- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- 2A-56-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17120-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- Ž. J., S. J.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo 846-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo pagal ieškovo 846-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį dėl užmokesčio už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, pareikštą atsakovams Ž. J. ir S. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti jam solidariai iš atsakovų užmokestį už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas- 770,83 Lt bei 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutiko. Atsakovų nuomone, ieškovas pažeidė atsakovų teisę gauti informaciją apie sprendimus dėl mokesčių nustatymo, atsakovas nepagrįstai nustatęs mokesčius patalpų savininkams, neturintiems gyvenamųjų patalpų bendrijos administruojamoje namo dalyje. Be to, ieškovas neteisingai skaičiuoja mokesčius už sunaudotą elektros energiją.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 05 23 nutarimu Nr. 603 8 p. įtvirtinta administratoriaus pareiga proporcingai patalpų savininkų nuosavybės daliai apskaičiuoti mėnesinius mokesčius ir įmokas. Ieškovo 2010 11 18 įgaliotųjų atstovų susirinkimas priėmė nutarimą paskatinti bendrijos valdybos narius, jų kadencijos laikui atleisti aktyviai dirbančius (dalyvaujančius posėdžiuose, kai nepraleidžia dviejų ir daugiau valdybos posėdžių iš eilės) valdybos narius nuo visų, išskyrus kaupiamąsias lėšas ir lėšas einamojo remonto darbams, mokėjimų bendrijai (t. y. už atliekų išvežimą, bendro naudojimo elektrą, administravimą, techninę priežiūrą, bendro naudojimo ir teritorijos valymą ir buhalterinės apskaitos paslaugas). Šis sprendimas reiškia, kad ieškovo valdybos nariai, atitinkantys sprendime nurodytus kriterijus, atleidžiami nuo CK 4.82 str. 3 d. nurodytos prievolės, o kitiems bendrijos nariams tenka pareiga sumokėti savo mokėjimų dalį ir atleistųjų nuo mokėjimų bendrijos narių dalį. Toks ieškovo valdymo organo nutarimas prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai- CK 4.82 str. 3 d. ir yra niekinis (CK 1.8 str., 1.78 str., 1.80 str. 1 d., 2.82 str. 4 d.). 2014 05 19 nutartyje (II t., b. l. 1, 2) ieškovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, kaip buvo įgyvendintas 2010 11 18 įgaliotųjų atstovų susirinkimo sprendimas dėl ieškovo valdybos narių atleidimo nuo mokėjimų bendrijai. Ieškovas 2014 06 16 patikslintame ieškinyje, reaguodamas į 2014 05 19 nutartį, apsiribojo abstrakčiomis frazėmis, esą „turi būti aišku, kad kitiems bendrijos nariams nėra paskirstomi asmeniniai valdybos narių mokesčiai, o proporcingumo principas nebuvo pažeistas, kadangi visi mokesčiai konkrečiam savininkui paskaičiuojami pagal turimą buto naudingą plotą, dauginant iš atitinkamos paslaugos tarifo“. Šie į patikslintą ieškinį įrašyti sakiniai neatsako į klausimą, kaip buvo apmokėti 2010 11 18 įgaliotųjų atstovų susirinkimo sprendime nurodytų ieškovo valdybos narių mokesčiai, kurie išvardinti paminėtame sprendime: už atliekų išvežimą, bendro naudojimo elektrą, administravimą, techninę priežiūrą, bendro naudojimo ir teritorijos valymą ir buhalterinės apskaitos paslaugas. Atleidus ieškovo valdybos narius nuo paminėtų mokesčių, jų dalį turėjo sumokėti kiti bendrijos nariai, kadangi kitu atveju dalis mokesčių už bendrijai suteiktas paslaugas liktų neapmokėta. Ieškovas iš atsakovų reikalauja užmokesčio už 2010 12 01- 2012 09 30 laikotarpį, t. y. laikotarpį, kai galiojo 2010 11 18 ieškovo įgaliotųjų atstovų susirinkimo sprendimas.
Teismas konstatavo, kad ieškovas, apskaičiuodamas iš atsakovų reikalaujamą užmokestį, nekreipė dėmesio į butų savininkų turimų kitų (išskyrus butus) patalpų plotus, tuo tarpu atsakovams tenkančią mokėjimų dalį nustatė pagal tokį kriterijų, kurio netaikė kitiems butų savininkams name (duomenys neskelbtini), t.y., pagal garažo plotą. Todėl sutiko su atsakovais, kad atsakovams tenkančią mokesčių už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas dalį 846-oji daugiabučių namų savininkų bendrija apskaičiuoja neteisingai, nepaisydama CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinto proporcingumo principo.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliantas (ieškovas) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį visiškai patenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Teismas padarė išvadą „kad atleidus ieškovo valdybos narius nuo paminėtų mokesčių, jų dalį turėjo sumokėti kiti bendrijos nariai, kadangi kitu atveju dalis mokesčių už bendrijai suteiktas paslaugas liktų neapmokėta“, tačiau nepamini jokių įrodymų tokiai išvadai pagrįsti.
2. Teismas visiškai nevertino 2014-09-29 teismo posėdžio metu ieškovo atstovo išsakytų parodymų, kurie turi būti vertinami kaip įrodymas pagal CPK 177 str. 2 d., kad visi 846-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos nariai ir gyventojai (įskaitant bendrijos valdybos narius) renka eksploatacines lėšas, iš kurių yra dengiamos įvairios bendrijos patiriamos išlaidos, kurios nėra tiesiogiai paskirstomos gyventojams, t.y. bankinės sąskaitos aptarnavimo, įmokų surinkimo, kanceliarinės, telekomunikacinės, smulkaus remonto, reprezentacinės ir kitos, tame tarpe, valdybos paskatinimo išlaidos. Todėl proporcingumo principas paskirstant tokias išlaidas yra išlaikomas.
3. Teismas ginčijame sprendime nurodė, kad įgaliotinių sprendimas paskatinti bendrijos valdybos narius yra niekinis. Bet kiti sprendimai, priimti jo įgaliotinių susirinkimo metu nepripažintini niekiniais ir teismas nepanaikino sprendimo apmokestinti garažų savininkus ir tas sprendimas lieka galioti.
Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.
Apeliantas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu vienu argumentu nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai padarė išvadą, „jog atleidus ieškovo valdybos narius nuo paminėtų mokesčių, jų dalį turėjo sumokėti kiti bendrijos nariai, kadangi kitu atveju dalis mokesčių už bendrijai suteiktas paslaugas liktų neapmokėta“. Taip pat šių savo išvadų, apelianto teigimu, teismas nepagrindė jokia įstatymo nuostata. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip matyti šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 sprendimu ieškinys buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2014-05-06 nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka nutartimi 2013-06-03 sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2010-11-18 protokolo sprendimas atleisti valdybos narius nuo lėšų bendrajai dalinei nuosavybei išlaikyti prieštarauja imperatyviai CK 4.82 str. 3 d. nuostatai, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti. Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo 2014-05-19 nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti - įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus kaip buvo įgyvendintas 2010-11-18 protokolo sprendimas dėl valdybos narių paskatinimo. Tačiau ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį teismui duomenų apie aukščiau minėto protokolo sprendimo įgyvendinimą ir mokesčių paskirstymą, nepateikė, o tik nurodė, kad mokesčius skaičiuoja konkrečiam savininkui pagal jo turimą naudingą plotą dauginant iš atitinkamos paslaugos tarifą. Atsižvelgiant į tai ir byloje esančius ieškovo paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovas nepagrįstai šias išlaidas skaičiuoja ne tik kad ne visiems garažų savininkams remiantis 2010-11-18 sprendimu, bet kiekvieno bendrijos nario mokėtinai mokesčių daliai (proporcijai) apskaičiuoti naudoja jų turimų butų plotus, neatsižvelgiant į sandėliukų, garažų ar kitų pagalbinių patalpų plotus. Taigi ieškovui nurodžius skaičiavimo metodiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atleidus ieškovo narius nuo mokesčių, jų dalį pagal galiojantį 2010-11-18 ieškovo įgaliotinių sprendimą turėjo sumokėti kiti bendrijos nariai. Nors apeliantas skunde teigia, kad mokesčiai priėmus sprendimą paskatinti bendrijos valdybos narius , visiškai nepakito į didesnę pusę, tačiau įrodymų pagrindžiančių šiuos teiginius apeliantas nepateikė. Pažymėtina, jog pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą nuostatą šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Ieškovui į bylą nepateikus įrodymų, pirmos instancijos teismas nusprendė, kad teisingai apskaičiuoti mokesčius ir įmokas – ne teismo funkcija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada buvo padaryta pagrįstai, kadangi, kaip jau minėta, ieškovas ieškiniu reiškiamų reikalavimų nepagrindė. Priešingai, iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad ieškovo prašoma priteisti 770,83 Lt suma už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas už laikotarpį 2010-12-01- 2012-09-30 buvo skaičiuojama neteisingai, neatsižvelgiant į imperatyvias įstatymo nuostatas - butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai turimai nuosavybės teise patalpų daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.).
Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad pirmos instancijos teismas nevertino 2014-09-29 teismo posėdžio metu ieškovo atstovo išsakytų parodymų, kurie turi būti vertinami kaip įrodymas pagal CPK 177 str. 2 d., kad visi 846-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos nariai ir gyventojai (įskaitant bendrijos valdybos narius) renka eksploatacines lėšas, iš kurių yra dengiamos įvairios bendrijos patiriamos išlaidos, kurios nėra tiesiogiai paskirstomos gyventojams, t.y. bankinės sąskaitos aptarnavimo, įmokų surinkimo, kanceliarinės, telekomunikacinės, smulkaus remonto, reprezentacinės ir kitos, tame tarpe, valdybos paskatinimo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad 846-oji daugiabučių namų savininkų bendrija turi teisę rinkti šias lėšas iš bendrijos narių, tačiau ieškovui tenka procesinė našta šias išlaidas pagrįsti. Kadangi ieškovas šios pareigos nevykdė, pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimus dėl administravimo ir techninės priežiūros išlaidų priteisimo iš atsakovų laikotarpiu nuo 2010-12-01 iki 2012-09-30 atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 str., 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.