- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-63-280/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- K. R.
- Ieškovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teisėja Ineta Baliukaitytė. Civilinė byla Nr. 2A-63-280/2008
SPRENDI M A S
2008 m. balandžio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės
dalyvaujant ieškovo atstovui D. L.
atsakovui K. R.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-04 dienos sprendimo civilinėje byloje Nr.2-6588-488/2008 pagal ieškovo Lietuvos Kariuomenės ieškinį atsakovui K. R. dėl įsiskolinimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.53 str., CK 6.63 str. 1 d., Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - LR KASOKTĮ) 44 str. 5 d. pagrindais, prašė priteisti iš atsakovo K. R. 1216,6 Lt skolą - atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę.
Nurodė, kad atsakovas tarnavo Lietuvos kariuomenėje kaip profesinės karo tarnybos karys. Atsakovas 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-433 „Dėl seržanto K. R. išleidimo į atsargą" nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį ir išėjo į atsargą. Ieškovas, vadovaudamasis LR KASOKTĮ 44 str. 5 d. nurodė, kad atsakovas, kaip buvęs karys, nutraukdamas profesinės karo tarnybos kario ar kario savanorio sutartį prieš terminą, privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę, išskyrus atvejus, kai jis išleidžiamas į atsargą paliekant teisę nešioti uniformą. Su atsakovu profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta prieš terminą pačiam prašant, taip pat jam nebuvo suteikta teisė nešioti uniformą, todėl atsakovas privalo atlyginti jam išduotos aprangos likutinę vertę. Ieškovas iš atsakovo iki 2006 m. rugsėjo 29 d. pareikalavo už tarnybos metu jam išduotą aprangą, kurios likutinė vertė yra 1216,86 Lt, atsiskaityti arba atvykti į batalioną pasirašyti susitarimą dėl atsiskaitymo už aprangą, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-12-04 galutiniu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1216,68Lt įsiskolinimą už išduotos uniformos likutinę vertę, 20 Lt žyminio mokesčio bei 11, 00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendime teismas nurodė, kad byla ieškovo prašymu buvo išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka ir 2007-09-13 preliminariuoju sprendimu ieškinys buvo visiškai patenkintas ( b. l. 14-15). Atsakovui pareiškus prieštaravimus, kuriais atsakovas prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teismo posėdyje įstatymo nustatyta tvarka (CPK 430 str.), kuriame 2007-12-04 priėmė galutinį sprendimą, palikdamas preliminarų sprendimą nepakeistą ( CPK 430 str. 6 d. l p.). Sprendime teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų įrodymų esančių (dokumentų) nustatyta, kad 2006 m. gegužės 9 d. LR Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-433 „Dėl seržanto K. R. išleidimo į atsargą" atsakovas K. R. yra atleistas iš Lietuvos kariuomenės ir išleistas į atsargą jo prašymu ( b.l. 5).
LR KASOKTĮ 44 str. 5 d. nustato, kad atsakovas, kaip buvęs karys, nutraukdamas profesinės karo tarnybos kario ar kario savanorio sutartį prieš terminą, privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę, išskyrus atvejus, kai jis išleidžiamas į atsargą paliekant teisę nešioti uniformą, tačiau 2006-05-09 Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras įsakymu jam teisės nešioti uniformą nepaliko. ( b.l. 5). Tokią teisę Įstatymo 44 str. pagrindu suteikia išimtinai krašto apsaugos ministras. Šio įsakymo atsakovas neginčijo. Atsakovas patvirtino, kad jam buvo išduotos visos reikalingos uniformos dalys, jis parašu yra patvirtinęs jų gavimą. Atsakovas neginčijo ieškovo paskaičiuotos uniformos likutinės vertės, kurią nustatė ieškovo specialistė I. G.. Iš pateikto tarnybinio, pranešimo matyti, kad atsakovas (karys) privalo atlyginti jam išduotos aprangos likutinę vertę, kuri yra 1216,68 Lt (b.l. 10, 9, 7-8). Dėl šių nustatytų bylos aplinkybių teismas pripažino, kad atsakovas šios savo prievolės geruoju neįvykdė, todėl ją privalo įvykdyti ir ieškinį patenkintino. Kartu priteisė ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, kaip pralaimėjusios šalies (CPK 79, 80, 88, 93, 96 str.) ieškovui 20,00 Lt žyminio mokesčio ir valstybei 11,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais.
Nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teismas visiškai netyrė aplinkybių, reikšmingų teisingam sprendimui priimti, todėl sprendimas yra neteisėtas, naikintinas. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis vien formaliais pagrindais, neanalizavo ne tik atsakovo pateiktų argumentų, bet ir nenurodė jokio pagrindo dėl priteistinos sumos. Teismas neįsitikino, ar ieškovo prašoma priteisti suma yra teisinga ir tinkama, netyrė aplinkybių dėl uniformos ir kitų jos dalių likutinės vertės nustatymo, netenkino ieškovo prašymo iš ieškovo išreikalauti visus dokumentus apie ieškovo buvimo laiką kursuose, komandiruotėse, atostogose, mokymuose, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas nemotyvuotas.
LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo ll str.2 d. (toliau - LR KASOKTĮ), nustatyta, kad Lietuvos Kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą. CK 2.34 str. 2 d. nustatyta, kad viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti viešuosius interesus. Reikalavimas sumokėti uniformos likutinę vertę, yra siekis pasipelnyti, todėl ieškovas negali siekti jokios materialios naudos, reikalaudamas atlyginti iš atsakovo įrangos, uniformos ar kitų jam išduotų priemonių, kaip jas naudojusio asmens, jų panaudotos likutinės vertės. Be to, po atleidimo iš tarnybos jam perduotos uniformos jis naudoti pagal paskirtį negalės, nes pagal LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - LR KASOKTĮ) 62 str.7 d., asmenys, neteisėtai (neturėdami tam teisės) dėvintys karinę uniformą, atsako pagal įstatymus. Šioje byloje nagrinėjamu atveju mano, kad atsakovas prievolę turi įvykdyti tuomet, kai ir ieškovas įvykdo prievolę atsakovui. Tačiau ieškovas atsakovui jokios prievolės neįvykdė, nors uniforma ir liko pas atsakovą, tačiau ji negali būti dėvima, todėl faktiškai nepanaudojama pagal savo paskirtį. Dėl šios priežasties mano, kad tarp šalių nesusiklostė prievoliniai santykiai, nes ieškovui turint vien teisę, o atsakovui vien pareigą, kuo pažeidžiamas teisių ir pareigų vienovės principas. Pagal Lietuvos Kariuomenės drausmės statute (Žin., 1999, Nr. 51-1635) nustatytą tvarką, karys tarnybos metu privalo dėvėti jam suteiktą uniformą, taip pat priimti visas teikiamas uniformos dalis, todėl mano, kad už privalomai suteiktos uniformos likutinę vertę asmuo neturėtų mokėti, nes jis neišreiškia jo valios šią uniformą pasisavinti. Kadangi profesinės karo tarnybos sutartis su ieškovu nutraukta dėl svarbių priežasčių, mano, kad ieškovas nuostolius patyrė ne dėl atsakovo kaltės, dėl ko jam neprivalu atlyginti ieškovui jokių nuostolių dėl uniformos dėvėjimo ir jos vertės sumažėjimo.
Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi vieninteliu įstatymu, - LR KASOKTĮ 44 straipsnio 5 dalimi, kur nustatyta, kad nutraukdamas profesinės karo tarnybos kario ar kario savanorio sutartį prieš terminą karys privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę, išskyrus atvejus, kai jis išleidžiamas į atsargą paliekant teisę nešioti uniformą, tačiau jis mano, kad šiuo atveju netikslinga vadovautis vien šia įstatymo nuostata. Nurodo, kad su juo profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl svarbių priežasčių (LR Krašto apsaugos ministro 2006-05-09 įsakymas Nr. P-433), todėl sprendžiant ginčą, turėtų būti taikoma kita šio įstatymo straipsnio dalis. LR KASOKTĮ 44 str. 4 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos (susijusios su mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu) neišieškomos, jei karys krašto apsaugos ministro sutikimu nutraukia profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Kadangi profesinės karo tarnybos sutartis su juo nutraukta dėl svarbių priežasčių, todėl iš jo negali būti išieškotos ir išlaidos už jam suteiktą uniformą, kuri yra neatsiejama profesinio parengimo, kvalifikacijos kėlimo, dalis, kurios didelė jos dalis buvo panaudota ne tik kvalifikacijos kėlimo metu (komandiruotės, misijos), bet ir profesinio parengimo metu. LR KASOKTĮ 62 str. 2 d. numatyta, kad Krašto apsaugos ministras, išleisdamas karį į atsargą, gali jam suteikti teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su atsargos kario skiriamaisiais ženklais, tačiau Krašto apsaugos ministro 2006-05-09 įsakyme Nr. P-433 tai nenumatyta. Iš to darytina išvada, kad uniformos ieškovas jam palikti negalėjo, nes tai yra jo nuosavybė. Teismas, priimdamas sprendimą nemotyvavo teiginio dėl priteistos sumos dydžio, todėl teismo teiginys, kad atsakovas neginčijo uniformos likutinės vertės yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Savo prieštaravimuose, kurie yra byloje, jis aiškiai nurodė, kad jei būtų pakoreguotas jam išduotos aprangos sąrašas, skirtųsi ir ieškinio suma. Toks jo teiginys patvirtina faktą, jog jis ginčija ieškinio sumą, tačiau neturėdamas reikiamų dokumentų, negali (negalėjo) įrodyti, kad ieškovas teismą klaidina nurodydamas klaidingą aprangos likutinės vertės sumą. Sprendime nurodyta, kad atsakovas parašu patvirtino, jog jam buvo išduotos visos uniformos dalys. Tačiau toks teismo teiginys nėra pagrįstas ir patvirtintas faktiniais įrodymais. Pirma, asmenys pasirašydavo žiniaraščiuose tik vieną kartą ir žiniaraščius pildantys asmenys galėdavo įrašyti bet kokius skaičius, nurodant kiek ir kokių uniformos dalių išduota. Jis teismui pateikė prašymas įpareigoti ieškovą pateikti visus duomenis apie jo komandiruotes, mokymus, kvalifikacijos kėlimą, tačiau ieškovas pateikė ne visą turimą informaciją apie jo komandiruotes ir kitas išvykas. Apylinkės teismas sprendime nemotyvavo, kodėl iš ieškovo nebuvo pareikalauta pateikti daugiau jo nurodomų dokumentų. Teismo teiginys, kad atsakovas neginčijo LR Krašto apsaugos ministro 2006-05-09 įsakymo, yra visiškai nesusijęs su uniformos likutinės vertės sumokėjimo reikalavimu. Tai, ar kariui paliekama teisė uniformą dėvėti baigus tarnybą ar ne, nėra susiję su uniformos likutinės vertės apmokėjimu ir šio įsakymo skųsti nėra pagrindo. Nurodo, kad teismas nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje sprendimo dalyje nepasisakė dėl tolesnio uniformos naudojimo, nepasisakė, kodėl reikia mokėti likutinę uniformos vertę, jei jos nei naudoti, nei nešioti, nei kitaip ją realizuoti negalima, nes pagal LR KASOKTĮ 62 str.7d., asmenys, neteisėtai (neturėdami tam teisės) dėvintys karinę uniformą, atsako pagal įstatymus. Todėl nebuvo atsižvelgta į atsakovo teises ir ieškovo pareigas ir taip yra pažeistos ir CK 1.5str. nuostatos - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas. Dėl išdėstyto apylinkės teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, neištyrė visų reikšmingų bylai ir teisingam sprendimui priimti aplinkybių, netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, dėl ko pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas, o ieškovo ieškinys atmestinas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-04 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįstas atsakovo argumentas, jog Lietuvos kariuomenė prašydama prisiteisti uniformos likutinę vertę, siekia pasipelnyti. Lietuvos kariuomenė yra viešas juridinis asmuo, kurio veikla nėra susijusi su pelno siekimu, tačiau ji yra valstybės institucija ir privalo vykdyti įstatymus, imperatyvius įstatymų reikalavimus. Lietuvos kariuomenėje kiekvienam kariui išduotos uniformos dalis turi nustatytą jos nusidėvėjimo terminą, o jam pasibaigus ji pakeičiama nauja. Lietuvos kariuomenė neturi pagrindo vieno kario jau dėvėtos uniformos išduoti kitiems kariams, o privalo išduoti naują uniformos komplektą. Už ne iki galo nudėvėtą uniformą įstatymas ir numato pareigą atlyginti aprangos likutinę vertę. Todėl kariui anksčiau laiko nutraukus profesinės karo tarnybos sutartį ir nesuteikus teisės jam nešioti uniformą, tam tikros uniformos dalys lieka nepilnai nudėvėtos, už ką įstatymas ir reikalauja atlyginti jos likutinę vertę. Nurodo, kad visi atsakovo argumentai susiję su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) normų taikymu yra nepagrįsti ir atmestini. CK 1.1 str. 2 d. nurodyta, kad bet kokius turtinius santykius atsirandančius srityje, kuriame asmenų teisiniai santykiai susidaro pavaldumo pagrindu, CK normos reglamentuoja tik tiek ir tik tada, kai šių santykių nereglamentuoja viešosios teisės normos, arba CK įsakmiai to nenumato. Šiuo atveju pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis teisinius santykius, atsirandančius krašto apsaugos sistemoje, yra būtent viešos teisės normų aktas, t.y, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau LR KASOKTĮ). Šio įstatymo 44 str. 5 d. imperatyviai nurodyta, kad <„... nutraukdamas profesinės karo tarnybos kario sutartį prieš terminą, karys privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę, išskyrus atvejus, kai jis išleidžiamas į atsargą paliekant teisę nešioti uniformą“>, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai teisiškai įvertino ginčo teisinį santykį ir patenkino ieškinį (šioje byloje negalima vadovautis ir Lietuvos kariuomenės drausmės statuto nuostatomis, kadangi tai specialus teisės aktas, reglamentuojantis teisinius santykius atsirandančius kariams pažeidus tarnybos drausmę). Pilnutinės materialinės atsakomybės sutartis, nurodyta atsakovo apeliaciniame skunde, yra iš viso nesusijusi su bylos nagrinėjimo dalyku, nes pareiga atlyginti uniformos likutinę vertę atsakovui atsiranda minėto įstatymo pagrindu. Atsakovas privalo atlyginti jam išduotos uniformos likutinę vertę vadovaujantis LR KASOKTĮ 44 str. 5 d., kuris yra vienintelis pagrindas, dėl ko ieškovas reikalauja atlyginti uniformos likutinę vertę. Atsakovas yra išleistas į atsargą anksčiau laiko ir teisė jam nešioti uniformą nesuteikta. Šio fakto neginčija ir pats atsakovas. Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis neprivalo atlyginti uniformos likutinės vertės vadovaujantis LR KASOKTĮ 44 str. 4 d., kuri nustato, jog tik LR KASOKTĮ 44 str. 2 d. numatytos išlaidos (o tai yra išlaidos susijusios tik su kario mokymu, kvalifikacijos kėlimu ar profesiniu parengimu) neišieškomos, jeigu sutartis su kariu nutraukiama krašto apsaugos ministro sutikimu prieš terminą dėl pripažintų svarbių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių. Kario apranga, skirtingai nei nurodo atsakovas, niekaip nėra susijusi su kario parengimu ar jo kvalifikacijos kėlimu, todėl aukščiau minėtos LR KASOKTĮ 44 str. 2 d. ir 4 d. nuostatos šioje byloje netaikytinos. Šis įstatymas nenumato kariams pareigos grąžinti uniformą ar jos dalis, taip pat nenurodo, jog gražinus uniformą ar jos dalis, asmenys yra atleidžiami nuo LR KASOKTĮ 44 str. 5 d. numatytos pareigos atlyginti uniformos likutinę vertę. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad atsakovas neginčijo jam paskaičiuotos uniformos likutinės vertės sumos. Atsakovas savo prieštaravimuose dėl reikalavimo nurodė tik tai, kad tam tikrų aprangos dalių jis negalėjo gauti, nes buvo išvykęs į komandiruotę, tačiau pirmos instancijos teismui Lietuvos kariuomenė pateikė 2005-06-03 krašto apsaugos ministro įsakymą Nr. V-707, iš kurio priedo matyti, kad atsakovas dar nebuvo išvykęs į komandiruotę 2005-06-03 ir tam tikras aprangos dalis galėjo gauti, todėl atsakovo argumentai buvo paneigti ir pirmos instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Atsakovo aprangos likutinės vertės paskaičiavimą sudarė aprūpinimo ir apskaitos skyriaus specialistas (t.y. kompetentingas asmuo) ir šio paskaičiavimo atsakovas neginčijo, nenurodė pagrindų, kodėl juo negalima vadovautis, todėl šioje byloje paskaičiavimas yra pakankamas įrodymas nustatant atlygintinos aprangos likutinę vertę. Atmestini atsakovo argumentai ir dėl to, kad pirmos instancijos teismas sprendime nepasisakė, dėl tolimesnio uniformos naudojimo. Apylinkės teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad nėra pagrindų atleisti atsakovą nuo pareigos nurodytos LR KASOKTĮ 44 str. 5 d., todėl analizavimas aplinkybių, kur po to bus naudojama dalinai sudėvėta kario apranga, šiuo atveju neturėjo jokios prasmės ir niekaip negalėjo įtakoti teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas ( CPK 326 str. 1 d. 3 p., Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 44 str. 5 d., 62 str. 2 d.)
Byloje nustatyta, kad atsakovas K. R. pagal profesinės karo tarnybos sutartį tarnavo Krašto apsaugos sistemoje nuo 1997 m. vasario 19 dienos. 2006 m. balandžio 12 dieną K. R. pateikė prašymą nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį dėl susiklosčiusių svarbių šeiminių priežasčių. Prašydamas nutraukti tarnybos sutartį, K. R. pateikė prašymą dėl karinės uniformos dėvėjimo, t.y. prašė krašto apsaugos ministro, išleidus jį į atsargą, suteikti teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą. Tai patvirtina Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono vado plk. ltn. A. K. rašto, adresuoto krašto apsaugos ministrui, kopija.
Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras 2006 m. gegužės 9 d. įsakymu „Dėl srž. K. R. išleidimo į atsargą“ atleido 2006 m. gegužės 12 dieną seržantą K. R. iš Lietuvos kariuomenės, nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido į atsargą dėl pripažintų svarbių priežasčių. Pagal K. R. paaiškinimus tomis svarbiomis šeiminėmis priežastimis buvo tai, kad jis tarnavo Panevėžio m. Po to, kai patikrinus sveikatą buvo pateikta išvada, kad jis tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą C sveikatos grupę, jis turėjo būti perkeltas į Marijampolę. Šeima, kurioje augo du vaikai, nesutiko keltis į kitą miestą dėl gyvenimo –buitinių sąlygų. Šiomis aplinkybėmis jis buvo priverstas nutraukti tarnybą. Kitų tarnybos nutraukimo aplinkybių nėra nustatyta, įsakyme dėl atleidimo pripažintos svarbios priežastys nekonkretizuotos.
K. R. tuo pačiu įsakymu buvo išleistas į atsargą, tačiau dėl nežinomų priežasčių liko neišspręstas jo prašymas dėl uniformos dėvėjimo. Ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad Krašto apsaugos ministras šiuo klausimu įsakymo nepriėmė, todėl galima tvirtinti, kad atsakovui K. R. Krašto apsaugos ministras nesuteikė teisės nešioti uniformą, nors pagal LR Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir krašto tarnybos įstatymo 62 str. 2 dalį tik Krašto apsaugos ministras, išleisdamas karį į atsargą, gali jam suteikti teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą. Profesinės karo tarnybos karys, išleidžiamas į atsargą, kai tarnybos sutartis prieš terminą nutraukiama dėl invalidumo ir sveikatos būklės ( Įstatymo 45 str. 2 d.). Todėl nekyla abejonių, kad K. R. turėjo galimybę gauti teisę dėvėti uniformą, tačiau šis jo prašymas neišspręstas. Šiomis aplinkybėmis negalima daryti išvados, kad K. R. nepalikta teisė dėvėti uniformą ir dėl to, nutraukęs profesinės karo tarnybos kario sutartį prieš terminą, besąlygiškai privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę. Sutarties nutraukimo prieš terminą priežastys gali būti įvairios, nuo to priklauso ir pasekmės. Turi būti įvertinta ir tai, kad K. R. tarnybos sutartį nutraukė dėl svarbių priežasčių, tai nurodyta pačiame įsakyme, tarnavo nuo 1997 metų, buvo rengiamas ir dalyvavo tarptautinėje operacijoje. Dėl šių aplinkybių galėjo pablogėti jo sveikata, nes atsakovas tvirtino, kad jis anksčiau buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal aukštesnę sveikatos grupę . Įstatyme, kurio pagrindu prašoma priteisti skolą, nurodomas tarnybos prieš terminą nutraukimo faktas. Priežastys turi būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju , nes su jomis siejama galimybė išsaugoti teisę dėvėti uniformą išėjus į atsargą. Neišspręstas teisės nešioti uniformos klausimas gali neturėti reikšmės tik tuomet, kai sutartis nutraukta dėl kario kaltės. Šių aplinkybių Panevėžio miesto apylinkės teismas visai nevertino, įstatymą pritaikė formaliai.
Ieškovas nurodė likutinę aprangos vertę 1216,68 Lt.. Įstatymo 45 str. kalbama apie aprangos likutinę vertę, o teismui pateiktame aprangos sąraše yra įtraukta ir ekipuotės vertė.
Teismas , išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi CK 1.1.5 str. 4d., nustatančiu, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui K. R. dėl skolos priteisimo pripažįsta nepagrįstu. Dėl pasakyto, Panevėžio m. apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ( CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, jį išdėstant taip:
Priimti galutinį sprendimą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 dienos preliminarų sprendimą panaikinti ir Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovui K. R. dėl skolos priteisimo ( 1216,68 Lt) atmesti.
Priteisti iš Lietuvos kariuomenės K. R. 57,50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.