- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-03
- Bylos Nr.
- 1-133-203/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02591-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gudienė
- Nukentėjusysis
- M.
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1956-06-13 Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB „Vilniaus paukštynas“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., teistas 2007-05-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008-10-04, apie 11.30 val., A. P. netoli Ukmergės g. 246 pastato, Vilniuje, be jokios realios dingsties užpuolė jam nepažįstamą asmenį M. P., tyčia sudavė pastarajam kumščiu į veidą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. P. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir paaiškino, kad nukentėjusiojo nemušė, o šis pats jį užpuolė kartu su vyresniu vyriškiu. Įvykio dieną jis sunkvežimiu grįžo iš Panevėžio į Vilnių ir Ukmergės gatvėje netoli „Senukų“ parduotuvės reikėjo sukti į Fabijoniškių pusę, todėl persirikiavo į antrą eismo juostą. Rikiuojantis, jį aplenkė „BMW“ automobilis ir jis pamatė kaip šį automobilį vairavęs nukentėjusysis rodo jam nepadorius gestus. Po to „BMW“ persirikiavo priešais jį ir staigiai stabdė prieš sankryžą, dėl ko vos neįvyko susidūrimas. Automobiliams sustojus, nukentėjusysis ir vyresnis vyriškis išlipo iš „BMW“, pribėgo prie jo sunkvežimio, atidarė kabinos dureles ir pradėjo jį mušti. Jis nei vieno iš vyriškių nemušė nei rankomis, nei kojomis, o tik gynėsi nuo užpuolimo. Rankomis laikėsi už vairo. Nukentėjusysis prie kabinos pribėgo dešinėje rankoje laikydamas pistoletą, o kaire ranka atidarė kabinos dureles. Mano, kad M. P. veidą susižalojo į save traukdamas sunkvežimio kabinos dureles. M. P. buvo nukreipęs jam pistoletą į galvą ir šovė maždaug iš 2 metrų atstumo. Abu vyriškiai sudavė jam ne mažiau 5 smūgių į pilvą ir į veidą. Vienas iš smūgių kliuvo į lūpą. Matė, kad ant nukentėjusiojo veido taip pat buvo kraujo, kuris aptaškė kabinoje vežtus dokumentus. Kol nukentėjusysis su kitu vyriškiu veržėsi į kabiną ir jį mušė, iš „BMW“ išlipusios dvi moterys daužė sunkvežimio kabiną, nulaužė valytuvus, sukiojo veidrodėlius, jį keikė. Įvykio metu buvo apgadintos sunkvežimio kabinos durys, bandant jas jėga atidaryti. Be to, vyresnis vyriškis kažkuo jam dūrė į koją ir sužalojo. Pavykus užsidaryti savo kabinoje, jis paskambino 118 numeriu norėdamas kviesti policiją, tačiau jam buvo paaiškinta skambinti 112. Paskambinus pastaruoju numeriu, budėtoja liepė likti kabinoje kol atvyks pareigūnai, ką jis ir padarė. Iš sunkvežimio kabinos išlipo tik atvykus pareigūnams. Po to jie važiavo į policiją, rašė pareiškimą. Po to kažkoks nepažįstamas žmogus jam paaiškino, jog nieko rašyti nebereikia. Po kelių dienų supratęs, kad policija nieko nedaro dėl jo užpuolimo, pats savarankiškai kreipėsi į medikus, tačiau tuomet nuo gauto smūgio į veidą atsiradęs patinimas ant lūpos jau buvo išnykęs ir specialistas, jį apžiūrėjęs, nustatė, kad jis nesužalotas. Apžiūrėtas buvo po trijų dienų nuo įvykio.
2008-10-08 specialisto išvada Nr. G4962/08(01) nustatyta, kad A. P. padaryta pjautinė žaizda kairėje šlaunyje su aplinkine poodine kraujosruva, veikiant aštriu pjaunančiu įrankiu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2008-10-04). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 67-68).
Apklaustas teisme nukentėjusysis M. P. paaiškino, kad įvykio dieną automobiliu „BMW“ važiavo su savo tėvais bei drauge. Ukmergės gatvėje pastebėjo priešais važiuojantį sunkvežimį, į kurį atkreipė dėmesį, nes šis keistai manevravo, kelis kartus rikiavosi iš vienos eismo juosto į kitą. Sunkvežimį pasivijo kuomet šis važiavo pirma eismo juosta, o abiems transporto priemonėms susilyginus ir važiuojant lygiagrečiai, sunkvežimis staiga pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą ir važiuoti ant jo automobilio. Vengdamas susidūrimo jis padidino greitį ir pralenkė sunkvežimį. Po to prie sankryžos sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Bestovint, staiga atsidarė jo automobilio durelės ir A. P. vieną kartą smogė jam į veidą. Mano, kad buvo suduota kumščiu, tačiau viskas įvyko labai netikėtai, todėl tiksliai pasakyti negali. Per kelias sekundes atsitokėjęs iš šoko, jis iš automobilio pasiėmė dujinį pistoletą ir, išlipęs iš automobilio, kartą iššovė į orą. Kaltinamasis tuo metu užsidarė savo kabinoje ir norėjo važiuoti tarsi nieko nebūtų nutikę, tačiau jis su tėvu priėjo prie kabinos ir sutrukdė jam važiuoti, o draugė iškvietė policiją. Į sunkvežimio kabiną nesibrovė, pistoletą buvo padėjęs atgal į automobilį ir jo rankoje nelaikė. Po to jie sulaukė policijos pareigūnų ir kaltinamasis visą laiką buvo užsidaręs savo kabinoje. Pareigūnams paaiškino, kas atsitiko, atidavė pistoletą, po ko jiems buvo liepta visiems važiuoti į Vilniaus m. 6 PK. Pareigūnai liepė raštu parašyti kas nutoko. A. P. garsiai ant jo rėkė, grasino, kad blogai baigsis. Kaip suprato, tuo metu kaltinamasis nežinojo, jog jo pistoletas buvo dujinis. Po kurio laiko į policiją atvyko kaltinamojo dukra, kuri neprisistačiusi, taip pat pradėjo grasinti ir reikalauti, kad jie nerašytų pareiškimų. Į medikus kreipėsi dar tą pačią dieną – Lazdynų ligoninėje jam buvo suteikta medicinos pagalba. Nuo smūgio buvo sumuštas veidas, dantenos. Su dantų gydymu susijusias išlaidas patiria iki šiol. Po įvykio atsirado baimė vairuojant, nesaugiai jaučiasi kelyje esant sunkvežimių. Kadangi buvo grasinta, bijo dėl savo turto saugumo, todėl automobilį stato saugomoje aikštelėje, kas taip pat lemia papildomas išlaidas. Kadangi bylos tyrimas ilgai užsitęsė ir jo supratimu, nejudėjo į priekį, kreipėsi į advokatą, kuris viską darė už jį – skambino tyrėjams, važiavo kartu į policiją, padėjo surašyti ieškinį ir pan. Su advokatu buvo susitikęs apie 20 kartų ir sumokėjo jam už darbą tiek, kiek šis prašė. Neva krauju aptaškyti dokumentai, kuriuos nurodo A. P., byloje atsirado tik praėjus apie metams nuo tyrimo pradžios ir niekaip nesusiję su kaltinime nurodytu įvykiu. Įvykio metu kaltinamasis ir jokie jo daiktai ar dokumentai krauju aptaškyti nebuvo.
Specialisto išvada Nr. G 4897/08(01) nustatyta, kad M. P. padaryta kraujosruva viršutinio pirmo dešinės pusės danties dantenoje, paviršinė muštinė žaizda su kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, 11, 41, 31, 32 dantų sumušimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (2008-10-04). Sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 31).
Apklausta teisme ekspertė J.Gincman-Dorošenko paaiškino, kad specialisto išvadoje pavartota sąvoka „ribotą paviršių turintis“ daiktas reiškia, jog sužalojimas buvo padarytas daiktu, neišeinančiu iš žalojamos vietos ribų. Buvo sumušta apatinė lūpa, dantena, todėl kontaktavęs paviršius neturėjo išeiti iš viršutinio žandikaulio apatinės lūpos ribų. Nukentėjusysis tuo metu buvo šiek tiek prasižiojęs. Sužalojimas negalėjo būti padarytas plokščiu durelių paviršiumi. Taip pat atmetama ir galimybė, kad galėjo sužaloti durelių kraštas, nes durelių briauna yra gana ilga ir būtų papildomai traumavusi ir kitas vietas. Taip pat ir durelių kampas. Durelių rankena, priklausomai nuo jos formos ir dydžio gali sukelti tokį sužalojimą, nes rankena yra ribotą paviršių turintis daiktas, kaip ir rankos kumštis. Tiksliau atsakyti dėl rankenos būtų galima pamačius konkrečią rankeną, apie kurią kalbama. Tą galima padaryti atliekant situacinę ekspertizę. Kadangi buvo prakirsta lūpa, kraujas pradėjo bėgti iš karto, o žaizda turėjo gana smarkiai kraujuoti.
Apklausta teisme liudytoja J. S. paaiškino, kad yra artima M. P. draugė ir įvykio dieną kartu važiavo automobiliu. Kelyje buvo ir sunkvežimis, kurio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo – A. P., vairavo chuliganiškai ir lenkimo metu M. P. vos išvengė susidūrimo. Lenkimo metu ji gestais sunkvežimio vairuotojui parodė pasipiktinimą jo elgesiu, o iš jo lūpų suprato, kad atsakyta buvo keiksmažodžiu. M. P. sustojus prie šviesoforo, prie automobilio priėjo A. P., atidarė vairuotojo dureles ir ranka smogė nukentėjusiajam į veidą. Ji iškart iškvietė policiją. Matė, kad M. P. bėgo kraujas. Kur buvo kaltinamasis kol ji skambino į policiją, nematė, bet po to, išlipusi iš automobilio, matė, kad šis sėdi užsidaręs savo kabinoje ir ten buvo kol neatvažiavo pareigūnai. Patekti į kabiną niekas nebandė ir jos nedaužė. Ji jokių veidrodėlių nesukinėjo, o kartu su kitais ramiai laukė pareigūnų. A. P. išlipo atvykus pareigūnams. Jokių sužalojimų ant jo vizualiai nesimatė. Policijoje kaltinamojo dukra prašė nerašyti pareiškimų, bet jie vis tiek parašė.
Apklaustas teisme liudytojas S. P. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jo sūnus, o A. P. iki įvykio nepažinojo. Įvykio dieną kartu su sūnumi važiavo automobiliu. Priešais važiavo sunkvežimis su priekaba, kuris keistai manevravo, o jį lenkiant sukėlė avarinę situaciją, nes pradėjo rikiuotis tiesiai prieš juos blokuodamas kelią. Pats jokių nepadorių gestų sunkvežimio vairuotojui nerodė ir nematė ar kiti tą darė. Jiems sustojus prie šviesoforo, staiga kaltinamasis atidarė vairuotojo dureles ir smogė jo sūnui į veidą, kuris iškart apsipylė krauju. Sūnus išlipo iš automobilio ir iššovė į orą dujiniu pistoletu, o kartu važiavusi J. S. tuo metu iškvietė policiją. A. P. grįžo į savo sunkvežimį ir sėdėjo užsidaręs kabinoje iki atvyko pareigūnai. Jie norėjo, kad šis išliptų, tačiau kaltinamasis sėdėjo viduje. Patys į sunkvežimio kabiną patekti nemėgino ir jos negadino. Kaltinamojo niekas iš jų net pirštu nepalietė. Su savimi jokių aštrių daiktų neturėjo ir A. P. į koją nedūrė.
Apklausta teisme liudytoja R. P. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Įvykio dieną jie visa šeima važiavo į parduotuvę, o automobilį vairavo sūnus. Bevažiuojant priešais pamatė pavojingai manevruojantį sunkvežimį, kuris rikiavosi tai į vieną eismo juostą, tai į kitą. Lenkiant šį sunkvežimį, jis pradėjo važiuoti ant jų ir sukėlė avarinę situaciją. Ji sėdėjo automobilio salono gale už keleivio ir per langą sunkvežimio vairuotojui rėkė „ką tu darai“, į ką šis atsakė nepadoriu rankos gestu. Po to sustojus prie šviesoforo, kaltinamasis atidarė automobilio vairuotojo dureles ir smogė prie vairo sėdėjusiam sūnui į veidą. Tai buvo netikėta ir jie visi labai išsigando. Sūnus išlipo iš automobilio ir vieną kartą tuščiu šoviniu šovė į orą, o J. S. iškvietė policiją. Ji matė momentą kai A. P. įlipo atgal į savo sunkvežimį. Rankoje jis laikė telefoną ir vėliau ilgai juo su kažkuo šnekėjo. Vos tik sėdęs į sunkvežimį, kaltinamasis ketino išvažiuoti, tačiau jie nedavė jam kelio. Po to A. P. visą laiką sėdėjo kabinoje iki atvykstant pareigūnams. Į sunkvežimio kabiną niekas patekti nebandė, o pareigūnų jie laukė išlipę iš automobilio. Pareigūnai liepė važiuoti į 6 komisariatą, ką jie ir padarė. Į komisariatą A. P. atvažiavo su sunkvežimiu. Jokių sužalojimų ant jo nebuvo. Ji klausė kaltinamojo, už ką šis sudavė M. P., tačiau atsakymo nesulaukė. Pats A. P. jiems grasino, o jo dukra fotografavo jų automobilį neaiškindama, kam jai to reikia.
Šalies argumentai
D. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo nuvykta į konflikto vietą ir su abiem konflikto pusėmis tolimesniam aiškinimuisi nuvažiuota į Vilniaus m. 6 PK. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad M. P. veidas buvo apdaužytas ir pas jį rastas dujinis pistoletas (t. 1, b.l. 1).
A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2008-10-04, apie 12.00 val., budėtojo nurodymu nuvyko prie Ukmergės g. 246, Vilniuje, kur apžiūrėjo ten paliktą automobilį „MAN, v.n. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad automobilio veidrodžiai yra užlenkti, o jokių išorinių apgadinimų nerasta (t. 1, b.l. 51-53).
Bendro pagalbos centro įvykio suvestinėje nurodyta, kad iškvietimas dėl muštynių tarp vilkiko ir „BMW“ vairuotojų buvo gautas 2008-10-04 11.33 val. telefonu Nr. 8 641 68908 (t. 1, b.l. 3). Iš J. S. apklausos protokolo matosi, kad minėtu telefono numeriu naudojasi ji (t. 1, b.l. 40).
Iš bendrojo pagalbos centro pažymos matosi, kad 2008-10-04 11.35 val. Centre buvo registruotas skambutis iš telefono nr. 8 682 30429 dėl įvykio Ukmergės gatvėje, Vilniuje (t. 1, b.l. 101). Perklausius A. P. gynėjo tyrimui pateiktą minėto skambučio garso įrašo kopiją nustatyta, kad skambino A. P. ir kvietė policiją dėl kilusio konflikto kelyje, o budėtoja nurodė, kad iškvietimas dėl įvykio jau yra gautas ir policija vyksta į vietą (t. 2, b.l. 4-7).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad dėl asmeninių ambicijų, t. y. manydamas jog tinkamai elgiasi kelyje, o nukentėjusysis trukdo eismą, viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš kitą žmogų, nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir taip pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką ir nurodė, kad nukentėjusysis pats jį užpuolė kartu su savo tėvu, veržėsi į jo vairuoto sunkvežimio kabiną, grasino ginklu, mušė rankomis ir jį sužalojo. A. P. paaiškino, kad jis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smūgio ir nematė kaip šis susižalojo, tačiau taip galėjo nutikti kuomet M. P. jėga traukė į save jo vairuojamo sunkvežimio kabinos dureles. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tokią A. P. pateiktą versiją, o jo parodymus paneigia nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nukentėjusysis M. P. bei liudytojai J. S., S. P. ir R. P. visi patvirtino kaltinime nurodytas įvykio faktines aplinkybes, paaiškino, kad A. P. kelyje sukėlė avarinę situaciją, o kuomet M. P. savo vairuojamu automobiliu jį aplenkė ir sustojo priešais sankryžą, kaltinamasis priėjo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir smogė nukentėjusiajam į veidą. Tiek nukentėjusysis, tiek minėti liudytojai paneigė kaltinamojo versiją neva M. P. su tėvu veržėsi į A. P. vairuoto sunkvežimio kabiną ir kaltinamąjį mušė bei sužalojo. Aplinkybę dėl M. P. sužalojimo įvykio metu patvirtina specialisto išvada Nr. G 4897/08(01), tuo tarpu jokių patikimų duomenų apie tai, kad įvykio metu galimai buvo sužalotas ir kaltinamasis byloje nėra. Specialisto išvadoje Nr. G4962/08(01) nurodyta, kad A. P. padaryta pjautinė žaizda kairėje šlaunyje su aplinkine poodine kraujosruva, veikiant aštriu pjaunančiu įrankiu, galimai 2008-10-04, tačiau pažymėtina, jog ši išvada buvo duota apžiūrėjus kaltinamąjį tik 2008-10-08, t.y. po keturių dienų nuo įvykio, konstatuotas sužalojimas paviršinis ir pagal lokalizacijos vietą lengvai pasiekiamas pačiam sužalotam asmeniui, todėl ši išvada negali patvirtinti, kad kaltinamajam nustatytas sužalojimas yra kaip nors susijęs su 2008-10-04 kelyje kilusiu konfliktu. Kaltinamojo parodymai, kad koja jam buvo sužalota kuomet S. P. kažkuo jam dūrė kartu su savo sūnumi braudamasis į jo kabiną, nėra laikytini patikimais, o objektyvių duomenų apie minėto sužalojimo padarymo aplinkybes byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad A. P. teigia, jog įvykio metu jam buvo sumuštas veidas, tačiau specialisto išvadoje jokie veido sumušimai kaltinamajam nekonstatuoti. Pats A. P. nurodė, jog šie sumušimai iki kreipimosi į medikus buvo užgiję, bet atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie kaltinamojo veido išorinius sužalojimus neužsimenama ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno D. B. tarnybiniame pranešime, nors pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė aplinkybę apie M. P. veido sumušimą (t. 1, b.l. 1). Tiek nukentėjusysis M. P., tiek liudytojai J. S., S. P. ir R. P. viso bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, tuo tarpu kaltinamasis savo parodymus keitė ir tikslino. Iškart po įvykio rašytame pareiškime policijai A. P. apie jokius jo paties patirtus sužalojimus ar jam suduotus smūgius neužsiminė, nurodė, kad nukentėjusysis ir dar vienas vyriškis brovėsi į jo kabiną, bet jam pavyko užsidaryti viduje, kur jis buvo iki atvykstant pareigūnams (t. 1, b.l. 62). Aplinkybes apie neva įvykio metu patirtus sužalojimus A. P. nurodė tik vėlesnių apklausų metu. Taip pat savo versiją grindė ir tuo, kad ant jo kabinoje buvusių dokumentų neva užtiško nukentėjusiojo kraujo, kas patvirtintų, kad M. P. brovėsi į sunkvežimio kabiną, o sunkvežimio duris teko remontuoti, kas patvirtina, jog į kabiną buvo braunamasi jėga. Teismas šiuos parodymus atmeta. Kaip matosi iš bylos duomenų, betarpiškai po įvykio sužalojimai buvo nustatyti tik nukentėjusiajam M. P., o iš A. B. tarnybinio pranešimo ir prie jo pridėtų nuotraukų matosi, jog ant kaltinamojo vairuoto automobilio išorinių apgadinimų po įvykio nebuvo (t. 1, b.l. 51-53). Teismas konstatuoja, kad A. P. nurodyti neva krauju aptaškyti dokumentai bei tyrimui pateikta PVM sąskaita-faktūra dėl AB „Vilniaus paukštynas“ priklausančio automobilio MAN 18.272, v.n. (duomenys neskelbtini) remonto (t. 1, b.l. 102-103) negali būti vertinami kaip įrodymai šioje byloje, nes nėra nustatyta, kad jie turi kokį nors ryšį su šia byla ir jos aplinkybėmis. Iškart po įvykio jokie dokumentai tyrimui pateikti ar paimti iš įvykio vietos nebuvo, todėl net ir nustačius, kad kažkokie A. P. turimi dokumentai yra sutepti galimai krauju, nebūtų pagrindo vertinti šią aplinkybę kaip susijusią su byloje tiriamu įvykiu. PVM sąskaitoje-faktūroje dėl kaltinamojo vairuoto sunkvežimio remonto yra išvardinti iš viso 57 punktai dėl remonto darbų, o vien ta aplinkybė, kad vienas iš šių punktų yra „durų remontas“, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad atliktas durų remontas buvo kaip nors susijęs su 2010-10-04 įvykiu. A. P. savo kaltę neigė motyvuodamas ir tuo, kad pats nesudavė nukentėjusiajam nei vieno smūgio, o šis susižalojo pats. Kaltinamasis nurodė, kad sužalojimas M. P. galėjo būti padarytas kuomet šis į save traukė jo kabinos dureles. Teisme apklausta teismo medicinos ekspertė J.Gincman-Dorošenko paaiškino, kad nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas negalėjo būti padarytas sunkvežimio kabinos durelių plokštuma ar kraštu, o vienintelė durų detalė kuri galėjo teoriškai sukelti tokio pobūdžio sužalojimą yra durų rankena. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo imtasi priemonių atlikti eksperimentą norint patikrinti versiją apie sužalojimo galimą padarymą durelių rankena, tačiau kaltinamasis atsisakė dalyvauti eksperimente ir pateikti transporto priemonę. Kaip matosi iš kaltinamojo parodymų, nukentėjusysis neva veržėsi į sunkvežimio kabiną dešinėje rankoje laikydamas pistoletą, o kaire traukdamas už durelių rankenos. Vertinant tokią A. P. pateiktą versiją, seka loginė išvada, jog M. P. nebūtų galėjęs durų rankena susižaloti sau veido, nes tuo metu rankeną laikė savo kaire ranka. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas atmeta kaltinamojo versiją apie tai, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats ir daro išvadą, kad M. P. sužalojimai buvo padaryti taip, kaip nurodyta kaltinime – kaltinamajam A. P. sudavus smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą. Šią aplinkybę, kaip ir kitas kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų J. S., S. P. ir R. P. parodymai. Nors šie asmenys yra artimi nukentėjusiajam, tačiau įvertinęs tai, kad jie viso tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, kurie patvirtina vieni kitus, šie parodymai atitinka byloje surinktus objektyvius įrodymus (pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, specialisto išvada ir ekspertės paaiškinimai dėl nukentėjusiojo sužalojimo, bendrojo pagalbos centro suvestinė su užfiksuotu J. S. skambučiu policijai), liudytojų parodymai teisme – J. S. šalia kitų įvykio aplinkybių nurodė, kad ji gestais A. P. rodė pasipiktinimą jo tokiu elgesiu kelyje, leidžia daryti išvadą, jog šie asmenys tiksliai atpasakoja faktines įvykio aplinkybes. Kaltinamojo parodymai yra vertintini kritiškai, jis tyrimo metu juos keitė, nurodė naujas aplinkybes dėl savo sužalojimo, savo teikiamas versijas grindė duomenimis, neturinčiais aiškaus tiesioginio ryšio su šia byla ir joje tiriamu įvykiu.
Ištyrus įrodymus, nustatyta, jog A. P. viešoje vietoje elgėsi ypatingai įžūliai – trukdė nukentėjusiajam M. P. saugiai vairuoti, po ko sukėlė avarinę situaciją ir subjektyviai buvo įsitikinęs, jog yra teisus ir gali savo nepasitenkinimą išreikšti suduodamas smūgį M. P.. A. P. viešoje vietoje, pažeisdamas bendrąsias visuomenėje egzistuojančias elgesio taisykles, be jokios realios priežasties dėl asmeninių ambicijų, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir sutrikdė jo sveikatą. Tokiais įžūliais veiksmais rodydamas aiškią nepagarbą nukentėjusiajam bei su juo važiavusiems artimiesiems ir įvykį mačiusiems asmenims, kaltinamasis sutrikdė ne tik nukentėjusiojo, įvykį mačiusių asmenų bet ir visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie A. P. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.
Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 104 Lt išlaidų M. P. gydymui atlyginimo yra tenkintinas. Su ieškiniu pateikti dokumentai patvirtina gydymo išlaidų dydį, o išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas nusikalstamais A. P. veiksmais, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
M. P. byloje pareiškė 15000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 5950 Lt dydžio išlaidoms advokato paslaugoms atlyginti. Nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas ir jų dydį patvirtina PVM sąskaita-faktūra bei kasos pajamų orderio kvitas (t. 1, b.l. 24-25). Atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo samdyto advokato ikiteisminio tyrimo metu realiai suteiktas atstovavimo paslaugas ir jų turinį, vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d. nuostatomis, teismas iš A. P. priteisia dalį nukentėjusiojo turėtų atstovavimo išlaidų – 2500 Lt.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies. Pripažintina, kad M. P. patyrė neturtinę žalą, nes jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, kurios metu jam buvo sutrikdyta sveikata. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos (jei tokia žala buvo padaryta) dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis nuo kaltinamojo nukentėjo viešoje vietoje, artimų žmonių akivaizdoje, jam buvo sumuštas veidas, t.y. drabužiais nepridengiama kūno vieta. Dėl įžūlių ir neišprovokuotų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, susijusius su saugumo kelyje jausmo praradimu, ilgai užtrukusiu dantų sumušimų gydymu. Nustatant priteistinos žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltės formą – padaryta tyčinė veika. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog nukentėjusiojo gydymo išlaidos nėra didelės – tik 104 Lt. Įvertinęs minėtas aplinkybes bei padarytos veikos pobūdį ir kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukeltas objektyvias pasekmes, teismas M. P. patirtą neturtinę žalą įvertina 7000 Lt dydžio suma.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamasis dirba ir iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. P. laisvės apribojimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, A. P. turi neišnykusį teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto naudojimu prieš kitą žmogų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas skiria bausmę, didesnę už baudžiamojo įstatymo numatytos bausmės vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu dirbti ar registruotis darbo biržoje, iki 2011-07-03 atlyginti šiuo nuosprendžiu valstybinei ligonių kasai priteistą turtinę žalą bei iki 2012-01-01 neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Tenkinti Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš A. P. priteisti 104 Lt M. P. gydymo išlaidoms atlyginti.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir priteisti iš A. P. 7000 Lt M. P. padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. nuostatomis, iš A. P. priteisti 2500 Lt M. P. advokato darbui apmokėti turėtoms išlaidoms atlyginti.
2010-09-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi paskirtą laikiną A. P. nuosavybės teisių apribojimą jam priklausantiems garažui bei automobiliui palikti galioti iki bus atlyginta šiuo nuosprendžiu priteista turtinė ir neturtinė žala.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.