Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl iškeldinimo, pareikštą atsakovui B. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog atsakovui nebuvo žinoma, jog atsakovą ketina iškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo informuotas tik su buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktu, kuriame nurodyti buto trūkumai, tačiau ne su 2017-06-26 apžiūros aktu Nr. TGK/17-0051, kuriame buvo nurodyta, kad butas yra neremontuotinas.

Teismo posėdžio metu buvo išklausta liudytoja I. D., kuri nurodė, jog yra atsakovo sutuoktinė nuo 2017-12-16. Turi du nepilnamečius vaikus, vienas iš jų – E. P.. Su atsakovu jo nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2016 metų pavasario. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žiemą būna labai šalta, todėl 2017 metų žiemą liudytoja su nepilnamečiu sūnumi gyveno pas pažįstamus. Atsakydama į teisėjos klausimus, liudytoja nurodė, jog negalinti atsakyti, kodėl nedeklaravo savo gyvenamosios vietos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog šiuo metu dirba, atlyginimas minimalus apie 408 EUR.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo.

Ieškovė prašo nutraukti nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, iškeldinti atsakovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas nesutiko nuomotis kitų jam siūlomų gyvenamųjų patalpų. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimais, nurodydamas, jog sutarties sąlygas vykdo tinkamai mokėdamas nuomos mokestį ir už komunalines paslaugas. Ieškovė neprieštaravo aplinkybei, jog atsakovas moka nuomos mokestį ir už komunalines paslaugas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis įtvirtina bendruosius pagrindus sutarčiai nutraukti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

CK normos reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą nurodo, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus (CK 6.610 straipsnio 1 dalis).

Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis).

Kaip jau minėta aukščiau, ieškovė neprieštaravo atsakovo nurodytoms aplinkybėms, jog atsakovas nuomos sutartį vykdo tinkamai. Byloje nėra kitų įrodymų, jog atsakovas būtų kitaip pažeidęs tarp šalių sudarytą nuomos sutartį, todėl atsižvelgiant į aukščiau dėstomas teisės normas, darytina išvada, jog byloje nėra įrodymų, jog atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytą nuomos sutartį ar kad egzistuoja aukščiau nurodyti pagrindai sutarties nutraukimui.

Dėl atsakovo iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo teismo iškeldinti atsakovą iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas nepagrįstai atsisako apžiūrėti, nuomotis jam siūlomus kitus butus.

Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, jog atsakovas su UAB „Naujininkų ūkis“ 2006-12-14 sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu atsakovui neterminuotai buvo išnuomotas 41,76 kvadratinių metrų butas, esantis (duomenys neskelbtini).

2016-11-24 buto patikrinimo aktu Nr. 12320, nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), būklė nepatenkinama, kadangi buto perdangos išlinkusios, langai, įėjimo durys mediniai, nesandarūs, dujinis katilas pažeistas korozijos ir kiauras, elektros instaliacija sena, galimai avarinės būklės, ant sienų matomas pelėsis.

Ieškovė atsakovui pasiūlė apžiūrėti kitas gyvenamąsias patalpas, t.y. vieno kambario buto, 25,06 kvadratinių metrų butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas 2017-02-10 raštu nesutiko apsigyventi minėtame bute.

Ieškovė 2017-03-31 raštu Nr. 1.35-17/1539 pasiūlė atsakovui apžiūrėti vieno kambario butą, 32,68 kvadratinių metrų butą, esantį (duomenys neskelbtini). Terminas apžiūrėti šį butą atsakovui buvo pratęstas 2017-06-02 raštu Nr. 1.35-17/2848, tačiau atsakovas 2017-06-09 raštu informavo ieškovę, jog nesutinka apsigyventi minimame bute.

Ieškovės 2017-06-26 apžiūros aktu Nr. TGK/17-0051, nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontuoti ekonomiškai netikslinga ir nutarta atsakovui siūlyti kitas gyvenamąsias patalpas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovui nebuvo pateiktas susipažinimui ieškovės 2017-06-26 sudarytas apžiūros aktas Nr. TGK/17-0051. Atsakovas šias aplinkybes patvirtino. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jai nežinoma ar atsakovas buvo informuotas apie šį aktą.

Kaip jau minėta aukščiau, CK 6.610 straipsnyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus.

CK 6.615 straipsnyje nurodyta, kad jeigu dėl stichinių nelaimių, gaisro ar techninio susidėvėjimo valstybės, savivaldybių ar juridinių asmenų gyvenamoji patalpa gresia sugriūti arba tampa netinkama gyventi, fiziniai asmenys iš jų iškeldinami pagal prokuroro sankciją ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa. Šią patalpą suteikia pastato, kuriame yra gresianti sugriūti arba netinkama gyventi gyvenamoji patalpa, savininkas. Tokiais atvejais ankstesnė nuomos sutartis laikoma pasibaigusia.

CK 6.616 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš valstybės, savivaldybių, juridinių asmenų savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu: 1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas; 2) gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo; 3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas.

Nustatyta, jog ieškovė, pripažinusi, jog atsakovo nuomojamas butas yra neremontuotinas, atsakovo apie tai neinformavo. Nesant įrodymų, jog atsakovas buvo informuotas apie nuomojamo buto būklę, ir atsakovui nežinant priežasties, dėl kurios jam yra siūlomi kiti butai, negalima tuo pagrindu atsakovą iškeldinti. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju būtų neteisinga, neprotinga ir neproporcinga iškeldinti atsakovą ieškovės prašomu pagrindu.

CK 6.617 straipsnio 1 ir 2 dalys nurodo, jog suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa turi būti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, tinkamai įrengta pagal tos vietovės sąlygas ir atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus, ir suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa negali būti mažesnio ploto ir turėti mažiau kambarių negu anksčiau turėtoji.

Pagal aukščiau minėtą nuomos sutartį, atsakovui yra nuomojamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra trijų kambarių, 41,76 kvadratinių metrų, gyvenamasis plotas sudaro 31,71 kvadratiniai metrai (valstybinės įmonės „Registrų centras“ 2017-08-22 išrašas). Atsakovui siūlytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vieno kambario, 17,37 kvadratinių metrų su bendro naudojimo patalpomis, gyvenamasis plotas sudaro 14,(duomenys neskelbtini) kvadratiniai metrai (valstybinės įmonės „Registrų centras“ 2017-10-31 išrašas). Kitas siūlytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 32,68 kvadratinių metrų, gyvenamasis plotas sudaro 16,96 kvadratiniai metrai (valstybinės įmonės „Registrų centras“ 2017-10-31 išrašas).

Atsakovui buvo siūlomi du butai, kurių atsakovas atsisakė. Atsakovas komentuodamas apie jam siūlytų butų atsisakymo priežastis, nurodė, jog šie butai neatitiko jo ir jo šeimos poreikių. Pažymėjo, jog siūlytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo mažos kvadratūros, bendrabutinio tipo, blogame rajone. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat buvo mažesnės kvadratūros ir trims asmenims jame būtų nepatogu gyventi. Kaip matyti iš teismui pateikto santuokos liudijimo, atsakovas 2017-12-16 sudarė santuoką su I. D. (2017-12-16 santuokos sudarymo įrašas Nr. 6125). Teismo posėdžio metu I. D. nurodė, jog ji ir jos nepilnametis sūnus E. P., atsakovo nuomojame bute gyvena nuo 2016 metų pavasario. Todėl suprantamas atsakovo argumentas, jog ieškovės siūlomi butai jam ir jo šeimai buvo netinkami, kadangi, kaip matyti, iš paminėtų įrodymų, šie butai buvo mažesnės kvadratūros, nei dabartinis atsakovo nuomojamas butas.

Kadangi ieškovė nepagrįstai prašo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimų, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 99, 96 straipsniai) yra mokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.