Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 59-213 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų;

- pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir A. S. paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendis buvo pakeistas ir nuteistajam A. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtoji bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 294 straipsnio 2 dalį bei BK 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam A. S. paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų.

3. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. kovo 28 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 28 d. A. S. 1/2 bausmės atliko 2018 m. kovo 28 d.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. S. skundą dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 59-213 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

7. Skunde tvirtinama, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai buvo vertinami nuteistojo padaryti nusikaltimai. Pabrėžiama, jog nuteistojo padarytas nusikaltimas buvo įvertintas skiriant jam bausmę. Dar kartą vertinti padaryto nusikaltimo, už kurį nuteistasis jau buvo nubaustas, negalima, nes tokiu būdu jis yra baudžiamas antrą kartą už tą patį. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinama, kaip yra atliekama paskirta bausmė, ar nebuvo padaryta naujų nusikaltimų.

8. A. S. aiškina, kad BVK yra nustatyta, kokią bausmės dalį asmuo turi būti atlikęs tam, jog jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taigi nepagrįstas žemesniojo teismo teiginys, jog taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam negalima, nes tai prieštarautų teisingumo principo reikalavimams.

9. A. S. tvirtina, kad žemesnysis teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Taip pat nepagrįstas ir žemesniojo teismo teiginys, jog šiuo metu nėra pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai. Nuteistasis yra įsitikinęs, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi jis bus prižiūrimas bei kontroliuojamas.

Motyvuojamoji dalis

10. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis atitinka visas BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas, kai asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu padarė tinkamas išvadas, įvertino savo ankstesnio gyvenimo būdo trūkumus ir savo elgesiu įrodė, jog nėra linkęs nusikalsti ar nesilaikyti paskirtos bausmės apribojimų bei suvaržymų.

Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

11. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog A. S. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

12. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. S. bausmės atlikimo metu vykdė tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos elgesio mažinimo, bausmės atlikimo metu dirbo UAB „A.“, įgijo baldžiaus ir kompiuterio operatoriaus specialybę, šiuo metu mokosi suvirintojo specialybės, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi, dirbtų UAB „M.“ šaltkalviu, bausmės atlikimo metu buvo skatintas penkis kartus (paskutinį kartą skatintas prieš beveik trejus metus, t. y. 2018 m. kovo 20 d.), taip pat lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. Aptarti faktai iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį A. S., tačiau vien jų nepakanka tam, jog šiam nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas.

14. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo teiginiais, jog nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamas skiriant kaltininkui bausmes. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi konstatuotina, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, šių veikų padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, neturi esminės reikšmės. Vis tik pažymėtina ir tai, kad, vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš jo elgesio iki bausmės atlikimo.

15. Iš pateiktos medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl dviejų apysunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Padarytu labai sunkiu nusikaltimu buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – atimta žmogaus gyvybė. Šioje vietoje pažymėtina, kad A. S. nusikaltimai, dėl kurių padarymo jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padaryti praėjus tik šiek tiek daugiau nei vieneriems metams po to, kai, vadovaujanti BK 38 straipsnio nuostatomis, jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Aptarti faktai rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, jis yra linkęs kartoti panašaus pobūdžio veiksmus, nesugeba daryti tinkamų išvadų, savarankiškai koreguoti elgesio, švelnesnės poveikio priemonės teigiamo poveikio nuteistajam nedaro.

16. Taip pat iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nesielgė nepriekaištingai. A. S. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas net dvidešimt kartų, be to, septynis kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, tačiau už tai nuobaudos nebuvo skirtos. Didžioji dalis nuteistojo padarytų drausmės pažeidimų yra susiję su nepaklusimu pareigūnų teisėtiems reikalavimams bei nepagarbiu bendravimu su pareigūnais, taip pat dalis drausmės pažeidimų yra susijusi su disponavimu objektais, kuriais nuteistasis neturėjo teisės disponuoti pataisos įstaigoje. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad A. S. 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo perkeltas į Pusiaukelės namus, suteikiant teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Vis tik nuteistasis nesugebėjo pateisinti jam parodyto pasitikėjimo, dėl nepaklusimo teisėtam pareigūno reikalavimui 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo grąžintas atgal į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo. Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis net ir griežtai prižiūrimas nesugeba arba nenori laikytis nustatytos tvarkos, o į reikalavimus laikytis tokios tvarkos reaguoja netinkamai. Taigi įvertinus tai, kas buvo aptarta, konstatuotina, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog A. S. galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jis, būdamas laisvėje nekels pavojaus sau bei kitiems visuomenės nariams, savo poreikių bei interesų įgyvendinimą sugebės užtikrinti socialiai priimtinais būdais.

17. Abejonių, kad A. S. sugebės laikytis visuomenėje nustatytų elgesių taisyklių, savo interesus įgyvendinti socialiai priimtinais būdais, kelia ir tai, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis stokoja socialinio atsakingumo, nesugeba priimti apgalvotų sprendimų, savo netinkamą elgesį stengiasi pateisinti neigiamu aplinkos poveikiu bei netinkamai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nuteistasis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu režimo reikalavimų nesilaikymą buvo linkęs paaiškinti aplinkos stimuliacija, pareigūnų nusiteikimu prieš jį. Taip pat nuteistasis dažnai priima sprendimus impulsyviai bei spontaniškai, minimalizuoja savo neigiamus veiksmus, stokoja gebėjimų konstruktyviai spręsti iškylančius sunkumus, stokoja savitvardos bei savikontrolės. Taigi aukštesnysis teismas šiuo metu visiškai sutinka tiek su Komisijos, tiek su žemesniojo teismo išvada, jog, atsižvelgus į ankstesnį nuteistojo elgesį laisvėje, laisvės atėmimo vietoje bei kitas aplinkybes, taikyti lygtinio paleidimo jam dar negalima.

18. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė – 52 taškai. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi A. S. lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nustačius pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo taškų suma nuo pirminio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimo, t. y., 2015 m. vasario 11 d., nuo 65 balų (vidutinė rizika) buvo sumažėjusi iki 27 balų (mažos rizikos). Vis tik šioje vietoje pažymėtina, kad nuteistasis nesugebėjo išlaikyti žemos nusikalstamumo elgesio rizikos ir ji paskutiniais metais tik didėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo paskutinio nuteistojo nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimo, atlikto 2018 m. balandžio 10 d., A. S. nusikalstamumo elgesio rizika nesumažėjo nė balu, nors iš 52 balų net 45 balai yra dinaminiai, t. y. juos galima mažinti. Įvertinus šį faktą kartu su tuo, kas buvo aptarta anksčiau, nėra pagrindo tvirtinti, kad A. S. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.

19. Įvertinęs A. S. nusikalstamo elgesio riziką, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl jo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.