- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- I3-4589-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00334-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. K. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 16 d. raštą Nr. (8.6)-D3-K-2r-58r-1101 „Dėl informacijos pateikimo“, Palangos miesto savivaldybės administraciją įpareigoti atlikti geodeziniais matavimais suformuotų 0,0435 ha ir 0,1004 ha žemės sklypų duomenų patikrinimą ir iš naujo spręsti klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės esančios, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nustatymo.
Skunde, kurį patikslino (t. I, b. l. 28-32) nurodo, jog ji yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą į O. ir M. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę (posesijos Nr. 73 ir Nr. 120). Teigia, kad 2019 m. lapkričio 25 d. ji kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, pateikė UAB „Topo erdvės“ geodezininko-matininko atliktais geodeziniais matavimais suformuotų 0,0435 ha ir 0,1004 ha žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), schemas bei VĮ Registrų centro raštą, patvirtinantį, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2019 m. gruodžio 13 d. duomenimis, nekilnojamieji daiktai (žemės sklypai) ir daiktinės teisės į juos, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nėra įregistruoti.
Pareiškėjos teigimu, atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai vilkina nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, kadangi pagal faktinę situaciją O. ir M. K. valdytos žemės ribose yra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Pareiškėjos vertinimu, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 16 d. raštas Nr. (8.6)-D3-K-2r-58r-1101 yra nemotyvuotas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėja pažymi, kad pagal Palangos miesto bendrąjį planą ir jo sprendinių dalis ginčo teritorija nėra priskiriama intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 59-68) nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad O. ir M. K. nuosavybės teise valdytos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nes ji yra užimta VĮ Registrų centre įregistruotais žemės sklypais bei pastatais, kurių eksploatacijai reikalinga teritorija. Nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vakarinėje pusėje ir tarp daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esanti žemė yra laisva (neužstayta). Teigia, kad teritorija, esanti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vakarinėje gretimybėje ir teritorija, esanti tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra užimta šių pastatų eksploatacijai reikalinga teritorija. Pažymi, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“, sprendinius ši teritorija suplanuota daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl tos pačios teritorijos vyko teisminiai ginčai, buvo konstatuota, kad ginčo teritorija nėra laisva (neužstatyta) žemė, kad ji reikalinga daugiabučių namų eksploatacijai.
Atsakovė pažymi, kad posesija, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra Palangos senojo miesto vietoje (kodas 17139) bei patenka į Palangos miesto iostorinę dalį (kodas 12613), kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą bei pripažintos valstybės saugomomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis. Pažymi, kad ginčijamoje teritorijoje nėra suformuoti laisvi sklypai individualiai statybai, joje pareiškėja neturi nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų namų arba kitų pastatų, todėl šioje teritorijoje daugiabučiais namais užstatyta žemė negali būti grąžinama natūra.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) 2014 m. spalio 30 d. nutarime Nr. KT46- N14/2014, išnagrinėjęs prašymą ištirti, ar Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2006 m. lapkričio 16 d. redakcija), 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2002 m. balandžio 2 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta, kad, nesant konkretaus visuomenės poreikio, miesto vietovėse esanti fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, yra išperkama valstybės, o ne grąžinama natūra, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstatavo, kad tirtos Atkūrimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime, atstovaujama Palangos skyriaus, atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 46-47) nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka. Pažymi, kad 2019 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 16SD-2820-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pareiškėja buvo informuota apie tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. (8.6)-D3-K-1473r-2054r-4450 „Dėl informacijos pateikimo“ pažymėjo, jog buvusių savininkų O. ir M. K. turėtos žemės ribose (posesija Nr. 73) laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nes ji užimta VĮ Registrų centre įregistruotais žemės sklypais bei esamais pastatais. Teigia, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. (8.6)-D3-K-1473r-2054r-4450 „Dėl informacijos pateikimo“ turinys patvirtina, kad buvusių savininkų O. ir M. K. iki 1940 m. valdyta žemė yra priskirtina valstybės išperkamai žemei, už kurią yra atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl savivaldybės administracijos pareigos atlikti veiksmus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę procese.
Siekdama įgyvendinti savo teisę į nuosavybės atkūrimą, pareiškėja 2020 m. sausio 2 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pakartotinai išnagrinėti jos prašymą dėl žemės sklypų suformavimo buvusių savininkų O. ir M. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės vietoje (posesija Nr. 73 ir Nr. 120) bei pateikė 1934 metų Kretingos apskrities Palangos miesto neterminės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų atsienojimo planą, kuriame pažymėtas žemės sklypas Nr. 55, valdytas O. K. ir M. K. įpėdinių bei 1939 metais sudarytą Kretingos apskr. Palangos m. dalies žemės sutvarkymo planą (t.I, b.l. 10-13).
Papildydama 2020 m. sausio 2 d. prašymą, 2020 m. sausio 17 d. pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė VĮ Registrų centro pažymą bei žemės sklypų schemas (t.I, b.l. 14-18).
Palangos miesto savivaldybės administracijoje išnagrinėjus pareiškėjos 2020 m. sausio 2 d. prašymą, 2020 m. kovo 16 d. rašte Nr. (8.6)-D3-K-2r-58r-1101 „Dėl informacijos pateikimo“ (t. I, b. l. 18-19) nurodyta, kad O. ir M. K. nuosavybės teise valdytos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Pažymėta, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ sprendinius buvusių savininkų O. ir M. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės teritorija yra suplanuota daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams, nes ji yra užimta VĮ Registrų centre įregistruotais žemės sklypais bei esamais pastatais, kurių eksploatacvijai reikalinga teritorija.
Nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau, minėta – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką (toliau, minėta – ir Tvarka).
Konstitucinės justicijos bylose ne kartą yra pažymėta, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugą, pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali būti aiškinamas kaip sukuriantis bendrą pareigą susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki šios konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams (inter alia Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimas byloje A. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27576/05).
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę atkurti nuosavybės teises, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: kai ji yra užstatyta ir kai ji yra išperkama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais.
Atkūrimo įstatymas reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant, be kita ko, žemės grąžinimo natūra klausimus: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis); nurodyta institucija turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos (Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis); laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu nustatyti atvejai, kada žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pateiktu Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatų išaiškinimu, valstybės išperkama žemė sietina su visuomeniniu poreikiu, kuris visuomet turi būti konkrečiai ir aiškiai išreikštas konkrečiam nuosavybės objektui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–276/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 151-177).
Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punktas nustato, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Tvarkos 106 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Tarnybos teritorinis padalinys) vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Šio punkto trečiojoje pastraipoje nurodyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.
Toliau Tvarkoje detalizuojami konkretūs kiekvienos institucijos veiksmai. Tvarkos 106¹ punkto pirmojoje pastraipoje įtvirtinta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis šiame punkte nurodyta tvarka.
Tvarkos 106¹ punkto antrojoje pastraipoje nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.
Tvarkos 106¹ punkto trečiojoje pastraipoje nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga.
Tvarkos 106¹ punkto penktojoje pastraipoje nurodyta, jog žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534; patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys – pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą.
Tvarkos 106¹ punkto šeštojoje pastraipoje nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas.
Tvarkos 106¹ punkto septintojoje pastraipoje nurodyta, jog suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą.
Tvarkos 106¹ punkto devintojoje pastraipoje nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą: suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus – sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą; raštu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis); atvykusiems pretendentams paaiškina apie galimybę per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą pateikti susitarimą dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, jeigu yra du ar daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į suprojektuotą grąžinamą natūra žemės sklypą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Administracinę bylą dalyje dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 16 d. rašto Nr. (8.6)-D3-K-2r-58r-1101 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo nutraukti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.