- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-04
- Bylos Nr.
- e2-299-522/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01199-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irinas Serafin
- Ieškovas
- Ž. D.
- Atsakovas
- G. Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas, Gintarė Bernotaitė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Džašiašvili,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu ir teismo salėje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. D. ieškinį atsakovei G. Ž. dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir tėvystės nuginčijimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1. Pripažinti, kad Ž. D. nėra biologinis T. D. tėvas; 2. Panaikinti (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus išduoto gimimo liudijimo įrašą, kad Ž. D. yra T. D. tėvas; 3. Įpareigoti atsakovę G. Ž. pateikti duomenis apie T. D. biologinį tėvą; 4. Iš atsakovės G. Ž. ieškovo Ž. D. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas su atsakove Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Praėjus metam po santuokos sudarymo ieškovas išvyko į Norvegiją. Vaikui tuo metu buvo dveji metai. (duomenys neskelbtini) ieškovas notariškai patvirtintu pareiškimu buvo pripažintas vaiko tėvu. 2015-2016 atsakovė su vaiku buvo atvažiavusi į Norvegiją, kur kartu gyveno apie metus laiko. Vėliau atsakovė vaiką parvežė į Lietuvą ir paliko pas senelius. Atsakovė atvažiavo pas ieškovą į Norvegiją ir ten jie kartu pragyveno apie vienerius metus. Ieškovas patvirtino, kad bendrai kartu su vaiku jis gyveno apie trejus metus. Gyvenant kartu su močiute, ji rodydavo nepilnamečiam vaikui biologinio tėvo nuotraukas. Pašlijus ieškovo ir atsakovės santykiams, (duomenys neskelbtini) atsakovė parašė sutikimą ieškovui, kuriame nurodė, jog ji nereikalauja iš ieškovo jokio išlaikymo ir nesiteis jokio išlaikymo vaikui po santuokos nutraukimo. Atsakovė jam nurodė, kad išlaikymo vaikui reikalaus iš tikrojo vaiko tėvo. (duomenys neskelbtini) ieškovas su atsakove išsiskyrė. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sprendimu buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovas su atsakove susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina G. Ž.. Taip pat buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka sudaranti galimybes bendrauti su vaiku tik elektroninėmis ryšio priemonėmis ir ne daugiau kaip vieną valandą šeštadienį ir sekmadienį. Tokia bendravimo tvarka buvo nustatyta atsižvelgiant į tarp vaiko ir ieškovo buvusį socialinį, emocinį ryšį. Po santuokos nutraukimo jo ir vaiko santykiai atšalo. Vaikas siuntė ieškovui užgauliojančias žinutes, klausinėjo apie dabartinę šeimą. Dabar su vaiku nebendrauja apie trejus metus. Ieškovas siūlė atsakovei gyventi kartu Norvegijoje. Taip pat teismo sprendimu buvo nustatytas 140 Eur išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-09-01 iki vaiko pilnametystės. Nors atsakovė ketino vaiko išlaikymo reikalauti iš tikrojo vaiko tėvo, tačiau iki šiol jokių su tuo susijusių veiksmų neinicijavo. Atsakovė perdavė vykdomąjį dokumentą pagal priimtą sprendimą antstoliui, ko pasekoje ieškovas gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (Sodros) raginimą dėl išlaikymo išmokų skolininko skolos sumokėjimo. Siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją, (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl taikaus susitarimo vaiko išlaikymui, tačiau atsakovė taikiai tartis nepanoro. (duomenys neskelbtini) ieškovas su atsakove atliko mediaciją, kuri jokio teigiamo rezultato nedavė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas, ieškovas nėra užmezgęs glaudaus socialinio ir emocinio ryšio su vaiku, o atsakovė pati ilgą laiką tėvystės nuginčijimo ir nustatymo proceso neinicijavo, nors tikrasis vaiko tėvas atsakovei yra žinomas, būtų neteisinga, jei vaiko tėvu ir toliau būtų nurodomas ieškovas. Ieškovas nesuprato galinčių kilti pasekmių, nes galvojo, jog pripažinus vaiką nesant biologiniu vaiko tėvu, jokių pasekmių kilti negali. Ieškovas tėvystę pareiškimu, patvirtintu notaro, pripažino tik todėl, kad su atsakove norėjo kurti bendrą gyvenimą kartu. Ieškovas patikėjo atsakove, kad vien juridinis faktas, jog jis nurodytas vaiko tėvu jokių papildomų nepatogumų jam nesukels, nes atsakovei tikrasis vaiko tėvas buvo žinomas ir ji pati ketino su tikruoju vaiko tėvu išsispręsti tėvystės, vaiko išlaikymo klausimus. Nesutinka teikti vaikui išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinyje keliamais reikalavimais atsakovė nesutinka, kadangi nėra jokio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti, ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, o ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nurodė, kad atsakovė santuoką su ieškovu sudarė (duomenys neskelbtini). Dar iki santuokos sudarymo ieškovas ir atsakovė apie devynerius metus gyveno kartu. Šeimoje augo nepilnametis atsakovės sūnus. Atsakovė kartu su ieškovu apie septynerius metus augino mažametį vaiką. Gyvenant santuokoje ieškovas sutiko pripažinti vaiko tėvystę ir (duomenys neskelbtini) ieškovas pareiškimu buvo pripažintas vaiko tėvu, ką patvirtina ieškovo ir atsakovės pasirašytas ir notariškai patvirtintas pareiškimas. Tėvo, jo artimųjų ir sūnaus santykiai buvo šilti, visi bendravo, vaiką pripažino, vaiką augino, vaikas ieškovą vadina tėvu, tarp jų buvo artimas ryšys. Ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu bendru sutuoktiniu sutikimu. Teismas patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, remiantis kuria ieškovas ir atsakovė susitarė, kad po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su motina, ieškovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui iki jo pilnametystės, šalys susitarė dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Tėvo ir sūnaus santykiai atšalo. Po santuokos nutraukimo ieškovas žadėjo atsakovei rūpintis nepilnamečiu sūnumi. Vėliau, ieškovui gyvenant Norvegijoje, pastarasis pageidavo, kad nepilnametis sūnus vyktų gyventi kartu su ieškovu Norvegijoje, kur ieškovas žadėjo sudaryti sąlygas nepilnamečiui vaikui gyventi ir mokytis. Pats vaikas visada norėjo bendrauti su ieškovu, su juo gerai sutarė, juo labiau, kad pats ieškovas su juo nepertraukiamai gyveno apie septynerius metus. Nepilnametį sūnų ieškovas augino kaip savo sūnų. Atsakovė visiškai neigia ieškinyje nurodytas aplinkybes neva ieškovas glaudaus emocinio ryšio su vaiku neužmezgė, nes ieškovas nuo pat pradžių žinojo, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, o tėvystę pripažino tik todėl, kad su atsakove norėjo kurti bendrą gyvenimą. Atsakovė patvirtino, kad ieškovo apsisprendimas pripažinti tėvystę buvo savanoriškas ir apgalvotas, ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku buvo nuoširdus ir geranoriškas, ieškovas ilgą laiką augino vaiką kaip savo sūnų ir juo rūpinosi, išlaikė finansiškai, todėl atsakovei visiškai nesuprantami ieškovo teiginiai apie apgavystę ar suklaidinimą. Ieškinyje esančius teiginius apie atsakovės veiksmus, susijusius su ieškovo apgavyste, suklaidinimu dėl nepilnamečio sūnaus tėvystės pripažinimo, ieškovo samprotavimai apie tai, kad tarp jo ir sūnaus nebuvo glaudaus emocinio ir socialinio bendravimo, nebuvo tarpusavio pagarbos, yra neteisingi, ieškovui siekiant išvengti nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nutraukiant santuoką, ji pasirašė ieškovo pateiktą dokumentą, kuriame nurodyta, kad išlaikymą vaikui ieškos iš biologinio tėvo. Nei (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo, nei apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl santuokos nutraukimo ieškovas neginčijo. Ieškovas dabartiniu metu nebendrauja ir nepalaiko ryšių su vaiku. Duomenų apie nepilnamečio vaiko biologinį tėvą atsakovė neturi.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pats vaikas jau seniai žino, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad bendravimo su vaiku metu, buvo pastebėta, jog stipraus emocinio ryšio tarp vaiko ir ieškovo nėra ir jau ilgą laiko tarpą ieškovas su T. D. gyvena atskirai ir toliau nėra palaikomas ryšys, institucijos manymu, tėvystės nuginčijimas nesukels vaikui neigiamų pasekmių, tačiau tuo pačiu, ieškovas turėtų pateikti teismui įtikinamų įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Be kita ko, svarbu išaiškinti atsakovei, kad jei bus nuginčyta ieškovo tėvystė, vaikui kils grėsmė likti be tėvo, dėl to ji privalės įgyvendinti savo kaip nepilnamečio vaiko įstatyminės atstovės teises ir nedelsiant imtis veiksmų vaiko tėvystei nustatyti. Teismo posėdžio metu atstovė savo poziciją dėl išvados pakeitė ir prašė ieškinio netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.
Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Iš byloje esančių įrodymų ir bylos šalių parodymų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką (įrašo Nr. 37). Atsakovė tuo metu augino mažametį sūnų T. M.. Kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas ieškovui yra ir buvo žinoma iki santuokos su atsakove sudarymo. Kai atsakovės vaikui buvo septyneri metai Ukmergės rajono 3-ojo notarų biuro notarė (duomenys neskelbtini) patvirtino bendrą tėvų prašymą tėvystei pripažinti, kuriuo ieškovas Ž. D. buvo pripažintas mažamečio T. M. tėvu (Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus (duomenys neskelbtini) civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie tai, kad ieškovas įrašytas vaiko tėvu, jis žinojo nuo įrašo padarymo dienos, nes įrašas buvo padarytas ir jo pageidavimu. Nuo 2009 metų iki 2018 metų ieškovas augino vaiką kaip savo sūnų, juo rūpinosi, išlaikė, tarp ieškovo ir vaiko susiklostė tėvo ir sūnaus santykiai, bendravimas su vaiku nenutrūko ir po santuokos nutraukimo, vaikas ir dabar bendrauja su ieškovo artimaisiais. Dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi praėjus daugiau kaip septyneriems metams nuo tėvystės pripažinimo. Ieškovas praleido nustatytą terminą tėvystei ginčyti. Į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik nutraukęs santuoką su atsakove bei praėjus daugiau kaip keturiolika metų nuo vaiko gimimo, iš esmės tik siekiant išvengti pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Tėvystė buvo pripažinta ieškovo pareiškimu, kuris žinojo, kad nėra vaiko biologinis vaiko tėvas ir ginčo dėl to nėra. Atsakovė prašo senatį taikyti. Teismas senatį taiko ir nurodytu pagrundu ieškinį atmeta.
Dėl tėvystės nuginčijimo.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 - 3.148, 3.150 straipsniai).
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus. Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.164, 3.177 straipsniai). Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė.
Iš byloje esančių įrodymų ir bylos šalių parodymų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovo apsisprendimas pripažinti tėvystę buvo savanoriškas ir apgalvotas, ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku buvo nuoširdus ir geranoriškas, ką patvirtino ir teisme apklaustas pats nepilnametis vaikas. Ieškovas ilgą laiką augino vaiką kaip savo sūnų ir juo rūpinosi, išlaikė finansiškai, todėl ieškovo teiginiai apie apgavystę ar suklaidinimą yra prieštaraujantys vieni kitiems. Ieškovas patvirtino, kad iki santuokos jam buvo žinoma, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas; gimimo įraše nurodytas juridinis faktas, kad ieškovas yra vaiko tėvas buvo tik formalumas, o vėliau ieškovas teigia, kad jis buvo suklaidintas atsakovės. Ieškovo apsisprendimas dėl tėvystės pripažinimo pareiškimu buvo apgalvotas, logiškas ir nespontaniškas. Ieškovas sutiko pripažinti tėvystę ir suteikti vaikui savo pavardę, o vėliau nutraukiant santuoką bendru sutarimu, ieškovas įsipareigojo nepilnametį sūnų išlaikyti iki pilnametystės.
Atkreiptinas dėmesys, kad nei (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl santuokos nutraukimo ieškovas niekada neginčijo. Po santuokos nutraukimo ieškovas žadėjo atsakovei rūpintis nepilnamečiu sūnumi, vėliau, ieškovui gyvenant Norvegijoje, pastarasis pageidavo, kad nepilnametis sūnus atvyktų gyventi kartu su ieškovu Norvegijoje, kur ieškovas žadėjo sudaryti sąlygas nepilnamečiui vaikui gyventi ir mokytis. Nepilnametis T. D. visada norėjo bendrauti su ieškovu, su juo gerai sutarė, nepertraukiamai gyveno kartu ilgą laiką.
Teismas nustatė, kad ieškovas iš esmės neginčija, kad rūpinosi ir augino vaiką, sprendė jo sveikatos ir kitas problemas, tačiau nesėkmingai, o šiuo metu jis užpyko ant atsakovės ir vaiko, kad atsakovė neįvykdo susitarimo po santuokos nutraukimo nereikalauti išlaikymo vaikui ir, kad vaikas jo atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, dėl ko kilo bendravimo problemų. Šios aplinkybės pasitvirtino, tačiau tai negali būti pagrindu tevystę nuginčyti nurodytais motyvais, kas aiškiai prieštarautų ir vaiko interesams, kuris ieškovą laiko tėvu ir nori su juo bendrauti, nors ir žino, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas, apie ką jam ankščiau papasakojo atsakovė - motina.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – ieškovo brolis G. D. taip pat patvirtino teismo aukščiau padarytas išvadas apie tai, kad iš esmės tarp šalių ir giminių kilo nesutarimų, o pats ieškovas ir vaikas sutardavo, jų santykiai nebuvo blogi, vaikas ieškovą vadino tėvu, jie nesipyko, santykiai buvo draugiški.
Šiems parodymams neprieštarauja ir atsakovės motinos - liudytojos D. S. parodymai apie tai, kad ieškovas vaiką augino nuo 2 metų, pirko jam dovanas, kartu leido laisvalaikį, o ryšys nutrūko, kai ieškovas ir atsakovė išsiskyrė.
Atsižvelgiant į tai, ieškinys dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir tėvystės nuginčijimo netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. VGTPT atsakovės atstovui sumokėjo 343,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš Ž. D. 343,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 4,48 Eur pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.