Alytaus apylinkės teismo nutartis

2017-06-06 · Byla Nr. TS-22-224/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-06
Bylos Nr.
TS-22-224/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-71855-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Byla Nr. TS-22-224/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-71855-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 6 d.AlytusAlytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Malinauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gegužės 10 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-182 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Komisija nutarime nurodė, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisykles įsisavino, jų nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas, buvo vieną kartą paskatintas. Nuteistasis suvokdamas savo turimas problemas, lanko anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, tačiau, vertinant nuteistojo elgesį bendrai, pastebimi neigiami požymiai jo elgesyje. Nuteistasis prieš savo sugyventinę smurtavo jau ne pirmą kartą, anksčiau jam dėl to taip pat buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Nuteistajam anksčiau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis abu kartus per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naujas nusikalstamas veikas. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Nuteistasis turi teismo priteistų ieškinių, negrąžintą paskolą, o antstoliams jis sumokėjęs tik nedidelę dalį turimų finansinių įsipareigojimų. Tikėtina, jog nuteistojo turimi neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai nuteistajam apsunkins jo integraciją laisvėje. Nuteistasis, analizuodamas savo elgesį, savo kaltę sumenkina, linkęs save pateisinti, kaltina labiau savo sugyventinę. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 54 balais pagal OASys vertinimo metodiką. Anot Komisijos, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, jog laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šalies argumentai

2017 m. gegužės 17 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo K. B. skundas dėl 2017 m. gegužės 10 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-182 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis K. B. nurodė, jog bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka nebaustas, pataisos namuose dirba suvirintoju ir jam pavestą darbą atlieka nepriekaištingai. Komisija padarė neteisingą išvadą, jog jis turi problemų dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo. Jis pabrėžė, jog laisvėje alkoholį vartodavo ne pastoviai, o tik tada, kai susipykdavo su savo sugyventine. Nuteistasis pabrėžė, jog jis nevartojo jokių narkotinių medžiagų. Nurodo, jog jis savo kaltę pripažino, jis nekaltina savo sugyventinės, jog šios elgesys įtakojo jo nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistasis pabrėžė, jog pataisos namuose jis neturi galimybių uždirbti tiek pinigų, jog greitai sugebėtų įvykdyti savo turimus finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis pabrėžė, jog laisvėje jis turės galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pabrėžė, jog jis su buvusia sugyventine jau nepalaiko jokių santykių ir ateityje neplanuoja jų palaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis K. B. yra atlikęs įstatyme nustatytą 1/3 dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, būtina įvertinti nustatytų aplinkybių visumą.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priima sprendimą. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su teismui pateiktu Komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu bei nuteistojo asmens byla, matyti, jog nuteistasis K. B. bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. Iš 2017 m. gegužės 10 d. posėdžio protokolo matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, nes jame dalyvavo 7 Komisijos nariai ir nutarimas dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam priimtas 4 Komisijos nariams pasisakius prieš nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos ir 3 – už nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis K. B. anksčiau yra teistas net 5 kartus. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamos veikos, kurią įstatymas priskiria nesunkiems nusikaltimams, padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vien jau šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau abu kartus jis per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, būtina pažymėti, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, įvairovė, sunkumas bei jų skaičius rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Vertinant aplinkybę, jog nuteistasis praeityje buvo teistas net 5 kartus, galima teigti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą paskatintas. Pažymėtina, jog sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo paskatinimų buvimas bei jų skaičius negali būti sureikšminti, kadangi kiekvienas nuteistasis bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje turėtų siekti savo elgesį kontroliuoti taip, jog jam pavyktų nepažeisti įkalinimo įstaigos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, kurios iš dalies atlieka nuteisto asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistasis yra pateikęs (duomenys neskelbtini) sutikimą, jog lygtinai jį paleidus, nuteistasis bus įdarbintas šioje bendrovėje automechaniko-šaltkalvio pareigose. Tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma jokiu garantu, užtikrinančiu, kad laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins ir dirbs teisėtą darbą, todėl ji vertinama kritiškai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi itin didelių finansinių įsipareigojimų – priteisti civiliniai ieškiniai, negrąžinta paskola, nesumokėtos baudos. Nors nuteistasis vykdo savo turimas finansines prievoles, tačiau iki šiol jų teatlyginta tik menka dalis. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis laisvėje palaikė socialinius ryšius su savo artimaisiais, tačiau, būdamas pataisos namuose, jis su jais nebendrauja. Taip pat pažymėta, jog laisvėje nuteistasis laisvalaikio daug neturėjo – jis kartais su draugais vartodavo alkoholį. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžta, jog nuteistasis savo sugyventinę du kartus sumušė būdamas neblaivus. Akivaizdu, jog alkoholio vartojimas turėjo reikšmės nuteistojo nusikalstamų veikų padarymui. Nuteistasis linkęs bendrauti siaurame sau artimesnių žmonių rate, jis emociškai stabilus, tačiau jam trūksta pasitikėjimo savimi. Nuteistasis bendraujantis, tačiau jam trūksta atvirumo. Nuteistasis savo elgesį analizuoja bei vertina, tačiau pastebimas savo nusikalstamo elgesio sumenkinimas, savęs pateisinimas. Analizuojant visus teismui pateiktus duomenis, verta sutikti su aplinkybe ir konstatuoti, jog nuteistasis yra linkęs save pateisinti, savo nusikalstamus veiksmus minimalizuoti ir kaltinti savo sugyventinę, jog ši jį išprovokuodavo nusikalstamų veikų padarymui. Ši aplinkybė pasitvirtina ir nuteistojo skunde, kuriame jis nurodo, kad jo sugyventinė pastoviai jį išprovokuodavo priešingiems teisei veiksmams. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo elgesyje jau ir anksčiau buvo pasireiškęs agresyvus elgesys, jis buvo praradęs savitvardą, konfliktinėse situacijose jis buvo priėmęs ne vieną impulsyvų bei neapgalvotą sprendimą. Nuteistajam būdinga, jog jis neturi savo tvirtos nuomonės, lengvai pasiduoda kitų neigiamam poveikiui ir tai jam kaskart sukuria problemines situacijas, didina nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 54 balais (vidutinė) pagal OASys vertinimo metodiką. Nuteistojo pakartotinio nusikaltimo rizika vertinama irgi kaip vidutinė. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį į nuteistajam įtaką darančius kriminogeninius veiksnius – piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, mąstymas ir elgesys, nuostatų problemos, finansiniai įsipareigojimai. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar yra didelė – daugiau kaip 1 metai 1 mėnuo (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Vertinant visas nustatytas ir aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje.

Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis K. B. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo K. B. skundas dėl 2017 m. gegužės 10 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-182 panaikinimo, atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Malinauskas