- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-91-327/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03013-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimo K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimu K. M. nubaustas už tai, kad 2013-03-21, apie 16.45 val., prie (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,41 promilių girtumas), vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, jo nesustabdė ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę, bei ją apgadino, be to, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio vairuotojo, apie tai nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 234 p. ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. ir 130 str.
K. M. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. – keturių tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 130 str. 1 d. – trijų tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., galutine administracine nuobauda K. M. paskirta keturių tūkstančių litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
K. M. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo gruodžio 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, todėl visos byloje esančios abejonės dėl 2013-03-21 įvykio aplinkybių turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Jis nepripažįsta ir byloje nėra surinkta įrodymų apie tai, kad nurodomą dieną būtent jis vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas šią savo išvadą grindė dviejų tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų – parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotojų – V. P. ir R. R. tyrimo metu duotais paaiškinimais, tačiau nepagrįstai atmetė šių liudytojų parodymus teisme bei nutarime visiškai nepasisakė dėl liudytojų nurodytų aplinkybių, jog tyrimo metu jų parodymai buvo išgauti grasinimo ir psichologinio spaudimo įtakoje. Abi liudytojos nurodė, kad joms buvo daromas policijos pareigūnų spaudimas, nurodė, kad jos buvo gąsdinamos baudžiamųjų bylų iškėlimu, verčiamos nurodyti, kad nuotraukoje nurodomas asmuo yra K. M. ir būtent jis vairavo automobilį. Be to, teismas be jokio pagrindo nutarime nurodė, kad būtent iš jo pusės galėjo būti daromas spaudimas liudytojoms, nors nei viena iš jų nei tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu tokios aplinkybės nepaminėjo. Teismas savo išvadą nutarime grindė policijos pareigūnų, kurie nebuvo pažeidimo padarymo įvykio vietoje metu, todėl apklausoje kėlė tik savo versijas paaiškinimais, kurie iš esmės prieštarauja V. P. ir R. R. duotiems paaiškinimams. Šios liudytojos tiesiogiai nenurodė, kad įvykio dieną būtent K. M. vairavo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Teismas nutarime be jokio pagrindo konstatavo, kad “liudytojai D. Č. ir S. K. patvirtino, kad parduotuvės pardavėjos nurodė K. M., kaip vairavusį automobilį ir sukėlusį eismo įvykį”. Tik liudytojai V. P. nurodžius, kad automobilį vairavo vyras, 45 m amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, tamsių, trumpų plaukų, pamačiusi jį atpažintų, o vėliau duotuose paaiškinimuose (2013-04-22, b. l. 23) nurodžius, kad automobilį vairavo asmuo, kurį ji atpažino iš jai pateiktos nuotraukos, tačiau byloje tokios nuotraukos nėra ir paaiškinimuose neįvardytas vairavusio asmens vardas arba pavardė. Be to, liudytojos R. R. 2013-03-22 paaiškinime nurodomi faktai prieštarauja pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodomiems faktams, t. y. pareigūnai teigia, kad pardavėjos nurodė, kad automobilį vairavo K. M., nors liudytoja V. P. minėtą dieną jokių paaiškinimų nedavė. Liudytoja R. R. paaiškinimuose nurodė, kad „vairuotojo neatpažintų, apibūdinti jo negali“. Esant tokiems esminiams prieštaravimams tarp faktinių įvykio dalyvių ir policijos pareigūnų paaiškinimų ir tarnybinių pranešimų, teismas turėjo šiuos prieštaravimus pašalinti arba liudytojų parodymais nesiremti. Teismas liudytojų V. P. ir R. R. teismo posėdžiu metu duotus parodymus nepagrįstai atmetė ir vadovavosi tyrimo metu duotais parodymais, kurie nepatvirtina teismo nutarime konstatuojamų faktų ir yra gauti neįspėjus liudytojų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teisme minėtos liudytojos buvo įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl šie parodymai turi didesnę įrodomąją reikšmę, nei tyrimo metu policijos pareigūnų spaudimo įtakoje išgauti parodymai.
Skunde pažymima, kad asmens atpažinimas buvo atliktas neaiškiu būdu, nes nei prie 2013-03-22 tarnybinio pranešimo, nei prie 2013-04-22 liudytojos apklausos protokolo nėra pridėta jokių fotonuotraukų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pateikiant fotonuotraukas liudytojos būtų atpažinusios K. M. ir nurodžiusios jį, kaip eismo įvykį sukėlusį asmenį. Be to, teismas nepagrįstai atmetė ir išsamiau netyrė liudytojos V. M. paaiškinimų, kuriais ji pripažino, kad minėtą dieną K. M. užmigus automobilyje, ji nuvairavo automobilį į kiemą bei sukėlė eismo įvykį. Aplinkybę, kad jis 2013-03-21 dieną atvykusiems patruliams aiškino, kad vairavo “kažkokia mergina” patvirtino ir patrulis R. N., tačiau teismas tos aplinkybės netyrė, prieštaravimo tarp šių liudytojų parodymų ir kitų pareigūnų paaiškinimų nepašalino, šių parodymų nevertino ir be motyvacijos juos atmetė. Kad K. M. buvo rastas miegantis automobilyje, dar nereiškia vairavimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių G. G. priklausančio automobilio sužalojimus – fotonuotraukų, įvykio schemos. Nėra jokių duomenų apie sužalojimų nustatymą ir buvimą nei 2013-03-21, nei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną (2013-03-22).
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
K. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutarimas laikomas pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog K. M. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. Nors pažeidėjas savo kaltę ir tai, kad vairavo transporto priemonę, neigė, tačiau ji įrodyta byloje surinktais duomenimis.
Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo išvados yra neteisingos, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2013-03-21 (duomenys neskelbtini) namo kieme automobilyje „VW Passat“ vairuotojo vietoje buvo rastas miegantis neblaivus K. M.. Parduotuvės (duomenys neskelbtini) darbuotojos tyrimo metu paaiškinimuose nurodė, kad dirbant parduotuvėje, per langą pastebėjo, kaip automobilis „VW Passat“ atsitrenkė į stovintį automobilį, po smūgio vairuotojas pavažiavo apie 2 metrus, pasiėmė mobilaus ryšio telefoną, kažkam bandė skambinti, po maždaug 1 min. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)namo kiemą. Taip pat nurodė, kad vairuotojas buvo apie 45 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų. Liudytojos R. R. ir V. P., (duomenys neskelbtini) parduotuvės pardavėjos, visiems policijos pareigūnams, kurie su jomis bendravo skirtingomis dienomis nurodė identiškas įvykio aplinkybės. Liudytoja B. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad liudytoja V. P. 2013-04-22 atpažino eismo įvykį sukėlusį asmenį iš jai pateiktos K. M. fotonuotraukos. Be to, liudytojos policijos pareigūnams D. Č. ir S. K. 2013-03-22 pačios parodė pareigūnams už nugarų einantį K. M. ir pasakė, kad būtent jis 2013-03-21 vairuodamas automobilį, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Be to, pažeidėjas gyvena tame pačiame name, kuriame yra įrengta (duomenys neskelbtini) parduotuvė, iki įvykio jis ne kartą buvo toje parduotuvėje ir pardavėjoms buvo pažįstamas, todėl iš karto po pažeidimo padarymo liudytojos neabejodamos nurodė, kad automobilį vairavo jis.
Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad policijos pareigūnai ar kiti asmenys, apie įvykį pranešdami policijai ir apklausti iš karto po įvykio, siekė apkalbėti apeliantą ar buvo suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo jais netikėti. Nors K. M. apeliaciniame skunde teigia, kad pirminiai liudytojų paaiškinimai buvo „išgauti policijos pareigūnų daromo spaudimo ir gąsdinimo įtakoje", tačiau teismas nenustatė jokių įrodymų ar priežasčių, dėl kurių pareigūnai tokį spaudimą galėjo daryti, tokių priežasčių savo skunde nenurodė ir apeliantas. Liudytojų V. P. ir R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai yra aiškūs, nuoseklūs, buvo paimti iškart po įvykio, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Be to, liudytojų parodymus patvirtina ir bylos medžiagoje esantis objektyvus įrodymas – garso įrašas, kuriuo užfiksuotas 2013-03-21, apie 16.46 val. bendruoju pagalbos telefonu 112 gautas pranešimas apie tai, kad girtas vairuotojas sudaužė automobilį priešais (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), o paskui nuvažiavo į kiemą. Nors šios liudytojos teismo posėdžio metu jau nurodė, kad nežino ir nematė, kas vairavo automobilį, sukėlusį eismo įvykį, teismas pagrįstai jais vadovavosi tiek, kiek jie atitinka kitus įrodymus.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė ir išsamiau netyrė liudytojos V. M. paaiškinimų, kur ji nuridė, kad K. M. užmigus automobilyje, ji nuvairavo jo automobilį į kiemą bei sukėlė eismo įvykį. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad toks pažeidėjo giminaitės paaiškinimas laikytinas tik gynybine K. M. versija siekiant padėti jam išvengti atsakomybės, kadangi šios versijos nepatvirtina jokia kita objektyvia bylos medžiaga. Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, apylinkės teismas pašalino byloje kilusius neaiškumus ir rėmėsi tinkamai ištirtais ir kitus įrodymus atitinkančiais įrodymais.
Taip pat nepagrįstas ir apelianto skundo teiginys apie tai, kad byloje nėra nustatytas apgadinto automobilio žalos faktas. Bylos medžiagoje esančioje eismo įvykio schemoje yra konstatuota, kad K. M. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, o nukentėjusiojo G. G. automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas bamperis. K. M. automobilio apgadinimų pobūdis atitiko padarytam nukentėjusiojo automobiliui. Be to, nukentėjusysis G. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jo automobilio užpakalinis bamperis buvo įstumtas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.