- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-12-31
- Bylos Nr.
- N-62-3686-08
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nutarimo M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas M. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą paskyrė 2000 litų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Nutarime nurodė, kad jis, pažeidėjas M. Š. , 2008 m. balandžio 2 d. apie 21 val. 50 min. kelyje Klaipėda - Liepoja 5 km., Klaipėdos r., būdamas vidutinio girtumo (1,60 promilių), vairavo D. J. vardu registruotą transporto priemonę VW PASSAT, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 68 punktą.
II.
M. Š. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodoma, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo. Vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis nustatytas nepagrįstai ir nuginčytas byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, taip pat nepanaikino byloje esančių įrodymų prieštaravimų.
Žemesnės instancijos teismas
Techninio prietaiso parodymai netinkamai atspindėjo jo būklę dėl to, kad prieš kelias minutes iki patikrinimo išgėrė gurkšnį alaus. Todėl iškvėptame ore atsirado žymiai daugiau alkoholio pėdsakų, nei iš tikrųjų buvo organizme. Iš karto pasakė apie tai pareigūnams, paprašė pakartoti patikrinimą, argumentavo savo prašymą. Pakartotinis patikrinimas neužvilkintų procedūros, nereikalavo papildomų išlaidų ir didelių pastangų. Pareigūnai aiškiai matė, kad jis nevengė patikrinimo, atvirkščiai, prašė jį pakartoti arba atlikti išsamesnį tikrinimą medicinos įstaigoje. Ginčas galėjo būti išspręstas per vieną minutę, bet dėl pareigūnų nepagrįsto užsispyrimo tęsėsi iki šiol.
Piliečio ir policijos pareigūnų bendravimas turi būti pagrįstas pasitikėjimu ir pagarba. Šalys turi vengti konflikto, nesudaryti pagrindo jam atsirasti, o atsiradus, stengtis išspręsti jį kuo greičiau išspręsti ekonomiškesniu būdu. Toks yra pagrindinis policijos veiklos principas, nustatytas Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje: „Policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais“. Šis principas buvo pažeistas.
Joks norminis aktas nedraudžia pakartoti atliktą procedūrą. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 17 d. šių kategorijų bylų apibendrinimo 6 punkte nurodyta, kad tikrinimas - tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Taigi, pareigūnų užduotis yra nustatyti vairuotojo blaivumą ar neblaivumą. Jei, vykdant patikrinimo procedūrą iš karto atsirado prieštaravimų ir prašymų, pareigūnai neturėjo pagrindo nepatenkinti prašymo dėl pakartotinio patikrinimo. Tai buvo protingas, sąžiningas ir pagrįstas prašymas, kurio tikslas objektyviai, tomis pačiomis priemonėmis, nustatyti vairuotojo būklę.
Teismas nepanaikino ir nepaaiškino akivaizdaus prieštaravimo: 2008 m. balandžio 2 d. 21 val. 52 min. pareigūnai užfiksavo jam 1,60 promilių girtumo laipsnį. Mažiausiai iki 22 val. 30 min. (tada buvo surašytas automobilio nuvežimo aktas) jis bendravo su policijos pareigūnais. 23 val. 25 min. atvyko į Klaipėdos ligoninę, kur buvo paimtas kraujo mėginys ir nustatyta, kad blaivus.
Teismo abejonės, kad jis atvyko į ligoninę praėjus daugiau kaip pusantros valandos, neaiškus paimto kraujo kiekis, kad nepaimta šlapimo ir kad ekspertai negali atsakyti į užduotus jiems klausimus, kokiame neblaivumo laipsnyje vairavo M. Š. , ir kokiu rezultatu reikėtų vadovautis, nepanaikina fakto, kad patikrinimas Klaipėdos ligoninėje nustatė jo visišką blaivumą. Minėti teismo argumentai nepagrįsti: atvyko į medicininę įstaigą iškarto po to, kai buvo paleistas policijos pareigūnų, nes anksčiau atvykti neturėjo galimybės. Būtų atvažiavęs puse valandos anksčiau ar vėliau, tai negalėjo įtakoti rezultato, kad jo kraujyje visiškai nerasta alkoholio. Nepagrįstai nurodyta, kad tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nes neaiškus paimto kraujo kiekis ir tyrimui nepaimta šlapimo. Teismas neturėjo pagrindo tokiai išvadai - tyrimas buvo atliktas pagrindinėje miesto medicinos įstaigoje, specialistams užteko paimto kraujo kiekio padaryti savo išvadą. Neįrodyta, kad išvada dėl blaivumo nepagrįsta ir teismas to nenurodė. Argumentas, kad tyrimas nekelia pasitikėjimo, nes tyrimui nepaimta šlapimo, yra vienašališkas. Juk ir policijos pareigūnų išvada dėl jo neblaivumo nepagrįsta šlapimo tyrimu.
Visi minėti teismo argumentai nesąžiningi jo atžvilgiu - jei piliečio kreipimosi iš karto po įvykio į pagrindinę miesto medicininę įstaigą ir joje atliktų tyrimų nepakankamai, kad apsigintų, ką daugiau turi daryti įstatymui paklusnus pilietis, kad apgintų savo teises tokioje situacijoje?
Teismas įvertino aplinkybes neobjektyviai, vienašališkai ne jo naudai. Nutartyje pasakyta: „Taisyklėse nenurodyta apie pakartotinį patikrinimą įvykio vietoje“ ir reiškia, kad toks patikrinimas nedraudžiamas. Jeigu jis buvo reikalingas gauti teisingą rezultatą ir išvengti ginčo, reikėjo jį atlikti. Bet teismas tuo argumentuoja, kad jo reikalavimas atlikti pakartotinį patikrinimą nepagrįstas. Nutartyje nurodyta, kad Taisyklėse tuo labiau nieko nepasakyta apie burnos skalavimą kelyje. Kartu teismas neįvertino, kad toks reikalavimas nustatytos Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintoje Formoje Nr. l55-l/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas“. Šio akto 20 punkte nurodyta, kad alkoholio kiekis nustatomas iškvepiamame ore būtinai išskalavus burną. Tai yra esminis reikalavimas, kuris pagrįstas mokslo tyrimais. Jei tokio reikalavimo nėra Taisyklėse, tai liudija kad jos šiuo aspektu yra ydingos. Tai yra viena šio ginčo atsiradimo priežasčių.
Jis pats padarė eksperimentą. Išgėręs stiklinę, t. y. apie 200 ml. alaus, iškvėpė orą į prietaisą, analogišką policijos pareigūnų panaudotam prietaisui. Prietaisas parodė apie 4 promilių girtumo laipsnį. Tai aiškiai neatitiko tikrovei, nes be nurodyto kiekio alaus, jokio alkoholio nevartojo.
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 17 d. šių kategorijų bylų apibendrinime nurodyta, kad kai atliekama medicininė apžiūra, galutinės išvados dėl asmens blaivumo arba neblaivumo paprastai turėtų būti daromos atlikus asmens kraujo ir (arba) šlapimo tyrimus. Kadangi medicininė apžiūra ir kraujo tyrimas buvo atlikti o jų rezultatai nepaneigti, teismas, vadovaudamasis minėta nuostata, turėjo pagrįsti savo išvadas kraujo tyrimo rezultatais, o ne policijos pareigūnų alkoholio kiekio iškvepiamame ore patikrinimu.
Nutartyje nurodymas, kad abejonių kelia tai, kad kraujo mėginys buvo imamas tuo pačiu metu, kaip ir atliekamas pirmasis tyrimas, nustatant alkoholio kiekį iškvepiamame ore - tai priekabė dėl formalumo. Procedūros vyko viena po kitos be pertraukos. Teismas neturėjo pagrindo ir nepasisakė, kad medicininės apžiūros akto išvados (dėl šios ar kitos priežasties) neatitinka tikrovės. Neatsižvelgiant į tai, rinkdamasis tarp rezultatų, kai alkoholio kiekis buvo nustatytas policijos pareigūnų iškvepiamame ore ir, kai alkoholio kiekis buvo nustatytos medicinos įstaigoje atliktame kraujo tyrime, teismas nepagrįstai pasirinko pirmąjį rezultatą.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad turėjo atvykti į apžiūrą per 1 valandą laiko. Tokio reikalavimo asmeniui, kuris pats kreipiasi, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą, nėra (Taisyklių X skyrius). Mano, teismas turėjo įvertinti, kad jis atvyko į medicinos įstaigą greičiau, nei per vieną valandą po to, kai buvo paleistas policijos pareigūnų. Kartu įvertinti patikrinimo rezultatą, kad nustatytas visiškas jo blaivumas, tai yra nepaneigti faktai ir jie liudija, kad vairavo automobilį blaivus ir nepadarė inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus atsiliepime į M. Š. apeliacinį skundą prašoma M. Š. apeliacinio skundo kaip nepagrįsto netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą. Teigiama, kad M. Š. 2008 m. balandžio 2 d. apie 21 val. 50 min. Klaipėdos r., kelio Klaipėda - Liepoja 5 km., vairavo automobilį neblaivus, nustatytas 1.60 promilių girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto draudimą ir už tai atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. M. Š. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo automobilį neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. M. Š. žinojo, kad už veiką, kurios padarymų pripažintas kaltu, yra baudžiama specialiosios teisės atėmimu, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių nepaisė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Iš byloje esančio nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, jog M. Š. buvo nubaustas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (ATPK 126 str. 4 d.). Apeliantas neigia, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl šioje byloje būtina įvertinti, ar byloje surinkta pakankamai apelianto neblaivumą (vidutinį girtumo laipsnį) patvirtinančių įrodymų.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolu apeliantui buvo inkriminuotas transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis girtumo laipsnis. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad M. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl to, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išties vairavo neblaivus (0,41 promilės ar daugiau).
Apeliantas bylos nagrinėjimo metu iš esmės nuosekliai laikėsi (ir laikosi) pozicijos, kad nedidelį alkoholio kiekį vartojo prieš pat jo patikrinimą alkotesteriu. Jo teigimu, tai įvyko prieš 2‑3 min. iki patikrinimo (b. l. 13, 37, 44). Šių jo teiginių kategoriškai nepaneigia ir kiti byloje surinkti duomenys. Policijos patrulis M. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad sustabdytas vairuotojas nesutiko su girtumu, motyvavo tuo, kad vairuodamas gėrė alų, vėliau paaiškinimus pakeitė ir teigė, kad išgėrė prieš pradėdamas važiuoti (b. l. 7).
Išreikalavus matavimo prietaiso (alkotesterio Dräger Alcotest 7410), kuriuo buvo tikrinimas apelianto neblaivumas, naudojimo instrukciją, nustatyta, kad juo matavimus galima atlikti tik praėjus 15 min. po alkoholio panaudojimo. Šis matavimo prietaiso naudojimo reikalavimas, teisėjų kolegijos nuomone, yra vienas iš pagrindinių, esminių. Alkotesteris Dräger Alcotest 7410 matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad iškart po alkoholio pavartojimo atliekant patikrinimą, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje.
Teisėjų kolegija pastebi, kad apelianto teigimu (to nepaneigia ir kiti bylos duomenys), jis prašė atlikti pakartotinį jo patikrinimą alkotesteriu, tačiau tai padaryti policijos pareigūnai atsisakė. Teismo posėdžio metu policijos patrulis M. K. paaiškino, kad nėra pareigos pakartotinai tikrinti. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors tokia teisinė pareiga išties nėra konkrečiai suformuluota Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, ar Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, bet būtent policijos įstaigai (pareigūnams) šiuo atveju teko pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius apelianto neblaivumą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad esant tokioms aplinkybėms, kokios yra nustatytos šioje byloje, galėjo būti vadovaujamasi ne tam tikrų instrukcijų raide, bet ir protingumo kriterijumi. Taigi galėjo būti atliktas ir pakartotinis neblaivumo patikrinimas. Dėl pakartotinio patikrinimo reikalingumo nagrinėjamu atveju pasisakyta ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos akte (b. l. 30), nurodant, jog iš vieną kartą atlikto iškvepiamo testo nereikėjo daryti išvados; tik pakartojus bandinį ir gavus panašų rezultatą galima buvo spręsti apie vairuotojo būklę.
Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas buvo nuvykęs į gydymo įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo neblaivumui nustatyti. Medicininės apžiūros rezultatai vienareikšmiai – asmuo visiškai blaivus. Tokia išvada padaryta tiek klinikinių simptomų, tiek tikrinimo alkotesteriu pagrindu (b.l. 15). Alkoholio nerasta ir medicininės apžiūros metu paimtame apelianto kraujyje (b. l. 16). Teisėjų kolegija sutinka, kad tam tikrų netikslumų, vykdant medicininę apžiūra, buvo padaryta (žr. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos aktą (b. l. 29-30). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nebuvo tokie reikšmingi, kad būtų galima daryti kategorišką išvadą apie medicininės apžiūros akto, kaip įrodymo, neteisėtumą ir neleistinumą, medicininės apžiūros metu surinktų duomenų akivaizdų neteisingumą. Savo ruožtu teismo psichiatrijos akte padaryta išvada, kad apžiūros metu gydytoja turėjo paimti ne tik kraujo, bet ir šlapimo mėginį, yra teisiškai nepagrįsta. Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – ir Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V‑505, imperatyviai nereikalauja paimti ir kraujo, ir šlapimo mėginius (žr. Metodikos 8 p.). Be to, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje situacijoje nepaimdama šlapimo mėginio, gydytoja elgėsi akivaizdžiai neprotingai ar neadekvačiai susidariusiai situacijai.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos akte nurodyta, kad apeliantas į gydymo įstaigą turėjo nuvykti per vieną valandą, tačiau Taisyklėse tokios nuostatos nėra. Vienos valandos terminas yra nustatytas Taisyklių 10 punkte ir tai pagal savo pobūdį procedūrinis terminas, įpareigojantis policijos pareigūnus Taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka operatyviai pristatyti asmenis medicininei apžiūrai neblaivumui nustatyti.
Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad net jei tam tikras procedūrinis terminas, nustatantis laiką, per kurį asmuo turėtų nuvykti į gydymo įstaigą, Taisyklėse būtų nustatytas, tai jo pažeidimas niekaip negalėtų nulemti medicininės apžiūros akto ir jo metu surinktų duomenų besąlygišką neteisėtumą ir neleistinumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas neblaivių vairuotojų padarytų nusikaltimų baudžiamasis bylas, laikosi pozicijos, kad pripažinus, jog buvo padarytas tvarkos, reglamentuojančios asmens neblaivumo nustatymą, pažeidimas, būtina išsiaiškinti, kokią įtaką šis pažeidimas turėjo medicininės apžiūros objektyvumui ir jos rezultatų patikimumui. Akivaizdu, kad tvarkoje nustatyto termino neblaivumo faktui nustatyti praleidimas pats savaime neturi jokios įtakos tyrimo (apžiūros) objektyvumui ir rezultatų patikimumui. Šio termino praleidimas turi įtakos patiems tyrimo (apžiūros) rezultatams ir tai sukelia problemų vertinant, ar asmuo buvo neblaivus atitinkamu metu. Taigi, nors medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti ir būtų atlikta pažeidus tvarkoje nustatytą terminą, tačiau tai nėra pagrindu pripažinti, kad medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas yra gautas neteisėtu būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005). Laikytis kitokių principų nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo. ATPK nenustato, kad medicininės apžiūros aktas negali būti laikomas įrodymu (turi būti laikomas neteisėtu įrodymu), jei pati medicininė apžiūra atlikta praėjus tam tikram laiko tarpui nuo reikšmingo įvykio (pvz., vairuotojo sustabdymo). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio).
Teisėjų kolegija, vertindama šioje byloje surinktus įrodymus, be jau paminėto, taip pat pažymi, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos akte, be kita ko, nurodoma, kad, atliekant apelianto medicininę apžiūrą, teoriškai kraujyje dar turėjo būti rasta alkoholio, kad turint gautus prieštaringus rezultatus, ekspertai negali nuspręsti apie tiriamojo būklę vairavimo metu; kad apelianto kraujas buvo paimtas ir medicininė jo apžiūra buvo pradėta praėjus apie pusantros valandos po jo patikrinimo alkotesteriu (apie 23.25 val.), o jo transporto priemonė 22.30 val. buvo nuvežta (b. l. 7), kas iš esmės trukdė jam pasiekti medicinos įstaigą, juolab kad asmuo buvo sustabdytas užmiestyje ir negali būti kategoriškai paneigtas apelianto teiginys (b. l. 13, 37), kad policijos pareigūnai atsisakė jį pristatyti į gydymo įstaigą, nors jis to ir prašė.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, specifines šios bylos aplinkybes, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar M. Š. išties vairavo būdamas neblaivus, ar alkotesterio parodymai nebuvo iškreipti dėl galimai pažeistų pagrindinių šio matavimo prietaiso naudojimo reikalavimų. Visas šias iškilusias abejones teisėjų kolegija vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo byla dėl M. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutrauktina. Nuvežta transporto priemonė grąžintina jos savininkui arba teisėtam valdytojui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nutarimą panaikinti.
Administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos M. Š. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, teiseną nutraukti.
Nuvežtą transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui arba teisėtam valdytojui.
Nutarimas neskundžiamas.