- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-933-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Dalia Kačinskienė (pran.), Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- AB DnB NORD bankui
- Trečiasis asmuo
- J. V., S. V.
- Kategorijos
- 32.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl pažeistų teisių gynimo ir nustatytos hipotekos pripažinimo baigta, tretieji asmenys J. V. ir S. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. T. 2009-02-27 kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-3), kuriuo prašė pripažinti baigta L. T. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytą hipoteką AB DnB NORD bankui pagal 2007-09-14 hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo užtikrintas prievolių pagal 2007-09-11 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas. Nurodė, kad 2008-08-22 iš S. V. ir J. V. nusipirko nurodytą butą, kuris buvo įkeistas atsakovui. Pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė, jog pirkėja sumokės į J. V. banko sąskaitą pinigų sumą, būtiną skoliniams įsipareigojimams pagal aukščiau nurodytą kreditavimo sutartį įvykdyti, o J. V. pateikus bankui prašymą dėl paimto kredito padengimo, AB DnB NORD bankas atsisakys minėto turto hipotekos. Ieškovei sumokėjus į J. V. banko sąskaitą reikalingą pinigų sumą, hipoteka butui nebuvo panaikinta, nes, banko teigimu, J. V. prašymo dėl paimto kredito sumos padengimo nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į ieškinį (b.l. 17-19) su ieškovės reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad kredito suma pagal 2007-09-11 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo padengta, todėl bankas neturi pareigos atsisakyti buto adresu (duomenys neskelbtini), hipotekos. Pabrėžė, jog ieškovė savo reikalavimus dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymo ir hipotekos neišregistravimo turėtų reikšti ne bankui, o buto pardavėjui S. V. ir kredito gavėjai J. V..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2010-01-06 sprendimu (b.l. 72-73) ieškovės L. T. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovo AB DnB NORD banko naudai 3 025 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, iš kurių matyti, kad visa pagal 2007-09-11 Kreditavimo sutartį iš atsakovo AB DnB NORD pasiskolinta pinigų suma butui (duomenys neskelbtini) įsigyti nėra grąžinta atsakovui, ieškovės reikalavimą pripažinti baigta nurodytos sutarties pagrindu šiam butui įregistruotą hipoteką pripažino nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad atsakovas nebuvo 2008-08-22 buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties šalimi (b.l. 7-9), todėl nesant 2007-09-11 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 54-61) Bendrosios dalies 31 p. ir CK 4.197 straipsnyje numatytų buto (duomenys neskelbtini) hipotekos pasibaigimo prielaidų, atsakovui neatsirado nurodytame Kreditavimo sutarties punkte numatyta pareiga kreiptis dėl minėto buto hipotekos išregistravimo.
Šalies argumentai
Ieškovė L. T. apeliaciniu skundu (b.l. 78-80) prašo panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010-01-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Tvirtina, jog ji, kaip buto savininkė, gali reikalauti pašalinti bet kokius teisės pažeidimus. Tuo tarpu teismas nepasisakė dėl to, kad ji, įsigijusi minėtą butą atsakovo AB DnB NORD banko leidimu, jo pavedimu ir nurodymu pervedusi už skolininkę 69 100 Lt pagal hipotekos sutartį įsiskolinimo dengimui. Kadangi hipoteka pažeidžia jos, kaip buto savininkės, teises, ji turi teisę reikalauti, kad bet kokie apribojimai butui būtų panaikinti. Pažymi, jog įkaito davėjo prievolė atsiranda pagal hipotekos sutartį, skolininkui negrąžinus paskolos ir yra išvestinė. Tokia prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės. Skolininkui laiku ir tinkamai įvykdžius kreditoriaus reikalavimą, prievolės įvykdymą užtikrinusio asmens prievolė atsakyti įkeistu turtu kreditoriui pasibaigia, t.y. jai grąžinus 69 100 Lt skolą už kreditorę J. V., turto įkeitimas pasibaigė. Įvykdžiusi pagrindinę prievolę už skolininką, ji įgijo teisę reikalauti baigti savo turto hipoteką (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.). Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo atsakovo sutikimas parduoti butą, juo labiau, kad pirkimo-pardavimo sutarties 1 p. buvo įrašyta, kad butas parduodamas kreditoriaus (atsakovo) sutikimu. Ieškovė sutinka, kad atsakovui nebuvo pagrindo kreiptis dėl hipotekos išregistravimo, nes S. V. ir AB DnB NORD banko sutartis nėra įvykdyta. Tačiau toks pagrindas atsirado jai (ieškovei), kai banko sutikimu ir jo nurodymu ji įvykdę prievolę – sumokėjo kredito gavėjos J. V. skolą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas jai nurodė pervesti į J. V. sąskaitą ne mažiau kaip 69 022 Lt J. V. skolos dengimui. Tvirtina, jog atsakovas, nurodydamas minėtą pinigų sumą pervesti į J. V. sąskaitą bei leisdamas šią pinigų sumą jai pasiimti, pasielgė aplaidžiai ir neapdairiai, todėl už atsakovo aplaidumą ji neturi būti baudžiama suvaržant jos teises hipoteka.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 85-87) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010-01-06 sprendimą. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį vertina kaip trečiojo asmens J. V. prievolės atsakovui pagal 2007-09-11 Kreditavimo sutartį įvykdymą ir nepagrįstai, nesant hipotekos pasibaigimo pagrindų, reikalauja teismine tvarka baigti ginčo buto hipoteką. Hipotekos baigimo pagrindas iš esmės yra siejamas su visų kreditoriaus reikalavimų patenkinimu, tuo tarpu byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina, kad prievolės bankui pagal minėtą Kreditavimo sutartį nėra įvykdytos, skola bankui nėra padengta, o tretysis asmuo J. V. iš ieškovės gautus pinigus už parduotą butą pasisavino. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju hipotekai minėtam butui baigti nėra teisinio pagrindo, nes tuo būtų pažeistos kreditoriaus (atsakovo) teisės. Faktas, kad tretieji asmenys neįvykdė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ir iš ieškovės gautais pinigais neatsiskaitė su banku, būtų pagrindas ieškovei reikalauti trečiųjų asmenų sutartinės atsakomybės už pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Tačiau tai nesudaro pagrindo ieškovei reikalauti iš banko baigti hipoteką jos įsigyto buto atžvilgiu, juolab, kad bankas nėra ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Todėl iš šios buto pirkimo-pardavimo sutarties teisės ir pareigos bankui neatsiranda. Dėl atsakovo sutikimo parduoti ginčo butą nurodo, kad banko sutikimas parduoti įkeistą turtą nėra skolos perleidimo sutartis CK 6.116 str. prasme, kadangi perkelti skolą kitam asmeniui galima tik kreditoriaus sutikimu, skolos perkėlimo sutartis turi būti rašytinė (CK 6.118 str.). Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų pasirašęs susitarimą su J. V. ir ieškove dėl J. V. skolos perkėlimo ieškovei. Be to, pagal 2007-09-11 Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 16 p. grąžinti kreditą ar jo dalį turi teisę tik kredito gavėjas, gavęs banko raštišką sutikimą, pagal Bendrosios dalies 22 p. prievolė turi būti vykdoma iš asmeninės kredito gavėjui atidarytos banko sąskaitos. Sutartis yra galiojanti ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta, ieškovė prieštaravimų dėl jos galiojimo/sąlygų nėra pareiškusi. Todėl ieškovės argumentai, jog atsakovas nepagrįstai leido S. V. iš jai priklausančios banke esančios sąskaitos pasiimti pinigus, skundžiamo sprendimo teisėtumui įtakos neturi. Taip pat nurodo, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn, nes tokiu atveju hipoteka seka paskui daiktą, todėl ieškovės argumentas, jog hipoteka nepagrįstai yra suvaržytos jos teisės į jai nuosavybės teise priklausantį butą, taip pat yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byloje šalių ginčas kilo dėl to, ar egzistuoja teisinis bei faktinis pagrindas (sąlygos) pripažinti hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini), baigta (CK 4.197 str.), dėl kreditoriaus leidimo parduoti hipoteka įkeistą butą turinio aiškinimo ir jo santykio su skolos perėmimo institutu (CK 6.116 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodyti motyvai prielaidų nesudaro.
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog 2008-08-22 ieškovė L. T. sudarė su trečiuoju asmeniu S. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris 2007-09-14 hipotekos lakštu Nr. 01120070025511 buvo įkeistas atsakovui – AB DnB NORD bankui prievolės pagal 2007-09-11 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymui užtikrinti (b.l. 54-61), pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.7-9). Kaip matyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2008-08-22 pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 p., šalys privalėjo įvykdyti eilę sąlygų, kad atsakovas AB DnB NORD bankas atsisakytų hipotekos: pirma, iki 2008-08-31 į AB DnB NORD banke esančią J. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti pervesta ne mažiau kaip 69 022 Lt suma J. V. skolos dengimui; antra, kredito gavėja (J. V.) turėjo pateikti bankui prašymą padengti kreditą; trečia, turėjo būti sumokėti visi kreditavimo sutartyje bei su hipotekos išregistravimu susiję mokesčiai. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 p. pirkėja (ieškovė) iki šios sutarties pasirašymo pervedė į minėtą J. V. sąskaitą AB DnB NORD banke 69 100 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodžius, jog minėta suma pervedama J. V. skolos dengimui (Pagrindas: 2008-08-05 AB DnB NORD banko raštas „Dėl leidimo parduoti turtą Nr. 165; pirkėja L. T. už perkamą butą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Kaip matyti, šiame pirkimo-pardavimo sutarties punkte šalys susitarė ir dėl to, kokiu būdu bus sprendžiama situacija, jeigu pervestos pinigų sumos – 69 100 Lt nepakaktų įsiskolinimui AB DnB NORD bankui padengti bei hipotekos išregistravimo išlaidoms apmokėti sprendimo būdo – skirtumą savo lėšomis apmokės pardavėjas, t.y. S. V., kuris pagal šios sutarties 3.3 p. įsipareigojo išregistruoti 2.1 p. nurodytą hipoteką ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo šios sutarties pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos. Pažymėtina, kad pagal 3.3.1 p. pardavėjui vėluojant atlikti 2.1 p. nurodytą pareigą, pardavėjas įsipareigojo mokėti pirkėjai po 100 Lt netesybų už kiekvieną praleistą dieną.
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantė, 2008-08-22 sumokėdama į AB DnB NORD banko nurodytą J. V. sąskaitą 69 100 Lt sumą įsiskolinimui pagal 2007-09-11 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) padengti, vykdė ne J. V. įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį, o savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2008-08-22 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi, viena vertus, atsakovas nėra minėto buto pirkimo-pardavimo sandorio šalis, kita vertus, byloje nesama duomenų (CPK 12 str., 178 str.), jog atsakovas būtų davęs rašytinį sutikimą, t.y. pasirašęs susitarimą dėl J. V. skolos (įsiskolinimo) perkėlimo ieškovei pagal 2007-09-11 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 52 p. (CK 6.116 str., 6.118 str.). Atsakovo išduotas leidimas parduoti hipoteka įkeistą butą negali būti prilyginamas sutikimui perkelti prievolę padengti kreditą, ir iš esmės yra hipoteka įkeisto daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn procedūros dalis (CK 4.170 str. 3 d.), tačiau ne rašytinis patvirtinimas, kad ieškovė prisiima J. V. skolą, o atsakovas su skolos perkėlimu sutinka. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, jog atsakovas leidimu parduoti būtą perleido jai prievolę padengti bankui kreditą pagal minėtą kreditavimo sutartį, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Kaip jau buvo minėta, tam, kad AB DnB NORD bankas (atsakovas) atsisakytų hipotekos (duomenys neskelbtini) esančiam butui, ne tik ieškovė (buto pirkėja), bet ir kredito gavėja pagal 2007-09-11 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. turėjo vykdyti AB DnB NORD banko išduoto leidimo parduoti butą sąlygas (b.l.48), kurios yra perkeltos į 2008-08-22 pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 p., ir ieškovės sumokėtą buto kainos dali panaudoti pagal paskirtį, t.y. kreiptis į banką su atitinkamu prašymu, kad jos sąskaitoje esančios piniginės lėšos – ieškovės sumokėta buto kainos dalis – 69 100 (168 000 Lt – 98 900 Lt = 69 100 Lt) būtų panaudota jos skolai bankui sumokėti, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šių savo įsipareigojimų neįvykdė. AB DnB NORD banko Naujosios Vilnios filiale esančios J. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2008-07-01 iki 2008-09-30 patvirtina (b.l. 51-51), kad 2009-08-29 J. V. pateikė bankui prašymą (b.l. 53) nurašyti nuo jai priklausančios banko sąskaitos tik dalį skolos sumos - 30 000 Lt kreditui pagal 2007-09-11 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengti, tokia suma nuo jos sąskaitos ir buvo nurašyta. Likusią ieškovės 2008-08-22 pervestą pinigų sumą pasiėmė pati J. V., ką patvirtina minėtas sąskaitos išrašas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo valia be sąskaitos savininko sutikimo (patvirtinimo) bankas neturi teisės disponuoti kliento sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ar kitu būdu apriboti kliento banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, nesant tam įstatyme numatytų pagrindų (CK 6.913 str. 3 d.). Todėl apeliantės skundo argumentai, susiję su atsakovo aplaidumu, šiam nesutrukdžius trečiajam asmeniui J. V. išsiimti iš jos vardu atidarytos sąskaitos pinigus, taip pat neparemti jokia teisės norma ir atmetami kaip visiškai nepagrįsti, juo labiau, kad grąžinti kreditą ar jo dalį prieš terminą turi teisę tik pats kredito gavėjas, gavęs banko raštišką sutikimą, o prievolė turi būti vykdoma iš asmeninės kredito gavėjui atidarytos banko sąskaitos (2007-09-11 Kreditavimo sutartį Nr. 4100-2007-25462 16 ir 22 punktai).
Esant tokioms aplinkybės teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovas – AB DnB NORD bankas išdavė skolininkei J. V. pagal minėtą 2007-09-11 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išankstinį sutikimą atsisakyti hipotekos, tačiau tik tuo atveju, jeigu bus įvykdytos visos 2008-08-05 rašte Nr. 165 „Dėl leidimo parduoti butą“ išdėstytos sąlygos, kurios yra neatsiejama 2008-08-22 buto pirkimo-pardavimo sutarties dalis, ir kurių neįvykdžius, t.y. nepadengus J. V. skolos bankui pagal 2007-09-11 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį, nesumokėjus hipotekos, 2007-09-14 įregistruotos hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 1-ojo apylinkė teismo hipotekos skyriuje, išregistravimo mokesčių, atsakovui neatsirado pareiga atsisakyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos.
Tokia išvada darytina ir iš CK 4.197 str. 2 d. 1 p. įtvirtinto hipotekos pabaigos pagrindų teisinio reglamentavimo, jog įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta tik tuo atveju, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas kreditoriui. Toks teisiškai reikšmingas faktas šioje byloje nenustatytas, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prievolė bankui pagal 2007-09-11 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nėra iki galo įvykdyta, nors tebevykdoma ir po buto pardavimo. Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2010-10-20 pažyma Nr. 215 patvirtina, kad kredito likutis 2010-10-20 dienai sudarė 10 279,81 EUR (ekvivalentas litais – 35 494,13 Lt), galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2027-08-31. Ir nors tretysis asmuo J. V. iš apeliantės gautus pinigus už parduotą butą pasiėmė sau, o skolos bankui, nepaisant buto pirkimo-pardavimo sutartimi įtvirtinto jo šalių susitarimo, neapmokėjo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad hipotekai butui, esančiam (duomenys neskelbtini), baigti nėra nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo.
Daiktinė turtinė prievolė yra neatskiriamai susijusi su tam tikra daiktine teise. Šios prievolės pasižymi tuo, kad jos seka paskui daiktą ir pasibaigia išnykus ar pasikeitus daiktinei teisei. Nors įkeitimo teisė yra daiktinė teisė, bet pagal savo paskirtį ji tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti tik pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje nustatytais prievolių pabaigos pagrindais. Hipoteka yra išvestinė prievolė ir priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo, t.y. pasibaigia tik pasibaigus pagrindinei prievolei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-3/2007). Tačiau pagal CK 4.170 str. 3 d. hipoteka neatima iš daikto savininko teisės disponuoti daiktu, vadinasi, - ir perleisti daiktą kito asmens nuosavybėn, o pagal CK 4.171 str. 9 d. nuostatą, perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Taigi ir nagrinėjamos bylos atveju pagrindinei prievolei pagal 2007-09-11 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nepasibaigus, spręsti klausimą dėl hipotekos pabaigos šiuo metu jau apeliantei L. T. nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teisinių prielaidų nėra.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t.y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Asmuo, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai ir toks elgesys gali sukelti jam neigiamų padarinių, už kuriuos jis pats atsakingas. Nagrinėjamu atveju ieškovė, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, juo labiau, kaip pati pripažino apeliacinės instancijos teismo posėdyje, asmuo, besiverčiantis nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu (yra nekilnojamojo turto agentūros 80 proc. akcijų savininke bei jos darbuotoja), taigi neabejotinai turėjusi tam tikros patirties šioje srityje, privalėjo labiau domėtis savo teisėmis ir pareigomis nuosavybės teise įsigyjant hipoteka įkeistą butą, o kilus neaiškumų, – kreiptis tiek į atsakovą (banką), tiek ir į teisinę pagalbą galinčius suteikti advokatus. Tuo tarpu iš bylos medžiagos duomenų bei ieškovės apeliacinės instancijos teisme duotų paaiškinimu matyti, kad ieškovė nesirūpino savo teisių apsauga, kiek privalo rūpintis apdairus ir rūpestingas asmuo – pirkdama hipoteka įkeistą butą, nesikreipė į banką, kad jai būtų suteikta išsami informacija, susijusi su hipoteka apsunkinto daikto įsigijimo nuosavybėn galimybėmis, neįvertino galimos rizikos bei neigiamų padarinių buto pardavėjų ir kredito gavėjų sąžiningumo aspektu, nesiderėjo su pardavėjais dėl kitokių apmokėjimo už perkamą butą sąlygų, siejant galutinį atsiskaitymą su hipotekos išregistravimu ir pan.
Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad hipoteka butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra galiojanti, pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai.
Sutinkamai su CPK 98 str. nuostatomis, atsakovui priteistinos turėtos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Nors atsakovas pateikė įrodymus apie 1452 Lt sumokėjimą už teisines paslaugas, turėtų atstovavimo (teisinių paslaugų) išlaidų kompensuojamoji dalis nustatytina atsižvelgiant į tokius argumentus. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje spręstini klausimai dėl hipotekos galiojimo sąlygų ir jos pabaigos pagrindų, esant būtent tokiam faktiniam ieškinio pagrindui, išsiskiria specifiškumu ir naujumu (Lietuvos advokatų tarybos 2004-03- 26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, toliau – Rekomendacijų, 2.1-2.2 p., 2.7 p.). Todėl iš apeliantės atsakovo naudai priteistinos maksimaliai leistinos atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo bei atstovo dalyvavimo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme (1 val.), iš viso 1320 Lt išlaidos, taikant maksimalius Rekomendacijose nustatytus koeficientus (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p., 8.18 p., 9 p.).
Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu, iš apeliantės valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 12,85 Lt (b.l. 89) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. T. 1320 (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų AB DnB NORD banko naudai.
Priteisti iš L. T. 12 (dvylika) litų 85 centus pašto išlaidų valstybės naudai.