- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- e2-486-558/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- A. I.
- Advokatai
- Renata Narbutienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. ieškinį atsakovei A. I. teisių perėmėjo V. I. teisių perėmėjai L. I. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašė pripažinti G. I. asmeninės nuosavybės teise įgytą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 1992-03-24 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 24-1888 pagrindu, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 0101/0037:321 Vilniaus m., esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini)., įgytą 1994-11-25 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/94-2191 pagrindu. Nurodė, kad G. I., mirusio 2011 m. rugsėjo 26 d., vardu viešame registre yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 1992-03-24 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 24-1888 pagrindu, ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 0101/0037:321 Vilniaus m. k.v., kurio naudojimo paskirtis žemės ūkio (sodų), esantis s/b (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra pastatytas pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į pastatą neįregistruotos, tačiau viešame registre yra atliktas įrašas, kad šio statinio naudotojas yra G. I.. Aukščiau nurodytą turtą G. I. įgijo, būdamas įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoje santuokoje (sutuoktinė A. I., gim. 1924-05-17). Mirus G. I. (aukščiau nurodyto turto savininkui) – testamentinė įpėdinė L. P. priėmė palikimą, tačiau paaiškėjo, kad G. I. paveldimo turto masę sudaro ne visas jo turėtas turtas, tačiau tik 1/2 dalis šio turto, kadangi aukščiau nurodytas turtas buvo įgytas santuokos su A. I. metu, t. y. kita dalis šio turto turėtų priklausyti G. I. sutuoktinei A. I.. Mirusiojo G. I. testamentinė įpėdinė ieškovė L. P. siekia G. I. įgytą turtą pripažinti mirusiojo asmenine nuosavybe. G. I. gimė 1921-04-23 Kazanės mieste, Tatarstane. 1947 m. birželio 12 d. susituokė su A. M. (santuokinė pavardė I.). Neilgai trukus po santuokos sudarymo G. I. išvyko gyventi į Lietuvą. Iš A. I. sūnaus V. I., gim. 1952 m. (jo tėvas A. P.), ir G. I. susirašinėjimo (laiškų) turinio matyti, kad sutuoktinė A. I. pasiliko gyventi Rusijoje. Atvykęs į Lietuvą G. I. susipažino su Z. T. (ieškovės motina). Jie kartu apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Sovietų Sąjungos laikais G. I. buvo komunistų partijos narys, todėl išsituokti su A. I. negalėjo (partijos narys negalėjo išsituokti, kadangi skyrybos galėjo pabloginti partijos nario reputaciją). Bijodamas, kad gali būti pašalintas iš partijos, santuokos nutraukimo proceso su A. I. neinicijavo. G. I., gyvendamas kartu su Z. T., 1949 m. susilaukė dukters L. T. (ieškovės, pavardė po santuokos sudarymo P.), kuriai tėvystė iki šiol nėra įteisinta. Visa šeima kartu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 1970 m. Po kurio laiko gamykla, kurioje dirbo G. I., išskyrė jam butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (dabartinė (duomenys neskelbtini) g.) (duomenys neskelbtini). L. T. ištekėjus (santuokinė pavardė P.) ji kartu su sutuoktiniu ir santuokoje gimusiais vaikais gyveno kartu su savo tėvais: G. I. ir Z. T.. 1986 m. sausio 8 d. tuometinio Liaudies Deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo pagrindu G. I. gavo orderį, skirtą įsigyti gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Šiame bute savo gyvenamąją vietą deklaravo asmenys – G. I. ir Z. T.. 1992 m. kovo 24 d. G. I. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 24-1888 pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis butas buvo įsigytas nurašant lėšas, esančias nebalansinėje sąskaitoje Nr. J-2294, t. y. panaudojus investicinius čekius. 1994 m. lapkričio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P01/94-2191 pagrindu G. I. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį s/b (duomenys neskelbtini)., kuris taip pat buvo įsigytas panaudojant investicinius čekius. Mirusiojo sutuoktinė A. I. niekada negyveno Lietuvoje, nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė ir negalėjo įgyti turto, kurį įgijo G. I. Lietuvos Respublikoje, panaudodamas investicinius čekius. Jo turimi investiciniai čekiai buvo įgyti Lietuvoje, kai G. I. ir A. I. jau nuo 1948 m. gyveno skyriumi ir nevedė bendro ūkio. Priešingai, pateikti privatizacijos dokumentai – susitarimas pirkti privatizuojamą butą, patvirtina faktą, kad G. I. faktinė sutuoktinė šio turto įsigijimo metu buvo Z. T., kurią G. I. 1991-10-22 pareiškime dėl pageidavimo įsigyti turtą nurodė kaip sutuoktinę (žmoną). Laikotarpiu nuo 1986 m. G. I. siekė susirasti savo sutuoktinę, kad nutraukti juos siejančius ryšius, t. y. santuoką, tačiau į rašytus laiškus A. I. neatsakinėjo. Priešingai, A. I. sūnus V. I. jam yra rašęs laiškus, iš kurių turinio buvo galima suprasti, kad jai atrašyti neleisdavo jos vyras (V. I. tėvas). Taip pat G. I. kreipėsi į Civilinės metrikacijos įstaigą, esančią Rusijoje, dėl santuokos nutraukimo, tačiau kaip matyti iš gauto atsakymo (1986-04-09), tam, kad nutrauktų santuoką, reikėjo atvykti kartu su sutuoktine į civilinės metrikacijos įstaigą. Atsižvelgiant į tai, kad su sutuoktine nepavyko susisiekti, santuokos nutraukimo procedūros G. I. greičiausiai taip ir nebuvo inicijuotos. G. I. sutuoktinė A. I. mirė 2000 m. Apie jos mirtį G. I. sužinojo 2001 m., kai apsilankė pas notarę sudaryti testamentą. G. I. buvo pilnai įsitikinęs, kad įsigytas turtas Lietuvoje yra jo asmeninė nuosavybė, todėl testamentu paliko visą jam priklausantį turtą savo dukrai L. P.. Gavus informaciją iš Rusijos Federacijos paaiškėjo, kad A. I. įpėdinis V. I., tačiau išsiuntus procesinius dokumentus tapo žinoma, kad šis asmuo taip pat yra miręs (mirė 2007-07-20). 2011 m. rugsėjo 26 d. mirė G. I.. Po jo mirties jam priklausantį turtą paveldėjo testamentinė įpėdinė L. P.. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje nėra duomenų apie tai, kad santuoka tarp G. I. ir A. I. buvo nutraukta, ½ dalis nekilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, turėtų atitekti sutuoktinei A. I.. Ieškovės teigimu, kadangi G. I. ir A. I. nuo 1948 m. gyvena skyriumi, t. y. G. I. nuo 1948 m. pradėjo gyventi su Z. T., laikytina, kad turtas, įgytas 1992 m., yra asmeninė G. I. nuosavybė. Tai, kad Z. T. pasirašė susitarimą pirkti butą G. I. vardu įrodo aplinkybę, jog jie (Z. T. ir G. I.) tvarkė bendrą ūkį, o ne G. I. su A. I.. Iš Rusijos Federacijos gautų dokumentų turinio matyti, kad I. V. nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mirus šiam asmeniui (2007-07-20 buvo panaikinta šio asmens registracija, esanti šiuo adresu, o 2008-05-27 registruotas asmuo - L. I., kuri tapo šio buto savininke. Darytina prielaida, kad šis asmuo paveldėjo po V. I. mirties jo valdomą turtą, nors iš tėvavardžio (A.) matyti, kad ji neturėtų būti V. I. dukra (elektroninio bylos priedo, b.l. 111-114).
Atsakovės A. I. teisių perėmėjo V. I. teisių perėmėjai L. A. I. procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pasirašyta sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ tarpininkaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (elektroninės bylos priedo, b.l. 135-140). Įstatymo numatyta teise paskirti byloje įgaliotą asmenį L. A. I. nepasinaudojo, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškovės atstovės prašymu, byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo dalyvavimo (CPK 246 str. 2 d.).
Teismo posėdžio metu ieškovės L. P. atstovė advokatė Renata Narbutienė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai, viršijant pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad G. D. I. (gimęs 1921 m.) ir M. A. T. (gim. 1924 m.) santuoką sudarė 1947-06-12 Toržoko mieste, Novotoržoko miesto CMS, Kalinino srityje (elektroninės bylos priedo, b.l. 13). 1949-08-31 gimė ieškovė L. P. (iki santuokos T.). Nors tėvystė jos atžvilgiu nėra nustatyta, gimimo liudijime jos tėvu yra įrašytas „G.“. G. I., gyvendamas Lietuvos Respublikoje, 1992-03-24 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 24-1888 pagrindu, įgijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei 1994-11-25 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/94-2191 pagrindu įgijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat G. I. įregistruota turtinė teisę į pastatą – sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos priedo, b.l. 14-17, 43-54). Nurodytas turtas buvo įgytas G. I. būnant santuokoje su A. I., nors faktiškai jis gyveno Lietuvos Respublikoje, o sutuoktinė – liko gyventi Rusijoje. Į bylą yra pateiktas Toržoko miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Civilinės metrikacijos biuro raštas, kuris liudija, kad G. I. siekė nutraukti santuoką su A. I. dar 1986 metais (elektroninės bylos priedo, b.l. 39). Įsigydamas aukščiau nurodytą butą, G. I. savo sutuoktine nurodė T. Z. A. (ieškovės motiną) (elektroninės bylos priedo, b.l. 54). Remiantis į bylą pateikti mirties liudijimu nustatyta, kad A. I. mirė 2000-06-30 (elektroninės bylos priedo, b.l. 36). G. I. mirė 2011-09-26 (elektroninės bylos priedo, b.l. 37). Po G. I. mirties jo palikimą priėmė testamentinė įpėdinė L. P. (elektroninės bylos priedo, b.l. 41).
Pažymėtina, jog tiek Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK), tiek CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas - turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis) kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, tik tuo atveju kai turtas registruojamas galiojant CK. Byloje nagrinėjamu atveju ginčo butas įgytas iki CK įsigaliojimo, todėl turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).
Pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu viena šeima galėjo tik vieną kartą (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis). Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendram visų šeimos narių naudojimui. Todėl, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje buvo numatyta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe ( SŠK 21 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Butų privatizavimo įstatymo prasme butas santuokoje esantiems asmenims būdavo parduodamas kaip šeimai, bendram naudojimui, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuoroda į šeimos įstatymų taikymą turi būti suprantama kaip nuoroda būtent į SŠK 21 straipsnyje nustatytą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymą.
Vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 ir SŠK 21 straipsniais, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.
Pagal tuo metu galiojusių teisės aktų taikymo teismų praktiką buvo laikomasi nuomonės, kad faktiškai nutraukus šeiminius santuokinius santykius ir namų ūkio tvarkymą be ketinimo juos atnaujinti, o kartais net ir sukūrus vienam arba abiem sutuoktiniams faktines šeimas, tai šiuo laikotarpiu įgytas turtas yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Pagal dabar galiojantį CK, nustačius, jog sutuoktiniai gyvena skyrium, sutuoktinis, išskyrus tą, kuris pripažintas kaltu, gali prašyti, kad teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.).
Byloje yra duomenis apie tai, kad mirusiojo G. I. sutuoktinė A. I. kartu su juo Lietuvos Respublikoje niekada negyveno. Priešingai, dar 1986 metais G. I. siekė nutraukti santuoką su A. I., kadangi faktiškai gyveno su kita moterimi, ieškovės motina T. Z. A., kurią nurodė kaip sutuoktinę įsigydamas butą, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvadą, kad sutuoktiniai kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė iki šio sandorio sudarymo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. I. būtų atvykusi į Lietuvos Respubliką ar gyvenusi kartu su G. I. bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškinys tenkintinas ir pripažintina, jog G. I. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) G. I. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nors ieškovė nesuformulavo savo ieškinyje reikalavimo pripažinti G. I. turtinę teisę į aukščiau nurodytame sodo sklype esantį sodo pastatą, teismas sprendžia, kad yra būtina nustatyti šio pastato teisinį režimą, kadangi daiktinės teisės į aukščiau nurodytą sodo pastatą nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre G. I. vardu, teismas pripažįsta, kad turtinė teisė naudotis sodo pastatu yra asmeninė G. I. teisė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 375-379 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir turtinė teisė į sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklauso (-ė) G. I., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kad šis įregistruotų nekilnojamųjų daiktų teisinės padėties pasikeitimus.