Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-06-26 · Civilinė byla Nr. e2-264-889/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-26
Bylos Nr.
e2-264-889/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05099-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Ieškovas
D. J.
Atsakovas
S. Č.
Kategorijos
  • 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-264-889/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05099-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,sekretoriaujant Indrei Grublienei,dalyvaujant ieškovo D. J. atstovui advokato padėjėjui G. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui S. Č. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1200 Eur negautų pajamų už nuomą, 1959,09 Eur gaisro padarytos žalos dydį, 121 Eur žalos vertinimo suma, viso – 3280,09 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, jog kilusio gaisro metu bute, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui S. Č., siekiant, kad ugnis neišplistų į gretimas patalpas, panaudojus gesinimui vandenį, buvo užlietas žemiau esantis butas, nuosavybės teise priklausantis ieškovui. Užlietas būstas nebuvo apdraustas būsto draudimu. Nurodoma, jog atsakovas pranešimu buvo informuotas, jog 2019 m. gegužės 29 dieną 12.00 val. bus fiksuojami ir apžiūrimi buto, adresu (duomenys neskelbtini), apgadinimai, atsiradę po buto užliejimo, gesinant gaisrą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas neatvyko. Siekiant nustatyti gaisro padarytos žalos dydį, užliejus butą vandeniu, buvo pakviesti atestuoti UAB „Anasta“ darbuotojai, kurie įvertino buto remonto kainą – 1959,09 Eur. Už atliktą įvertinimą sumokėta 121 Eur. Remonto darbų išlaidos yra paskaičiuotos su darbų atlikimo kaina, į kurią įeina socialinio draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos, pelnas, darbo užmokestis. Ieškovas negali pradėti remonto darbų, nes dar nėra pilnai išdžiūvusi patalpa. Užlieto buto mėnesio nuomos kaina 150 Eur plius komunaliniai mokesčiai. Nuo gaisro momento negautos pajamos už nuomą sudaro 1200 Eur (8 mėn x 150 Eur paskaičiuota iki 2019-12-10).

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį, prašė jį patenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Nurodo, jog ieškinio reikalavimus grindžia byloje esančiais rašytinais įrodymais – remonto lokaline sąmata. Paaiškino, kad butas buvo įsigytas iš varžytinių, iki žalos atsiradimo buvo suremontuotas – perdažytos ir tapetais išklijuotos sienos. Remonto kaina apskaičiuota neįtraukiant buto nusidėvėjimo, kadangi viskas bute buvo užlieta vandeniu, todėl remonto būtinumas buvo neišvengiamas.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas nepateikė savo pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo, kadangi atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko. Atsakovas apie procesą buvo informuotas tinkamai.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. 2019 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini), kilo gaisras ir siekiant, kad ugnis neišplistų į gretimas patalpas, panaudojus gesinimui vandenį, buvo užlietas žemiau esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Siekiant nustatyti gaisro padarytos žalos dydį, užliejus butą vandeniu, buvo pakviesti atestuoti UAB „Anasta“ darbuotojai, kurie įvertino buto remonto kainą pagal byloje pateiktą lokalinę sąmatą – 1959,09 Eur. Nustatyta, jog butas (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui S. Č. Atsakovas ieškovo pranešimu buvo informuotas, jog 2019 m. gegužės 29 dieną 12.00 val. bus fiksuojami ir apžiūrimi buto, adresu (duomenys neskelbtini), apgadinimai, atsiradę po buto užliejimo, gesinant gaisrą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas neatvyko. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1200 Eur negautų pajamų už nuomą, 1959,09 Eur gaisro padarytos žalos dydį, 121 Eur žalos vertinimo suma, viso - 3280,09 Eur. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovas nepateikė atsiliepimo ir nedalyvavo teismo posėdžiuose.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovui kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovui kilo pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti; jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Nagrinėjamojoje byloje konstatuota, jog ieškovui priklausantis butas buvo užpiltas iš viršuje esančio 79-ojo buto, kuris kilus gaisrui buvo gesinamas vandeniu. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui S. Č. Atsakovas nepateikė savo pozicijos bylos nagrinėjimo metu, o byloje esantys duomenys (lokalinė sąmata, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažyma apie kilusį gaisrą, daugiabučio namo butų planas) patvirtina gaisro ir užpylimo faktą iš atsakovui priklausančio buto, laikytina, jog civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala konstatuotini.

Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Žalos dydžio nustatymas reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki užliejant vandeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). Sprendžiant dėl žalos dydžio, svarbu pažymėti, jog ieškovas pateikė atestuotų UAB „Anasta“ darbuotojų lokalinę sąmatą, kurie įvertino buto remonto kainą po įvykusio užliejimo, iš kurios matyti, jog atestuoti darbuotojai apžiūros metu, fiksuodami ieškovui priklausančiam butui padarytą žalą, nustatė buto patalpos pažeidimus: lubose (reikalingas lubų gruntavimas, dažymas) sienose (ardomos pertvaros, sienų vidinių ir išorinių paviršių glaistymas, gruntavimas, dažymas), grindyse (grindų izoliacijos, laminato keitimas) bei elektros instaliacijoje, kurią reikėjo pakeisti. Pažeidimai fiksuoti su fotofiksacijomis bei kiekiais. Apžiūros metu specialistas atliko matavimus ir skaičiavimus, kurių pagalba sudarė pažeistų dalių/elementų ištaisymo/remonto kiekių išklotinę, sudarė lokalinę sąmatą, detalizuodamas darbus ir išlaidas, jų kiekius bei kainas, iš viso už 1959,09 Eur su PVM. Pažymėtina, jog ieškovo prašoma kaina laikytina realia ir protinga, atsižvelgus į atliktų darbų kiekį bei medžiagų kainą.

Tokiu būdu teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės yra pakankamos faktui konstatuoti, jog užliejimo metu buvo pažeistos buto lubos, sienos, grindys bei elektros instaliacija. Nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą nepateikė teismui jokios pozicijos, CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Nesant byloje duomenų apie ieškovo reikalavimų nepagrįstumą, bei ieškovui pateikus reikalavimus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, laikytina, jog ieškovas įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas bei patirtos žalos dydį, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 1 959,09 Eur suma už gaisro metu vandeniu aplietos patalpos žalos dydį, bei 121 Eur sumą už specialistų žalos vertinimą, iš viso – 2 080,09? Eur.

Ieškovas taip pat priteisti iš atsakovo 1200 Eur negautų pajamų už nuomą. Nurodė, jog negautos pajamos paskaičiuotos už laikotarpį nuo gaisro kilimo momento, nes gaisro metu butas buvo pilnai paruoštas nuomai. Ieškovas turi kelis nekilnojamojo turto vienetus, kuriuos nuomoja. Užlieto buto mėnesio nuomos kaina 150 Eur plius komunaliniai mokesčiai. Nuomojamas butas įrašytas verslo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini).Nuo gaisro momento butas dėl jo būklės negalėjo būti nuomojamas, dėl to, kad pilnai nebuvo išdžiūvusios dėl užliejimo sudrėkusios patalpos, nebuvo galima pradėti remonto darbų, bute po gaisro atsirado blogas kvapas, dėl to nėra galimybės išnuomoti būsto - negautos pajamos iki ieškinio už aštuonių mėnesių nuomą iki 2019-12-10 sudaro 1 200 Eur.

Įstatyme įtvirtinta, kad žala yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas ir atsižvelgiant į negautų pajamų dydžio realumą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos BUAB „Mano tikslas“ v. UAB „Armitana“, bylos Nr. 3K-3-459/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo neteisėtais veiksmais, ieškovo turtui buvo padaryta žala, todėl jis negalėjo nuomoti jam nuosavybes teise priklausančio buto ir gauti pajamų. Ieškovas šioje byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius, patirtus negalėjus nurodytą laikotarpį disponuoti turtu, teikė, jo vertinimu, tai pagrindžiančius įrodymus (panašių nuomos objektų kainas, verslo liudijimą). Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo reikalavimais, kadangi jis įrodė visas CK 6.249 straipsnio 1 dalyje esančias sąlygas, o atsakovas procese buvo pasyvus ir neįrodinėjo savo civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 1200 Eur suma už negautas pajamas už nuomą.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti netesybas – sutartines ir procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio l dalis). Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodo, jog šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis už pareikštą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 1000,00 Eur advokato suteiktos paslaugos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškiniu pareikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti visiškai, bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir advokato išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių už jo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas visiškai, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1 000 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, 74 Eur už tenkintus ieškinio reikalavimus bei 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 98 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). 2019 m. liepos 8 d. nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovui S. Č., gyvenančio (duomenys neskelbtini), priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo ir įkeitimo draudimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 280,09? Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt Eur 9 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 280,09 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt Eur 9 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 112,00 Eur (vieną tūkstantį šimtą dvyliką Eur 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui D. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 8 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovui S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo ir įkeitimo draudimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Milda Valiulytė