m, kovo 31 d. nuosprendis A. P. atžvilgiu ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ir neperduoti A. P. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymui Lietuvos Respublikos teritorijoje.Skunde teigiama, kad vertinant nuteistojo perdavimo iš vienos valstybės kitai faktą, reikia gerbti žmogaus teises, kurios yra ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija), todėl valstybė turi sudaryti sąlygas nuteistajam, kuris jau sulaukęs bausmės, grįžti į visuomenę. Europos Tarybos konvencijoje yra numatyta, kad jeigu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę valstybėje, kuri yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba jis turi giminių, draugų, t. y. turi tuos socialinius ryšius, kurie padės jam dar labiau tuos ryšius plėtoti ir kurie vėliau padės grįžti į visuomenę, kai laisvės atėmimo bausmė pasibaigs, natūralu, kad tokios aplinkybės yra rimtas pagrindas nuteistąjį perduoti būtent į tą valstybę, kur tie socialiniai ryšiai yra pakankamai gerai išplėtoti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. P. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą, tokių aplinkybių nenustatinėjo, jų nevertino ir nemotyvavo. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Austrijos Respublikos kalėjimuose yra tam tikros išskirtinės sąlygos dėl jos išsivystymo, pragyvenimo lygio, dėl lygtinio paleidimo į laisvę klausimas sprendžiamas kur kas liberaliau. Lietuvoje iškiltų problemų ne tik dėl buvimo sąlygų, bet dar ir problemų dėl lygtinio paleidimo, probacijos sistemos skirtumų. Vakarų Europos valstybėse pirmą kartą nusikaltusiems asmenims sudarytos tikrai geros sąlygos atlikti bausmę. Skunde teigiama, kad Lietuvos kalėjimuose sąlygos yra netinkamos ir tai ne kartą yra pripažinęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT). Skundo autoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į pareikštą A. P. rašytinį nesutikimą, nepagrįstai ir neteisėtai neatsižvelgė į nesutikimą dėl perkėlimo iš Austrijos Respublikos įkalinimo įstaigos į Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigą, taip pat į šio nesutikimo motyvus. Teisingumo ministerija neišsamiai ir netinkamai vertino faktines aplinkybes, nes neatsižvelgė į Austrijos Respublikos Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą bei likusią bausmės dalį. Iš Austrijos Respublikos kalėjimo nuteistasis A. P. bus perkeltas į griežtesnio režimo kalėjimą. Pažymi, kad valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu . Teisingumo ministerija šių reikalavimų neužtikrino, taip pat nepatvirtino, kad atliekant bausmę Lietuvos kalėjime bus besąlygiškai laikomasi reikalavimo nepabloginti nuteistojo A. P. padėties, nepailginti paskirtos bausmės, nepasunkinti nuteistojo teisinės padėties. Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Vinco Pacevičiaus skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 10 straipsnyje įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kurios savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Tiek minėtose Konvencijos nuostatose, tiek 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 8 straipsnio nuostatose imperatyviai numatyta, kad adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančioje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ir trukmės, ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos ir BK 8 straipsnio 1 dalyje.

7.1.Iš bylos duomenų matyti, kad vadovaujantis Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Austrijos Respublikos federalinės teisingumo ministerija prašė spręsti Austrijos Respublikos Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžio pripažinimo ir juo A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimą. Toks prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad nuteistasis A. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pastovią gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini).

7.2. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ yra įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant galima atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (3 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ teismas, nusprendęs pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

7.3. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Austrijos Respublikos Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės A. P. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padaryta veika, dėl kurios jis nuteistas pagal Austrijos Respublikos BK 127 straipsnį, 128 straipsnio 2 dalį 129 straipsnio 1 dalį, 1 paragrafas, 130 straipsnio 2 dalį, BK 15 straipsnį, BK 229 straipsnio 1 dalį, – atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį. Teismas tinkamai nustatytas veikas ir paskirtą bausmę suderino su BK 178 straipsnio 3 dalį ir paliko paskirtą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą septyneriems metams, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose.

7.4. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepažeidė 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 3 straipsnio reikalavimų. Nors nuteistasis A. P. nesutiko būti perduotas Lietuvai, tačiau nuteistojo sutikimas ar nesutikimas dėl bausmės atlikimo perdavimo nėra būtina ir privaloma sąlyga nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui, kadangi nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje (pamatinio Sprendimo 2008/909/TVR 6 str. 2 p.). Be to, Austrijos Respublikos Federalinės užsieniečių ir prieglobsčio reikalų tarnyba 2016 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą deportuoti asmenį iš Austrijos Respublikos, šis draudimas būti šalyje neterminuotas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1, 2 dalys).

7.5. Atsakant į gynėjo skundo argumentus dėl nuteistajam palankesnių lygtinio paleidimo sąlygų pagal Austrijos Respublikos teisinę sistemą, pažymima, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, bausmės vykdymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės (šiuo atveju Lietuvos Respublikos) teisė. Tik vykdančiosios valstybės institucijos yra kompetentingos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas su tuo susijusias priemones, įskaitant lygtinio paleidimo pagrindus. Kaip jau minėta šiuo atveju aukštesnysis teismas pripažino, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas nepažeidė 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 3 straipsnio reikalavimų ir priėmė teisėtą sprendimą pripažinti Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendį A. P. atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

7.6. Kiti skundo teiginiai, jog iš Austrijos Respublikos kalėjimo nuteistasis A. P. bus perkeltas į griežtesnio režimo kalėjimą, kad Lietuvos kalėjimuose sąlygos yra netinkamos ir tai ne kartą yra pripažinęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, yra nepagrįstos jokiais faktais, tik subjektyviu skundo autoriaus vertinimu, todėl laikytinos deklaratyvaus pobūdžio. Be kita ko, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai yra priimami nagrinėjant konkrečius atvejus ir todėl nėra jokio teisinio pagrindo teiginiui, kad padarytos išvados kitose bylose leistų konstatuoti, jog netinkamos sąlygos bausmės vykdymo įstaigoje bus taikomos ir nuteistajam A. P..

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam A. P. Austrijos Respublikos Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžio paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. advokato Vinco Pacevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.