- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-10
- Bylos Nr.
- 2-23/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos, valstybės įmonei Panevėžio miškų urėdijai ir uždarajai akcinei bendrovei
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-465-227/2007 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kvadratūra“ ieškinį atsakovams valstybės įmonei Panevėžio miškų urėdijai ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Runikos“ statyba dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, piniginių sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Kvadratūra“ kreipėsi į teimą su ieškiniu, prašydamas 2007 m. liepos 23 d. trišalį susitarimą dėl tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo sudarytą tarp UAB ,,Kvadratūra“, UAB ,,Runikos“ statyba ir VĮ Panevėžio miškų urėdija pripažinti negaliojančiu nuo sandorio sudarymo momento, priteisti iš atsakovo VĮ Panevėžio miškų urėdijos 47 233,02 Lt. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo VĮ Panevėžio miškų urėdijos 47 233,02 Lt vertės turtą. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas VĮ Panevėžio miškų urėdija, sudarydamas sandorius elgėsi nesąžiningai, todėl jis gali bandyti paslėpti turtą, be to, dalis atsakovo valdomo turto priklauso ne nuosavybės, o patikėjimo teise.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovo BUAB „Kvadratūra“ ieškiniui dėl 48 650,02 Lt priteisimo užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui VĮ Panevėžio miškų urėdijai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą, kilnojamą turtą, o jų nesant pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu bankuose, neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su areštuotu turtu, išskyrus būtinus, turto išsaugojimui. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo suformuotus reikalavimus, į ginčo sumos dydį bei ieškovo motyvus, kuriais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padarė išvadą, jog tikslinga prašymą tenkinti ir ieškiniui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju galimas sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str.1 d.1 p., 2 p., 3 p.,7 p., 148 str.). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo prašymas nagrinėjamas iš anksto nepranešus atsakovui, nes mano, jog pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą gali sutrukdyti jų taikymą arba padaryti jų taikymą nebeįmanomu (CPK 148 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas VĮ Panevėžio miškų urėdija atskiruoju skundu prašo Panevėžio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas nutartį, neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas yra valstybės įmonė. Pagal VĮ Panevėžio miškų urėdijos įstatų 4 punktą atsakovas visą jam patikėtą turtą valdo patikėjimo teise. Būdama valstybės įmone, Panevėžio miškų urėdija privalo valdyti turtą valstybės interesais, vadovautis savo įstatais, taip pat įstatymais ir poįstatyminiais aktais. VĮ Panevėžio miškų urėdijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančioji institucija yra Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Valdydamas turtą, sudarydamas sandorius dėl turto atsakovas privalo atitinkamais atvejais gauti Generalinės miškų urėdijos sutikimą, leidimą. Be to, VĮ Panevėžio miškų urėdijos finansinė padėtis yra gera ir stabili. Atsakovo turtas pagal 2006 m. balansą sudaro 15 832 686 Lt. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šalys patirs tik papildomas išlaidas. Ieškovas, siekdamas įvykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turės sumokėti už antstolio paslaugas, o vėliau šios išlaidos galės būti priteistos iš bylos šalies. Tuo tarpu tuo atveju jei teismo sprendimu ir būtų priteista pinigų suma iš atsakovo VĮ Panevėžio miškų urėdijos, atsakovas būtų pajėgus sprendimą įvykdyti, neatsižvelgiant į tai ar atsakovo turto atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ar ne.
3. Teismas nepranešdamas atsakovui VĮ Panevėžio miškų urėdijai apie ieškovo prašymo nagrinėjimą pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar padarys jų taikymą nebeįmanomu. Teismas nenurodė motyvų, kodėl pranešimas atsakovui gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
4. Teismo nutartis yra nemotyvuota, todėl neatitinka CPK 148 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo VĮ Panevėžio miškų urėdijos atžvilgiu, nekonstatavo jokių sukeliančių grėsmę sprendimo įvykdymui aplinkybių.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB ,,Kvadratūra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo VĮ Panevėžio miškų urėdijos atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šioje byloje atsakovas VĮ Panevėžio miškų urėdija yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 str. 2 d., 2.35 str. 1 d.). Pagal atsakovo VĮ Panevėžio miškų urėdijos įstatų 4 punktą atsakovo visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o VĮ Panevėžio miškų urėdija turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis. Todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovas patikėjimo teise valdomą valstybės turtą gali parduoti ar paslėpti. VĮ Panevėžio miškų urėdijos nuosavą kapitalą sudaro – valstybės kapitalas, privalomasis rezervas, perkainojimo rezervas, kiti rezervai, nepaskirstytas pelnas (nuostolis) (VĮ Panevėžio miškų urėdijos įstatų 36 p.). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė, kad atsakovas, kuriam jos taikomos, yra specifinis juridinis asmuo, kuris iš esmės negali būti nemokus, bankrutuoti, t. y. neįvykdyti būsimo teismo sprendimo (CPK 144 str. 1 d.). VĮ Panevėžio miškų urėdijai valstybės turtas ir įmonės įgytas turtas nuosavybės teise priklauso įmonės savininkui – valstybei (VĮ Panevėžio miškų urėdijos įstatų 42 p.). Be to, palyginus ieškinio reikalavimo dydį, kuris yra 47 233,02 Lt, su atsakovo VĮ Panevėžio miškų urėdija turtu, kuris pagal 2006 m. balansą sudaro 15 832 686 Lt (b. l. 38) bei 2006 metais gautu 1 164 511 Lt pelnu, ieškinio suma negali būti laikoma didele.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog nepritaikius ieškovo ieškinio reikalavimo, priteisti iš atsakovo VĮ Panevėžio miškų urėdijos piniginę sumą, užtikrinimo priemonės, ieškinio patenkinimo atveju VĮ Panevėžio miškų urėdija būtų nepajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad egzistuoja grėsmė, jog atsakovas – VĮ Panevėžio miškų urėdija – ateityje neįvykdys teismo sprendimo dėl 47 233,02 Lt priteisimo ir šiuo pagrindu taikė atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovo prašymą taikyti atsakovo VĮ Panevėžio miškų urėdija turtui laikinąsias apsaugos priemones (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 144 str. 1, 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo BUAB „Kvadratūra“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo VĮ Panevėžio miškų urėdijos turtui atmesti.