Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui D. J.

institucijos teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus atstovei L. Ž.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. J., S. M., Suvalkijos socialinės globos namams, asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu A. J., institucijos teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriui dėl asmens pripažinimo neveiksniu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu, pareiškėjo atstovė prokurorė S. G. nurodė, jog A. J. šiuo metu gyvena Suvalkijos socialinės globos namuose. A. J. nustatytas specialus nuolatinės slaugos pobūdis. Jo elgesys yra neadekvatus, jis negali savimi pasirūpinti. Taip pat pareiškėja prašo išspęsti klausimą dėl globos nustatymo A. J..

Suvalkijos socialinės globos namų atstovas advokatas E. R. prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad A. J. yra globos namų gyventojas ir suinteresuotas asmuo sutinka atlikti globėjo ir turto administratoriaus funkcijas.

Suinteresuoto asmens A. J. atstovė advokatė S. S. prašo pareiškimą tenkinti. Atstovaujamojo A. J. globėju ir turto administratoriumi paskirti Suvalkijos socialinės globos namus .

Išvadą teikiančios institucijos atstovė L. Ž. prašo pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tenkinti, kadangi A. J. yra neįgalus ir jam reikalingas nuolatinės priežiūros poreikis. Šiuo metu jis gyvena Suvalkijos socialinės globos namuose, kurie sutinka atlikti globėjo funkcijas. Skyriaus nuomone jam tikslinga nustatyti globą ir globėju bei turto administratoriumi paskirti Suvalkijos socialinės globos namus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas dalinai.

Pareiškėja prokurorė S. G. prašo pripažinti A. J. neveiksniu ir nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas D. J. prašymas dėl A. J. pripažinimo neveiksniu. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui A. J. dėl demencijos, kai yra vidutinis pažinimo sutrikimas, yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, nustatytas 20 procentų darbingumo lygis. Jo elgesys yra neadekvatus, jis negali savimi pasirūpinti. A. J. dėl esamos būklės nesiorientuoja laike, nežino kurie dabar metai, mėnuo, diena, negali pasakyti kiek jam yra metų. Pažįsta skaičius, tačiau sugeba atlikti tik nesudėtingus matematinius veiksmus. Nors ir pažįsta pinigus, tačiau maišo valiutas Lietuvoje, negeba suskaičiuoti pinigų ir nesuvokia jų vertės. Nesuvokia kiek ir kokių pajamų gauna per mėnesį, nežino kiek kainuoja pagrindiniai maisto produktai, nesuvokia kas yra mokesčiai. Nežino kas yra turtas, nežino ar turi kokio nors turto. Nesiorientuoja kur randasi, nežino kur yra jo namai. Jis negali savarankiškai užpildyti jokio dokumento, nepajėgus atstovauti savęs viešojo administravimo ir kitose įstaigose, nesiorientuoja viešojoje aplinkoje. A. J. negeba vertinti savo sveikatos būklės ir nesuvokia ar turi sveikatos problemų, negali savarankiškai laikytis medikų nurodymų dėl vaistų vartojimo, negali numatyti pasekmių dėl medikamentų nevartojimo. Nesupranta savo šeimyninės padėties, žino kiek turi vaikų, bet negali nurodyti kokio amžiaus ir kokie vardai.

Byloje pateikta Marijampolės socialinės pagalbos centro išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

2019 m. balandžio 2 - balandžio 9 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad A. J. serga silpnaprotyste – Demencija, sergant kitomis kitur klasifikuojamomis ligomis. Konstatuotas sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamo) pobūdžio. A. J. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.; paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityje: sveikatos priežiūros srityje, šeimos santykių srityje, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių, politinių teisių įgyvendinimo srityje, savitvarkos įgūdžių srityje.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir esamus įrodymus, A. J. pripažintinas neveiksniu tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad A. J. psichikos sutrikimas egzistuoja nuolat, o jo sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis yra visiškai apatiškas bet kokiai veiklai ir bijo pokyčių, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti jis iš esmės negali dėl psichikos sutrikimo pobūdžio ir vidinės demotyvacijos ir nedarbingumo. Todėl pripažinti jį neveiksniu šioje srityje, kuri jam nėra aktuali, ir kurioje jam nekyla jokių pavojų nėra būtinybės. Tuo tarpu riboti A. J. veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją.

Taip pat nėra prasmės riboti A. J. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje jis galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jo veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad A. J. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse jis pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdamas jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimų A. J. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Asmeninių neturtinių santykių srityse tokiose kaip savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nesuvokia, kad jo priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jam pačiam. Todėl kitose srityse A. J. pripažintinas neveiksniu.

Pareiškėja prašo nustatyti A. J. globą ir globėju bei turto administratoriumi paskirti Suvalkijos socialinės globos namus. Sutinkamai su LR CPK 468 str.4d. , 505 str., bei atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikti dokumentai ir išreikalauti visi duomenys, prašymas tenkintinas.

Kadangi A. J. dėl sveikatos būklės – yra visiškai priklausomas nuo kito asmens, todėl negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių, dėl ko jam nustatytina globa. Globėju paskiriant Suvalkijos socialinės globos namus, nes šiuose namuose jis gyvena šiuo metu (CK 3.277 str.). Teismui nekyla abejonių dėl suinteresuoto asmens tinkamumo atlikti globėjo pareigas, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 3.277 str., 3.245 str.).

Sutinkamai su LR CK 3.245 str., kai neveiksnus asmuo turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuriam reikalinga priežiūra, teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriaus pareigas sutinka atlikti Suvalkijos socialinės globos namai. Išaiškintina, kad administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais. Administratorius turi laikytis CK 3.244 str. 2-3 dalyse nustatytų veiklos ribojimų sudarant sandorius: visus sandorius, susijusius su neveiksnaus asmens nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, taip pat su kitu neveiksnaus asmens turtu (kilnojamaisiais daiktais, vertybiniais popieriais, pinigais, turtinėmis teisėmis), jeigu sudarius sandorį, jo turtas sumažėtų ar kitais būtų suvaržytos daiktinės teisės į jį, administratorius gali sudaryti tik išankstiniu teismo leidimu. Turto administratoriui taip pat taikomas CK 6.470 str. 1 dalyje nurodytas ribojimas sudaryti dovanojimo sutartis. Pažymėtina, kad būtų išvengta interesų konflikto, administratorius, jo sutuoktinis ir artimieji giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys) negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu šitai atitinka globotinio interesus. Turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus globą, taip pat nušalinus administratorių arba pakeitus jį kitu asmeniu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti dalinai.

Pripažinti A. J. a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose srityse:

- gebėjimų priimti kasdieninius sprendimus turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais – maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo-nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje.

-gebėjimų priimti sprendimus asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Nustatyti A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

A. J. a. k. (duomenys neskelbtini) globėju ir turto administratoriumi, paskirti Suvalkijos socialinės globos namus, įm. k. 190796758, adresas Marijampolės savivaldybė Šunskų seniūnija, Katiliškių kaimas.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 d., apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.