Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui K. S. J., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai, atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui,

2018 m. vasario 12 d. viešame teismo išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. J. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. (1.32) GK1-3 panaikinimo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (12.13) Ar.5-1064 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. (1.32) GK1-3 ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (12.13) Ar.5-1064, kuriuo atsisakyta suderinti pareiškėjo K. S. J. inicijuotą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais: 1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas; 2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų; 3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; 5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Aukščiau paminėto straipsnio 2 dalis teigia, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia; 1) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose; 2) savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrių siekdamas inicijuoti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2017 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 12VĮ-62-(14.12.2.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė pradėti rengti Projektą, kurio tikslas – padalinti kitos paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. 5528/0004:181, į atskirus žemės sklypus. Įvertinus aukščiau paminėtas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą konstatuotina, jog pareiškėjas, kaip privataus žemės sklypo, esančio kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijoje, savininkas, siekdamas padalinti žemės sklypą į atskirus žemės sklypus, kreipėsi į tinkamą subjektą t. y. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrių.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2016-04-19 iki 2018-01-01) (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 2 punktas numato, jog projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Vadovaujantis taisyklių 24.1 punktu, kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra Nacionalinė žemės tarnyba.

NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius 2017 m. sausio 31 d. pareiškėjui pateikė Projekto rengimo reikalavimus Nr. 12RE-560-(14.12.36.). Aukščiau paminėtuose Projekto rengimo reikalavimuose nurodyta, kad pareiškėjas įpareigojamas derinimui pateikti aiškinamąjį raštą ir/ar priedus, kuriuose būtų aprašomi formuojami žemės sklypai, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, numatomi servitutai, projektuojamo žemės sklypo linijų ilgiai ir taškų koordinatės, įvertinti galiojantys bendrieji, specialieji, detalieji, žemėtvarkos planai (5.3.2 punktas). Taip pat pareiškėjui nurodyta Projektą derinti su Taisyklių 62 punkte nurodytoms institucijoms (5.4.1 punktas), parengti racionalią susisiekimo sistemą, įvardinant privažiavimo kelių kategorijas, įvertinant gretimų suplanuotų ir planuojamų teritorijų susisiekimo sistemos sprendinius (5.6 punktas) ir numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve) besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (5.7 punktas). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas 2017 m. vasario 6 d. pareiškėjui išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. (12.13)Ar.5-130 kurių 6 punkte nurodyta, jog pareiškėjas įpareigojamas parengti racionalią susisiekimo sistemą, įvardinant privažiavimo kelių kategorijas, įvertinant gretimų suplanuotų ir planuojamų teritorijų susisiekimo sistemos sprendinius, numatyti galimybę į kiekvieną sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai, pateikti sprendinių, susijusių su susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros išvystymu, įgyvendinimo programą. Esant būtinumui, rezervuoti teritorijas, jų dalis inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų plėtrai.

Analizuojant Projekto aiškinamąjį raštą nustatyta, kad Projektu žemės sklypas, nekeičiant žemės naudojimo paskirties ir būdo, dalinamas į žemės sklypus, kuriems užstatymo reglamentai nenustatomi. Projektu inžineriniai tinklai neprojektuojami (3.1 punktas). Projektu inžinerinių tinklų tiesimas nenumatomas, tačiau naujai formuojamuose žemės sklypuose rezervuojamos teritorijos galimam tinklų tiesimui ateityje, suprojektuojant ir siūlant nustatyti juose servitutus su teise tiesti, naudotis ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas S1-2, S2-2, S3-2, S4-2, S5-2, S6-2, S7-2, S9-2, S10-2, S11-2, S12-2, S13-2, S14-2 ir S15-5. Servitutai nustatomi ne viešojo administravimo aktu, o notarinio sandorio metu (3.3 punktas). Aiškinamojo rašto 3.4 punkte numatyta, kad į pertvarkomą teritoriją patenkama iš magistralinio kelio Klaipėda – Liepoja, Nr. A13/E272 per D2 kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvę, kurios juostos plotis apie 4 m. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės patekimas į kiekvieną naujai formuojamą žemės sklypą numatomas juose suprojektuojant ir siūlant tarnaujančius kelio servitutus S1-1, S2-1, S3-1, S4-1, S5-1, S6-1, S7-1, S9-1, S10-1, S11-1, S12-1, S13-1, S14-1 ir S15-1. Vadovaujantis Projekto aiškinamojo rašto 3.7 punktu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype ketinama suformuoti 15 atskirų žemės sklypų. Formuojamų sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Visuose žemės sklypuose siūloma nustatyti tarnaujančius ir viešpataujančius kelio servitutus, suteikiančius teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius bei tarnaujančius ir viešpataujančius servitutus suteikiančius teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Visuose formuojamuose sklypuose ketinama nustatyti specialiąsias žemės ir miško sąlygas: 1) valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zonos (LIII skyrius); 2) Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai (XXI skyrius). Žemės sklype Nr. 8 papildomai nustatomos specialiosios žemės ir miško sąlygos - miško naudojimo apribojimai (XXVI skyrius) ir vandens telkiniai (XXVIII skyrius).

Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad projektas turi būti suderintas Taisyklėse nustatyta tvarka. Vadovaujantis Taisyklių 62 punktu organizatorius projektą per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad pareiškėjas privalėjo suderinti Projektą su NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriumi ir atsakove.

Iš administracinėje byloje esančių įrodymų matyti, jog Projektas ŽPDRIS informacinėje sistemoje buvo pateiktas derinti atsakovei. Atsakovė 2017 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (12.13)Ar.5-869 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ informavo pareiškėją, kad nuspręsta Projekto nederinti. Aukščiau minėtame sprendime nurodomos šios atsisakymo suderinti Projektą priežastys – 1) vadovaujantis Projekto rengimo reikalavimų 6 punktu būtina nustatyti projektuojamo privažiavimo kelio pogrupį (kelias ar kelias (gatvė) – Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“) ir kategoriją (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“) įvertinus eismo sąlygas ir padidėsiantį eismo intensyvumą. Nustatyti kelio juostą ar gatvės raudonąsias linijas. Pagrįsti parinkto infrastruktūros koridoriaus tinkamumą numatomai veiklai vystyti; 2) Projekte neišskirtas infrastruktūros sklypas ir tinkamas žemės sklypo naudojimo būdas skirtas susisiekimo komunikacijų ir inžinerinės infrastruktūros statinių statybai. Vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi susisiekimo komunikacijų statyba yra galima tik tuose žemės sklypuose, kurių paskirtis ir naudojimo būdas tai leidžia. Pažymėjo, kad remiantis Žemės naudojimo turinio aprašu, keliui skirtas sklypas turėtų būti – kitos paskirties žemė, o naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.

Pareiškėjas pakartotinai ŽPDRIS informacinėje sistemoje pateikė Projektą derinimui. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pakartotinio teikimo metu Projekto sprendiniai nebuvo keičiami, tačiau pateiktas aiškinamasis raštas, motyvuojantis, kodėl nėra galimybės planuojamoje teritorijoje įrengti gatvės, motyvuotai paaiškina, kodėl teritorijos viduje judėti racionaliausia būtu nustatomais servitutais. Atsakovė pakartotinai įvertinusi Projekto sprendinius 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (12.13) Ar.5-1064 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ nutarė vadovaujantis Taisyklių 63 punktu pakartotinai nederinti Projekto, nurodant analogiškas kaip ir 2017 m. liepos 4 d. sprendime Nr. (12.13)Ar.5-869 paminėtas nederinimo priežastis.

Pareiškėjas nesutikdamas su aukščiau paminėtu sprendimu 2017 m. spalio 4 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomeninę administracinių ginčų komisiją. Komisija 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (1.32)GK1-3 išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, iš esmės sutiko su atsakovės nurodytomis atsisakymo derinti Projektą priežastimis ir konstatavo, kad skundžiamas atsakovės 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (12.13) Ar.5-1064 yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, todėl nuspręsta pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Analizuojant aukščiau paminėtas aplinkybes akivaizdu, jog administracinėje byloje kilo ginčas dėl Projekto sprendiniais formuojamos susisiekimo komunikacijos. Vadovaujantis Taisyklių 42 punktu formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Iš aukščiau minėto aiškinamojo rašto turinio matyti, kad teritorijoje ketinama susisiekimą vykdyti notarinių sandorių pagrindu nustatytais kelio servitutais, neformuojant atskiro žemės sklypo keliui ir kitoms susisiekimo komunikacijoms įrengti. Atsakovės nuomone teritorijos viduje planuojama susiekimo sistema yra neracionali, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir pateiktų Projekto rengimo reikalavimų 6 punktui. Kaip jau ir aukščiau paminėta, Administracija 2017 m. vasario 6 d. Projekto rengimo reikalavimų 6 punktu įpareigojo pareiškėją parengti racionalią susisiekimo sistemą, įvardinant privažiavimo kelių kategorijas, įvertinant gretimų suplanuotų ir planuojamų teritorijų susisiekimo sistemos sprendinius, numatyti galimybę į kiekvieną sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais. Akcentuotina, kad iš esmės analogiškos sąlygos nurodytos ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 31 d. išduotų Projekto rengimo reikalavimų Nr. 12RE-560-(14.12.36.) 5.6 ir 5.7 punktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtuose Projekto rengimo reikalavimuose tiek atsakovė, tiek NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius, kaip ir to reikalauja Taisyklių 42 punktas, nurodė, jog rengiant susisiekimo sistemą gali būti siūlomi servitutai.

Atsakovė viena iš priežasčių, kodėl nesutiko derinti Projekto, nurodė, kad planuojamoje teritorijoje nėra išskirtas infrastruktūros sklypas bei nurodytas tinkamas žemės sklypo naudojimo būdas, skirtas susisiekimo komunikacijų ir inžinerinės infrastruktūros statybai, todėl Projektas prieštarauja Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 daliai. Komisija 2017 m. lapkričio 10 d. sprendime pritarė Administracijos pozicijai. Teismui pateiktoje susisiekimo schemoje nurodyta, kad planuojamoje teritorijoje eismas bus organizuojamas patekus į ją iš D2 kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės. Teritorijoje numatoma uždara susiekimo sistema, iš jos patekti į kitas teritorijas nebus galimybės, kadangi formuojamo žemės sklypo Nr. 8 didžiąją dalį sudaro miškas, per kurį nėra numatomas susisiekimas su gretimais sklypais. Pažymėtina, kad remiantis Projekto sprendiniais nustatyta, jog teritorijoje susisiekimo komunikacijoms nėra ketinama suformuoti atskiro žemės sklypo ir eismas vyks žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas Visvaldas Petryla paaiškino, jog toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas yra Pajūrio regioninio parko apsaugos zonoje, kurioje yra ribotas užstatymo tankumas, todėl atskiro žemės sklypo suformavimas susisiekimo komunikacijoms sumažintų ir taip ribotą užstatymo tankumą.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalis numato, kad žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25-29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Žemės naudojimo būdo turinį reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-48 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Žemės naudojimo būdų turinio aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 16 punkte nurodyta, jog vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos yra žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, negali būti vykdoma susisiekimo komunikacijų ar kitų inžinierinės infrastruktūros statinių statyba. Įvertinus aukščiau paminėtą, darytina išvada, kad Klaipėdos rajono savivaldybės visuomeninių administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. (1.32) GK1-3 ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendime Nr. (12.13) Ar.5-1064 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ pagrįstai konstatuota, kad pateiktas derinti Projektas prieštarauja Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 daliai, kadangi įrengus susisiekimo komunikacijas žemės sklypuose kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, jie būtu naudojami pažeidžiant jų naudojimo būdą.

Vertinant Projekto aiškinamajame rašte pateiktus ketinamų nustatyti kelio servitutų rodiklius nustatyta, kad pateikta informacija apie kiekvienam žemės sklypui tenkančio kelio servituto plotą, koordinačių pagalba nurodoma, kurioje sklypo vietoje planuojama nustatyti kelio servitutą, tačiau nėra pateikiama jokių duomenų, apie ketinamos įrengti susisiekimo infrastruktūros (privažiavimo kelio) parametrus, kad užtikrinti privažiavimą prie kiekvieno žemės sklypo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Analogiškas teisinis reguliavimas nurodytas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR:1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8.1 punkte. Remiantis Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Įvertinus, kad Projektu ketinamo padalinti žemės sklypo vieta yra kaimo vietovėje (duomenys neskelbtini) ir planuojamoje teritorijoje ketinama įrengti gyvenamąją teritoriją, darytina išvada, kad susisiekimui organizuoti gyvenamosios paskirties teritorijoje turi būti formuojamas kelias, priskirtinas gatvių pogrupiui.

Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ar ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius – keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams bei vidaus kelius - fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai) ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad Projekto sprendiniais suplanuotoje teritorijoje ketinamas rengti kelias priskirtinas vietinės reikšmės kelių kategorijai, vidaus kelių pogrupiui.

Atsakovė 2017 m. vasario 6 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. (12.13)Ar.5-130 6 punktu be kita ko įpareigojo pareiškėją parengti racionalią susisiekimo sistemą, įvardinant privažiavimo kelių kategorijas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) 8 punkte nurodyta, jog vietinės reikšmės keliai pagal parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą skirstomi į IV, IIV ir IIIV kategorijos kelius. STR 2.06.04:2014 21 punktas numato, kad susisiekimo tinklą sudaro: motorizuotos gatvės ir keliai (A, B, C, D kategorijos), nemotorizuoto eismo gatvės (E, F kategorijos), takai, šaligatviai, įvairių tipų eismo zonos ir aikštės. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad įvertinus visas aplinkybes, teritorijoje turėtų būti suplanuotas ir įrengiamas D2 kategorijos kelias. STR 2.06.04:2014 4 lentelės 4 dalyje numatyta, kad D kategorijos kelias priskirtinas motorizuoto eismo grupei, pagalbinių gatvių kategorijai, kurio paskirtis – lokalines funkcinės ir kompozicinės ašys. Srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes bei teisinį reguliavimą ir įvertinus, kad Projekte nėra jokių duomenų apie ketinamo įrengti kelio kategoriją, techninius parametrus konstatuotina, jog Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomeninė administracinių ginčų komisija 2017 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. (1.32) GK1-3 padarė pagrįstą išvadą, kad nėra suplanuota racionali susisiekimo sistema, todėl Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendime Nr. (12.13) Ar.5-1064 nurodyta Projekto nederinimo pastaba – Projekte nenurodyta privažiavimo kelio kategorija ir pogrupis yra pagrįsta.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (12.13) Ar.5-1064 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, kadangi jis nėra motyvuotas, nepasisakyta dėl jo teisių bei pareigų, nenurodyta akto apskundimo tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1132-552/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010 ir kt.). Teismas išanalizavęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (12.13) Ar.5-1064 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ turinį pripažįsta, kad minėtas sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma, nenustačius ginčijamų Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. (1.32) GK1-3 bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (12.13) Ar.5-1064 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. J. skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.