- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-17
- Bylos Nr.
- e2-572-1180/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01709-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- M. Š., K. Š.
- Trečiasis asmuo
- V. V., M. Ž., Č. B., D. N., J. N.
- Advokatai
- Ričardas Noreika, Viktorija Safošina
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei E. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovams M. Š. ir K. Š. dėl įpareigojimo pašalinti pylimą, tretieji asmenys M. Ž., V. V., Č. B., D. N., J. N., išvadą byloje teikiančios institucijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovų supilto pylimo dalį – 0,23–0,67 pločio ties ieškovo žemės sklypo ir atsakovų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba per visą jos ilgį; 2) įpareigoti atsakovus pašalinti atsakovų žemės sklype esantį pylimą 1 m atstumu nuo nurodytų ieškovo ir atsakovų žemės sklypų bendros ribos; 3) atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, skirti kiekvienam atsakovui po 50,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,8000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš šiaurės vakarų pusės ieškovo sklypas ribojasi su atsakovams priklausančiu 0,2055 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovai supylė apie 64 m ilgio ir 2 m aukščio pylimą pietrytinėje atsakovų žemės sklypo dalyje ties bendra ieškovo ir atsakovų sklypo riba, dalis pylimo peržengia sklypų ribą ir patenka į ieškovo sklypą. Atsakovai neturėjo ieškovo bei prieš jį buvusios savininkės sutikimo supilti pylimą, kurio dalis patektų į ieškovo žemės sklypą, nei sutikimo supilti pylimą arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos. Ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovus, ragindamas geranoriškai atlaisvinti užimtą sklypo dalį bei pašalinti pylimą 1 m atstumu nuo bendros sklypų ribos, tačiau atsakovas, paskambinęs telefonu ieškovo atstovui, išsakė, kad nesutinka su pretenzija ir pylimo nešalins. Ieškovas kreipėsi į matininkų įmonę – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), kuri atlikusi geodezinius matavimus nustatė, kad atsakovų pylimas į ieškovo žemės sklypą patenka nuo 0,23 iki 0,49 m pločiu, o plačiausioje vietoje pylimas sklypo ribą peržengia 0,67 m plotyje. Nurodo, jog įstatymai numato rašytinio besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo (susitarimo) privalomumą, kai statomi stogo neturintys inžineriniai statiniai arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau nei ieškovas, nei prieš jį buvusi sklypo savininkė tokio sutikimo atsakovams nėra davę. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kadangi atsakovų įrengtas pylimas užima dalį ieškovo žemės sklypo, šios dalie ieškovas negali naudoti pagal paskirtį, be to, pylimas įrengtas nesilaikant statybos techninių reikalavimų, t. y. nesilaikant 1 m atstumo nuo besiribojančio sklypo ribos. Atsakovams atsisakant geranoriškai pašalinti pylimą, ieškovas kreipiasi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovus pašalinti pylimą tiek iš ieškovo žemės sklypo, tiek 1 m atstumu nuo sklypų bendros ribos.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad 2020-11-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius (toliau – ir NŽT) atliko žemės naudojimo patikrinimą pagal ieškovo 2020-08-24 prašymą (skundą) ir nustatė, jog atsakovams žemės sklype vykdant ūkinę ir kitą veiklą žemės sklypo ribos nepažeidžiamos, žemės pylimas yra žemės sklypo ribose, nuolatiniai žemės naudmenų riboženkliai nenaikinami. NŽT padarė išvadą, jog patikrinimo metu žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta ir apie tai raštu informavo tiek ieškovą, tiek atsakovus. Mano, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad pylimas patenka į jam priklausantį žemės sklypą. Ieškovo užsakymu matininkų įmonės UAB (duomenys neskelbtini) atlikti geodeziniai matavimai ir jų tikslumas kelia abejonių, nes prieštarauja matavimams, kuriuos atliko jokio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinti valstybinė institucija. Ieškovas pretenzijoje atsakovams minėjo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija), atlikusi patikrinimą ieškovo skundo pagrindu, 2021-02-05 nustatė, kad atsakovų įrengtas pylimas yra apie 64 m ilgio ir 2 m aukščio. Tikėtina, jog būtent Statybos inspekcija išaiškino ieškovui, jog ginčo pylimas priskiriamas inžineriniam statiniui, tačiau nei NŽT 2020-11-19 surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto su foto lentelėmis, nei Statybos inspekcijos 2021-02-05 atsakymo (rašto) ieškovas į bylą nepateikė, nes tokie įrodymai paneigia ieškovo reiškiamų reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą. Pažymi, jog atsakovai sklypą įsigijo 2014 m., o 2016 m. pradėjo gyvenamojo namo statybą. Būtent tuo metu ir buvo nustumta žemė ir suformuotas (supiltas) ginčo pylimas. V. V., tuo metu buvusi besiribojančio žemės sklypo savininke, matė ir žinojo apie vykdomas statybas, bet jokių pretenzijų dėl sklypo ribose supilto pylimo nereiškė nei jo įrengimo metu, nei vėliau. Šio pylimo funkcinė paskirtis – atsitverti nuo nedirbamo, neprižiūrimo, piktžolėmis apžėlusio ieškovo žemės sklypo, iš kurio šiltuoju metų laikotarpiu į atsakovų sklypą vėjas atpučia įvairias sėklas, dėl to prižiūrėtame, išpuoselėtame atsakovų žemės sklype pradeda dygti nepageidaujamos piktžolės, gadindamos žolės veją. Pažymi ir tai, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 23 straipsnio 25 punkte nustatyta, kad „šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos“.
3. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka, nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo sklypą. (Duomenys neskelbtini) įvyko sklypo ženklinimas, kurio riba, besiribojanti su atsakovo sklypu (riba, ties kuria supiltas pylimas), nuo įsigijimo iki 2021 m. nepakito. 2017 m. lapkričio mėn. ji pastebėjo, kad atsakovas supylė pylimą, kurio dalis įeina į jos sklypą. Tą pačią dieną susisiekė su atsakovu, pareiškė pretenziją, kategoriškai nesutiko su neseniai įrengtu pylimu, kurio dalis įeina į jos sklypą, pabrėžė, kad pylimas turi būti įrengtas atitinkamu atstumu, tačiau kaimynas nemandagiai išvadino V. V. ir numetė ragelį. Tą pačią dieną jos sūnus L. A. paskambino atsakovui, pokalbio metu atsakovas sakė, kad yra Vokietijoje, neneigė, kad pylimas įeina į V. V. sklypą, tačiau teigė, kad viską padarė traktoristas, jo paties net nebuvo. Sakė, kad atstatys nukastas žemes, patrauks pylimą iš sklypo ir įrengs tinkamu atstumu nuo ribos. Tačiau atsakovas galimai naudojosi tuo, kad ji su sūnumi situaciją bandė išspręsti taikiai, vis prižadėdavo įvykdyti duotus pažadus, o vasarai atėjus ir vėl paskambinus sakydavo, kad negali, nes yra kažkur išvykęs, o grįžęs sutvarkys. Atsakovas, pildamas pylimą, didžiausią pylimo dalį supylė iš atvežtinių žemių, nukastų kelio įrengimo metu, tik maža dalis buvo iš jo sklypo, taip pat mažą dalį nukasė ir iš V. V. žemės sklypo. Pylimas buvo supiltas ne 2016 m., kaip teigia atsakovas, o 2017 m. 2020-08-21 ji kreipėsi į NŽT, iš kurios gavo atsakymą, kad jokio nusižengimo nerasta. Tačiau akivaizdžiai matydama, kad pylimas tikrai įeina į jos sklypą, 2020-11-29 ji kreipėsi į Statybos inspekciją. Patikrinimo metu 2020-01-08 nustatyta, kad ant jos ir atsakovo sklypo ribos supiltas pylimas, kurio ilgis apie 64 m, aukštis apie 2 m. Institucija išaiškino, kad dėl galimai pažeistų teisių, dėl galimai neteisėtai supilto pylimo, pakeisto sklypo reljefo, ji ir ieškovas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Pažymi, kad jos sklypas visuomet buvo prižiūrimas, ariamas, pjaunamas arba mulčiuojamas, o iš nuotraukų matosi, kad atsakovo pylimas apleistas. Nesupranta, kaip piktžolėmis apaugęs ir apleistas pylimas padės atsakovui apsaugoti nuo nepageidaujamų sėklų jo veją, tikėtina, kad piktžolių sėklos atsiranda nuo paties atsakovo apleisto pylimo, o ne iš ieškovo sklypo.
4. Trečiasis asmuo M. Ž. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad naudojasi 0,2055 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas atsakovų vardu ir jiems priklauso nuosavybės teise. Šiame sklype jis yra pastatęs gyvenamąjį namą, kuriame įsikūrė su šeima. Atsakovai sklypą įsigijo 2014 m., o 2016 m. jis pradėjo gyvenamojo namo statybą, būtent tuo metu buvo nustumta žemė ir suformuotas (supiltas) ginčo objektas - pylimas. Sesers K. Š. prašymu 2016 m. statė gyvenamąjį namą ir, vykstant minėto gyvenamojo namo statybos darbams, supylė pylimą. Pylimui įrengti buvo nukastas juodžemis atsakovų žemės sklype. Juodžemio buvo daug, kadangi namo užstatytas plotas yra 140 kv. m. ir kiemo apie 150 kv. m. Iš šio sklypo juodžemio užteko vienam pylimo šonui, kitam šonui juodžemis buvo imtas iš naujai įrengiamo kelio, kurio ilgis 200 m, plotis 8 m. Pylimas buvo pilamas su traktoriumi. Pylimas buvo įrengtas ir tam, kad žiemą būtų mažiau užpustoma, kad vėjas mažiau neštų pievų žoles, kadangi kieme pasėta veja. Jis, supildamas pylimą, siekė vizualiai ir fiziškai atsitverti nuo nedirbamo ir nereguliariai prižiūrimo ieškovo žemės sklypo. Mano, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pylimas įsiterpia į ieškovo sklypą, kad pylimas jam trukdo ūkininkauti ar sudaro kitus ribojimus sklypą naudoti pagal paskirtį.
5. Išvadą teikianti institucija NŽT pateikė išvadą, nurodė, kad šis ginčas yra tarp žemės sklypų savininkų dėl pylimo įrengimo, todėl jo išsprendimas neturės jokios įtakos NŽT teisėms ir pareigoms. Siekiant patikrinti informaciją dėl galimo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, NŽT 2020-11-10 atliko žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. NŽT prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
6. Išvadą teikianti institucija Statybos inspekcija pateikė išvadą, nurodo, jog Statybos inspekcija 2022-01-27 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje – žemės sklype (duomenys neskelbtini) (2022-01-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Aktas)). 2022-01-27 vykusiame patikrinime dalyvavo L. A., Č. B., V. V., K. A., M. Ž., Statybos inspekcijos vyr. specialistas R. K. ir specialistas D. L., taip pat D. N. ir J. N. Vizualiai apžiūrėjus žemės sklypą, nustatyta, kad žemės sklypo pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje pusėse, ties žemės sklypo ribomis, kompaktiškai supiltas gruntas, kuris apaugęs aukšta žole. Riboženkliai žemės sklype neįrengti. Statybos darbai patikrinimo metu nevykdomi. Patikrinimo metu atlikus pietinėje žemės sklypo dalyje esančio supilto grunto matavimus, nustatyta, kad supilto grunto ilgis apie 83,8 m, aukštis kinta nuo 0,86 m iki 2,20 m. Patikrinimo metu atlikus šiaurinėje žemės sklypo dalyje esančio supilto grunto matavimus, nustatyta, kad supilto grunto ilgis apie 74,3 m, aukštis kinta nuo 1,50 m iki 1,80 m. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį statinys - tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. To paties straipsnio 23 dalyje nurodyta, kad statinio laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 ir 23 dalimis, kompaktiškai supiltas gruntas žemės sklype nelaikytinas statiniu, kadangi neatitinka statinio apibrėžimo, t. y. neturi laikančiųjų konstrukcijų, kurios sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Akte pateikta išvada, kad žemės sklype kompaktiškai supiltas gruntas nėra statinys, todėl statybos teisė šiam objektui nėra taikoma.
7. 2022-02-08 ieškovo atstovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas su Statybos inspekcijos išvada nesutinka. Pažymi, jog pateiktoje išvadoje trumpai nurodoma, kad pylimas neturi laikančiųjų konstrukcijų, tačiau jokios detalesnės analizės ir argumentacijos nėra pateikta. Mano, kad teisės aktų analizė leidžia daryti priešingą išvadą, t. y., kad atsakovų sklype esantis pylimas yra statinys ir jam taikytina statybos teisė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Klaipėdos aplinkės teisme Klaipėdos rajono rūmuose buvo surengti posėdžiai 2021-12-22, 2022-02-09, 2022-05-04, 2022-06-23 ir 2022-09-28. Remiantis Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2022-08-02 įsakymu Nr. 1V-152, civilinė byla 2022-08-03 perduota nagrinėti teisėjai Laurai Kačinskienei. 2022-09-28 teismo posėdyje dalyvavę proceso dalyviai sutiko, kad, pasikeitus teismo sudėčiai, bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas nuo paskutinio byloje atlikto procesinio veiksmo, todėl naujos sudėties teismas remiasi visuose teismo posėdžiuose proceso dalyvių duotais paaiškinimais.
9. 2021-12-22 parengiamajame teismo posėdyje atsakovų atstovė, be kita ko, nurodė, jog ginčo pylimą statė M. Ž. su atsakovų žinia ir sutikimu. Pylimas buvo skirtas atsitverti nuo kaimyninio sklypo. Pylimas konkrečios paskirties neturi, tai ne tvora, ne statinys, tai supiltos žemės. Negali atsakyti, kas turėtų pylimą prižiūrėti, gal ir įmanoma žolę ant pylimo nupjauti neįeinant į ieškovo sklypą. Tvorai galioja reikalavimas, kad ant sklypų ribos būtų statoma tik su kaimyno sutikimu, o nesant sutikimo – per 1 m nuo bendros sklypų ribos. Jos klientai sutiktų, sudarant taikų susitarimą, dėl išsikišusios pylimo dalies pašalinimo, bet nesutiktų patraukti pylimą per 1 m nuo bendros sklypų ribos.
10. 2021-12-22 parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė skirti byloje ekspertizę, kadangi NŽT tikrintojai neturi geodezininko kvalifikacijos, neatliko geodezinių matavimų, nėra įtraukti į geodezininkų registrą. Todėl vadovautis jų patikrinimo aktu nėra pagrindo. Nurodė, jog patikrinimo akte yra nuotrauka, kurioje matyti matavimo prietaisas, įsmeigtas į pylimą ties sklypų bendra riba. Matyti, jog pylimas peržengia ribą, bet institucija raštu pateikė priešingą išvadą. Taip pat nesutinka su Statybų inspekcijos išvada, mano, kad pylimas yra statinys. Ieškovas šio posėdžio metu nurodė, kad atsakovas vis žadėdavo atitraukti pylimą ir viską sutvarkyti, bet pažadų neištesėjo. Ieškovas norėjo ten, kur yra pylimas, statyti tvorą, o kaimyninio sklypo savininkas jam pasakė, kad ieškovas negali statyti tvoros ant pylimo ir kad ieškovas turės statyti tvorą 1 m atstumu nuo pylimo.
11. 2022-02-09 parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, jog E. M. nuo 2018 m. įtrauktas į matininkų registrą. Matininkas gali išmatuoti objektą, nubraižyti pylimą plane, bet negali teikti teisinės išvados, t. y. kvalifikuoti teisiškai, kas tai per statinys, tai ne matininko kompetencija Šio posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atliekant matavimus dalyvavo ir M. Ž., kuris pasakė, kad jeigu M. Ž. bus blogai, tai ir ieškovui bus blogai.
12. 2022-02-09 parengiamajame teismo posėdyje trečiasis asmuo Č. B., be kita ko, paaiškino, kad pylimas įeina ir į jam priklausantį žemės sklypą. Pylimas į jo pusę įeina per 0,5-1 m, norėtų, kad pylimas būtų pašalintas iš jo sklypo ir atitrauktas per 1 m nuo ribos, kaip numato įstatymai. Pylimas taip pat įeina į ieškovo sklypą. Pylimo statybos darbų jis nematė, tačiau jam M. Ž. pasakojo, kad pylimą sustūmė iš po kelio tiesimo likusio grunto. Praėjusią savaitę buvo atvažiavęs M. Š. ir jam pažadėjo, kad pylimą pašalins.
13. 2022-05-04 teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad pylimas pastatytas 2017 m. rudenį. Kai UAB (duomenys neskelbtini) matininkas atvažiavo atlikti matavimų, M. Ž. dalyvavo, buvo vietoje ir matė, kad pylimas tikrai įsiterpia į ieškovo sklypą. Vėliau M. Ž. teigė priešingai, neva nematė, kaip UAB (duomenys neskelbtini) matininkas atliko matavimus, kad nedalyvavo. M. Ž. niekada nesakė, kad nėra žemės sklypo savininkas, todėl ieškovas ir ankstesnė sklypo savininkė, trečiasis asmuo V. V., bendravo su M. Ž., kuriam reiškė pretenzijas ir prašymus. Nurodė, jog į žemės sklypą buvo atvykę du Statybos inspekcijos specialistai, vienas iš jų teigė, kad pylimas yra statinys, o kitas specialistas teigė, kad reikia vadovautis ankstesnio patikrinimo metu padaryta išvada ir nustatyti, kad pylimas nėra statinys. Pylimo dalis buvo pašalinta pora dienų iki ekspertizės. Pašalinus dalį pylimo, žemės buvo supiltos D. N. sklype ir toliau į D. N. sklypą pratęstas pylimas. Ieškovas yra skambinęs M. Ž. 3 kartus, o gal ir daugiau, siuntė raštišką pretenziją. M. Ž. visada žadėdavo, kad padarys, kaip ieškovas prašo, atitrauks pylimą. M. Ž. nevykdant pažadų, buvo kreiptasi į valstybines institucijas, o vėliau į teismą. Nuo prieš ekspertizę nukasto pylimo byra juodžemis į ieškovo sklypą, nėra jokių sutvirtinimų. Taip pat prie pylimo ieškovo pusėje kaupiasi vanduo lietingu laikotarpiu, atsiranda balos. Nėra drenažo, nutekėjimo griovelių.
14. 2022-05-04 teismo posėdyje trečiasis asmuo V. V. paaiškino, kad dar prieš pylimo statymą M. Ž. važinėdavo po jai priklausantį sklypą. M. Ž. visada elgėsi taip, lyg būtų gretimo sklypo savininkas, todėl 2017 m. lapkričio mėn. pamačiusi, kad pastatytas pylimas, paskambino jam telefonu ir paprašė patraukti pylimą per 3 m, nes nėra duotas leidimas. Tada M. Ž. numetė ragelį.
15. 2022-05-04 teismo posėdyje atsakovė K. Š. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Ji ir jos vyras yra žemės sklypo savininkai, bet brolis M. Ž. sklypą tvarko, prižiūri, jame atliko statybas. Brolis statė namą jos ir vyro prašymu. Buvo apsilankę NŽT specialistai, kurie nurodė, kad jokio pažeidimo nebuvo, todėl atsakovai pylimo nepatraukė. Kadangi atsakovės sklypas buvo labai nelygus, šiuo metu yra lyginamas žemės paviršius, M. Ž. užsakė mašiną, kuri atvažiavo, paėmė žemių nuo pylimo krašto iš ieškovo pusės. Minėtos žemės buvo panaudotos atsakovės sklypo lyginimui. Už statybos darbus apmoka atsakovė ir jos vyras, kurie pinigus grynaisiais duoda M. Ž. Jai buvo sakę, kad buvo 4-5 telefoniniai skambučiai per 4-5 metus dėl ginčo pylimo. Atsakovė asmeniškai sklypo ribų ir pylimo vietos netikrino, viską patikėjo broliui, kuris sakė, kad viskas tvarkoje. Dvi institucijos nurodė, kad pažeidimų prie sklypų ribos nebuvo. Mano, kad kai pylimas apaugs žole, žemės nebyrės, vandens nutekėjimo problemos nespręs, nes trečiasis asmuo V. V. sakė, kad iki pylimo statybos pravažinėtame ieškovo sklype jau kaupėsi vandens balos. Pylimas neturi jokios paskirties, tai žemės, likusio po namo statybos, o kai reikėjo žemių, dalį pylimo nukasė. Taip pat galbūt pylimas apsaugo kažkiek nuo vėjo, atitveria nuo kaimynų. Nežino, ar nuo pylimo nukastos žemės buvo išvežtos į D. N. sklypą. Jos nuomone, žemės buvo panaudotos jos sklypo lyginimui, kur stovi jos namas.
16. 2022-05-04 teismo posėdyje trečiasis asmuo M. Ž. paaiškino, kad sesers vardu statė namą. Statyba įregistruota 2016 m. pabaigoje. Pylimą supylė taip pat 2016 m. gale. Dėl pylimo įsikišimo jam skambino ieškovas. Valstybinei institucijai atliekant patikrinimą, jis buvo Vokietijoje. Institucija jam pranešė, kad jis nepadarė pažeidimo, todėl jis nieko nekeitė. Pylimą supylė, nes tiesiant kelią liko daug juodžemio. Pylimu atsitveria ir apsisaugo nuo vėjo, nuo erkių. Jis anksčiau sutiko, kad jeigu paaiškėtų, kad pažeidimas yra ir pylimas įeina į ieškovo sklypą, tada nukastų. Bet institucijos jį užtikrino, kad pažeidimo nebuvo. Išsikvietė pažįstamą, kad išmatuotų. Šis sakė, kad tikrai pylimas išlenda 20 cm per sklypų ribą, bet kaimo vietovėje 20-30 cm paklaida leistina. Prieš ekspertizę nukasė dalį pylimo, tuos 20 cm, t. y. nusamdė asmenį su traktoriumi, apmokėjo darbus, kuriuos finansavo atsakovai. Nukastas žemes perkėlė į D. N. sklypą. Taip pat kiemą lygina. Jis pats ištempė virvę pagal riboženklius ir taip nukasė pylimo kraštą, nukasė daugiau negu reikia. Nukasto pylimo briauna nėra idealiai tiesi, bet pylimas yra jo sklypo ribose. Pylimo dalį nukasė, nes pasikvietė pažįstamą, kuris jam patvirtino, kad pylimas tikrai išsikišo. Pylimas yra apie 50 cm iki kaimyno sklypo ribos. Pylimui apaugus žole, žemės nebyrės į ieškovo sklypą. Jeigu žemės byrės, išspręs problemą.
17. 2022-05-04 teismo posėdyje Statybos inspekcijos atstovas paaiškino, kad atliekant patikrinimą nuvyko su kolega į patikrinimo vietą sausio 27 d. Jis – tas specialistas, kuris teigė, kad reikia likti prie anksčiau institucijos pateiktos išvados. Nustatė, kad buvo kompaktiškai sustumtas žemės gruntas. Statybos darbai nebuvo vykdomi, riboženklių ar laikančiųjų konstrukcijų nebuvo. Atliko preliminarius matavimus, pateikė teismui išvadą, kad tai nėra statinys ir negali būti taikoma statybos teisė. Statinio paskirtis gali būti atitverti, apsaugoti nuo vėjo, bet tai negali būti supilto grunto paskirtis. Jis neturi teisinio išsilavinimo, turi statybos išsilavinimą. Supiltos žemės nėra statinys, neatlieka funkcijų, kurias atliktų hidrotechnikos statinys, t. y. pylimas prie Minijos upės. Negali atsakyti, ar patvinus Minijai ginčo pylimas, jeigu apsaugotų atsakovų sklypą nuo vandens, būtų ar nebūtų hidrotechninis statinys. Laikančioji konstrukcija turėtų būti sumontuota atliekant statybos darbus. Negali atsakyti, kodėl žemė negali būti laikoma laikančiąja konstrukcija. Ginčo objektu sklypo reljefas nebuvo keičiamas, tačiau, jeigu tai būtų reljefo keitimas, tada reiktų užtikrinti vandens nutekėjimą. Pilant sandėliuojamą žemės gruntą nereikia leidimo iš kaimyninio sklypo savininko.
18. 2022-06-23 teismo posėdyje ieškovo atstovas R. Noreika paaiškino, kad 2022-06-22 į bylą pateikė nuotraukas, iš kurių matosi dvi reikšmingos aplinkybės, t. y., kad slenka ir byra žemės gruntas į ieškovo pusę nuo pylimo, kurį dalinai nukasė trečiasis asmuo, ir kad sudėtinga prižiūrėti pylimą. Trečiais asmuo nupjovė žolę ir suvertė į ieškovo sklypą. Todėl privalo būti atstumas nuo sklypo ribos. Siekiant nukasti pylimo dalį prieš ekspertizę, buvo išvažinėtas ieškovo sklypas, nes kitaip nesugebėjo panaudoti turimos technikos.
19. 2022-06-23 teismo posėdžio metu ekspertas G. K. nurodė, kad nuvyko į objekto vietą 2022-03-31, atliko situacijos matavimus, t. y. pylimo padėties, žemės paviršiaus aukščių, nuo tos vietos, kur pradeda aukštėti žemės paviršius ir prasideda šlaito apačia. Šlaito apačią nustatė grįžęs į vietą po vertikalių profilių parengimo. Ekspertui atvykus, dalis pylimo buvo nukasta, bet ne iki natūralaus žemės paviršiaus. Vienoje dalyje buvo likęs pakilimas, tą dalį fiksavo kaip pylimo sudėtinę dalį. Rašytinėje ekspertizėje nurodė, kiek į ieškovo sklypą patenka arba nepatenka pylimas. Apie atsakovų pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) situacijos schemą gali pasakyti tiek, kad matininkai šlaito apačią nustatinėja pažiūrėję į patį objektą, ar tai būtų griovys, ar pylimas. Todėl skirtingų matininkų matavimai gali skirtis, nes matininkai gali matyti šlaito apačią skirtingose vietose. Dėl to ekspertizėje pateikė profilius, iš kurių matyti, nuo kurios vietos pradeda aukštėti. UAB (duomenys neskelbtini) plane nėra aišku, kaip matininkas nustatė šlaito apačią ir kaip padarė išvadą, kad pylimas tikrai nepatenka į ieškovo sklypą. Mano, kad matininkas tiesiog pasižiūrėjo, todėl toks tikslumas. Pylimo dalis buvo nepašalinta, ji nebuvo nukasta iki natūralaus žemės paviršiaus. Šlaito apačios praktikoje nustatomos paprasčiausiai pažiūrėjus. Skirtingi matininkai skirtingai mato šlaito apačią. Vienintelis tikslus būdas nustatyti tikslius duomenis yra nubraižyti pylimą ir brėžinyje pažiūrėti, kurioje vietoje šlaitas pradeda kilti. Ekspertas mano, kad pateikė teisingus duomenis, negali komentuoti, kaip matavo kolega. Matininkai daug dalykų matuoja pagal matymą, t. y. pažiūrėjus į matuojamą objektą, nustato, kur yra šlaito apačia ar viršus. Ekspertas nustatė atlikęs matavimus ir vėliau programinės įrangos pagalba nubraižęs pylimo profilį. Mano, kad ginčo objektas yra pylimas, nes turi taisyklingą formą. Jeigu būtų šiaip supiltos žemės, būtų galima sakyti, kad tai žemių krūva. Pylimas yra išlygintas, padarytas kaip statinys. Teisės aktuose pylimo apibrėžimo nerado, mano, kad tai pylimas, nesudėtingas kažkurios grupės statinys. Mano, kad jam galėtų būti taikomos statybos reglamento nuostatos. Pylimo grunto tankumo nustatymas ir palyginimas su natūralaus reljefo gruntu nėra matininko sritis. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė melioracinius žemėlapius, jais ekspertas, nustatydamas natūralų reljefo paviršių, nesirėmė, nes melioraciniai žemėlapiai buvo sudaromi laikotarpiu nuo 1960 m. iki 1990 m. 2016 m. Lietuvoje buvo įvesta nauja, su pasauline matavimo sistema suderinta, sistema, todėl visi aukščiai pakilo 12 cm. Melioraciniais žemėlapiais remtis netikslinga, nes reljefas per ilgą laikotarpį pakito, geriau daryti aktualius matavimus, naudoti aktualius duomenis, t. y., koks paviršius yra matavimo dieną ir kur prasideda pakilimas. Melioraciniai žemėlapiai yra netikslūs. Posėdžio metu ekspertas paaiškino pateiktus brėžinius ir matavimus, pažadėjo pateikti į bylą papildomus brėžinius. Nurodė, kad, pylimą supylus, buvo pakeistas žemės paviršiaus reljefas. Pylimo aukštis 18 paveikslėlyje 1,09 m, o 21 paveikslėlyje - 1,87 m. Tiek paaukštėjo žemės reljefas. Žemės paviršius žemėja upės kryptimi apytiksliai per 1 m. Abu sklypai žemėja viena kryptimi į upės pusę. Žemėja visa teritorija, o pylimas piltas lygiai. Taške 1 pylimo aukštis 1 m, o toliau, žemėjant natūraliam žemės paviršiui, pylimas buvo pilamas aukštesnis, kad išliktų lygus viršuje. Galutiniame taške skirtumas yra tarp 1,09 m ir 1,80 m, taigi apie 70 cm žemės paviršius pažemėja nuo vieno pylimo krašto iki kito krašto. Nesant pylimo, lietaus vanduo nutekėtų iš ieškovo sklypo į upę, o iš atsakovų sklypo - į kitą, ne ieškovo, kaimyninį sklypą, į vakarinę pusę, nes ten yra nuolydis. Į tą pusę, kur pylimas užsilenkia, nes taip natūraliai žemėja žemės paviršius. Pylimą priskirtų prie kitų statinių, melioracijos statiniu negali vadinti, nes ne ta jo paskirtis.
20. 2022-06-23 teismo posėdžio metu Statybos inspekcijos atstovė paaiškino, kad 2022-05-20 patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo pietinėje pusėje ties žemės sklypo ribomis yra kompaktiškai sustumtas žemės gruntas, apaugęs aukšta žole, nėra matoma jokių laikančiųjų konstrukcijų ar sutvirtinimų su žeme. Pastebėtas ant žemės gulintis betoninis luitas, kuris buvo nepritvirtintas ir kurį trečiasis asmuo M. Ž., dalyvavęs patikrinime, pakėlęs numetė į kitą vietą. Vadovaujantis Statybų įstatymu, kompaktiškai supiltas gruntas nelaikytinas statiniu, nes neatitinka statinio apibrėžimo, t. y. neturi laikančiųjų konstrukcijų, nesumontuotas statybų vietoje atliekant statybos darbus. Supiltu objektu žemės reljefas buvo keičiamas, nes buvo pripilta grunto. Negali pasakyti, ar tam buvo būtinas gretimų sklypų sutikimas, nes laiko, kad tai nėra statinys. Mano, kad reljefas gali būti keičiamas ir vykdant statybos darbus, ir jų nevykdant. Pylimo supylimas ne statybos metu nėra statybos darbas.
21. 2022-06-23 vykusiame teismo posėdyje NŽT atstovė nurodė, kad nagrinėjamas ginčas nelabai susijęs su institucijos vykdomomis funkcijomis. Darbuotojai tikrino sklypo ribas, pažeidimų nenustatė. Tarnyba nenustatinėjo, kokio aukščio yra pylimas, nes jai nėra priskirtos tokios funkcijos, tokių matavimų neatlieka, neturi tam skirtos įrangos. Todėl palaiko tai, kad buvo iškviestas kvalifikuotas ekspertas, turintis tinkamą įrangą, išsilavinimą, licenciją. Jeigu pylimo dalis buvo nukasta, tai darytina išvada, kad ieškovo teisės buvo pažeistos iki pylimo nukasimo. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – žemės įstatymas) pasakyta, kad naudojamame žemės sklype turi būti vykdoma ūkinė veikla, kuri nepažeistų gretimų sklypų savininkų interesų. Sutinka, kad lietaus vandenys nuo pylimo nuteka ir į ieškovo sklypą. Atstovei nėra žinoma, kokiu atstumu pylimas yra iki sklypų ribos. Pavyzdžiui, sodinant medį, reikia laikytis 1 m atstumo iki sklypų ribos, o norint arčiau pasodinti, reikia gauti gretimo sklypo savininko sutikimą. Arti ribos arba ant ribos tokį pylimą pilti, nesuderinus to su gretimo sklypo savininku, yra neteisinga ir draudžiama, atstumų visi turėtų laikytis. Statybų inspekcija nurodė, kad maksimalus žemės sklypų paviršių aukščio skirtumas ties sklypų riba nėra teisės aktais reglamentuotas. Tačiau statinio statybos metu sklypas turėtų būti formuojamas pagal statinio projekto sprendinius. Sklypo planas yra pagrindinė statinio projekto sudedamoji dalis, kurioje nurodomi sklypo reljefo formavimo, t. y. pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo sprendiniai. Atsakovų sklype yra namas, bet tokio projekto atstovė nematė. Nėra ir žemės sklypo plano, kad galima būtų įvertinti reljefą. Turi būti laikomasi statybos techninio reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai, reikalavimai“. Reglamente nustatyta, kad viršijant didžiausią leistiną sklypo nuolydį 12 proc., jis turi būti sumažinamas, atitinkamai pertvarkant (paaukštinant, pažeminant, išlyginant) reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan. Tam, kad nepažeisti gretimų sklypų interesų, kad jų neapsemtų, kad nubėgtų gruntiniai vandenys, turi būti laikomasi atitinkamo techninio projekto ir jame nustatytų aukščių. Norint juos keisti, turi būti gauti sutikimai, turi būti numatytas gruntinių vandenų nutekėjimas, įrengtas drenažas. Pertvarkant sklypo reljefą privaloma užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimą sklypą. Atsakovai, prieš supildami pylimą, turėjo derinti su kaimynais, kokiu atstumu iki sklypų ribos supilti pylimą. Atsakovai turbūt turėtų pasirūpinti drenažu. NŽT specialistai tikrina riboženklius, jie negali vertinti reljefo ir jo kilimo. Specialistas, kuris išnagrinėjo ieškovo skundą, nėra matininkas ir neturi licencijos, kurią turi ekspertas.
22. 2022-06-23 vykusiame teismo posėdyje trečiasis asmuo M. Ž. nurodė, kad statant namą nebuvo parengtas projektas, nes 80 kv. m namui, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, projekto rengti nereikėjo. Statybos planas su reljefo planu nebuvo ruošiami. Supylė pylimą, galbūt tai buvo reljefo keitimas.
23. 2022-09-28 vykusio teismo posėdžio metu Statybos inspekcijos atstovė nurodė, kad palaiko institucijos 2022-05-26 pateiktą išvadą, jos nekeičia. Pažymėjo, jog sukurtam daiktui, t. y. supiltam žemės gruntui netaikomas Statybų įstatymas ir susiję poįstatyminiai aktai.
24. 2022-09-28 teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Ričardas Noreika palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Be kita ko, nurodė, kad prieš ekspertui atvykstant išmatuoti pylimą, atsakovai nukasė ženklią dalį pylimo, kuri buvo įsiterpusi į ieškovo sklypo teritoriją. Byloje dalis reikalavimo buvo patenkinta, t. y. iki ekspertizės atlikimo dalis išsikišusio pylimo buvo atsakovų nukasta. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad nukasė pylimo dalį nepilnai, dalis pylimo vis tiek liko išsikišusi į ieškovo žemės sklypą. Todėl reikalavimas įpareigoti nukasti pylimo dalį išlieka. Ekspertas pateikė papildymą prie ekspertizės, kuriame ant pylimo šlaito aiškiai matosi sklypo riba. Yra įrodyta ir pagrįsta, kad dalis pylimo yra išsikišusi į ieškovo sklypo teritoriją. Mano, jog teismo paskirta ekspertizė turi didesnę įrodomąją galią, o atsakovų pateikta papildoma UAB (duomenys neskelbtini) išvada nėra patikima, jos panaudojimas paneigtų teismo ekspertizės skyrimo tikslą. Pažymėjo, jog jis 2022-02-08 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė ir pagrindė teiginį, kad pylimas yra statinys, kad pylimo supylimas yra statybos darbas. Statybos inspekcija laikosi kitos nuomonės, tačiau teismo posėdžio metu apklaustas jos atstovas negalėjo tinkamai apginti Statybos inspekcijos pozicijos, nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga, neturėjo žinių apie statybas reglamentuojančius teisės aktus, paaiškino, kad jis yra inžinierius, o ne teisininkas. NŽT atvažiavo matuoti, aiškiai matė riboženklius pylimo šlaite, matė, kad pylimas patenka į ieškovo sklypą, bet pateikė išvadą, kad pažeidimų nenustatyta. Darbuotojai, kurie davė išvadą, neturi matininko kvalifikacijos. Patikrinus paaiškėjo, kad nėra įtraukti į matininkų sąrašą, neaišku, kaip ir su kokiais prietaisais atliko matavimus. Praėjusiame posėdyje NŽT atstovė nurodė, kad jų specialistai neturi galimybės atlikti tokių matavimų. Kyla klausimas, kodėl savo išvadoje NŽT specialistai nenurodė, kad neturi galimybės nustatyti, nesiūlė samdyti matininkus, ekspertus, bet parašė, kad pažeidimų nenustatyta. Ir vis dėlto NŽT atstovė R. S. pareiškė, kad palaiko ieškinį, pripažino ieškinio reikalavimus, neginčijo eksperto išvados. Prie sklypo kaupiasi vanduo, kuris vėliau suteka į upę. NŽT atstovė paaiškino, kad taip keičiant reljefą turėjo būti įrengtas drenažas, bet drenažas nebuvo įrengtas. Reikalavimas dėl pylimo vietos 1 m nuo sklypo ribos yra svarbus, kad nebyrėtų žemės nuo pylimo. Dirvožemis yra birus, reikia užtikrinti, kad gruntas neslinktų į ieškovo pusę. Taip pat, kad netekėtų lietaus vanduo į ieškovo sklypą nuo pylimo. Nukasus pylimo dalį, gruntas slenka į ieškovo žemės sklypą. Pylimas apaugęs aukštomis piktžolėmis, neprižiūrimas. Statiniai statomi arba turint kaimyno sutikimą (ant ribos arba prie ribos), arba turi būti bent 1 m atstumu nuo ribos. Teisinis reglamentavimas augalams ir pastatams irgi numato atstumą, todėl 1,5 m aukščio pylimui turi būti taikomas 1 m atstumo reikalavimas. Prašo teismo taikyti įstatymo analogiją, t. y. panašius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Mano, kad ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas. Ieškovo atstovo nuomone, pylimas turi paskirtį. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo M. Ž. nurodė, kad pylimą supylė, jog būtų mažiau užpustoma. Taigi, nuo užpustymo, nuo vėjo apsisaugoti supylė pylimą. Kita pylimo paskirtis – tai, kad jis suteikia privatumą. Atitraukus pylimą per 1 m nuo sklypo ribos, nebekils klausimų dėl grunto byrėjimo nuo pylimo ar vandens prie pylimo kaupimosi. Pagal galiojančias statybas reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, statybos produktų naudojimas nėra įtrauktas kaip būtinas požymis statiniui arba laikančioms konstrukcijoms. Pylimas yra nekilnojamasis daiktas. Pylimo negalima pakelti, nunešti jo neišmontavus. Pylimas turi jį išlaikančias konstrukcijas. Jis yra tvirtai sujungtas su pagrindu. Dėl mechaninio patvarumo ir pastovumo: pylimas stovi jau 3-4 metus, nenugriuvo, neištirpo, jo nenuplovė. Jis yra pastovus ir patvarus. Vien tai, kad, nukasus žemes, dabar pylimo kraštas byra, nereiškia, kad konstrukcijos yra nepastovios, kad pylimas laikui einant subyrės ir liks lyguma. Be to, atsakovai pripažino, kad supilant pylimą buvo naudojama statybinė technika - specialus traktorius. Teisės aktai numato, kad pylimo supylimas pagal Statybos techninį reglamentą yra viena iš statybos darbų rūšių. Statinių klasifikavime yra nurodyta, kad prie statinių yra priskiriami ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Toks apibendrintas apibūdinimas egzistuoja, nes neįmanoma reglamentuoti ir klasifikuoti teisės aktuose pagal jiems būdingus požymius visus žmonių sukuriamus objektus. Nėra aiškios inžinerinės funkcijos ar apibrėžtumo, tačiau tai nereiškia, kad tai ne statinys, nes teisės aktas tai leidžia. Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (toliau – Kelių įstatymas) pylimus įvardija statiniais. Pylimai yra viena iš melioracijos statinių rūšių. Pylimai taip pat yra viena iš kelio ir hidrotechnikos statinių rūšių. Melioracijos, kelių, geležinkelių pylimai yra statiniai. Todėl nesutinka su teiginiu, kad pylimas – ne statinys. Teismo prašo taikyti teisės analogiją, jeigu kiltų abejonės, ar pylimas yra statinys. Jokiame teisės akte nėra nuostatų, kad kaimiškoje vietovėje galima nepaisyti sklypo ribų, kad kaimiškoje vietovėje galima naudotis svetima nuosavybe.
25. 2022-09-28 teismo posėdyje atsakovų atstovė advokatė Viktorija Safošina atkreipė dėmesį į tai, kad kalbama apie kaimo vietovę. Atsakovai nuosavybės teise turi žemės sklypą, gyvenamųjų namų paskirties, pasistatė namą, turi prižiūrimą veją. Ieškovas nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties sklypą, kuriame neūkininkauja, žemės neapdirba, tai yra pieva, kurią turi pareigą 2 kartus per metus nušienauti. Atsakovai 2014 m. įgijo sklypą, o 2016 m. trečiasis asmuo su jų leidimu / pavedimu M. Ž., faktinis žemės sklypo ir žemės sklype esančių pastatų naudotojas, pradėjo statybos darbus. Atsakovai patvirtino, kad buvo sudarytas namo projektas, pateikė kadastrinę bylą, žemės sklypo planą. Jos nuomone, negalima laikyti statybos darbu žemės pylimo, t. y. žemės grunto nustūmimą, kuris buvo atliktas statant namą. Statant statinį naudojama statybos technika ir statybinės medžiagos, prireikus paruošiami statybas leidžiantys dokumentai. Į bylą pateiktas 2020-11-19 NŽT aktas, kuriame nurodyta, kad pylimas yra atsakovų žemės sklypo ribose. Atsakovai patikėjo NŽT išvada ir manė, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Buvo parašyti skundai į dvi institucijas, gauti neigiami atsakymai buvo palankūs atsakovams. Iš Statybos inspekcijos atsakovai negavo jokio nurodymo pašalinti pylimą. Atsakovai, kadangi patys nėra matininkai, patikėjo minėtomis išvadomis ir buvo įsitikinę, kad ieškovas yra neteisus. Taip pat buvo pateikta pretenzija, kurioje nurodyta, kad buvo kreiptasi į UAB (duomenys neskelbtini), kuri atliko privačiai užsakytus matavimus, kuriais nustatyta, kad pylimas įsiterpia keliasdešimt centimetrų į ieškovo sklypą. Jos nuomone, kaimo vietovėje 20-50 cm paklaida nėra pažeidimas. Atsakovai nematė, kad pylimas yra įsiterpęs į ieškovo sklypą, jų nuomone, nebent taip neženkliai, kad atsakovai to nematė. Po dviejų institucijų išvadų, kurios buvo palankios atsakovams, atsakovai nenorėjo sutikti su ieškovo pretenzija. Ekspertas byloje nustatė, kad pylimas yra šiek tiek įsiterpęs į kaimyninį ieškovo sklypą. Tačiau kalba eina apie keliasdešimt centimetrų. Su atsakovų sutikimu, trečiasis asmuo prieš ekspertizę, tam, kad nekiltų abejonių ir kad ekspertas neišmatuotų to, ko būti negali, su specialia technika nukasė dalį pylimo. Tiek, kad nekiltų abejonių dėl įsiterpimo. Į bylą buvo pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) matininko, kuris anksčiau dirbo ieškovo užsakymu, o vėliau dirbo atsakovų užsakymu, matavimas, ir iš pateiktos schemos matyti, kad, nukasus dalį pylimo, pylimas iki ieškovo sklypo ribos yra mažiausiu atstumu 17 cm., o didžiausiu – 42 cm. O eksperto skaičiavimai neįtikinantys, neaišku, kiek likusių pylimo centimetrų turėtų būti nukasta, kas lygins su buvusiu natūraliu sklypo reljefu. Statybos inspekcijos surašytame akte nurodoma, kad žemės sklype kompaktiškai supiltas gruntas nėra statinys. Statybos reglamentai nurodo statinius, kurie turi paskirtį. Byloje nėra duomenų, kad pylimas turi konkrečią paskirtį. Šiuo atveju pylimas neatliko konkrečios funkcijos. Be to, jokie statybos produktai sustūmimo metu nebuvo naudoti. Tai tiesiog supiltas gruntas, sustumta žemė. Prašo teismo vadovautis Statybos inspekcijos išvadomis. Taip pat prašo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl pylimo atitraukimo per 1 m. Byloje nėra rašytinių paaiškinimų, kaip pylimas trukdo ieškovui. Prielaidos, kad gruntas byra, kad vanduo kaupiasi, nepagrįstos, nėra įrodymų, nuotraukų. Pylimas kompaktiškai supiltas, neaišku, kaip jis trukdo ieškovui vykdyti veiklą žemės ūkio paskirties sklype. Prašo ieškinį atmesti visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Esminės faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė
26. Ieškovas ir atsakovai yra gretimų sklypų savininkai, jiems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ribojasi bendra riba, t. y. žemės sklypas, žemės ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui L. A.; žemės sklypas, kitos paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams K. Š. ir M. Š. Žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
27. Su atsakovų žinia / jų pavedimu trečiasis asmuo M. Ž. apie 2016 m. – 2017 m. ties šalių žemės sklypų bendra riba, su traktoristo ir traktoriaus pagalba iš žemės supylė ginčo objektą, šalių įvardijamą pylimu, kompaktiškai supiltu gruntu.
28. Ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovus pašalinti iš jo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovų supilto pylimo dalį ir įpareigoti atsakovus pašalinti pylimą 1 m atstumu nuo ieškovo ir atsakovų žemės sklypų bendros ribos, kadangi atsakovų įrengtas pylimas neteisėtai užima dalį ieškovo žemės sklypo ir buvo įrengtas nesilaikant statybos techninių reikalavimų, nesilaikant 1 m atstumo nuo besiribojančių sklypų ribos, negavus ieškovo sutikimo.
Dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti iš ieškovo žemės sklypo atsakovų supilto pylimo dalį
29. Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
30. Dėl pirmosios negatorinio ieškinio sąlygos ginčo šioje byloje nekyla, ieškovas yra žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.
31. Savo teisių pažeidimu (įrodinėdamas antrąją negatorinio ieškinio sąlygą) ieškovas nuosekliai viso proceso metu įvardijo tai, jog atsakovų supilto pylimo dalis patenka į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovų pozicija dėl šios aplinkybės nebuvo nuosekli, atsiliepime į ieškinį su šiuo ieškinio reikalavimu atsakovai kategoriškai nesutiko, vadovavosi Statybos inspekcijos ir NŽT atstovų teikiamomis išvadomis, tačiau bylos nagrinėjimo metu jų pozicija keitėsi, jiems pripažinus, jog vis dėlto ginčo pylimas iš dalies patenka ir į ieškovo žemės sklypą, prieš atvykstant teismo ekspertui į įvykio vietą, trečiasis asmuo M. Ž. atsakovų lėšomis pasirūpino, kad dalis žemės pylimo, patenkančio į ieškovo žemės sklypą, būtų nukasta. Šias aplinkybes patvirtina pačios atsakovės K. Š. ir trečiojo asmens M. Ž. teismo posėdžių metu duoti parodymai, t. y. 2022-05-04 teismo posėdyje trečiasis asmuo M. Ž. paaiškino, kad institucija jam pranešė, jog jis nepadarė pažeidimo, todėl jis nieko nekeitė; jis sutiko, kad jeigu paaiškėtų, kad pažeidimas yra ir pylimas įeina į ieškovo sklypą, tada nukastų, bet institucijos jį užtikrino, kad pažeidimo nebuvo; jis išsikvietė pažįstamą, kad išmatuotų, šis sakė, kad tikrai pylimas išlenda 20 cm per sklypų ribą; prieš ekspertizę nukasė dalį pylimo, tuos 20 cm, t. y. nusamdė asmenį su traktoriumi, apmokėjo darbus, kuriuos finansavo atsakovai; jis pats ištempė virvę pagal riboženklius ir taip nukasė pylimo kraštą; pylimo dalį nukasė, nes pasikvietė pažįstamą, kuris jam patvirtino, kad pylimas tikrai išsikišo; 2022-05-04 teismo posėdyje atsakovė K. Š. paaiškino, kad NŽT specialistai nurodė, jog jokio pažeidimo nebuvo, todėl atsakovai pylimo nepatraukė; vėliau M. Ž. užsakė mašiną, kuri atvažiavo ir paėmė žemių nuo pylimo krašto iš ieškovo pusės.
32. Nors, atsakovų ir juos atstovaujančios atstovės advokatės Viktorijos Safošinos bei trečiojo asmens M. Ž. nuomone atsakovai proceso eigoje pašalino visą dalį pylimo, kuri buvo patekusi į ieškovo žemės sklypą, tačiau tokią jų poziciją paneigia 2022-04-19 teismo ekspertizės aktas, kuriame konstatuoja, jog dalis pylimo, supilto M. Š. ir K. Š. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į ieškovo L. A. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, jog dalis pylimo, supilto M. Š. ir K. Š. žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenkanti į ieškovo L. A. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra: 1) 19,29 m ilgio ties bendra riba nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini); 2) patenkančios dalies plotis sudaro nuo 0 iki 0,75 m; 3) patenkančio pylimo plotas sudaro 11 kv. m. 2022-09-23 į bylą buvo pateiktas ekspertizės 2022-04-19 akto papildymas, pjūvių duomenys, kuriuose nurodyta riba tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
33. 2022-06-22 atsakovai pateikė į bylą trečiojo asmens M. Ž. užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) geodezininko E. M. sudarytą situacijos schemą, nurodo, jog geodezininkas pažymėjo natūralų žemės paviršiaus reljefą pagal melioracijos projektą, o tai įrodo, jog ginčo pylimas neįsiterpia į besiribojantį ieškovo žemės sklypą. Situacijos schemoje nurodyta, jog pylimo apačia nepatenka į kitą sklypą.
34. 2022-06-23 teismo posėdžio metu ekspertas G. K. paaiškino, jog jis nuvyko į objekto vietą, atliko situacijos matavimus, t. y. pylimo padėties, žemės paviršiaus aukščių, nuo tos vietos, kur pradeda aukštėti žemės paviršius ir prasideda šlaito apačia. Jam atvykus, dalis pylimo buvo nukasta, bet ne iki natūralaus žemės paviršiaus. Kadangi buvo likęs pakilimas, tai tą dalį fiksavo kaip pylimo sudėtinę dalį. Rašytinėje ekspertizėje nurodė, kiek į ieškovo sklypą patenka arba nepatenka pylimas. Pylimo dalis buvo nepašalinta, ji nebuvo nukasta iki natūralaus žemės paviršiaus. Ekspertas taip pat paaiškino, jog iš atsakovų pateikto UAB (duomenys neskelbtini) plano nėra aišku, kaip matininkas nustatė šlaito apačią ir kaip padarė išvadą, kad pylimas tikrai nepatenka į ieškovo sklypą. Eksperto nuomone, tai buvo atlikta tik apžiūrėjus pylimą. Taip pat ekspertas pažymėjo, jog UAB (duomenys neskelbtini) pateikė melioracinius žemėlapius, jais ekspertas, nustatydamas natūralų reljefo paviršių, nesirėmė, nes melioraciniai žemėlapiai buvo sudaromi laikotarpiu nuo 1960 m. iki 1990 m. 2016 m. Lietuvoje buvo įvesta nauja, su pasauline matavimo sistema suderinta, sistema, todėl visi aukščiai pakilo 12 cm. Melioraciniais žemėlapiais remtis netikslinga, nes reljefas per ilgą laikotarpį pakito, geriau daryti aktualius matavimus, naudoti aktualius duomenis, t. y., koks paviršius yra matavimo dieną ir kur prasideda pakilimas. Melioraciniai žemėlapiai yra netikslūs.
35. Teismas įvertinęs teismo eksperto paaiškinimus, tai, jog teismo ekspertizės akte yra detaliai nurodyta, kokiu būdu buvo atliekami matavimai, kokie prietaisai naudojami, kokia programinė įranga (o viso to negalima nustatyti iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos situacijos schemos), kad ekspertizės aktas aiškus ir nekeliantis abejonių, daro išvadą, jog yra pagrindas vadovautis būtent teismo eksperto pateikta išvada, kurioje konstatuota, jog dalis pylimo, supilto M. Š. ir K. Š. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į ieškovo L. A. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, jog 2022-06-23 vykusio teismo posėdžio metu atsakovai įsipareigojo kito teismo posėdžio metu užtikrinti UAB (duomenys neskelbtini) geodezininko E. M. dalyvavimą, tačiau į 2022-09-28 teismo posėdį pastarasis neatvyko, atsakovai jo apklausos nebepageidavo.
36. Anot atsakovų atstovės pozicijos, išsakytos 2022-09-28 teismo posėdžio metu, atsakovai jokio pažeidimo nepadarė, nes į ieškovo žemės sklypą ginčo pylimas patenka vos keliasdešimt centimetrų. Jos nuomone, kaimo vietovėje 20-50 cm paklaida nėra joks pažeidimas. Tačiau teismas tokiai atsakovų ir jos atstovės pozicijai nepritaria, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nurodyta, jog nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai. Pažymėtina, jog niekas neturi teisės pažeisti ar varžyti savininko teisių, siekdamas savo interesų, ir ši kiekvieno savininko teisių apsauga galioja nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje randasi jo nuosavybė – kaimo vietovėje ar mieste. Suprantama, jog kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu (kaip šiuo atveju – atsakovų interesas), tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (kaip šiuo atveju – ieškovo).
37. Teismas, remdamasis tuo, kas ankščiau aptarta, daro išvadą, jog atsakovai, supildami pylimą, kurio dalis pateko į ieškovo žemės sklypą, pažeidė ieškovo teises ir tas pažeidimas tęsiasi iki šiol, jis bylos nagrinėjimo metu pilnai nebuvo pašalintas, todėl ieškinio reikalavimas dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti iš ieškovo žemės sklypo atsakovų supilto pylimo dalį tenkintinas (CK 4.98 straipsnis). Kadangi atsakovai proceso eigoje dalį pylimo iš ieškovo pusės nukasė, patenkinant šį ieškinio reikalavimą jis patikslintinas, atsižvelgiant į teismo eksperto pateiktą išvadą.
Dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti atsakovų žemės sklype esantį pylimą 1 m atstumu nuo šalių žemės sklypų bendros ribos
38. Ieškovas taip pat ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus pašalinti atsakovų žemės sklype esantį pylimą 1 m atstumu nuo ieškovo ir atsakovų žemės sklypų bendros ribos. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog teisės aktai numato rašytinio besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo (susitarimo) privalomumą, kai statomi stogo neturintys inžineriniai statiniai arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau nei ieškovas, nei prieš jį buvusi sklypo savininkė tokio sutikimo atsakovams nėra davę. Kadangi pylimas įrengtas nesilaikant statybos techninių reikalavimų, t. y. nesilaikant 1 m atstumo nuo besiribojančio sklypo ribos, ieškovas prašo įpareigoti atsakovus pašalinti pylimą tiek iš ieškovo žemės sklypo, tiek 1 m atstumu nuo sklypų bendros ribos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas papildomai nurodė, jog nuo atsakovų įrengto pylimo byra juodžemis į jo sklypą, nėra jokių sutvirtinimų, prie pylimo ieškovo pusėje kaupiasi vanduo lietingu laikotarpiu, atsiranda balos, nes nėra įrengta jokių drenažo, nutekėjimo griovelių.
39. Atsakovai ir jų atstovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ginčo pylimas nėra joks statinys, tai tiesiog kompaktiškai supiltas žemių gruntas, neturintis jokios paskirties, todėl šioje situacijoje statybos teisė netaikoma ir nėra jokio pagrindo pašalinti atsakovų žemės sklype esantį pylimą / gruntą 1 m atstumu nuo ieškovo ir atsakovų žemės sklypų bendros ribos. Taip pat nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kaip pylimas trukdo ieškovui, o prielaidos, kad gruntas byra, kad vanduo kaupiasi, nepagrįstos.
40. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 pateiktas teisės aiškinimas, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas kaip jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimas,
41. Į bylą buvo įtraukta Statybos inspekcija išvadai byloje pateikti. Tiek rašytinėse išvadose, tiek žodinėje išvadoje Statybos inspekcija laikėsi pozicijos, jog ginčo objektas nėra statinys ir statybos teisė šiam objektui netaikoma. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog institucijos teikiama išvada yra tik vienas iš įrodymų byloje ir teismas nėra jos imperatyviai saistomas. Teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
42. Statybos inspekcija nurodė, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. To paties straipsnio 23 dalyje išaiškinta, jog laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Vadovaudamasi šiuo teisiniu reglamentavimu, Statybos inspekcija daro išvadą, jog kompaktiškai supiltas gruntas nelaikytinas statiniu, kadangi neturi laikančiųjų konstrukcijų, kurios būtų sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
43. Tačiau teismas šiuo konkrečiu atveju negali sutikti su Statybos inspekcijos pateikta išvada, jog ginčo objektas nėra statinys, nes neva jis neturi laikančiųjų konstrukcijų. Kaip minėta, laikančioji konstrukcija – tai konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Pažymėtina, jog įstatyme nėra pateiktas išaiškinimas, kas yra konstrukcinis statinio elementas, iš ko jis turi būti pagamintas / pastatytas, tačiau pateikta šio elemento svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.
44. Kaip teisingai nurodo ieškovo ir jo atstovas, ginčo objektas yra supiltas / suformuotas taip, jog jis išlaiko apkrovas, t. y. sniego, vėjo, žmonių, įrenginių ir pan. Šių veiksnių jau apie 5-6 metus veikiamas ginčo objektas nesugriūva, neištirpsta, nesideformuoja ir pan. Pažymėtina, jog ir atsakovai bei trečiasis asmuo M. Ž. nurodė, kad ginčo objektas, be kita ko, buvo supiltas tam, kad jis apsaugotų atsakovų sklypą nuo vėjo, sniego. Byloje nėra duomenų, kad per visą šį laikotarpį ginčo objektas būtų buvęs sugriuvęs, iš esmės deformavęsis ir pan. Kaip matyti, ginčo objektas yra mechaniškai atsparus ir pastovus. Todėl teismas, įvertinęs tai, kas aptarta, sprendžia, jog ginčo objektą kompaktiškai suformavus taip, kad jis atlaiko apkrovas, yra mechaniškai atsparus ir pastovus, galima daryti išvadą, jog jis savyje / pats iš savęs turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios išlaiko apkrovas ir užtikrina ginčo objekto mechaninį atsparumą ir pastovumą.
45. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį statiniui būtinas požymis – jo laikančiosios konstrukcijas (visos ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Ginčo tarp šalių nekyla, jog visas ginčo objektas buvo suformuotas atliekant statybos darbus, buvo naudojama speciali technika, kurios pagalba buvo supiltas ir sutankintas žemių gruntas bei suformuotas ginčo objektas, šalių dar įvardijamas pylimu.
46. Kaip minėta, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį statinys – tai nekilnojamasis daiktas – pastatas arba inžinerinis statinys. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punkte nustatyta, jog statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. 5.2 punkte nustatyta, jog inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes: susisiekimo komunikacijos; inžineriniai tinklai; hidrotechnikos statiniai; kiti inžineriniai statiniai. 12 punkte nustatyta, jog kitos paskirties inžineriniai statiniai ? fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Kaip matyti, kitų inžinerinių statinių sąrašas nėra baigtinis, jiems gali būti priskiriami patys įvairiausi statiniai. Teismo nuomone, šiuo atveju atsakovų sklype esantis pylimas gali būti priskirtas inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui, kategorijai, kadangi nėra numatytas labai tikslus ir apibrėžtas šio pylimo naudojimas ir jo paskirtis. Kaip nurodė atsakovai ir trečiasis asmuo M. Ž., ginčo objektas buvo supiltas statybų metu atlikus labai daug juodžemio, taip pat tuo pačiu ir apsaugai nuo vėjo, jo nešiojamų žolių, sėklų, nuo sniego pustymo, vizualiam ir fiziniam atsitvėrimui nuo kaimyninio sklypo.
47. Teismas, įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, daro išvadą, jog ginčo objektas vis dėlto yra statinys (kitas inžinerinis statinys) statybos teisės prasme ir jam taikytina statybos teisė.
48. Be to, pažymėtina, jog teismo ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, jog mano, kad ginčo objektas vis dėlto yra pylimas, nes turi taisyklingą formą. Jeigu būtų šiaip supiltos žemės, būtų galima sakyti, kad tai žemių krūva. Pylimas yra išlygintas, padarytas kaip statinys. Mano, kad tai pylimas, nesudėtingas statinys. Mano, kad jam galėtų būti taikomos statybos reglamento nuostatos. NŽT atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog arti ribos arba ant ribos tokį pylimą pilti, nesuderinus to su gretimo sklypo savininku, yra neteisinga ir draudžiama, atstumų visi turėtų laikytis. Atsakovai, prieš supildami pylimą, turėjo derinti su kaimynais, kokiu atstumu iki sklypų ribos supilti pylimą.
49. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedas reglamentuoja besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejus ir numato, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi: 1. statant užtvarą: 1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); 1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos): 1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°); 1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis. Užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku, laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytoju, gavęs savininko ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) valdytojo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą); 2. Statant atraminę sienelę: 2.1. ant sklypo ribos; 2.2. savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos. Šio punkto reikalavimai taikomi ir tais atvejais, kai šalia yra laisva valstybinė žemė (teritorija). Statant užtvarą ant atraminės sienelės, užtvarai taikomi šio priedo 1 punkte, o atraminei sienutei – šio priedo 2 punkte nustatyti reikalavimai; 3. Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Atsakovai neįrodė, kad jie yra gavę ieškovo ar prieš tai buvusios žemės sklypo savininkės trečiojo asmens V. V. sutikimą dėl ginčo pylimo pastatymo arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
50. Atsakovai atsiliepime į ieškinį, be kita ko, buvo nurodę, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkte nustatyta, kad „šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos“. Tačiau pažymėtina, jog ši nuostata galiojo tik iki 2016-12-31, nuo 2017-01-01 ši nuostata nebegalioja, todėl atsakovai ja remtis negali. Be to, kad nei ieškovas, nei iki tol buvusi žemės sklypo savininkė ginčo objekto supylimui nepritarė, įrodo ne tik šių asmenų paaiškinimai, bet ir pačios atsakovės paaiškinimai apie tai, jog jai buvo sakę, kad per 4-5 metus dėl ginčo pylimo buvo 4-5 telefoniniai skambučiai. Taigi, tiek ieškovas, tiek ankstesnė žemės sklypo savininkė kasmet atsakovams pareikšdavo pretenzijas dėl ginčo pylimo.
51. Remiantis tuo, kad aptarta, nustačius, kad ginčo pylimas įrengtas nesilaikant 1 m atstumo nuo besiribojančių sklypų ribos ir atsakovai tokio pylimo įrengimui nebuvo gavę nei ieškovo, nei iki tol buvusios savininkės sutikimo, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ir antrąjį ieškinio reikalavimą ir įpareigoti atsakovus pašalinti atsakovų žemės sklype esantį pylimą 1 m atstumu nuo ieškovo ir atsakovų žemės sklypų bendros ribos.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo termino ir baudos dydžio už sprendimo nevykdymą nustatymo
52. Ieškovas taip pat prašo nustatyti, jog atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, atsakovams būtų skirta po 50,00 Eur dydžio bauda kiekvienam už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
53. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.
54. Taigi, sprendimo įvykdymo termino nustatymas ir baudos dydžio parinkimas yra teismo teisė ir pareiga, ir teismas nėra saistomas, ar tokį prašymą ieškovas pateikė, ar ne. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas už šį reikalavimą žyminio mokesčio nemokėjo, nes šis ieškovo pateiktas prašymas nebuvo laikomas savarankišku ieškinio reikalavimu.
55. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, atsakovams reikalingą laiką technikos susiradimui ir pylimo nukasimui, mano, jog 30 dienų terminas sprendimo įvykdymui yra pakankamas ir nepažeis bei nepagrįstai neapribos nei vienos iš šalies teisių ir interesų. Įvertintina ir tai, jog pažeidimas tęsiasi daugiau nei 5 metus, todėl ilgesnis termino suteikimas sprendimo įvykdymui, teismo nuomone, neproporcingai pažeistų ieškovo teises ir teisėtus interesus.
56. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, atsakovams, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės subjektams, skirtina bendra 30,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Teismo nuomone, tokio dydžio bauda bus pakankama skatinimo priemonė atsakovams kuo greičiau imtis priemonių sprendimo įvykdymui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
57. Teismas vertina, jog ieškovo ieškinys iš esmės yra patenkintas visa apimtimi (kaip anksčiau aptarta, pirmasis ieškinio reikalavimas teismo patikslintas ne dėl ieškovo, o dėl atsakovų procesinio elgesio, kadangi bylos nagrinėjimo metu jie dalį pylimo nukasė, tokiu savo elgesiu parodydami, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas; o trečiasis ieškinio reikalavimas nelaikomas savarankišku ieškinio reikalavimu, už jį ieškovas žyminio mokesčio nemokėjo, be to, teismo teisė ir pareiga nustatyti sprendimo įvykdymo terminą, baudos dydį už sprendimo nevykdymą). Todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas šioje byloje patyrė 1 100,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. y. pretenzijos parengimas 100,00 Eur, ieškinio parengimas 500,00 Eur, papildomų paaiškinimų ir prašymų parengimas 300,00 Eur, atstovavimas teismo posėdžiuose 200,00 Eur), taip pat sumokėjo 1 300,00 Eur už ekspertizės atlikimą, iš viso patyrė 2 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl iš kiekvieno atsakovo priteistina ieškovui po 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
58. Kadangi atsakovai laikomi šalimi, kurie bylą pralaimėjo, jiems jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
59. Byloje susidarė 61,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, jos valstybės naudai priteistinos ir kiekvieno atsakovo po lygiai, t. y. po 30,50 Eur iš kiekvieno.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovus M. Š. ir K. Š. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovo L. A. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovų supilto pylimo dalį ties ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra riba, t. y. pagal 2022-04-19 teismo ekspertizės aktą – 19,29 m ilgio dalį pylimo ties bendra riba nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini), kurios patenkančios dalies plotis sudaro nuo 0 iki 0,75 m, patenkančio pylimo plotas sudaro 11 kv. m.
Įpareigoti atsakovus M. Š. ir K. Š. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti atsakovų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pylimą 1 m atstumu nuo ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendros ribos.
Atsakovams M. Š. ir K. Š. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą, atsakovams skirti 30,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
Priteisti ieškovui L. A. iš atsakovų M. Š. ir K. Š. (iš kiekvieno) po 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovų M. Š. ir K. Š. (iš kiekvieno) po 30,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.