Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2017 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 95-75 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., teistas 2012 m. gruodžio 26 d. Leningrado srities Lomonosovo rajono teismo pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 111straipsnio 4 dalį Federacijos įstatymo Nr. 26-F3, 2011 m. kovo 7 d. red., galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo. 2016 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suderintas Rusijos Federacijos Leningrado srities Lomonosovo rajono teismo 2012 m. gruodžio 26 d. nuosprendis su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalimi, galutinė bausmė - 8 metai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2012 m. gruodžio 26 d., pabaiga – 2020 m. gruodžio 24 d.Komisijos 2017 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 95-75 priimtas sprendimas nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 95-75 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas padarė išvadą, kad nuteistasis A. K. šiuo metu dar neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, nustatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje.Nuteistasis A. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo A. K. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. K. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (33 balų pagal OASys), ji nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 8 balais. Tačiau teismo vertinimu, nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamumo riziką, dar nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10.2017 m. balandžio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals (b.l. 8). Svarstant lygtinio paleidimo Komisijoje klausimą, 5 komisijos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą taikyti A. K. lygtinį paleidimą (b.l. 4). Tačiau pastebėtina, kad nuteistasis į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją atvyko tik 2016 m. gruodžio 23 d., nors bausmę atlieka nuo 2012 m. gruodžio 26 d. Bausmės atlikimo metu Lietuvoje A. K. pažeidimų nedarė (b.l.7). Nors galiojančių nuobaudų neturi, tačiau visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog socialinės reabilitacijos ir pataisos procesas Lietuvos Respublikos pataisos namuose yra per trumpas, sprendimui, jog A. K. gali būti paleistas nuo likusios bausmės atlikimo, priimti, juolab, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę Rusijos Federacijoje, nuteistajam buvo skirtos trys nuobaudos. Vertinant nuteistojo pažangą, svarbu ne tik, ar nuteistasis yra baustas drausmine tvarka, tačiau ir tai, ar nuteistasis pasižymėjo savo išskirtinai teigiamu elgesiu - nagrinėjamu atveju A. K. skatintas nebuvo. Pažymėtina, kad nuteistieji turi pareigą per visą bausmės atlikimo laikotarpį laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir jų nepažeidinėti, tačiau vien tik taisyklių laikymasis pats savaime dar nereiškia, jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamumo riziką, yra akivaizdi, o šiuo atveju – A. K. elgesys nebuvo nepriekaištingas per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Konstatuotina, kad vien Komisijos nustatytų nuteistojo pozityvaus elgesio pokyčių šiuo metu dar nepakanka spręsti, kad A. K. pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11.Be to, kriminogeniniais veiksniais išlieka: 1) emocinė gerovė – nuteistasis negeba nurodyti ką savyje turėtų keisti; nuteistojo savęs vaizdas ne visuomet paremtas socialiomis vertybėmis bei normomis; 2) mąstymas ir elgesys – nuteistasis kalbėdamas apie nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių; spontaniškas, spręsdamas iškilusius sunkumus dažnai renkasi netinkamas jų sprendimo strategijas; neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių; nuteistajam trūksta empatijos; 3) nuostatos - nuteistasis vadovaujasi kriminalinės subkultūros pažiūromis; asmens požiūris į priežiūrą dviprasmiškas. Todėl, nors A. K. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau kriminogeninių veiksnių buvimas suponuoja išvadą, kad nuteistojo pastangos bausmės atlikimo metu įrodyti, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį jis gali atlikti ir neatskirtas nuo visuomenės, šiuo metu dar nėra pakankamos.

12.Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: pozityvų elgesį, mokėsi, padarė išvadas dėl savo elgesio ir pan. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Todėl skunde nurodyti teigiami elgesio pokyčiai šiuo metu dar nesudaro pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

13.Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl A. K. paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.