- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- 1-856-576/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48886-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- V. R., I. L.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė, Emma Domajeva
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietė, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teista:
1)2008-07-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams , įpareigojant iki 2009-03-01 d. atlyginti padarytą žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje iki 2008 m. lapkričio 30 d., gydytis nuo narkomanijos.
2) 2008-09-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 650 Lt bauda. 2010-01-25 nutartimi V. R., Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-09-01 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 5 MGL (650 Lt) bauda pakeista 2 parų areštu.
3) 2009-03-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. 2009- 09-14 nutartimi V. R., 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-20 nuosprendžiu, pakeista 60(šešiasdešimties) parų areštu.
4) 2013-12-13 Vilniaus misto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; 182 straipsnio 1 dalį,63 straipsnio 1,4 dalis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė 1 metams , įpareigojant ją per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.2014-06-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi V. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 (devyniasdešimties) parų.
5) 2014-07-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 30 parų, vadovaujantis BK 64 str. subendrinus su 2013-12-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta areštas 45 paroms,
I. L.,asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. ir I. L. pagrobė svetimą turtą, būtent:
2015-08-23 nuo 20:50 val. iki 23.00 val., V. R. ir I. L. veikdamos kartu, būdamos R. Š. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), po to, kai I. L. ir V. R. peiliu išardė garso kolonėlės skydelį ir prapjovė garsiakalbį, V. R. iš garso kolonėlės ištraukė ir paėmė 6500 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimus, nukentėjusiajam R. Š. priklausančius 6500 Eur, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji V. R. jai inkriminuojamos veikos padarymo faktą pripažino. Paaiškino, kad rugpjūčio 22 d. ji buvo pas nukentėjusįjį R. Š.. Tą dieną R. Š. jai sumokėjo 200 eurų ir dar kažkiek taksistui. Tą dieną ji buvo viena, R. Š. pats paprašė atsukti kolonėlę ir paimti pinigus. Ji atsuko ir užsuko kolonėlę ir tada matė, kad ten yra pinigų. Kokią sumą laikė R. Š. nežinojo. Ji I. L. papasakojo apie pinigus ir I. L. pasiūlė jai iš R. Š. pinigus pavogti. Kai kitą dieną R. Š. pakvietė ją atvažiuoti, pasakė pastarajam, kad yra su drauge ir šis pasiūlė pasiimti kartu ir draugę. Tą dieną ji kartu su I. L. nuvažiavo pas Š. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena. Kai atvažiavo, Š. sumokėjo taksistui. Tą dieną jai ir I. L. sumokėjo kiekvienai po 150 eurų. Joms sumokėti pinigai buvo atidėti ant spintelės. Iš pradžių pinigus iš kolonėlės bandė ištraukti I. L., tačiau jai nepavyko, tada jos apsikeitė. Šalia kolonėlės gulėjo peiliukas. Ji prapjovė kolonėlę, ištraukė pinigus iš kolonėlės ir pasakė I. L., kad laukia automobilis ir jos išvažiavo. Pinigus paėmė ji, buvo 4700 eurų. Suskaičiavo pinigus ji pati, kai išėjo iš buto, taksi automobilyje. Kupiūros buvo po 50 eurų. Pavogtus pinigus leido kartu su I. L.. Iš pradžių pinigus laikė pas save bute, paskui pas I. L..
Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus V. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.64-68,1t.)
Kaltinamoji I. L. jai inkriminuojamos veikos padarymo faktą pripažino. Paaiškino, kad ji su V. R. susitarė važiuoti pas pastarosios pažįstamą, kurio tikslaus adreso nepamena, tikslu jį apvogti. Kai nuvažiavo pas jį, išgėrė. Ji neprisimena, kas prapjovė kolonėlę. Pamena, kad V. ištraukė pinigus. Prabuvo apie valandą ar pusantros ir išvažiavo. Mašinoje skaičiavo pinigus, tačiau nepamena, kiek pinigų buvo. Dalį pinigų išleido ir narkotinėms medžiagoms. Pinigus ji paėmė kartu su V. R.. Kas pasiūlė apvogti Š. nepamena, jos abi nusprendė važiuoti kartu ir apvogti. Gali būti, kad ji pasiūlė V. R. apvogti R. Š.. Jos pas Š. važiavo jau su tikslu apvogti. Kas išardė ir prapjovė kolonėlę negali pasakyti. Į taksi automobilį pinigus atsinešė V. R., rankinėje. V. R. pinigus skaičiavo, tačiau ar minėjo kokia pinigų suma, ji neatsimena.
Liudytoja D. Š. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Jai žinoma, kad tėtis R. Š. 2015 m. pardavė biuro patalpas už 13 tūkstančių eurų. Iš tos sumos tėtis jai per du kartus davė 6000 eurų, iš pradžių 2000, po to dar 4000 eurų. Iš ko jis gyveno nežino, paskutinius kelis metus gėrė. Kai tvarkė savo butą, prašė tėčio paskolinti pinigų, tačiau jis atsakė, kad neturi. Apie vagystę jai nieko nepasakojo, buvo gėda. Tėčio draugas jai pasakojo, kad tėtis buvo pasikvietęs merginų, kurios jį apšvarino. Po tėčio mirties tvarkydama butą rado tėčio užrašus, kuriuose minimi merginų I. ir V.vardai. Mano, kad tėtis bandė atsekti įvykių eigą. Jai sakė, kad iš tėčio pavogė 6000 eurų. Kiek pamena kai ji prašė paskolinti, pas jį turėjo būti dar apie 6000 tūkstančiai. Ji vienintelė paveldėtoja ir paveldėjus paaiškėjo, kad už butą ilgą laiką nebuvo mokėta. Kiek žino buvo pavogta apie 6000 eurų.
Šalies argumentai
2015-09-01 R. Š. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 6 PK, jame nurodydamas, kad 2015-08-23 būnant namuose (duomenys neskelbtini)apie 17 val. gavo SMS žinutę iš pažįstamos V., kuri susirašinėjimo metu paklausė, ar gali atvažiuoti į svečius su drauge. Jis atsakė, kad gali. Jam atrašė, ką nupirkti parduotuvėje. Be dvidešimt devynios vakaro, jos atvažiavo. Apie 23 val. išsikvietė mašiną ir išvažiavo. Jis pats nuėjo miegoti, o ryte pastebėjo, kad slėptuvėje, kuri buvo audio garso kolonėlėje perlaužta apsauginis medžiaginis rėmelis, nuėmęs jį pamatė, kad perpjautas garsiakalbis, po kuriuo buvo padėta 6500 eurų. Apie slėptuvę žinojo V., kuri matė, kaip jis buvo atidaręs ir ėmė pinigus(b.l.11,1t.).
Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad nukentėjusysis R. Š. (duomenys neskelbtini) mirė, ką patvirtina išrašas apie asmenį, gautas iš Registrų centro gyventojų registro departamento(b.l.97,2t.).
Ikiteisminio tyrimo metu R. Š., kurio parodymai pagarsinti LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, parodė, kad 2015-08-23 apie 21.00 val. į jo butą (duomenys neskelbtini), atvažiavo jo pažįstama V. su drauge I., g. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Pavakarojus jos išėjo, o jis pasigedo 6500 Eur. Pinigai buvo įdėti į garso kolonėlę, kai minėtos merginos išėjo, jų neliko. V. anksčiau matė, kur jis laikė pinigus. Jis įtaria, kad pinigus paėmė, kai jis buvo išėjęs į vonios kambarį. V. galimai gimusi (duomenys neskelbtini), jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena jis nežino. Žino, kad ji prostitutė ir narkomanė. Kai jis sužinos jos pavardę, praneš. Jis pateiks vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas automobilis, kuriuo ji išvažiavo(b.l.18,1t.)
Ikiteisminio tyrimo metu R. Š., kurio parodymai pagarsinti LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, papildomai parodė V. pavardė yra R., a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-08-23 apie 17 val. V. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) parašė jam į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausė jo, ar galėtų atvažiuoti su drauge, kurios negali niekur palikti. Jis pasakė, kad gali abi atvažiuoti. Jis nuėjo į „Maxima“ nusipirkti alkoholio, cigarečių. Apie 20.50 val. minėtos merginos atvažiavo pas jį adresu (duomenys neskelbtini). Jos atvažiavo su taksi. Už kelionę sumokėjo jis. Kaip atrodė taksistas nepamena. Su merginom nuėjo pas save į butą. Jo mama merginų nematė. Jo mamai 87 metai. V. draugė I. L.. Visi trys vartojo alkoholį. Visi sėdėjo viename kambaryje. Jis buvo trumpam 2 kartus po 5 min. išėjęs į tualetą. Be to ir jos buvo išėjusios trumpam į tualetą. Be to prieš tai V. buvo užsiminusi, kad jis paskolintų jai 200 eurų. Jis davė jai 150 Eur, kaip už skolą. Tai nebuvo merginų kvietimas už pinigus ir lytinių santykių su jomis nebuvo. V. išsikvietė taksi ir apie 23 val. jos išėjo. Atvažiavo jų pažįstamas T., pavardės nežino, ir jos išvažiavo. I. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Merginos išėjo vienos, o jis žiūrėjo pro langą. Atvažiavo minivenas Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį merginos įlipo ir išvažiavo. 2015-08-24 apie 10.00 val. pastebėjo, kad pažeista garso kolonėlės apdaila. Joje jis laikė savo pinigus 6500 Eur. Išardęs kolonėlę pastebėjo, kad pinigų kolonėlėje nebėra. Be to, patikslina, kad 2015-08-22 apie 20-21 val. buvo atvykusi V., kuri norėjo praleisti laiką su juo. Ji pabuvo apie 1 val., išgėrė alkoholio su juo. Už pabuvimą ji paprašė 150 eurų. Pinigai nebuvo už lytinius santykius. Be to, kad būnant jo kambaryje jis išardė garso kolonėlę, kurioje buvo sudėti pinigai ir iš ten paėmė 150 eurų ir padavė jai. Norint išardyti kolonėlę reikia atsukti specialiai atsuktuvu 4 varžtelius. Po pinigų davimo, jis buvo palikęs trumpam V. vieną apie 2-5 min. Jis ėjo į tualetą. Su kuo ji išvažiavo, jis nepamena. Ją tuomet buvo atvežęs taksistas S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad pinigus pavogė 2015-08-23 minėtos merginos. Visi pinigai buvo po 50 eurų. Pinigai buvo gauti už parduotą ofisą. V. pažinojo prieš vagystę 2 dienos, t. y. 2015-08-21 susipažino su V., kurią atvežė S.. Tai buvo apie 20 val. Ji pabuvusi apie 1 val. išėjo(b.l.23-24,1t.).
Ikiteisminio tyrimo metu R. Š., kurio parodymai pagarsinti LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, papildomai parodė paskutinį kartą iki pinigų dingimo, pinigus kolonėlėje skaičiavo 2015-08-22 vakare, laiko nepamenu, bet po V. išėjimo. Pasitikrino ar netrūksta pinigų. Turėjo 6500 eurų. Todėl 2015-08-23 apie 23 val. iš jo namų išėjus V. ir I., kitą dieną 2015-08-24 apie 10.00 val. patikrino kolonėlę ir pasigedo savo pinigų 6500 eurų. Daugiau be minėtų merginų pas jį svečiuose, nei 2015-08-22 vakare, nei 2015-08-23, nei 2015-08-24 nieko nebuvo. Todėl daugiau niekas, išskyrus jas paimti pinigus negalėjo. 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje jis pardavė savo ofisą, esantį Sietyno g. 8, Vilniuje. Gavo už ofisą 13 tūkstančių eurų. Pinigus gavo tiesiogiai pas notarą grynaisiais. Todėl dalį gautų pinigų jis buvo pasislėpęs kolonėlėje. Dalį pinigų buvo davęs savo dukrai. V. pirmą kartą pas jį namuose buvo 2015-08-21 apie kelintą valandą dabar nepamena, bet buvo vakaras. Pabuvo neilgai, ne daugiau valandą. Jie pabendravo. Visą laiką buvo su ja, jos vienos palikęs nebuvo. Pabuvusi pas jį V. išvažiavo. Už pabendravimą su V. jis davė ją atvežusiam taksistui 150 eurų, ir pačiai V.. Tuos pinigus jis ėmė ne iš kolonėlės, o su savim atskirai turėjo. Kitą dieną 2015-08-22 apie 21.00 val. V. vėl pas jį atvažiavo, pabuvo valandą, jie pabendravo, ir ji išvažiavo. Jai tą dieną pinigų nedavė, davė 120 eurų vėl ją atvežusiam taksistui. Tuos 120 eurų jis vėl davė paėmęs ne iš kolonėlės, o atskirai turėtus. Po V. išvažiavimo 2015-08-22 apie 22-23 val. jis paskaičiavo kolonėlėje buvusius pinigus, kaip ir minėjo tuo metu buvo 6500 eurų. O po V. ir I. apsilankymo 2015-08-23 apie 21.00 val. ir pabuvimo iki 23.00 val., kitos dienos rytą 2015-08-24 apie 10.00 val. jis pasigedo savo pinigų – 6500 eurų. Merginoms 2015-08-23 apie 23.00 val. išėjus iš jo namų, jis nuėjo miegoti. Kad V. ir I. prostitutės jis sužinojo tik po pinigų dingimo. Kai ėmė ieškoti merginų. Tuomet per tą patį taksistą, kuris jam pirmą kartą atvežė V., jis sužinojo, kad tiek V., tiek I. yra prostitutės. V. pati prašėsi pas jį į svečius. Kadangi jam vienam liūdna būdavo, tai jis priėmė keletą kartų pas save į namus V. ir vieną kartą jos draugę I.. Po pinigų vagystės jis maždaug po savaitės laiko abi merginas susirado ir aiškinosi, kur jo pinigai. Jos neneigė, kad pinigus paėmė, bet teigė, kad pinigų jau nebeturi. Daugiau su jomis nebesusitiko, tik buvo susiskambinęs, prašė vėl, kad grąžintų pinigus. (b.l.25-26,1t.).
2015-09-08 apžiūros protokolu (b.l.15-16,1t.) apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini) Be kitų aplinkybių užfiksuota, kad apatinis garso kolonėlės garsiakalbis yra įpjovimo (lenkimo) žymės. Garsiakalbis pritvirtinamas 4 varžteliais. Išėmus(išsukus) varžtelius, tuščia ertmė.
2015-09-18 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (b.l.27-28,1t.) užfiksuota, kad R. Š. pateikė kompaktinį diską su įrašu. Atlikta šio įrašo stenograma (b.l.29-31,1t.)
2016-04-01 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. Š. pateikė apžiūrai garso kolonėlę (b.l.32-33,1t.), kuri apžiūrėta (b.l.35-39,1t.) ir pagal pakvitavimą sugrąžinta R. Š. (b.l.34,1t.).
2016-06-02 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. Š. pateikė 2015-07-31 pirkimo pardavimo sutartį (b.l.40-44,1t.) .
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BPK 20 str. nustatyta tvarka daro išvadą, kad I. L. ir V. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, t.y. pagrobė svetimą turtą.
Tiek kaltinamoji V. R., tiek kaltinamoji I. L. pripažino pinigų vagystės faktą. Abiejų kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad dar iki atvažiuojant pas nukentėjusįjį į butą jos turėjo išankstinę tyčią pavogti R. Š. pinigus. V. R. teisme nurodė, kad apvogti R. Š. pasiūlė I. L.. Kaltinamoji I. L. teisme neneigė pasiūliusi apvogti nukentėjusįjį. Teisme I. L. neprisiminė, kuri prapjovė garso kolonėlę, tačiau patvirtino, kad pinigus iš kolonėlės paėmė V. R.. Kaltinamoji V. R. parodė, kad iš pradžių pinigus ištraukti iš kolonėlės ir prapjauti ją bandė I. L., tačiau pastarajai nepavyko, tada nuėjo ji, prapjovė kolonėlę ir ištraukė pinigus. Po to jos abi išvažiavo taksi automobiliu. Tokie kaltinamųjų parodymai neprieštarauja tarpusavyje, todėl teismas jais tiki. Tai, kad būtent po dviejų merginų – V. ir I. - apsilankymo pasigedo pinigų, nurodė ir nukentėjusysis R. Š.. Nukentėjusysis R. Š. tiek kreipdamasis su pareiškimu į policiją, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino jam priklausančių pinigų – 6500 eurų vagystės faktą. Nukentėjusysis įvardijo, kad 2015-08-23 apie 21,00 val. į jo butą atvyko dvi merginos – V. ir I., o pavakarojus ir pastarosioms išėjus pasigedo 6500 eurų.(b.l.11,1t.; 18,1t.)
Tačiau kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymai dėl pavogtų pinigų kiekio skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. tvirtino, kad pavogė 3600 eurų(b.l.56-58,1t.), pinigus ji suskaičiavo grįžusi namuose. Vėliau apklausiama (b.l.62-63,1t.) V. R. jau teigė, kad pavogė 3893 eurus. Teisme parodymus dėl pavogtų pinigų kiekio vėl pakeitė ir teigė, kad pavogė 4700 eurų. Kaltinamoji I. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nežino, kiek pinigų paėmė V. R.. Duodama parodymus teisme teigė, kad nepamena, kiek pinigų buvo pavogta. Tuo tarpu nukentėjusysis R. Š. tyrimo metu vienodai nurodė iš jo pavogtą pinigų sumą – 6500 eurų. Todėl teismas kaip teisingą vertina būtent nukentėjusiojo nurodytą pinigų sumą. Tuo labiau, kad apklausta teisme nukentėjusiojo dukra D. Š. taip pat nurodė, kad jos žiniomis buvo pavogta apie 6000 eurų.
Ištirtų įrodymų pagrindu, teismas daro išvadą, kad I. L. ir V. R. padarė joms inkriminuojamą nusikalstamą veiką – pagrobė svetimą turtą. Kaltinamųjų veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jų kaltumu pagrindo nėra. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia.
Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Ištyrus kaltinamosios V. R. asmenybę nustatyta, kad ji veikos darymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu teista penkis kartus, daug kartų bausta administracine tvarka, būdama laisvėje nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Specialisto išvada (b.l.191,1t.) Nr. 89TPK-319/2016 patvirtina, kad V. R. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, netikslinga.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina, kad patį vagystės faktą kaltinamoji pripažino. Sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe. Jos įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 1 d., yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 str.3d.).
Teismas, įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 str., daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajai V. R. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, nors V. R. šiuo nuosprendžiu teisiama ne pirmą kartą, tačiau įvertinus visumą reikšmingų aplinkybių (V. R. jauno amžiaus, naujų nusikalstamo veikų po šios veikos nepadarė) teismas mano, kad bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti BK 41 straipsnyje, šiuo atveju dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, numatytą BK 75 straipsnyje.
Ištyrus kaltinamosios I. L. asmenybę nustatyta, kad kaltinamoji neteista, bausta administracine tvarka, būdama laisvėje nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina, kad patį vagystės faktą kaltinamoji pripažino. Sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe. Jos įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 178 str. 1 d., yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 str.3d.).
Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, I. L. bausmės tikslai ir paskirtis siektini skiriant griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės atėmimą, kurios dydis parinktinas artimas minimaliam bausmės terminui, laikant, kad sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas yra pakankamas bausmės tikslams pasiekti.
R. Š. byloje pareiškė 6500 eurų civilinį ieškinį. Bylos duomenimis nukentėjusysis R. Š. 2017-02-01 mirė, ką patvirtina išrašas apie asmenį, gautas iš Registrų centro gyventojų registro departamento(b.l.97,2t.). Esant nustatytai aplinkybei civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Dėl išlaidų
Byloje Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos V. R. ir I. L. išlaidų priteisimo.
Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajai I. L. gynėjas šioje byloje buvo koordinatoriaus parinktas ir teismo paskirtas BPK 51 str.1 d. 7 p. pagrindu, o kaltinamajai V. R. BPK 51 str. 1 d. 4 p. pagrindu, t.y. pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu. BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajai V. R. ir kaltinamajai I. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamųjų neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 22,00 val. iki 06,00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 5MGL (188,3 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką V. R. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-03-30 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2017 m. gegužės 25.
Kardomąją priemonę V. R. – kardomąjį kalinimą (suėmimą) panaikinti ir paleisti V. R. iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Paskirti V. R. iki nuosprendžio vykdymo kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
I. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
Į bausmės laiką I. L. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-04-15 02,50 val. iki 2016-04-15 10,40 val. (vieną parą) ir nuo 2017-01-26 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2017 m. gegužės 25.
Laikyti I. L. atlikusia paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Kardomąją priemonę I. L. – kardomąjį kalinimą (suėmimą) panaikinti ir paleisti I. L. iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Nepaskirti I. L. kardomosios priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo R. Š. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu kaltinamajai V. R. ir kaltinamajai I. L., netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.