Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-03-03 · Byla Nr. Ik-775-562/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-775-562/2011Sprendimas · 2011-03-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-03
Bylos Nr.
Ik-775-562/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02641-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rosita Patackienė, Arūnas Dirvonas, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
žemės ūkio bendrovės “Artojas”
Atsakovas
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Trečiasis asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-775-562/2011(Proceso Nr. 3-61-3-02641-2010-9)Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5; 9.8.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Arūno Dirvono ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos žemės ūkio bendrovės “Artojas” skundą atsakovei Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja – žemės ūkio bendrovė “Artojas” (toliau – ŽŪB “Artojas”, Bendrovė, pareiškėja) skundu (I t., b.l. 1-10) ir patikslintu skundu (I t., b.l. 22-31) prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, centrinis mokesčių administratorius, tretysis suinteresuotas asmuo) 2010-08-12 sprendimą Nr. 69-205 ir šiuo sprendimu patvirtintą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių AVMI, Inspekcija, teritorinis mokesčių administratorius, atsakovė) 2010-04-21 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 14.4-26-25.

Pareiškėja nesutinka su ginčijamais sprendimais. Skunde ir patikslintame skunde paaiškino, kad 2008 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais Bendrovė deklaravo įformintas pardavimų ŽŪB “Miežaičiai” paslaugas, kurių apmokestinamoji vertė 254085,04 Lt, ir pardavimo PVM 45735 Lt. Šiaulių AVMI 2010-02-12 patikrinimo akte Nr. 35-213 (toliau – Patikrinimo aktas) ir skundžiamame sprendime neneigiama, kad Bendrovė atliko paslaugų suteikimo ir prekių (gyvulių) įsigijimo veiksmus, Šiaulių AVMI neginčija aplinkybės, kad Bendrovė faktiškai nusipirko gyvulius iš ŽŪB „Miežaičiai”, todėl mano, kad Bendrovė pagrįstai įtraukė pirkimo PVM į atskaitą. Bendrovė nesutinka su VMI išvadomis apie paslaugų nesuteikimą ir mano, kad centrinio mokesčių administratoriaus išvada dėl PVM sąskaitų-faktūrų įforminimo realiai neatliktoms paslaugoms paremta spėlionėmis. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius nevertino teisinių santykių visumos, apsiribojo tik aplinkybe dėl sunaudoto kuro kiekio, nesikreipė į kitą sandorio šalį, nerinko ir nevertino kitos, tikrąjį atliekamų veiksmų turinį atskleidžiančios informacijos, nesirėmė jokiais galiojančiais teisės aktais. Centriniam mokesčių administratoriui pateiktos ŽŪB „Miežaičiai” limito kortelių kurui kopijos, iš kurių matyti, jog ŽŪB „Miežaičiai” tinkamam paslaugų atlikimui 2008 m. rugpjūčio mėn. 11-29 d. išdavė ŽŪB „Artojas” traktorininkui-mašinistui R. J. 5926 l gazolio (dyzelinių degalų) ir 67 l tepalo, taip pat 2008 m. rugpjūčio mėn. 11, 13, 15, 20, 22, 24, 26, 28 d.d. išdavė ŽŪB „Artojas” vairuotojui R. G. 810 l gazolio (dyzelinių degalų) ir 10 l tepalo, neginčijamai patvirtina, kad arimo, transportavimo, kūlimo ir kultivavimo paslaugos pagal sudarytas paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras faktiškai buvo suteiktos. Pareiškėjos nuomone, Šiaulių AVMI nepagrįstai nurodė, kad Bendrovė už suteiktas paslaugas priskaičiuoto PVM nesumokėjo į biudžetą, kadangi ŽŪB „Artojas”, suteikusi paslaugas ŽŪB „Miežaičiai”, sukūrė pardavimo PVM (45735,31 Lt), tačiau įsigijusi gyvulius, įgijo teisę į PVM atskaitą (45884,74 Lt sumai), tokiu atveju įskaitymo būdu pardavimo PVM buvo sumokėtas, be to, Bendrovė 2008 metais turėjo PVM permoką. Mokesčių administratorius taip pat nepagrįstai teigia, kad paslaugų gavėjas neapmokėjo Bendrovei už suteiktas paslaugas, kadangi ŽŪB „Miežaičiai” atsiskaitė su ŽŪB „Artojas” priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu, kaip numato LR Civilinio kodekso 6.130-6140 str. Pažymėjo, kad Šiaulių AVMI neginčija aplinkybės, jog Bendrovė faktiškai įsigijo gyvulius iš ŽŪB „Miežaičiai”. Bendrovės galvijų skaičiaus padidėjimą patvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys, pienas parduotas AB „Žemaitijos pienas”. Atsižvelgiant į tai, kad ūkinė operacija faktiškai buvo įvykdyta, mano, kad yra visiškai nepagrįstos mokesčių administratoriaus išvados, jog gyvulių įsigijimas iš ŽŪB „Miežaičiai” įformintas tik siekiant išvengti PVM mokėjimo prievolės. Atitinkamai yra nepagrįstas mokesčių administratorius teiginys, kad atsiskaitymai tarp bendrovių už įsigytus gyvulius taip pat nebuvo vykdomi, nes šalys ir šiuo atveju atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Mokesčių administratorius taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių teiginį apie ŽŪB „Artojas” nesąžiningumą, t.y. kad Bendrovė žinojo arba privalėjo žinoti, kad ŽŪB „Miežaičiai” nesumokės pardavimo PVM. Pareiškėja pažymėjo, kad sandorių su ŽŪB „Miežaičiai” sudarymo metu, pareiškėjos žiniomis, ŽŪB „Miežaičiai” buvo veikianti bendrovė, moki, jai nebuvo taikomos sankcijos už mokesčių teisės aktų pažeidimus, nebuvo iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 pripažino, kad vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą, iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos neteisėtumui nustatyti. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja mano, kad Bendrovė veikė atidžiai, rūpestingai, protingai ir padarė viską, kad įsitikintų, jog sandorio šalis rinkoje veikia teisėtai. Įvertinus aplinkybę, kad bendra pareiškėjos mokėtino PVM suma, sudarius paslaugų teikimo ir gyvulių įsigijimo sandorius, išliko nepakitusi, pažymėjo, kad Bendrovė negavo jokios naudos išrašydama PVM sąskaitas-faktūras už neva nesuteiktas paslaugas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėja mano, kad Bendrovė 45884,74 Lt dydžio pirkimo PVM pagristai įtraukė į PVM atskaitą.

Pareiškėja taip pat paaiškino, kad pagal 2008-10-09 pirkimo-pardavimo sutartį (2008-11-13 PVM sąskaita-faktūra Serija VURN Nr. (duomenys neskelbtini)) ji įsigijo iš ūkininko V. U. už 1000000 Lt 600 galvijų, kuriuos V. U. pagal 2008-09-26 PVM sąskaitą-faktūrą už 1000000 Lt kainą buvo įsigijęs iš Ančiškio ŽŪB. Sumokėjusi pardavėjui V. U. visą kainą su PVM, vadovaudamasi LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 57 str., ŽŪB „Artojas” įtraukė pirkimo PVM sumą (180000 Lt) į PVM atskaitą. Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus išvadomis, kad gyvulių pardavimo operacija tarp Ančiškio ŽŪB ir ūkininko V. U. realiai neįvyko ir kad ŽŪB „Artojas” žinojo apie tai, jog Ančiškio ŽŪB nesumokės priskaityto ir deklaruoto pardavimo PVM, todėl ŽŪB „Artojas” elgesys pripažintas nesąžiningu ir ji neįgijo teisės į PVM atskaitą (180000 Lt), pareiškėja taip pat mano, kad jai buvo nepagrįstai pritaikytos LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 str. nuostatos (turinio viršenybės prieš formą principas). Pažymėjo, kad Šiaulių AVMI patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime konstatuoja ne ŽŪB „Artojas”, o kitų asmenų – ūkininko V. U. ir Ančiškio ŽŪB – mokesčių įstatymų pažeidimus, tuo tarpu sankcijos, pareiškėjos nuomone, nepagrįstai yra taikomos sąžiningam prekių įgijėjui – ŽŪB „Artojas”. Pareiškėja, vadovaudamasi LVAT praktika (2004-10-27 nutartis adm. byloje Nr. A1-355/2004; 2009-10-19 nutartis adm. byloje Nr. A-438-1097/2009), mano, kad šiuo atveju egzistuoja abi prielaidos ŽŪB „Artojas” teisei į PVM atskaitą atsirasti, t.y., pirma, pirkėjas ŽŪB „Artojas” iš ūkininko V. U. įsigijo 600 gyvulių ir už įsigytus gyvulius sumokėjo pardavėjui 1180000 Lt (įskaitant 180000 Lt PVM), antra, gyvuliai įsigyti Bendrovės ekonominei veiklai vykdyti, įsigytas prekes Bendrovė panaudojo PVM apmokestinamoms pajamoms uždirbti, be to, dalį įsigytų gyvulių Bendrovė jau yra pardavusi kitiems asmenims, ir pardavimo PVM bus sumokėtas valstybei. Todėl mano, kad ŽŪB „Artojas” pagrįstai įtraukė pirkimo PVM sumą (180000 Lt) į PVM atskaitą. Paaiškino, kad Bendrovė buvo informuota apie tai, kad ūkininkas V. U. įsigijo gyvulius iš Ančiškio ŽŪB ir kad įsigyti gyvuliai vis dar yra laikomi Ančiškio ŽŪB karvidėse. Atsižvelgiant į tai, kad Ančiškio ŽŪB komplekse buvo sudarytos geros sąlygos gyvuliams laikyti, ŽŪB „Artojas” kreipėsi į Ančiškio ŽŪB ir sudarė su šia bendrove karvidės pastato nuomos sutartį, kad galėtų Ančiškio ŽŪB priklausančiose karvidėse laikyti ketinamus įsigyti gyvulius. Pažymėjo, kad karvidės pastato nuomos sutarties sudarymo su Ančiškio ŽŪB metu, nepaisant to, kad ši sutartis buvo sudaryta iki gyvulių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, gyvuliai priklausė ne Ančiškio ŽŪB, o ūkininkui V. U.. Įsigijusi iš V. U. gyvulius, Bendrovė kreipėsi į Ančiškio ŽŪB dėl įsigytų karvių šėrimo, melžimo, elektros energijos, pašarų karvėms tiekimo ir kt. paslaugų (2008-12-05 paslaugų teikimo sutartis tarp ŽŪB „Artojas” ir Ančiškio ŽŪB). Pareiškėja nurodė, kad mokesčių administratoriui pateiktos Ančiškio ŽŪB išrašytos PVM sąskaitos-faktūros patvirtina aplinkybes, jog nuomos paslaugos bei karvių šėrimo, pašarų tiekimo ir kt. paslaugos buvo realiai suteiktos Bendrovei. Pažymėjo, kad Šiaulių AVMI nurodo, jog sandoriai vyko tarp susijusių asmenų, motyvuojant tuo, kad iki 2008-07-10 L. S. valdė 140000 vnt. Ančiškio ŽŪB pajų ir buvo vienas pagrindinių bendrovės pajininkų (kiti skundžiamame sprendime minimi asmenys, pareiškėjos manymu, yra nurodyti grindžiant sąsajumą tarp ūkininko V. U. ir Ančiškio ŽŪB, todėl šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant dėl ŽŪB „Artojas” sąžiningumo). Pareiškėjos nuomone, tokios mokesčių administratoriaus išvados yra nepagristos ir neteisėtos, kadangi nuo 2008-07-10 L. S. 140578 vnt. pajų atiteko I. B., kuris tapo pagrindiniu Ančiškio ŽŪB pajininku. Tuo tarpu gyvulių pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti tarp ūkininko V. U. ir Ančiškio ŽŪB 2008-09-26, o tarp V. U. ir ŽŪB „Artojas” – 2008-10-09, t. y. jau po to, kai pagrindiniu Ančiškio ŽŪB pajininku tapo I. B., kuris nėra niekaip susijęs su ŽŪB „Artojas”. Pareiškėja, atsižvelgdama į LVAT ir Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės praktiką (LVAT 2007-07-17 nutartis adm. byloje Nr. A11-719/2007; 2009-04-30 nutartis adm. byloje Nr. A442-499/2009; MGK 2005-04-21 sprendimas Nr. S-202-(7-143/2005)), mano, kad Šiaulių AVMI be jokio pagrindo pritaikė jai turinio viršenybės prieš formą principą, kadangi ūkininko V. U. sandoris su Ančiškio ŽŪB buvo sudarytas ne formaliai, ir ŽŪB „Artojas” faktiškai gyvulius įsigijo ne iš Ančiškio ŽŪB, o iš ūkininko V. U., be to, ŽŪB „Artojas” sandorių sudarymo metu ir šiai dienai nėra susijusi nei su ūkininku V. U., nei su Ančiškio ŽŪB, Bendrovė iš sudarytos gyvulių pirkimo-pardavimo sutarties su V. U. jokios mokestinės naudos negavo, pirkimo PVM sumokėjo tiesiogiai pardavėjui, o aplinkybės, kad pardavėjas galimai nesumokės priskaityto ir deklaruoto pardavimo PVM valstybei, nežinojo ir negalėjo žinoti. Pareiškėjos manymu, net ir tuo atveju, jeigu būtų vadovaujamasi Šiaulių AVMI išvadomis, kad gyvulių pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas faktiškai tarp ŽŪB „Artojas” ir Ančiškio ŽŪB, pareiškėjai bet kuriuo atveju turi būti pripažinta teisė į PVM atskaitą. Be to, pareiškėjos nuomone, Šiaulių AVMI veiksmai taip pat gali būti vertinami kaip pažeidžiantys dvigubo apmokestinimo draudimo principą, nes, išieškojus iš ūkininko V. U. ir/arba Ančiškio ŽŪB nurodytą pardavimo PVM bei paneigus ŽŪB „Artojas” teisę į PVM atskaitą, parduotos prekės būtų apmokestintos PVM du kartus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėja mano, kad Bendrovė 180 000 Lt dydžio pirkimo PVM pagristai įtraukė į PVM atskaitą.

Atsižvelgdama į tai, kad mokesčių administratoriaus išvados yra nepagrįstos, pareiškėja mano, kad jai taip pat neturi būti skaičiuojami delspinigiai už pagrįstai į apskaitą įtrauktą pirkimo PVM ir skiriama bauda. Be to, pažymėjo, kad yra neproporcingas ir neadekvatus 30 procentų dydžio baudos paskyrimas, atsižvelgiant į tai, kad viso mokestinio patikrinimo metu Bendrovė nuolat bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir netrukdė jam atlikti patikrinimo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti (II t., b.l. 29-30).

Atsiliepimas

Atsakovė – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į patikslintą skundą (I t., b.l. 76) su ŽŪB „Artojas” skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, taip pat prašė nagrinėti bylą Šiaulių AVMI atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su Bendrovės skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ŽŪB „Artojas” skundą (I t., b.l. 78-80) paaiškino, kad pagal 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 9 dalies nuostatas atskirais atvejais net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM. LVAT savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė be kitų aplinkybių gali būti įgyvendinta tik egzistuojant tam tikrų elementų visumai – teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina pirmajai, atspindinčiai PVM sistemos esmę. Vienintelis LVAT nurodytas absoliutus teisės į PVM atskaitą pagrindas yra aplinkybė, kad PVM sumokėjo pardavėjas. Nesant šios aplinkybės, sprendžiant dėl asmens teisės į PVM atskaitą nagrinėjamas tiek ūkinės operacijos realumas, tiek ūkio subjekto sąžiningumas. Tretysis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad aiškinant teisės normas, reguliuojančias teisę į PVM atskaitą, taikytini ūkinės operacijos turinio prieš formą viršenybės principas ir mokesčio mokėtojo nepiktnaudžiavimo teise, sąžiningumo principas.

Paaiškino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Bendrovė 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais deklaravo įformintų pardavimo paslaugų ŽŪB „Miežaičiai” 254085,04 Lt apmokestinamąją vertę ir 45735,31 Lt pardavimo PVM, taip pat kad Bendrovė 2008 metų lapkričio mėn. deklaravo įformintą gyvulių įsigijimą iš ŽŪB “Miežaičiai”, kurio apmokestinamoji vertė 254915,20 Lt, pirkimo PVM 45885 Lt. Įformintų paslaugų suteikimo sandorių apmokestinamoji vertė atitiko įformintą gyvulių įsigijimo sandorių vertę, abi bendrovės 2008 metais nevykdė atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ir įsigytus gyvulius. Inspekcija nustatė, kad sandoriuose dalyvavo susiję asmenys: VMI EDS duomenimis ŽŪB „Miežaičiai” didžiausią pajų dalį (apie 38,4 %) valdė UAB „Vilniaus vizija”, J. S. turėjo 6,7% pajų, S. L. (ŽŪB „Minija” (turinčios 81 % ŽŪB “Artojas” pajų) pajininko ir vadovo Vytauto J. L. sutuoktinė) – 7,6 %, J. L. (ŽŪB „Minija” pajininko ir vadovo V. J. L. tėvas) – 7,5 %. VMI EDS duomenimis UAB „Vilniaus vizija” paskutinėje informacinėje duomenų bazėje įrašytoje ataskaitoje apie kontroliuojamus ir kontroliuojančius vienetus (pildymo data 2006-09-26) nurodyta, kad S. L. turėjo 75 % pajų. Be to, išanalizavusi kuro išdavimą ir aukščiau nurodytų suteiktų paslaugų apimtis, Inspekcija nustatė, kad per 112 val. kombainas DON 1500 pagal techninius pajėgumus negalėjo nukulti 500 ha pasėlių plotą (500:121=4,1 ha/val.), o išduoto kuro kiekis 1280 l neatitiko atliktų darbų apimties (1 ha nukulti reikėtų apie 25 l, visam plotui apie 12500 l). Taip pat nustatė, kad neatlikti javų vežimo darbai, nes išduoto kuro kiekis pagal nurodytą darbų apimtį yra per mažas (50,27 l) pagal Bendrovės nustatytą kuro normą KAMAZ 5230 45 l/100 km (dirbant su priekaba pakrautų 30 t, turėtų padaryti 33,3 važiavimus, jei vežtų 15 km atstumu, kuro kiekis pervežti 1000 t būtų apie 225 l). Kultivavimo ir arimo paslaugoms buhalterinėje apskaitoje nenustatyta išrašytų kuro išdavimo limitinių kortelių ir traktorių kelionės lapų, paslaugų suteikimo sutartyse nenumatytas kuro išdavimas paslaugų gavėjo – ŽŪB „Miežaičiai”. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija padarė išvadą, kad ŽŪB “Miežaičiai” įformintos kūlimo ir javų vežimo paslaugos negalėjo būti realiai suteiktos, nes sunaudoto kuro kiekiai neatitiko nurodytų atliktų darbų apimčiai, o sudarytose paslaugų suteikimo sutartyse nėra numatytos sąlygos, kad paslaugų atlikimui reikalingas kuro kiekis būtų išduodamas paslaugų gavėjo (ŽŪB “Miežaičiai”), be to, Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nenustatyta kuro įsigijimo faktų iš ŽŪB “Miežaičiai”. Pažymėjo, kad Bendrovės pateiktos limito kortelės kurui nepilnai užpildytos, jose nėra nurodyti limitai, limitą nustačiusio asmens skyriaus viršininko ir sandėlio vedėjo parašų, neįskaitomas įmonės pavadinimas, todėl šios kortelės nelaikytinos tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu kuro išdavimą. VMI vertinimu, Bendrovė elgėsi nesąžiningai ir prisidėjo prie mokesčių nemokėjimo tuo, kad ji ne tik atskaitė ŽŪB „Miežaičiai” į biudžetą nesumokėtą PVM, bet susijusiai bendrovei nesumokėjo už įsigytus galvijus; nesudarydama jai galimybės pačiai sumokėti į biudžetą apskaičiuoto pardavimo PVM, įforminusi sandorio dokumentus už neva tai suteiktas paslaugas, pareiškėja padidino ŽŪB „Miežaičiai” įsipareigojimus Bendrovei ir 45735,31 Lt suma sumažino savo įsipareigojimus valstybės biudžetui. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija konstatavo, kad Bendrovė neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą 45885 Lt pirkimo PVM, ir, vadovaudamasi PVMĮ 123 str. 2 dalimi, papildomai apskaičiavo Bendrovei mokėtiną į biudžetą 45885 Lt PVM.

Paaiškino, kad patikrinimo metu buvo taip pat nustatyta, jog Bendrovė pagal 2008-11-13 PVM sąskaitą faktūrą serija VURN Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 vnt. gyvulių sumokėjo V. U. grynais pinigais, kuriuos Bendrovei paskolino J. S.. Pažymėjo, kad J. S. (uošvis) 2008 m. valdė ŽŪB „Miežaičiai” 6,7 % pajų, sutuoktinis L. S. nuo 2008-04-18 buvo įsigijęs Ančiškio ŽUB 140000 vnt. pajų. L. S. uošvis V. Č. turėjo 1000 vnt. pajų Ančiškio ŽŪB, be to, valdė 61 % ŽŪB „Minija”, kuri valdė 81 % ŽŪB “Artojas” pajų. 2008-08-04 Ančiškio ŽŪB visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta pirkti 5000 Lt vertės pajus iš R. P. už 1200000 Lt. V. U., gavęs pinigus iš Bendrovės, juos sumokėjo ne Ančiškio ŽŪB, o R. P.. Įvertinusi šias aplinkybes, Inspekcija padarė išvadą, kad sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 180000 Lt dydžio PVM, priskaitytas įforminus gyvulių pardavimą, nebuvo sumokėtas nei vienoje pardavimo grandyje (Ančiškio ŽŪB nesumokėjo pardavimo PVM 2008 m. rugsėjo mėn., V. U. šią sumą įskaitė į pirkimo PVM, tačiau įforminus gyvulių pardavimą Bendrovei 2008 m. lapkričio mėn. priskaičiuoto pardavimo PVM nesumokėjo). Inspekcijos vertinimu, realiai pardavimo operacijos neįvyko, buvo tik surašyti tarpiniai pardavimo sandorį įforminantys dokumentai (V. U.) ir po to įformintas gyvulių pardavimas pareiškėjai, tačiau gyvuliai niekur nebuvo išvežti. Karvidžių nuomos sutartis sudaryta 2008-10-01, pagal 2008-11-25 PVM sąskaitą faktūrą nuomos mokestis priskaičiuotas už spalio-gruodžio mėnesius, nors gyvulių įsigijimas įformintas nuo 2008-11-13. Vadinasi, įforminant karvidės nuomą anksčiau nei buvo įformintas gyvulių įsigijimas, buvo žinoma, kad sandorio tarpininkas V. U. įformins gyvulių pardavimą Bendrovei. Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 10 str. ir 69 str. 1 d. nustatytu teisiniu reglamentavimu, analizuodama ginčo objektu esančias aplinkybes ir nustatydama sandorio tarp Bendrovės, ūkininko V. U. bei Ančiškio ŽŪB dėl gyvulių pirkimo pardavimo tikrąsias šalis bei jų tikslus, konstatavo, kad realiai gyvulių pirkimo pardavimo sandoris vyko tarp Bendrovės ir Ančiškio ŽŪB, kuri pardavimo PVM į biudžetą nesumokėjo. Bendrovė žinojo, kad Ančiškio ŽŪB nesumokės priskaityto ir deklaruoto pardavimo PVM, todėl Bendrovės elgesys pripažintinas nesąžiningu ir dėl šios priežasties 2008 m. lapkričio mėn. PVM atskaita sumažinta pareiškėjai 180000 Lt.

Savo atsiliepime į skundą VMI taip pat paaiškino, kad, atsižvelgiant į Bendrovės PVM kortelėje buvusias permokas, pareiškėjai apskaičiuota 22374 Lt PVM delspinigių ir paskirta vidutinė 30 proc. dydžio 67766 Lt PVM bauda. Dėl paskirtos baudos dydžio VMI yra pasisakiusi savo sprendime.

Į bylos nagrinėjimą teismo posėdžiuose trečiojo suinteresuoto asmens atstovai neatvyko, apie posėdžius pranešta tinkamai (II t., b.l. 23, 26, 27, 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėja prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-08-12 sprendimą Nr. 69-205 ir šiuo sprendimu patvirtintą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-04-21 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 14.4-26-25, kuriais pareiškėjai papildomai apskaičiuoti mokėtini į biudžetą 225885 Lt PVM, 22374 Lt PVM delspinigiai ir 67766 Lt PVM bauda.

Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėja turi teisę į PVM atskaitą, taip pat keliamas ginčas dėl pareiškėjos atliktų ūkinių operacijų tikrojo turinio ir pareiškėjos sąžiningumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių AVMI II patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė, vykdydama Inspekcijos viršininko pavaduotojos 2009-11-19 pavedimą tikrinti Nr. 35-213 (I t., b.l. 132-135), atliko žemės ūkio bendrovės “Artojas” mokestinį patikrinimą ir 2010-02-12 surašė patikrinimo aktą Nr. 35-213, kuriame papildomai apskaičiavo pareiškėjai 225885 Lt PVM ir 22374 Lt PVM delspinigių (I t., b.l. 136-147). Šiaulių AVMI viršininko pavaduotoja, išnagrinėjusi 2010-02-12 patikrinimo aktą Nr. 35-213, 2010-04-21 sprendimu Nr. 14.4-26-25 patvirtino patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotus PVM bei PVM delspinigius, taip pat skyrė 67766 Lt PVM baudą (I t., b.l. 110-125). VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Šiaulių AVMI sprendimo (I t., b.l. 97-104), 2010-08-12 sprendimu Nr. 69-205 patvirtino Inspekcijos 2010-04-21 sprendimą Nr. 14.4-26-25 (I t., b.l. 83-94).

Mokestinio ginčo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad mokesčių administratorius, įvertinęs visumą surinktų faktinių duomenų, konstatavo, jog 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais ŽŪB “Artojas” deklaravo įformintas pardavimų ŽŪB „Miežaičiai” paslaugas (kūlimo, transportavimo, kultivavimo ir arimo paslaugas), kurių apmokestinamoji vertė 254085,04 Lt ir pardavimo PVM 45735,31 Lt (I t., b.l. 167, 168, 172, 176, 177), o lapkričio mėn. deklaravo iš ŽŪB „Miežaičiai” gyvulių (160 vnt. melžiamų karvių) įsigijimą, kurio apmokestinamoji vertė 254915,20 Lt, pirkimo PVM 45885 Lt (I t., b.l. 161-166). Įformintų paslaugų suteikimo sandorių apmokestinamoji vertė atitiko įformintą gyvulių įsigijimo sandorių vertę, 2008 metais abi bendrovės nevykdė apmokėjimo operacijų už suteiktas paslaugas ir įsigytus gyvulius. Remdamasi mokestinio patikrinimo metu surinkta informacija Inspekcija padarė išvadą, kad įformintos kūlimo ir javų vežimo paslaugos negalėjo būti realiai suteiktos, nes sunaudoto kuro kiekiai neatitiko nurodytų atliktų darbų apimties (I t., b.l. 169-171, 173-174), o sudarytose paslaugų suteikimo sutartyse nėra numatyta, kad paslaugų atlikimui reikalingas kuro kiekis būtų išduodamas paslaugų gavėjo (ŽŪB „Miežaičiai”), be to, Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nenustatyta kuro įsigijimo faktų iš ŽŪB „Miežaičiai”. Inspekcija, remdamasi VMI EDS duomenimis, taip pat nustatė, kad sandoriuose dalyvavo susiję asmenys (II t., b.l. 13-18). Inspekcija konstatavo, kad Bendrovė, įforminusi realiai nesuteiktas paslaugas, sukūrė pardavimo PVM 45735 Lt, kurio į biudžetą nesumokėjo, PVM mokėjimo prievolės išvengimui įformino gyvulių įsigijimą iš ŽŪB „Miežaičiai”, kurio PVM suma 45885 Lt atitiko sukurtą pardavimo PVM sumą. Tokiais veiksmais Bendrovė elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, kad paslaugų suteikimo PVM sąskaitos faktūros įformintos realiai neatliktoms paslaugoms ir neatspindi tikrojo ūkinės operacijos turinio, taip pat žinojo, kad priskaityto pardavimo PVM gyvulių pardavėjas ŽŪB „Miežaičiai” nesumokės į biudžetą. Todėl Inspekcija konstatavo, kad ŽŪB “Artojas” netenka teisės į PVM atskaitą, ir sumažino Bendrovės pirkimo PVM atskaitą už 2008 m. lapkričio mėn. 45884,74 Lt.

Mokesčių administratorius, įvertinęs visumą surinktų faktinių duomenų, taip pat konstatavo, kad pagal 2008-11-13 PVM sąskaitą faktūrą serija VURN Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovė įformino 600 vnt. gyvulių (karvių ir telyčių) pirkimą iš ūkininko V. U. už 1000000 Lt plius 180000 Lt PVM (I t., b.l. 153, 155). Už gyvulius Bendrovė apmokėjo grynais pinigais, kuriuos Bendrovei paskolino VMI EDS duomenimis susijęs asmuo – J. S. (I t., b.l. 156-157, II t., b.l. 13-20). V. U. Bendrovei parduotų galvijų įsigijimą įformino 2008-09-26 pagal Ančiškio ŽŪB PVM sąskaitą faktūrą ANC Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje apmokestinamoji vertė nurodyta 1000000 Lt ir 180000 Lt PVM. V. U. priskaitytą 180000 Lt pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą, tačiau PVM į biudžetą nesumokėjo (I t., b.l. 192-196). Ančiškio ŽŪB 2008 metų rugsėjo mėnesį apskaitė ir deklaravo V. U. įformintą gyvulių pardavimo vertę 1180000 Lt, iš jų PVM 180000 Lt, tačiau PVM į biudžetą nesumokėjo. Inspekcija nustatė, kad Bendrovė įformino gyvulių įsigijimą, tačiau realiai gyvuliai nebuvo atgabenti į Bendrovės fermas. 2008-10-01 buvo sudaryta Terminuota karvidžių komplekso nuomos sutartis, pagal kurią Ančiškio ŽŪB perdavė Bendrovei teisę laikinai naudotis karvidžių kompleksu (I t., b.l. 154). Nurodyta nuomos sutartis sudaryta 2008-10-01, V. U. gyvulių įsigijimas įformintas 2008-09-26, pardavimas Bendrovei įformintas 2008-11-13, todėl Inspekcija padarė išvadą, kad V. U. laikė gyvulius Bendrovės vardu nuomojamose karvidėse. Mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad gyvulių pirkimo-pardavimo sandoriai vyko tarp susijusių asmenų, Ančiškio ŽŪB nesumokėjo į biudžetą priskaityto 180000 Lt pardavimo PVM (I t., b.l. 185), prieš įforminant gyvulių pardavimą ūkininkui V. U. jau buvo žinoma, kad gyvulių pardavimas toliau bus įformintas Bendrovės vardu, nes nuo 2008-10-01 jie buvo laikomi ir prižiūrimi ŽŪB “Artojas” vardu nuomojamose patalpose (I t., b.l. 154, 158, 159, II t., b.l. 6, 7). Todėl Inspekcija konstatavo, kad sandorių dalyvių veiksmais buvo siekiama išvengti PVM sumokėjimo ir kad tikslinga atkurti tikrąsias sandorių aplinkybes vadovaujantis 2004-04-13 LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 69 str. 1 dalies nuostatomis. Mokestinio patikrinimo metu PVM Bendrovei apskaičiuotas taikant turinio viršenybės prieš formą principą, pripažįstant, kad karvių pirkimo pardavimo sandoris tarp ūkininko V. U. ir Bendrovės įformintas formaliai, faktiškai karvės nupirktos iš Ančiškio ŽŪB, kuri pardavimo PVM į biudžetą nesumokėjo. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, Inspekcija pripažino Bendrovės elgesį buvus nesąžiningą, todėl konstatavo, kad ŽŪB “Artojas” netenka teisės į PVM atskaitą, ir sumažino Bendrovės atskaitytą PVM už 2008 m. lapkričio mėn. 180000 Lt. Tokiu būdu, iš viso dėl mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių Bendrovės 2008 m. lapkričio mėn. PVM atskaita sumažinta 225885 Lt (180000 Lt + 45885 Lt).

Teisėjų kolegija, įvertinusi mokestinio patikrinimo medžiagą (I t., b.l. 131-200, II t., b.l. 1-20), konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti aukščiau išdėstytomis mokestinio patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju iš esmės svarstytina, ar atsakovė ir tretysis suinteresuotas asmuo tinkamai įvertino šias aplinkybes bei ar teisėtai pripažino, kad ŽŪB “Artojas” neturi teisės į PVM atskaitą už 2008 m. lapkričio mėn., iš viso 225885 Lt sumai.

Pridėtinės vertės mokesčio atskaitos tvarką reglamentuoja 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 VII ir VIII skyrių nuostatos. PVM mokėtojo teisė į pirkimo ir (arba) importo PVM atskaitą yra įtvirtinta PVMĮ 57 straipsnyje. PVMĮ 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą, atitinkančią visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad PVM mokėtojo turimose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos atskaitomos Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 2004-04-13 įstatymo (Nr. IX-2112) 10 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas, kuris reiškia, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas plenarinėje sesijoje priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 suformulavo taisykles, taikytinas nagrinėjant bylas dėl mokesčio mokėtojo teisės į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą apimties ir šios teisės įgyvendinimo sąlygų. Šioje nutartyje LVAT konstatavo, kad įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Išanalizavusi PVM sistemos veikimo mechanizmą, LVAT plenarinė sesija padarė išvadą, jog realus ūkinės operacijos atlikimas ir šios operacijos turinį leidžiantis nustatyti įforminimas buhalterinės apskaitos dokumentais yra teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad pirkėjas turi teisę į PVM atskaitą. Pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimą, pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais. LVAT pažymėjo, kad mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą. Taip pat pažymėjo, kad įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija, turi mokesčių administratorius. Dažniausiai ši aplinkybė įrodoma nustačius, jog už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nėra sumokėtas pridėtinės vertės mokestis. Tačiau vien mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumas mokestine prasme nėra pakankama aplinkybė, leidžianti paneigti mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą. Teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta tik nustačius juridinių faktų visumą, t.y. aplinkybę, kad konkrečios ūkinės operacijos dalyvis atliko mokesčių įstatymų pažeidimus, susijusius su šia ūkine operacija (už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokėjo PVM), bei aplinkybę, kad į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas apie savo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą žinojo arba turėjo galimybę žinoti. Įrodyti, kad apie kontrahento veiklos neteisėtumą nežinojo arba neturėjo galimybės žinoti, turi pats į PVM atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas (ABTĮ 57 str. 4 d.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad ŽŪB “Artojas” atliktų ūkinių operacijų su ŽŪB „Miežaičiai” ir ūkininku V. U. turinys skiriasi nuo šių operacijų formalaus atspindėjimo buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Inspekcijos pateikti paskaičiavimai patvirtina, kad Bendrovės deklaruoto sunaudoto kuro kiekiai neatitinka kuro kiekio, kuris faktiškai reikalingas paslaugoms atlikti, nors sudarytose paslaugų suteikimo sutartyse nėra numatyta, kad paslaugų atlikimui reikalingas kuro kiekis būtų išduodamas paslaugų gavėjo (ŽŪB „Miežaičiai”), o Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nenustatyta kuro įsigijimo faktų iš ŽŪB „Miežaičiai”. Pareiškėjos 2008 metų buhalterinėje apskaitoje taip pat nėra duomenų apie ŽŪB “Artojas” ir ŽŪB „Miežaičiai” atliktus apmokėjimus už suteiktas paslaugas ir įsigytus gyvulius. Pareiškėja paaiškino, kad ŽŪB „Miežaičiai” atsiskaitė su ŽŪB „Artojas” priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu, tačiau Bendrovės 2008 metų registruose nurodytos 2008-09-30 užskaitos suma – 267820,35 Lt (II t., b.l. 11-12) neatitinka nei įformintų pardavimo ŽŪB „Miežaičiai” paslaugų vertės (254085,04 Lt), nei gyvulių įsigijimo iš ŽŪB „Miežaičiai” vertės (254915,20 Lt) sumų, be to, pareiškėja nepaaiškino ir nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių kokius konkrečiai sutarties partnerio priešpriešinius reikalavimus, kada ir kokiai sumai ji užskaitė. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos įformintos kūlimo ir transportavimo pardavimo paslaugos realiai nebuvo suteiktos.

Kitu atveju pareiškėja, įforminusi gyvulių įsigijimą iš ūkininko V. U., realiai jų į Bendrovės fermas neatgabeno, pagal 2008-10-01 karvidžių komplekso nuomos sutartį, sudarytą dar iki gyvulių pirkimo iš V. U. (pardavimas Bendrovei įformintas 2008-11-13), gyvuliai buvo laikomi ir prižiūrimi Ančiškio ŽŪB patalpose. V. U., įformindamas gyvulių pirkimą iš Ančiškio ŽŪB, negalėjo nežinoti aplinkybės, kad nuo 2008-10-01 gyvuliai buvo laikomi patalpose, išnuomotose ŽŪB “Artojas”, todėl akivaizdu, kad ūkinių operacijų dalyviams buvo žinoma, jog gyvulių pardavimas toliau bus įformintas Bendrovei. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad gyvulių pirkimo pardavimo sandoris tarp ūkininko V. U. ir Bendrovės buvo įformintas formaliai, nes faktiškai karvės buvo pirktos iš Ančiškio ŽŪB, todėl mokesčių administratorius pareiškėjos atžvilgiu pagrįstai pritaikė turinio viršenybės prieš formą principą

Mokestinio patikrinimo metu surinkti duomenys sudaro pagrindą daryti vienareikšmę išvadą, kad tiek vienu atveju, pareiškėjai sudarant sandorius su ŽŪB „Miežaičiai”, tiek kitu atveju, perkant Ančiškio ŽŪB priklausiusias karves, sandoriuose dalyvavo susiję asmenys, kaip juos apibrėžia PVMĮ 2 str. 31 d. Pirmu atveju Inspekcija nustatė, kad ŽŪB „Miežaičiai“ didžiausią pajų dalį (apie 38,4 %) valdė UAB „Vilniaus vizija“, J. S. turėjo 6,7% pajų, S. L. (ŽŪB „Minija“ (turinčios 81 % ŽŪB „Artojas“ pajų) pajininko ir vadovo V. J. L. sutuoktinė) – 7,6 %, J. L. (ŽUB „Minija“ pajininko ir vadovo Vytauto J. L. tėvas) – 7,5 %, VMI EDS duomenimis 2006-09-26 dienai S. L. turėjo UAB „Vilniaus vizija“ 75 % pajų. Antru atveju Inspekcija nustatė, kad J. S., paskolinusios Bendrovei 1180000 Lt, uošvis J. S. 2008 metais valdė ŽŪB „Miežaičiai“ 6,7 % pajų, sutuoktinis L. S. nuo 2008-04-18 buvo įsigijęs Ančiškio ŽŪB 140000 vnt. pajų, L. S. uošvis V. Č. turėjo 1000 vnt. pajų Ančiškio ŽŪB, be to, valdė 61 % ŽŪB „Minija“, kuri valdė 81 % ŽŪB „Artojas“ pajų, patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2008-08-04 Ančiškio ŽŪB visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta už 1200000 Lt pirkti 5000 Lt vertės pajus iš R. P., kuriam sumokėjo V. U., gavęs pinigus iš Bendrovės. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ūkinių operacijų dalyviai, įskaitant pareiškėją ŽŪB “Artojas”, žinojo arba turėjo galimybę žinoti šių operacijų aplinkybes ir tikruosius tikslus, taip pat tai, kad pardavėjas nesumokės pridėtinės vertės mokesčio. Kitaip tariant, minėtų ūkinių operacijų dalyviai, šiuo konkrečiu atveju – pareiškėja, elgėsi nesąžiningai, todėl atsakovė pagrįstai pripažino, kad pareiškėja neįgyja teisės į PVM atskaitą. Jeigu mokesčių mokėtojas žino apie tai, kad jo atliekamos ūkinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to atlieka tokią ūkinę operaciją, jis elgiasi nesąžiningai. Sąžiningumas yra bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, kad pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(1)-355/2004; Administracinių teismų praktika Nr.6, p.128-142).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja neįvykdė LVAT plenarinės sesijos nutartyje nurodytos mokesčių mokėtojo pareigos įrodyti, kad ji nežinojo arba neturėjo galimybės žinoti apie kontrahentų veiklos neteisėtumą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta juridinių faktų visuma, – t.y. kad pareiškėjos sutarčių partneriai nesumokėjo PVM už parduotus gyvulius bei kad pareiškėja apie tai žinojo arba turėjo galimybę žinoti, – vadovaujantis aukščiau paminėtu LVAT išaiškinimu, paneigia ŽŪB “Artojas” teisę į PVM atskaitą. Tokiu būdu, byloje nustatytos objektyvios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog mokesčių administratorius pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai pritaikė turinio viršenybės prieš formą principą, pripažindama, kad Bendrovė realiai neatlikusi kultivavimo ir javų vežimo paslaugų, bei žinodama, kad gyvulių pardavėjas ŽŪB „Miežaičiai” priskaityto pardavimo PVM nesumokės į biudžetą,

pagrįstai sumažino ŽŪB “Artojas” pirkimo PVM atskaitą 45885 Lt ir 180000 Lt sumai (iš viso 225885 Lt).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundžiami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-08-12 sprendimas Nr. 69-205 ir šiuo sprendimu patvirtintas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-04-21 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 14.4-26-25, kuriais pareiškėjai papildomai apskaičiuota 225885 Lt PVM ir 22374 Lt PVM delspinigių bei paskirta 67766 Lt PVM bauda, priimti teisėtai ir pagrįstai, naikinti šių mokestinių sprendimų pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčijamais sprendimais pareiškėjai paskirta 30 procentų dydžio PVM bauda sudaro PVMĮ 123 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos dydžio vidurkį, todėl yra visiškai nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad jai paskirta PVM bauda yra neproporcinga ir neadekvati. Pažymėtina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Šiaulių AVMI veiksmai gali būti vertinami kaip pažeidžiantys dvigubo apmokestinimo draudimo principą, nes pardavėjas už ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę PVM į biudžetą nesumokėjo.

Teismo nustatytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

atmesti pareiškėjos žemės ūkio bendrovės “Artojas” skundą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rosita PatackienėRūta MiliuvienėArūnas Dirvonas