Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo tenkintas E. K. skundas ir panaikintas Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. spalio 16 d. nutarimas, kuriuo E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209³ str. 4 d. paskirta 200 Lt administracinė nuobauda,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2012 m. rugsėjo 20 d. E. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 209³ str. 4 d., už tai, kad jis 2012 m. sausio 5 d. 11.40 val. vykdamas per Panemunės kelio postą automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo raštu, kad automobilio kuro bake gabena 90 l A-92 markės benzino. Patikrinus mobiliąja kuro matavimo įranga nustatyta, kad automobilio kuro bake gabenama 96 l degalų (kuro kiekio kontrolės įrangos rodmenys 405 mm), todėl siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, bei nedeklaravęs gabeno 6 litrais kuro degalų daugiau nei deklaravo. Jis gabeno daugiau kuro, nei leidžiama gabenti be mokesčių visų to paties tipo motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje. Sumokėti mokesčius 279,00 Lt jis atsisakė. Atsisakius sumokėti mokesčius, iš trečiųjų šalių įvežamas kuras, kaip importo muitų ir kitų muitinės mokesčių objektas, negali būti išleistas į apyvartą. Tuo E. K. pažeidė prekių, kurių gabenimui nustatyti apribojimai, gabenimo tvarką, numatytą 2009-11-16 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizo taisyklių 10-1.1. punktą.

Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2012 m. spalio 16 d. nutarimu E. K. buvo nubaustas ATPK 209³ str. 4 d., 200 Lt bauda.

Tauragės rajono apylinkės teismas tenkino E. K. skundą, panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog administracinėje byloje nesurinkta įrodymų, kad E. K. būtų pažeidęs minimo Reglamento 109 ir 110 straipsnio reikalavimus. Teismas nutarime pažymėjo, kad pagal Keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muitų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 968, 4.6. punktą, nuo muitų atleidžiamas įvežamas kuras, esantis motorinių transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose (įskaitant dujų balionus, sumontuotus transporto priemonėje kaip dujinės įrangos dalis), iš kurių šis kuras patenka tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas. Analogiškas teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 10¹ .1. punkte. Draudimo atvykti į LR muitų teritoriją su pilnu standartiniu kuro baku, net jei jo geometrinis tūris ir didesnis, nėra. Tokiu būdu nurodytas teisinis reglamentavimas nustato esminius reikalavimus kuro bakams, kad juose įvežamas kuras būtų atleistas nuo muitų ir kitų mokesčių: kuro bakas turi būti stacionarus, tai yra, jis turi būti nuolatinai pritvirtintas prie to tipo motorinės transporto priemonės; jis turi būti skirtas automobilio normaliam veikimui; iš jo kuras turi patekti tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas; kuro bakas turi būti originalios konstrukcijos, tai yra, toks, koks numatytas gamintojo techninėje dokumentacijoje: neperdirbtas, nepadidintas, neišpūstas ar kitu būdu pakeistas. Vertindamas faktines bylos aplinkybes nustatytas byloje teisinio reglamentavimo kontekste apylinkės teismas nenustatė, kad E. K. vairuojamu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos teritoriją kurą įvežė nestandartiniame bake.

Teismas neįžvelgė, kad iš šios teisės normos dispozicijos akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo objektyviajai pusei konstatuoti yra būtina ir pakanka, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė prekių gabenimo tvarką, nustatytą anksčiau paminėtuose teisės aktuose. E. K. iš Rusijos Federacijos į Lietuvą įvežė 96 litrus benzino A-92, kai gamintojo techninėje dokumentacijoje yra nurodyta, kad visų to paties tipo „Audi 100“ automobilių kuro bako talpa yra 80 litrų. E. K. gabeno kurą talpoje, kuri neatitiko gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytai kuro talpai. Teismas pasitelkė tik lingvistinį teisės aiškinimo metodą, pamiršdamas loginį, todėl neteisingai interpretavo teisinį reglamentavimą, nustatantį esminius reikalavimus kuro bakams, kad juose įvežamas kuras būtų atleistas nuo muitų ir kitų mokesčių: t. y., kuro bakas turi būti ne tik stacionarus, bet ir atitikti „stacionaraus“ bako duomenis – jis turi ir būti tipinis, atitikti ne tik talpos, bet ir tūrio, saugumo ir kitus parametrus. Jei į „stacionarų“ baką pripilama tiek kuro, kiek negalima pripilti į visus to paties modelio kuro bakus, tai jis nėra automobiliui judėti skirta priemonė, jis tampa preke. „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais“ taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 (Žin., 2004, Nr. 58-2049; 2008, Nr. 85-3380) 14 punkte apibrėžtas reikalavimas prekių verčių apskaičiavimui – t. y. „<...> apmokestinama visa prekės, dėl kurios viršijamos šių taisyklių 6 punkte nurodytos atitinkamos ribos, vertė arba kiekis, dėl kurio viršijamos šių taisyklių 8,9, ir, 10 punktuose nurodytos atitinkamos ribos“. Mano, kad teismas nevertino bylos rašytinės medžiagos, nors ji reikšminga, objektyvi ir ypatingai svarbi šiai bylai – 2012-09-21 Klaipėdos „Audi centro“ rašte nurodyta, kad „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako talpa, remiantis gamintojo duomenimis yra 80 litrų. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi reikšmės, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padidino kuro baką, ar tokią transporto priemonę įsigijo. Pažymi, kad sulaikyto kuro vertė 278,98 Lt. Iš trečiųjų šalių įvežamam kurui, kaip importo muito objektui, yra nustatyti įvežimo apribojimai. E. K. mokėti mokesčius už jo įvežtą kurą atsisakė, todėl laikytina, kad jis įvežė kurą, pažeidžiant nustatytą įvežimo tvarką ir jo veiksmai 2012 m. spalio 16 d. Muitinės priimtame nutarime pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 209³ str. 4 d. ir skirta administracinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Institucija, pateikusi apeliacinį skundą, šį teismo nutarimą ginčija tuo, jog jis buvo priimtas neteisėtai, pilnai neįvertinus visus byloje surinktus įrodymus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Institucija neturėjo teisinio pagrindo E. K. apmokestinti bei skirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 209³ str. 4 d.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors Institucija prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, kaip galima suprasti, paliekant E. K. paskirtą 200 Lt baudą, tačiau apeliaciniame skunde nėra jokių motyvų ar teisinio pagrindimo, kodėl skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Institucija tik deklaratyviai skunde nurodo, jog šiuo atveju buvo svarbus tik kuro įvežimo faktas viršijant visų to paties transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje kiekį. Taigi nors Institucija kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutarimą teigia, kad šiuo atveju buvo tik svarbus kuro įvežimo faktas viršijant visų to paties motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje kiekį, bei teigia, kad administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturi reikšmės, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padidino kuro baką, ar tokią transporto priemonę įsigijo, tačiau akivaizdu, jog Institucija prieštarauja pati savo teiginiams. Matyti, kad E. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl to, kad gabeno daugiau kuro nei leidžiama gabenti be mokesčių visų to paties tipo motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje, kurios talpa 80 l., (kuro kiekio matavimo įranga išmatavus bake esantį kurą, nustatyta, kad tariamai faktiškai yra 96 l benzino, t. y. 6 l daugiau nei E. K. deklaravo), todėl Institucija nusprendė, kad šiam kurui netaikoma privačiose motorinėse transporto priemonėse įvežamam kurui numatyta muitų ir mokesčių lengvata, nustatyta Keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muito taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 968 4.5. p. ir Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, bei dėl to, kad jis benziną gabeno ne kaip degalus naudojamus variklio darbui, o kaip prekę.

Tokiu būdu administracinė atsakomybė asmeniui buvo taikyta už tai, kad jis kurą gabeno nestandartiniame bake, t. y. bake, kuris neatitinka analogiškų automobilių bakams keliamų talpos reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su tokiais Institucijos teiginiais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamame nutarime konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta įrodymų, kad E. K. būtų pažeidęs minimo Reglamento 109 ir 110 straipsnio reikalavimus.

Institucija nenustatė ir nepateikė jokių įrodymų, kad E. K. vairuojamame automobilyje, kuro bakas būtų buvęs padidintas, perdirbtas, išpūstas ar kitokiu būdu pakeistas, o ne standartinis pagal gamyklinius parametrus. Pažymėtina, jog draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją su pilnu standartiniu kuro baku, net jei jo geometrinis tūris ir didesnis, nėra. Tokiu būdu nurodytas teisinis reglamentavimas nustato esminius reikalavimus kuro bakams, kad juose įvežamas kuras būtų atleistas nuo muitų ir kitų mokesčių: kuro bakas turi būti stacionarus, tai yra, jis turi būti nuolatinai pritvirtintas prie to tipo motorinės transporto priemonės; jis turi būti skirtas automobilio normaliam veikimui; iš jo kuras turi patekti tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas; kuro bakas turi būti originalios konstrukcijos, tai yra, toks, koks numatytas gamintojo techninėje dokumentacijoje: neperdirbtas, nepadidintas, neišpūstas ar kitu būdu pakeistas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, jog E. K. automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos teritoriją kurą įvežė nestandartiniame bake.

Be to, atkreipiamas Institucijos dėmesys, jog „skelbiama kuro talpa“ reiškia kuro kiekį, kurį iš standartinės degalinės kuro pilstymo įrangos galima pripilti į stovinčio horizontalioje plokštumoje automobilio kuro baką. Kuro bako indo geometrinis tūris yra didesnis už „skelbiama kuro bako talpa“. Taigi, gamintojas indo geometrinio tūrio neskelbia. Tai reiškia, kad ir į standartinį baką galima pripilti daugiau kuro, nei nurodyta gamintojo techninėje charakteristikoje. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokiu būdu asmenys neturintys specialios įrangos kuro kiekio bake nustatymui, neturi galimybės kiekvieną kartą įsitikinti tiksliai, koks kuro likutis jo automobilio bake yra prieš pilant į automobilį kurą, taigi, net įsipylę kuro kiekį, kuris, pasak Institucijos, galimas standartiniame bake, asmenys rizikuoja būti apmokestinami atvykdami į Lietuvos Respublikos muitinės teritoriją. Kaip minėta draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją su pilnu standartiniu kuro baku, net jei jo geometrinis tūris ir didesnis, nėra. Tokiu būdu Institucijos reikalavimas keleiviams gabenti tam tikrą kuro kiekį tam tikrų markių, tipo ir gamybos metų automobiliams yra perteklinis.

Nelogiškas ir Institucijos skundo teiginys, jog E. K. benziną gabeno ne kaip degalus naudojamus variklio darbui, o kaip prekę. Pastebėtina, kad pati Institucija nustatė, jog E. K. gabeno 6 l degalų daugiau nei deklaravo. Apygardos teismo vertinimu, toks degalų kiekis negali būti vertinamas kaip siekimas pasipelnyti.

Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinė atsakomybė E. K. galėtų būti taikoma tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad automobilyje kuras buvo gabenamas ne gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, akivaizdu, kad Institucija nenustatė, jog automobilio kuro bakas būtų buvęs padidintas, būtų ne originalios konstrukcijos ir t. t.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismo išvada, jog E. K. veikoje nėra ATPK 209³ str. 4 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, teisėta ir pagrįsta, todėl administracinės bylos teisena dėl minėto pažeidimo padarymo, nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo išvadų teisėtumo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkės apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.