Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo O. V.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. KS-224 „Dėl O. V.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-560 paskelbtas konkursas Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigoms užimti. Ministro 2019 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-662 buvo sudaryta atrankos komisija, kurios pirmininke paskirta O. V.. Ministerijoje 2019 m. birželio 19 d. įvyko konkursas į Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas (kuriame, be kita ko, dalyvavo pareiškėjas), kurio metu į antrą atrankos etapą pateko D. S. ir J. K..

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – STT) 2019 m. liepos 1 d. gautas pareiškėjo skundas dėl galimų korupcijos apraiškų vykdant konkursą į Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas, kuriame prašoma įvertinti, ar nebuvo pažeisti viešumo ir skaidrumo principai ir ar nebuvo korupcijos apraiškų vykdant konkursą. Pareiškėjo manymu, nebuvo užtikrintas konkurso skaidrumas ir, galimai, buvo pažeistos pareiškėjo, kaip pretendento, teisės pretendentų vertinimo atrankoje dėl šių faktinių aplinkybių: 1) Ministro įsakymu sudarytos konkurso komisijos pirmininkė, Asmens departamento direktorė, laikinai vykdanti kanclerio funkcijas, O. V. įtariama, galimai, turinti artimų sąsajų su konkurso į Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas laimėtoju D. S., šiuo metu einančiu Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas; metų eigoje buvo pastebėti O. V. bei D. S. dažni susitikimai Šilutės ligoninėje; 2) O. V. artimieji gyvena Šilutėje bei Šilutės rajone ir medicininė pagalba jiems teikiama būtent Šilutės ligoninėje, kuriai vadovauja D. S.; 3) Viešų ir privačių interesų deklaracijoje O. V. nenurodė santykių bei ryšių su D. S. ir nenusišalino vertinant pretendentų vertinimo atrankoje, dėl ko D. S. buvo patvirtintas konkurso į Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas laimėtoju.

STT, įvertinusi, kad nėra konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas šį pareiškėjo skundą pagal kompetenciją 2019 m. liepos raštu persiuntė VTEK.

VTEK 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. S-2658-(1.2) O. V. informavo apie VTEK pradėtą tyrimą dėl VTEK pateiktos informacijos, iš kurios nustatyta, kad Ministerijos paskelbtą konkursą į Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas laimėjo Šilutės ligoninės vyriausiais gydytojas D. S.; konkurso komisijos primininke buvo paskirta O. V., kurios motina dirba Šilutės ligoninėje, tačiau O. V. šių duomenų savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė bei Ministro apie galimą interesų konfliktą neinformavo ir nenusišalino nuo darbo komisijoje. Šiuo raštu O. V. paprašyta iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu pateikti aukščiau nurodytų aplinkybių paaiškinimą, bei kitą reikšmingą informaciją.

VTEK 2019 m. liepos 23 d. raštu „Dėl dokumentų pateikimo“ Nr. S-2702-(1.2) kreipėsi į Šilutės ligoninę, kurios prašė iki 2019 m. rugpjūčio 9 d.: 1) nurodyti, nuo kada Šikutės ligoninės vadovo pareigas eina (ėjo) D. S. bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus; 2) nurodyti, nuo kada ir kokias pareigas Šilutės ligoninėje eina B. B., pateikti su ja sudarytos darbo sutarties bei einamų pareigų nuostatų kopijas su visais pakeitimais; 3) pateikti B. B. įteikto įspėjimo dėl atleidimo kopiją bei nurodyti atleidimo priežastis.

VTEK 2019 m. liepos 23 raštu „Dėl dokumentų pateikimo“ Nr. S-2701-(1.2) kreipėsi į Ministrą, kurio prašė iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. papildomus dokumentus bei informaciją.

Ministerija 2019 m. liepos 29 d. raštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad: 1) sudarius komisiją, iki pirmojo parengiamojo šios komisijos posėdžio dienos visiems jos nariams individualiai buvo pateikta informacija apie pretendentus (pateikti gyvenimo aprašymai) tam, kad būtų užtikrintas Nuostatų 17 punkto įgyvendinimas; 2) pirmasis parengiamasis posėdis įvyko 2019 m. birželio 7 d., šiame posėdyje O. V. nedalyvavo, nes tuo metu buvo išvykusi į komandiruotę; šio posėdžio metu aptartas pretendentų vertinimo planas bei pasidalinta kompetencijos vertinimo sritimis; nuspręsta, kad kiekvienas komisijos narys pretendentų atsakymus į pateiktus klausimus vertins individualiai; 3) antrasis komisijos posėdis vyko 2019 m. birželio 17 d., kurio metu komisijos pirmininkei detaliai pristatyta atrankos tvarka, aptarti konkurso organizavimo techniniai klausimai ir pan.; 4) komisijos nariai konkurso dieną (2019 m. birželio 19 d.) likus pusvalandžiui iki oficialios atrankos pradžios surengė trečiąjį parengiamąjį posėdį; tik jo metu buvo pasidalinta savarankiškai paruoštais klausimais; komisijos narė, rengusi praktinę užduotį, pristatė rašto užduoties turinį ir vertinimo gaires; 5) Ministrui bei komisijos nariams informacija apie O. V. motinos darbovietę pirmą kartą tapo žinoma 2019 m. liepos mėnesį iš žiniasklaidos, jau po konkurso antrojo etapo, vykusio 2019 m. birželio 28 d.; ši aplinkybė skiriant O. V. į atrankos komisijos narius nebuvo žinoma.

O. V. 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (1.1.20)10-4962 VTEK pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ji Ministerijoje eina Asmens sveikatos departamento direktoriaus pareigas, kurios yra vienintelės jos pareigos valstybės tarnyboje ir kurias ji yra deklaravusi. Jai, kaip Asmens sveikatos departamento direktorei buvo pavesta laikinai atlikti Ministerijos kanclerio funkcijas. Kartu ji vykdė ir tebevykdo savo tiesiogines pareigas valstybės tarnyboje, t. y. departamento direktoriaus funkcijas. Pradėjus laikinai vykdyti Ministerijos kanclerio funkcijas, departamento direktoriaus pareigų niekas neperėmė, ji nebuvo nuo jų atleista ir jas tebevykdo. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas draudžia užimti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje, kitų pareigų valstybės tarnyboje O. V. užimti negali, todėl tokiu atveju ji negali deklaruoti neužimamų pareigų. Juo labiau, kad tarpinio varianto, t. y. statuso, kai vienos ar kitos pareigos pavedamos laikinai vykdyti, deklaravimo taisyklės ir sistema nenumato. Paaiškino, kad jos motina Šilutės ligoninėje dirbo liftininke nuo 1989 m., o 2019 m. gegužės 22 d. jos motina gavo įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo (priežastis – Šilutės ligoninės lifto modernizavimas, nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. numatyta atsisakyti liftininko pareigų) ir 2019 m. gegužę išėjo į pensiją. O. V. taip pat paaiškino, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. D. S. pažįsta tiek, kiek reikalauja jos einamos pareigos ir funkcijos, jokių asmeninių santykių ar pažinčių nėra. D. S. dėl savo einamų valstybės tarnautojos pareigų ir funkcijų yra keletą kartų sutikusi, yra tekę ir apsikeisti nuomonėmis susitikimuose, renginiuose sveikatos priežiūros klausimais, kartu dalyvaujant ir jos kolegoms. Visais atvejais vyko darbiniai susitikimai ir diskusijos. Asmeninių pokalbių apie tuo metu jo vadovaujamoje ligoninėje dirbusią jos motiną nebuvo. Jai taip pat nėra žinoma, ar D. S. galėjo turėti informacijos apie Šilutės ligoninėje dirbančią jos mamą, nes skiriasi jų pavardės, gyvenamoji vieta. Einant pareigas Ministerijoje komandiruočių į Šilutės ligoninę nebuvo. Šilutėje ar Šilutės rajone kitų artimų asmenų, kaip apibrėžia Įstatymas, nėra, jie nesigydo ir negali gydytis Šilutės ligoninėje. O. V. manymu, šiuo atveju pareigos, pagal Įstatymo reikalavimus, deklaruoti mamos užimamas pareigas nebuvo. Taip pat O. V. manymu, ji Įstatymo nuostatų, reikalaujančių vengti interesų konflikto, o šiam iškilus nusišalinti, nėra pažeidusi.

VTEK 2019 m. rugpjūčio 19 d. gautas pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 14 d. pranešimas, kuriame nurodoma, kad į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinę bylą Nr. e2-25698-631/2019 trečiojo asmens D. S. pateiktoje pažymoje nurodoma, jog O. V. motina B. B. nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. bus atleista iš liftininkės pareigų. Pareiškėjas šiame pranešime prašo tyrimo metu įvertinti aplinkybę, ar O. V. motinai B. B. per pastaruosius dvejus metus nebuvo mokamas didesnis/kitoks/su papildomais priedais darbo užmokestis, lyginant su kitais tokias pačias pareigas užimančiais asmenimis, taip sudarant prielaidas gauti finansinę naudą.

VTEK 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu „Dėl dokumentų pateikimo“ Nr. S-3078-(1.2) kreipėsi į Šilutės ligoninę, kurios paprašė iki 2019 m. rugsėjo 6 d. nurodyti, ar B. B. per pastaruosius trejus metus mokamas darbo užmokestis su papildomais priedais nebuvo didesnis (kitoks), lyginant su kitais, tokias pačias pareigas einančiais asmenimis; jeigu darbo užmokestis buvo kitoks, paprašyta nurodyti šio skirtumo dydį ir priežastis.

Šilutės ligoninė VTEK pateikė 2019 m. rugsėjo 5 d. pažymą apie darbo užmokestį Nr. (1.1.17) S-563, kurioje nustatyta, kad B. B. darbo užmokestis buvo mokamas toks pats kaip ir kitiems, tokias pačias pareigas einantiems asmenims, papildomi priedai nebuvo mokami.

VTEK 2019 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą Nr. KS-224, kuriame pripažino, kad: 1) O. V., dalyvaudama konkurso į Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas komisijos veikloje ir vertindama tuometinio Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo D. S. tinkamumą užimti minėtąsias pareigas bei nedeklaruodama duomenų apie artimo asmens darbovietę, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų; 2) O. V., privačių interesų deklaracijoje nenurodydama duomenų apie laikinai vykdomas ministerijos kanclerio funkcijas, nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Teismas nagrinėjamu atveju turi nustatyti, ar O. V., dalyvaudama komisijos veikloje vertinant D. S. tinkamumą eiti Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas, veikė interesų konflikto situacijoje ir ar jai buvo pagrindas nusišalinti nuo komisijos veiklos.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nustatytos valstybės tarnyboje dirbančių asmenų prievolės viešųjų interesų viršenybei užtikrinti, iš jų – prievolė teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). To paties įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su jo privačiais interesais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Pagal to paties straipsnio 1 dalį, artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.

Šių Įstatymo nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, privatūs interesai iš esmės sutampa su jam artimų asmenų privačiais interesais, tai reiškia valstybės tarnautojo pareigą atliekant tarnybines pareigas žinoti apie tokių privačių interesų egzistavimą, įvertinti galimą privačių interesų įtaką tarnyboje priimamiems sprendimams.

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad deklaruojantysis savo privačių interesų deklaracijoje privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Ši straipsnio dalis gali būti netaikoma institucijos ar įstaigos vadovui sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, jeigu konkrečios išimtys yra numatytos jį į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos sprendime, kuris yra paskelbtas viešai (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje formuojama pozicija, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens dirbančio valstybės tarnyboje galimas šališkumas priimant sprendimus, jo galimas teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011, A-492-1322/2012). LVAT jurisprudencijoje taip pat formuojama pozicija, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai gali būti konstatuoti tik pripažinus, kad asmuo veikė (priėmė sprendimą, dalyvavo jį priimant) esant aplinkybėms, kurios sukelia interesų konfliktą, t. y. turėdamas asmeninį (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario) turtinį ar neturtinį suinteresuotumą (LVAT administracinėje byloje Nr. A556-1533/2013). Todėl VTEK, kiekvienu atveju pripažindama, kad valstybės tarnautojas veikė interesų konflikto situacijoje, turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ir mažai tikėtinomis, hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybės tarnautojo galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą.

Sveikatos apsaugos ministras 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų (toliau – Nuostatai), reglamentavusių viešo konkurso į Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas konkurso pirmo etapo – pretendentų atrankos komisijos veiklą, 17 punkte nustatyta, kad Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, partneriai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, partnerių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, partneriai, sugyventiniai. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami kiti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės. Atrankos komisijos narys, kuriam dėl dalyvavimo Konkurso komisijos veikloje gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas apie tai ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki Konkurso informuoja ministrą. Gautos informacijos pagrindu gali būti keičiama Atrankos komisijos sudėtis.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. S. Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T1-948 nuo 2005 m. gruodžio 23 d. priimtas į Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas. O. V. motina B. B. Šilutės ligoninėje nuo 1989 m. dirbo liftininke, ją į darbą priėmė tuometinis ligoninės vyriausiasis gydytojas. Iš byloje esančių paskutinių trejų metų laikotarpiu darbo sutarčių pakeitimų, pasirašytų D. S. ir B. B., matyti, kad pakeitimai buvo susiję su keičiamu Vyriausybės nutarimu patvirtintu minimaliojo darbo užmokesčio dydžiu, vienas – su patvirtinta nauja darbo sutarties forma, vienas – su pasikeitusiu padalinio, kuriame B. B. dirbo, pavadinimu. Šilutės ligoninės 2019 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. (1.1.17) S-563 nurodyta, kad B. B. buvo mokamas toks pats darbo užmokestis, kaip ir kitiems, tokias pačias pareigas einantiems asmenims, papildomi priedai mokami nebuvo. B. B. 2019 m. gegužės 22 d. gavo įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kadangi buvo modernizuojamas Šilutės ligoninės liftas ir buvo numatyta nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsisakyti liftininko pareigų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad B. B. darbo sąlygos Šilutės ligoninėje nebuvo išskirtinės, užimamos pareigos per visą darbo laikotarpį nesikeitė.

Pažymėtina, kad komisijos posėdžio, vykusio 2019 m. birželio 19 d. metu, buvo vertinama D. S., kaip fizinio asmens, kompetencijos ir tinkamumas eiti Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas. Šio posėdžio metu nebuvo vertinama O. V. motinos ar jo darbovietės (Šilutės ligoninės) veikla. Byloje duomenų, kad Klaipėdos ligoninėje dirbtų O. V. artimi asmenys, nėra, pastaroji šias aplinkybes taip pat paneigė.

Pareiškėjas nurodo, kad jis turi neoficialių duomenų, kad O. V. ir D. S. siejo ilgametė asmeninė pažintis, jie bendraudavo po darbo, pareiškėjui žinoma, kad D. S. su O. V. ne kartą yra susitikę ir jos motinos namuose Šilutėje.

Atkreipiamas dėmesys, kad VTEK teikiamame pranešime turi būti nurodomai skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas (data) ir aplinkybės (Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 dalis). Taigi, šiuo atveju įrodinėjimo našta (onus probandi) tenka pareiškėjui, siekiančiam pagrįsti VTEK teiktame skunde nurodomas aplinkybes. Tuo tarpu pareiga patikrinti ir ištirti ir įvertinti pareiškėjo nurodytas konkrečias (ne hipotetines) aplinkybes tenka atsakovei.

Teismas pažymi, pareiškėjas šių savo argumentų nei VTEK, nei teismui nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais, nenurodė tokių susitikimų nei datų, nei laiko, nenurodė, koks buvo susitikimų pokalbių turinys. Nei VTEK, nei teismas nagrinėjamoje byloje neturi duomenų, kad O. V. ir D. S. sietų, pavyzdžiui, finansiniai (turtiniai) ryšiai, dalyvavimas juridinio asmens veikloje, giminystė. O. V. VTEK teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad D. S. pažįsta tiek, kiek reikalauja jos einamos pareigos ir funkcijos, jokių asmeninių santykių ar pažinčių nėra; D. S. dėl savo einamų valstybės tarnautojos pareigų ir funkcijų yra keletą kartų sutikusi, yra tekę ir apsikeisti nuomonėmis susitikimuose, renginiuose sveikatos priežiūros klausimais, kartu dalyvaujant ir jos kolegoms; visais atvejais vyko darbiniai susitikimai ir diskusijos. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl O. V. ir D. S. ilgalaikių asmeninių ryšių, laiko nepagrįstais ir neįrodytais, nes jie paremti tik pareiškėjo subjektyviais samprotavimais ir prielaidomis.

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai tvirtinti apie tiesioginį, akivaizdų ir aiškiai išreikštą O. V. asmeninį suinteresuotumą, egzistavusį jai dalyvaujant komisijos veikloje, sprendžiant klausimus, susijusius su konkurso Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigoms užimti kandidatu D. S.. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad VTEK Sprendime pagrįstai konstatavo, jog O. V., dalyvaudama konkurso į Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas komisijos veikloje ir vertindama tuometinio Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo D. S. tinkamumą užimti Klaipėdos ligoninės pareigas bei nedeklaruodama duomenų apie artimo asmens darbovietę, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad O. V., privačių interesų deklaracijoje nedeklaruodama užimamų Ministerijos kanclerės pareigų, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi, teismas turi nustatyti, ar VTEK Sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog O. V. privačių interesų deklaracijoje nenurodydama duomenų apie laikinai vykdomas Ministerijos kanclerio funkcijas, nepažeidė nurodytų Įstatymo nuostatų.

Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo teisinio santykio metu) nustatyta, kad jeigu ministerijos kanclerio laikinai nėra, visas arba dalį jo funkcijų ministras paveda atlikti vienam iš ministerijos administracijos padalinių vadovų. Ši nuostata įtvirtina ir dabar galiojančioje Vyriausybės įstatymo redakcijoje.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą, valstybės tarnautojui mokamos priemokos už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 5 punktą, valstybės tarnautojui draudžiama eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 926 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Ministerijos nuostatai) 26 punkte nustatyta, kad jeigu Ministerijos kanclerio laikinai nėra, visas jo funkcijas arba jų dalį ministras paveda atlikti vienam iš Ministerijos administracijos padalinių vadovų.

Ministerijos Asmens sveikatos departamento direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Ministro 2018 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. V-1098 (Ministro 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. V-1207 redakcija), 1 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis asmuo yra karjeros valstybės tarnautojas. Ministerijos kanclerio pareigybės aprašymo, patvirtinto Ministro 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-314, 1 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis asmuo taip pat yra karjeros valstybės tarnautojas.

Įvertinus aukščiau nurodytas nuostatas matyti, kad O. V. tuo pačiu metu negali eiti dviejų valstybės tarnautojo pareigų, t. y. departamento direktoriaus bei Ministerijos kanclerio.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ministras, vadovaudamasi Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 3 dalies ir Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. K-771, Slaugos koordinavimo skyriaus vedėjai O. V. pavesta laikinai vykdyti Ministerijos kanclerio funkcijas iki bus paskirtas valstybės tarnautojas į šias pareigas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus. Už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, O. V. skirta priemoka. Ministro 2018 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. K-719, Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėjai O. V. pavesta laikinai vykdyti Ministerijos kanclerio funkcijas nuo 2018 m. spalio 15 d. iki bus paskirtas valstybės tarnautojas į šias pareigas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus. Už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, O. V. skirta priemoka. Ministro 2018 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 892, Asmens sveikatos departamento direktorei O. V. pavesta laikinai vykdyti Ministerijos kanclerio funkcijas nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki bus paskirtas valstybės tarnautojas į šias pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. birželio 30 d. Už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, O. V. skirta priemoka. Ministro 2019 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. K-514, Asmens sveikatos departamento direktorei O. V. pavesta laikinai atlikti Ministerijos kanclerio funkcijas nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos, O. V. skirta priemoka. Ministerija 2019 m. liepos 29 d. raštu Nr. (1.1.20-141)10AD-63 nurodė, kad O. V. Ministerijos kanclerio funkcijos pavestos vykdyti laikinai, ji į Ministerijos kanclerio pareigas nėra paskirta.

Taigi, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad O. V. Ministro įsakymais nuo 2017 m. gruodžio 12 d. Ministerijos kanclerio funkcijas pavesta vykdyti laikinai, o už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos Ministerijos Asmens sveikatos departamento direktoriaus pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos, O. V. skiriama priemoka. Kaip antai, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškiai nurodyta, kad turi būti deklaruojami duomenys apie einamas pareigas, tačiau ne laikinai vykdomas funkcijas.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad VTEK Sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad O. V., privačių interesų deklaracijoje nenurodydama duomenų apie laikinai vykdomas Ministerijos kanclerio funkcijas, nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Atsižvelgdamas į sprendime išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad skundžiamas VTEK 2019 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. KS-224 „Dėl O. V.“ atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (sprendimas motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu ir teismų praktika), tiek specialųjį teisinį reglamentavimą, inter alia (be kita ko), Įstatymo nuostatas. VTEK, atlikdama tyrimą ir priimdama Sprendimą, esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti skundžiamo Sprendimo neteisėtumą, neatliko, tyrimą atliko išsamiai, reagavo į pareiškėjo papildomus prašymus, kreipėsi į atitinkamas institucijas su paklausimais dėl paaiškinimų ir papildomų įrodymų pateikimo, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė aplinkybių, įgalinančių panaikinti skundžiamą administracinį aktą, todėl, remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas prašo jo naudai priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kadangi pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.