Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-04 · Byla Nr. ATP-91-327/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-3633-919/2013Nutarimas · 2013-12-05Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-91-327/2014Nutartis · 2014-02-04Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-10363-358/2015Nutartis · 2015-12-21Kauno apylinkės teismas
  4. A2.13.-5476-540/2016Nutartis · 2016-06-30Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-04
Bylos Nr.
ATP-91-327/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03013-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-91-327/2014Proceso Nr. 4-69-3-03013-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimo K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimu K. M. nubaustas už tai, kad 2013-03-21, apie 16.45 val., prie (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,41 pro­milių girtumas), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, jo nesustabdė ir atsitrenkė į stovėjusią transporto prie­mo­nę, bei ją apgadino, be to, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio vairuotojo, apie tai nepra­ne­šė policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 234 p. ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažei­di­mų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir 130 str.

K. M. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. – keturių tūkstančių litų bauda su teisės vai­ruo­ti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 130 str. 1 d. – trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., galutine administracine nuobauda K. M. paskirta keturių tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Šalies argumentai

K. M. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo gruodžio 5 d. nutarimą ir admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad byloje nesurinkta ob­jek­tyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pa­žei­dimus, todėl visos byloje esančios abejonės dėl 2013-03-21 įvykio aplinkybių turi būti vertinamos ad­ministracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Jis nepripažįsta ir byloje nėra surinkta įrodymų apie tai, kad nurodomą dieną būtent jis vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas šią savo išvadą grindė dviejų tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų – par­duo­tuvės (duomenys neskelbtini) darbuotojų – V. P. ir R. R. tyrimo metu duotais paaiš­ki­ni­mais, tačiau nepagrįstai atmetė šių liudytojų parodymus teisme bei nutarime visiškai nepasisakė dėl liudytojų nurodytų aplinkybių, jog tyrimo metu jų parodymai buvo išgauti grasinimo ir psi­cho­lo­gi­nio spaudimo įtakoje. Abi liudytojos nurodė, kad joms buvo daromas policijos pareigūnų spau­di­mas, nurodė, kad jos buvo gąsdinamos baudžiamųjų bylų iškėlimu, verčiamos nurodyti, kad nuot­rau­koje nurodomas asmuo yra K. M. ir būtent jis vairavo automobilį. Be to, teismas be jokio pa­grindo nutarime nurodė, kad būtent iš jo pusės galėjo būti daromas spaudimas liudytojoms, nors nei viena iš jų nei tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu tokios aplinkybės nepaminėjo. Teismas savo iš­vadą nutarime grindė policijos pareigūnų, kurie nebuvo pažeidimo pa­da­rymo įvykio vietoje metu, todėl apklausoje kėlė tik savo versijas paaiškinimais, kurie iš esmės prieš­tarauja V. P. ir R. R. duotiems paaiškinimams. Šios liudytojos tiesiogiai nenurodė, kad įvykio dieną būtent K. M. vairavo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Teis­mas nutarime be jokio pa­grin­do konstatavo, kad “liudytojai D. Č. ir S. K. pa­tvir­tino, kad parduotuvės pardavėjos nurodė K. M., kaip vairavusį automobilį ir sukėlusį eismo įvy­kį”. Tik liudytojai V. P. nurodžius, kad automobilį vairavo vyras, 45 m amžiaus, stam­baus kūno sudėjimo, tam­sių, trumpų plaukų, pamačiusi jį atpažintų, o vėliau duotuose paaiš­ki­ni­muose (2013-04-22, b. l. 23) nurodžius, kad automobilį vairavo asmuo, kurį ji atpažino iš jai pa­teiktos nuotraukos, tačiau byloje tokios nuotraukos nėra ir paaiškinimuose neįvardytas vairavusio asmens vardas arba pavardė. Be to, liudytojos R. R. 2013-03-22 paaiškinime nurodomi faktai prieštarauja pareigūnų tar­nybiniuose pranešimuose nurodomiems fak­tams, t. y. pareigūnai tei­gia, kad pardavėjos nurodė, kad automobilį vairavo K. M., nors liu­dy­to­ja V. P. mi­nė­tą dieną jokių paaiškinimų nedavė. Liudytoja R. R. paaiškinimuose nurodė, kad „vai­ruo­tojo neatpažintų, apibūdinti jo negali“. Esant tokiems esminiams prieštaravimams tarp faktinių įvy­kio dalyvių ir policijos pa­rei­gū­nų paaiškinimų ir tarnybinių pranešimų, teismas turėjo šiuos prieš­ta­ra­vimus pašalinti arba liudytojų parodymais nesiremti. Teismas liudytojų V. P. ir R. R. teismo po­sė­džiu metu duotus parodymus nepagrįstai atmetė ir vadovavosi tyrimo metu duotais parodymais, kurie nepatvirtina teismo nutarime konstatuojamų faktų ir yra gauti neįs­pėjus liudytojų dėl atsa­ko­my­bės už melagingų parodymų davimą. Teisme minėtos liudytojos buvo įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl šie parodymai turi didesnę įro­do­mą­ją reikšmę, nei tyrimo metu policijos pareigūnų spaudimo įtakoje išgauti parodymai.

Skunde pažymima, kad asmens atpažinimas buvo atliktas neaiškiu būdu, nes nei prie 2013-03-22 tarnybinio pranešimo, nei prie 2013-04-22 liudytojos apklausos protokolo nėra pridėta jokių fotonuotraukų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pateikiant fotonuotraukas liudytojos būtų atpažinusios K. M. ir nurodžiusios jį, kaip eismo įvykį sukėlusį asmenį. Be to, teismas nepa­grįs­tai atmetė ir išsamiau netyrė liudytojos V. M. paaiškinimų, kuriais ji pripažino, kad mi­nėtą dieną K. M. užmigus automobilyje, ji nuvairavo automobilį į kiemą bei sukėlė eismo įvy­kį. Aplinkybę, kad jis 2013-03-21 dieną atvykusiems patruliams aiškino, kad vairavo “kažkokia mergina” patvirtino ir patrulis R. N., tačiau teismas tos aplinkybės netyrė, prieštaravimo tarp šių liudytojų parodymų ir kitų pareigūnų paaiškinimų nepašalino, šių parodymų nevertino ir be mo­tyvacijos juos atmetė. Kad K. M. buvo rastas miegantis automobilyje, dar nereiškia vairavimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių G. G. priklausančio auto­mo­bilio sužalojimus – fotonuotraukų, įvykio schemos. Nėra jokių duomenų apie sužalojimų nusta­tymą ir buvimą nei 2013-03-21, nei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną (2013-03-22).

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Adminis­tra­ci­nės veiklos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

K. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­nami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vi­seto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuosek­lu­mas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šal­ti­nių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuo­jauta, o įro­dy­mais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikš­mingi faktai, iš­ke­liamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinky­bėms, todėl apylinkės teismo nutarimas laikomas pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas pri­ta­ria apy­linkės teismo padarytoms išvadoms, jog K. M. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. Nors pažeidėjas savo kaltę ir tai, kad vairavo transporto priemonę, neigė, tačiau ji įrodyta byloje surinktais duomenimis.

Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo išvados yra neteisingos, prieštarauja byloje su­rink­tiems įrodymams. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2013-03-21 (duomenys neskelbtini) namo kieme automobilyje „VW Passat“ vairuotojo vietoje buvo rastas mie­gan­tis neblaivus K. M.. Parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotojos tyrimo metu paaiškinimuose nurodė, kad dirbant parduotuvėje, per langą pastebėjo, kaip automobilis „VW Passat“ atsitrenkė į stovintį automobilį, po smūgio vairuotojas pavažiavo apie 2 metrus, pasiėmė mobilaus ryšio telefoną, kaž­kam bandė skambinti, po maždaug 1 min. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)namo kiemą. Taip pat nu­rodė, kad vairuotojas buvo apie 45 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų. Liudytojos R. R. ir V. P., (duomenys neskelbtini) parduotuvės pardavėjos, visiems policijos pareigūnams, kurie su jomis bendravo skirtingomis dienomis nurodė identiškas įvykio aplinkybės. Liudytoja B. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad liudytoja V. P. 2013-04-22 atpažino eismo įvykį sukėlusį asmenį iš jai pateiktos K. M. fotonuotraukos. Be to, liudytojos policijos pareigūnams D. Č. ir S. K. 2013-03-22 pačios parodė pareigūnams už nugarų einantį K. M. ir pasakė, kad būtent jis 2013-03-21 vairuodamas automobilį, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Be to, pažeidėjas gyvena tame pačiame name, kuriame yra įrengta (duomenys neskelbtini) parduotuvė, iki įvykio jis ne kartą buvo toje parduotuvėje ir pardavėjoms buvo pažįstamas, todėl iš karto po pažeidimo padarymo liudytojos neabejodamos nurodė, kad automobilį vairavo jis.

Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad policijos pareigūnai ar kiti asmenys, apie įvykį pranešdami policijai ir apklausti iš karto po įvykio, siekė apkalbėti apeliantą ar buvo su­in­teresuoti bylos baigtimi, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo jais netikėti. Nors K. M. ape­lia­ciniame skunde teigia, kad pirminiai liudytojų paaiškinimai buvo „išgauti policijos pareigūnų da­ro­mo spaudimo ir gąsdinimo įtakoje", tačiau teismas nenustatė jokių įrodymų ar priežasčių, dėl kurių pa­reigūnai tokį spaudimą galėjo daryti, tokių priežasčių savo skunde nenurodė ir apeliantas. Liu­dytojų V. P. ir R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai yra aiškūs, nuo­seklūs, buvo paimti iškart po įvykio, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Be to, liudy­to­jų parodymus patvirtina ir bylos medžiagoje esantis objektyvus įrodymas – garso įrašas, kuriuo už­fiksuotas 2013-03-21, apie 16.46 val. bendruoju pagalbos telefonu 112 gautas pranešimas apie tai, kad girtas vairuotojas sudaužė automobilį priešais (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), o paskui nuvažiavo į kiemą. Nors šios liudytojos teismo posėdžio metu jau nurodė, kad neži­no ir nematė, kas vairavo automobilį, sukėlusį eismo įvykį, teismas pagrįstai jais vadovavosi tiek, kiek jie atitinka kitus įrodymus.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė ir išsamiau netyrė liudytojos V. M. paaiškinimų, kur ji nuridė, kad K. M. užmigus automobilyje, ji nuvairavo jo automobilį į kiemą bei sukėlė eismo įvykį. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuo­mone, kad toks pažeidėjo giminaitės paaiškinimas laikytinas tik gynybine K. M. versija sie­kiant padėti jam išvengti atsakomybės, kadangi šios versijos nepatvirtina jokia kita objektyvia bylos medžiaga. Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, apylinkės teismas pašalino byloje kilusius neaiš­kumus ir rėmėsi tinkamai ištirtais ir kitus įrodymus atitinkančiais įrodymais.

Taip pat nepagrįstas ir apelianto skundo teiginys apie tai, kad byloje nėra nustatytas apga­din­to automobilio žalos faktas. Bylos medžiagoje esančioje eismo įvykio schemoje yra kons­ta­tuo­ta, kad K. M. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, o nukentėjusiojo G. G. automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas bamperis. K. M. automobilio apgadinimų pobūdis atitiko padarytam nukentėjusiojo automobiliui. Be to, nu­ken­tėjusysis G. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jo automobilio užpakalinis bamperis buvo įstumtas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instan­ci­jos teismas konstatuoja, kad K. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas palie­ka­mas nepakeistas, o ape­lia­ci­nis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Viktoras Preikšas