- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-721-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- P. U., V. U.
- Atsakovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Vytautas Tučkus
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovui P. U., jo atstovei advokatei A. B., atsakovui L. K., jo atstovams T. V. ir advokatui Vytautui Tučkui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1357-90/2009 pagal ieškovų P. U. ir V. U. ieškinį atsakovui L. K., trečiajam asmeniui Alytaus apskrities viršininko administracijai ir atsakovo L. K. priešieškinį ieškovams P. U. ir V. U. dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu prašė teismo nustatyti, kad riba tarp ieškovams P. U. ir V. U. nuosavybės teise priklausančio 0,0671 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir atsakovui L. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) r., yra tarp ribų posūkio taškų 2-3-4 pagal IĮ „GM paslaugos“ atliktus kadastrinius matavimus ir parengtą žemės sklypo planą.
Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovus nutraukti žemės sklypo Nr. 33, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 39 kv. m. neteisėtą valdymą ir naudojimą ir ieškovams jungtinės nuosavybės teise priklausančio 0,0671 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pietrytinę ribą ir gretimybėje esančią atsakovui L. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,0803 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , šiaurės vakarų ribą nustatyti pagal Gintauto Mardosos IĮ paruoštą žemės sklypų planą (t.1, b. l. 86-89, t. 2, b. l. 49-50).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, priešieškinį atmetė: nustatė, kad riba tarp ieškovams P. U. ir V. U. nuosavybės teise priklausančio 0,0671 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir atsakovui L. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini) ., yra tarp posūkio taškų 2-3-4 pagal IĮ „GM paslaugos“ atliktus kadastrinius matavimus ir parengtą žemės sklypo planą, taško 2 koordinatės x- 6030325,83, y- 492357,72, taško 3 koordinatės x- 6030313,69, y- 492346,04, taško 4 koordinatės x- 6030300,27, y- 492337,42; priteisė iš atsakovo L. K. 128 Lt žyminį mokestį, 2500 Lt už advokatės pagalbą, 500 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, viso 3128 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. U. ir 43,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ribos nustatymo, dėl 39 m² ploto žemės, kuri pagal Gintauto Mardosos IĮ parengtą planą yra tarp ribų posūkio taškų 1-12-11-9-10. (duomenys neskelbtini) žemės sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus, kurie nėra tikslūs, tai nurodyta ieškovų ir atsakovų pirkimo sutartyse, planuose statinio padėtis nurodyta vis kitaip, tam reikėjo atlikti kadastrinius matavimus. Toje sodo bendrijos gatvėje, kur yra šalių sklypai, atlikti visų sklypų kadastriniai matavimai, ginčų tarp kaimynų nekilo. Ieškovų sodo namas yra legalus, toks pastatas įregistruotas Registre, tokį jį ieškovai įgijo pagal pirkimo sutartį, 2009-06-10 nutarimu (1 t. 139, 140 b.l.) P. U. administracinė byla nutraukta, nurodant, kad statinys statytas iki P. U. įsigyjant sodo pastatą. Kadangi statinys yra legalus jo negali kirsti žemės sklypo riba. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra kaip atskiras vienas nekilnojamas daiktas ( LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, patvirtintų nuostatų 20 p.), todėl teismas sprendė, kad žemės sklypo riba negali būti nustatyta pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus, nes kirstų ieškovų namo kampą. Tarp taškų 9 ir 11 negalima nutiesti tiesios linijos, kadangi tarp šių taškų įsiterpia namo kampas, tai konstatavo ir antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2 t. 59 b.l.) Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų (2 t. 65, 66 b.l.), pateiktų fotonuotraukų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad sklypo dalimi tarp taškų 9-10-11 pagal G. Mardosos IĮ parengtą žemės sklypų planą (2 t. 51 b.l.) naudojosi buvę žemės savininkai ir dabartiniai savininkai ieškovai (duomenys neskelbtini) , taip pat ir sklypo dalimi, esančia tarp taškų 1-12-11, naudojosi 19 sklypo savininkai, ten stovėjo ieškovų garažas, tarp taškų 1-12 yra ieškovų vandentiekio įvadas, kuriuo naudojasi šio sklypo savininkai, atsakovas turi vandentiekio įvadą tarp taškų 12-2, todėl nustačius sklypų ribas pagal atsakovo planą, ieškovų sklypas liktų be vandentiekio įvado, atsakovo sklype būtų 2 įvadai. Taip pat teismas nurodė, kad IĮ „GM paslaugos“ parengtas planas, žemės sklypų riba atitinka faktinį valdymą, sudaro atsakovui sąlygas prieiti prie savo pastato iš visų pusių, sklypo planas suderintas su Sodų bendrijos pirmininku.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:
1. Teismo motyvas, kad žemės sklypo riba negali būti nustatyta pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus, nes kirstų ieškovų namo kampą, yra nepagrįstas, nes 2009-12-14 teismui pateiktame priešieškinio tikslinime (t. 2, b. l. 49-50) tokio prašymo atsakovas nebuvo pareiškęs ir jo prašoma nustatyti riba neina per ieškovų sklype esantį sodo namelį (jo kampą). Todėl antstolio konstatavimas ir juo remiantis teismo nurodyti motyvai šiomis aplinkybėmis nėra susiję su atsakovo priešieškinio reikalavimais. Bylą buvo galima išspręsti pagal priešieškinio tikslinimo (t. 2, b. l. 49-50) reikalavimus ir ginčo ribą tarp sklypų nustatyti posūkio taškais 1, 11, 10, 9 ir 8, pagal Gintauto Mardosos IĮ 2009 m. gegužės mėn. paruoštą abiejų sklypų N. 19 ir Nr. 33 planą (t. 2, b. l. 51).
2. Teismo teiginys, kad riba taip, kaip teismas patenkino ieškovų ieškinį, yra atitinkanti faktinį valdymą, nėra pagrįsta, nes faktinio valdymo tokiomis ribomis nebuvo. Teismo nustatyta riba tarp ieškovams priklausančio 0,0671 ha žemės sklypo Nr. 19 ir atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 33, posūkio taškais 2-3-4 pagal IĮ „GM paslaugos“ atliktus kadastrinius matavimus ir parengtą žemės sklypo planą, neteisinga ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių, joje esančių dokumentų duomenų, nes posūkio 3-iame taške sklypo riba lūžta. Tokių, abiejų sklypų laužtų ribų, niekada, nei su vienais sklypo savininkais, nebuvo. Sklypų ribos buvo tiesios ir jos buvo lygiagrečios su pastatais. Tai akivaizdžiai matosi sklypų planuose, esančiuose byloje (t. 1, b. l. 25, 60, 70, 76, 77, t. 2, b.l. 2). Todėl liudytojų parodymai, o taip pat antstolio konstatavimai dėl sklypo ribų turėjo būti vertinami kritiškai. Tuo tarpu teismo sprendimu nustatytos sklypo ribos yra lygiagrečios su pastatu tik pusė sklypų ribos, t. y. tarp posūkio taškų 4 ir 3. Toliau einanti sklypo riba tarp posūkio taškų 3 ir 2 jau yra pasisukusi į rytus, t.y. lūžusi, nėra lygiagreti nei su ieškovo, nei su atsakovo sodo namu.
3. Nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, kad sklypų ribą nustačius pagal atsakovo planą ieškovai liktų be vandentiekio įvado, o atsakovo sklype būtų du įvadai. Iš viso sodo teritorijos kadastrinio plano matyti, kad vandentiekis su įvadu yra šalikelėje ir nepatenka nei į ieškovų, nei į atsakovo sklypus. Be to, iš 2010-01-21 pažymos duomenų ir byloje ieškovų pateiktų planų matyti, kad ieškovo sklypas Nr. 19 dar 1974 metais buvo kraštinis (t.1, b.l. 77). Jo plotis 26,35 m, o plotas 878 kv.m. Už jo buvo pravažiavimas, t.y. atsakovo sklypo dar nebuvo. Apie 1976-1977 metus suformuotas atsakovo sklypas. 1977-09-09 ankstesniam savininkui R. M. išduodamas leidimas vykdyti statybos darbus Nr.34/265. Tuo metu ir buvo pravestas vandentiekis ir įrengtas čiaupas ant sklypo Nr. 19 ribos. Pirmas atsakovo sklypo Nr. 33 planas yra sudarytas 1981-06-12. Po atsakovo sklypo suformavimo, ieškovo sekantis planas yra 1992-07-28 (t.1, b.l. 76), iš kurio matyti, kad jo plotis yra siauresnis - 18,40 m. Visuose šiuose planuose sklypų ribos eina lygiagrečiai su pastatais. 1998-03-02 atsakovo sklypo Nr. 33 plane matosi anksčiau buvęs pravažiavimas, kuriuo ir dabar naudojasi. Vandentiekio čiaupas įrengtas beveik sklypo viduryje. Be to, teismui, nustačius sklypų ribas pagal ieškovų parengtą planą, iš atsakovo 840 kv.m. sklypo ploto liko 753 kv.m. Sklypo plotis prie Poilsio gatvės liko 10,5 m, t. y. 2 m trumpesnis. Tokiu būdu, apelianto nuomone, pagal jo 2009-12-14 teismui pateiktą priešieškinio tikslinimą (t. 2, b.l. 49, 50) ir Mardosos IĮ 2009 m. gegužės mėn. paruoštą abiejų sklypų planą (t. 2, b.l. 51) nustatyta sklypų riba, X ir Y koordinačių Nr. 1, 11, 10, 9 ir 8 posūkio taškais, yra lygiagreti su pastatais, yra faktinio valdymo riba, ji nekerta ieškovų sodo namelio kampo, ir tiek ieškovams, tiek atsakovui suteikia galimybę prieiti prie pastatų ir pakanka atstumo juos eksploatuoti ir prižiūrėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus. Nurodo, kad 0,0671 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) savininkais tapo tik nuo 2007 m. rugpjūčio 07 d. Sodo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Nei ieškovų, nei atsakovo žemės sklypų kadastriniai matavimai anksčiau nebuvo atlikti. Kolektyvinio sodo techninės apskaitos byla, joje esantys planai, sodo namelio konfigūracija, išdėstymas sklype atlikti dar iki to, kai ieškovai tapo žemės sklypo ir sodo namelio savininkais. Patys sodo pastato ieškovai nestatė, nerekonstravo, įsigijo tokį, koks dabar yra. Ieškovai neatliko jokių savavališkų veiksmų. Faktines žemės sklypo ribas ieškovams parodė buvęs savininkas, taip ribos nurodytos kadastrinių matavimų žemės sklypo plane, taip žeme faktiškai jie ir naudojasi. Atsakovas dėl faktinio žemės sklypo naudojimo pretenzijų ieškovams ir buvusiems savininkams, nereiškė. Visi ginčai prasidėjo tik atlikus kadastrinius matavimus ir paprašius atsakovo suderinti žemės sklypo planą. Iš esmės kilo ginčas dėl to, kam priklauso ir kas naudojasi 39 kv. m. ploto žemės, kuri pagal Gintauto Mardosos IĮ parengtą žemės sklypo planą, yra tarp ribų posūkio taškų 1-12-11-9-10. Preliminarūs matavimai, kurių pagrindu sudaryti 1992-04-25 žemės sklypo Nr. 19 planas ir 1998-03-02 žemės sklypo Nr. 33 planas bei (duomenys neskelbtini) išplanavimo projektas nėra ir negali būti absoliučiai tikslūs bei idealiai atspindintys faktinę situaciją, todėl ir buvo būtina atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus. Alytaus apskrities viršininko administracijos nurodymu buvo bandoma atlikti kadastrinius matavimus griežtai pagal žemės sklypo planą, tačiau paaiškėjo, kad pradinė planinė medžiaga yra netiksli, neatitinka faktinio naudojimo, neatitinka žemės sklypo ploto. Matuojant žemės sklypo ribas pagal 1992-04-25 žemės sklypo Nr. 19 planą, žemės sklypo plotas gaunasi tik 649 kv. m., t. y. 22 kv.m. mažiau, nors pačiame plane plotas nurodytas 671 kv. m. Techninės apskaitos byloje sodo namelio vieta žemės sklypo plane kiekvieną kartą parodyta vis kitaip. Tai rodo, kad remtis tik preliminariais matavimais pagal planus, šiuo atveju negalima. Ieškovai pažymi, kad toje sodų gatvėje, kurioje yra jų ir atsakovo sklypai, atlikti visų žemės sklypų, einančių iki ieškovų žemės sklypo, kadastriniai matavimai, jokie ginčai tarp kaimynų neiškilo, visi šie kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovų žemės sklypo riba sutampa su kaimynės R. G. žemės sklypo riba ir ginčų tarp jų nėra. Atsakovo L. K. žemės sklypas Nr. 33, suformuotas sumažinus žemės sklypą Nr. 19, kurio plotas buvo 878 kv. m. Tai turėjo įtakos žemės sklypų ribų suformavimui, kadangi sodo statiniai abiejuose žemės sklypuose stovi labai arti vienas kito. Byloje apklausta liudytoja R. G. nurodė, kad žemės sklypo dalimi tarp geodezinių taškų 12 ir 1 naudojasi ieškovai, nes ten augo jų vyšnios, kurias nupjovė L. K., buvo jų garažas, vandentiekis, kurį pažeidė L. K.. Liudytoja E. S. taip pat patvirtino, kad būdama žemės sklypo Nr. 19 savininke, naudojosi ginčo žeme. L. R. U. nurodė, kad tarp geodezinių taškų 12 ir 1 žemė buvo ne jos, o buvusio žemės sklypo Nr. 19 savininko S.. Prie sklypo krašto S. turėjo garažą, garažas stovėjo jo žemėje, vandentiekis tarp taškų 12 ir 1 taip pat buvo S.. 2004 metais filmuota medžiaga ir jos pagrindu padarytos nuotraukos taip pat patvirtina, kad ginčo žeme naudojosi ne atsakovas, o ankstesni žemės sklypo Nr. 19 savininkai S., S., ten stovėjo jiems priklausantis garažas. Pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus žemės sklypo riba palei kelią yra 14,15 m, o plane 12,50 m, riba tarp taškų Nr. 1-9-8 pagal kadastrinius matavimus yra 47,49 m, o plane 46,00 m, riba su kaimynu iš kitos pusės pagal sodų išdėstymo planą yra 40,0 m, o pagal kadastrinius matavimus - 41,81 t.y. paties atsakovo kadastriniai matavimai neatitinka pirminių žemės sklypo planų. Atsakovas atliko savo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė teismui planą, kuriame parodyti abu žemės sklypai Nr. 19 (ieškovo) ir Nr. 33 (atsakovo), bei persidengiantis plotas. Būtent pagal šį planą ir jame nurodytas koordinates, dalyvaujant antstoliui S. V., 2009-12-10 geodezininkas A. B. žemės sklype pažymėjo geodezinius taškus 1-12-11-9-10. Iš nuotraukų, atliktų faktinių aplinkybių konstatavimo metu, matyti, kad vandentiekio įvadas yra ne šalikelėje, kaip teigia atsakovas apeliaciniame skunde, o patenka į ginčo žemę, į kurią pats atsakovas ir pretenduoja. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad vandentiekio Įvadu, esančiu tarp taškų 1 ir 12 ji su atsakovu niekada nesinaudojo, jų vandentiekio įvadas yra tarp taškų 9 ir 11. Tokiu būdu pati atstovė patvirtino, kad atsakovas nesinaudojo ginčo žeme. Apelianto teiginiai dėl to, kur yra vandentiekio įvadas, prieštarauja jo paties kadastriniams matavimams, kuriuos jis prašo teismo patvirtinti. Vandentiekio įvadu tarp taškų 1 ir 12 visą laiką naudojosi buvę žemės sklypo Nr. 19 savininkai, o įsigiję žemės sklypą ir ieškovai. Kito vandentiekio įvado ieškovų žemės sklype nėra. Patvirtinus žemės sklypų ribas pagal atsakovo pateiktus kadastrinius matavimus, jis įgytų teisę apsitverti savo žemės sklypą, vandentiekio įvadas būtų jo žemės sklypo ribose. Teismas pagrįstai sprendė, kad nustačius žemės sklypo ribas pagal atsakovo atliktus kadastrinius matavimus, bus pažeistos ieškovų teisės, jie liks be vandentiekio įvado, o atsakovo žemės sklype tokie įvadai bus du, nors pats atsakovas patvirtino, kad įvadu tarp taškų 1 ir 12 jis niekada nesinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 straipsnis).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagrindinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės yra susijusios su šalių nuosavybės teisės į žemės sklypus sodininkų bendrijoje “Aniškis” turiniu ir apimtimi, teisiškai ir faktiškai valdomų sklypų ribomis bei kiekvienos iš šalių reikalaujama nustatyti jų žemės sklypų riba, remiantis kadastro duomenimis ir įvertinus šalių pateiktų žemės sklypų planų atitikimą faktinio šių sklypų naudojimosi tvarkai.
Teisėjų kolegija ginčo atveju sprendžia, jog neabejotinai svarbu, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, turėjo pagrindą nesiremti šalių pateiktais ankstesniais (duomenys neskelbtini) sklypų Nr. 19 ir Nr.33 planais, pateiktais, kaip priedais kartu su nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktais (t.1, b. l. 13,44) prie prikimo – pardavimo sutarčių (t. 1, b. l. 9 – 11 ir t.1, b. l. 41- 43), nes šie planai neatitinka ne tik kadastriniams matavimams, bet ir faktinei žemės sklypų naudojimosi tvarkai. Pažymėtina, kad su šia teismo išvada bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko abi šalys, be to šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys 2009-01-27 Alytaus apskrities viršininko administracijos akto išvados (t.1, b. l. 23) bei šalių kadastrinių matavimų bylose esančių žemės sklypų planų duomenys (t.1, b. l. 53-60 ir b. l. 68-80). Tuo pačiu kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį teisingai išaiškino ir ginčo situacijoje pritaikė CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypų ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomų sklypų ribos, kiti įrodymai, į kuriuos teismui privalu atsižvelgti, nustatant žemės sklypų ribas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai atsižvelgė ne tik į šalių teismui pateiktus žemės sklypų planų duomenis (t.2, b. l. 38, 51) , bet ir kitų žemės sklypų ribų nustatymo kriterijų visetą bei pagrįstai laikė reikšmingu tą faktą, kad ginčo atveju, esant gretimų sklypų ribų neatitikimams, gali būti keičiama sklypų konfigūracija, o tuo pačiu ir sklypo ribos, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant prikimo – pardavimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. lapkričio 2 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005 ).
Taigi, aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad, esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypo ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kurio nors iš CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kriterijaus visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Galimybė pakeisti žemės sklypų konfigūraciją reiškia, kad gali būti pakeistos sklypų formos (ką ginčo atveju ir konstatuoja apeliantas), t.y. iš tiesių sklypo ribų kraštinių, jos gali būti nustatytos kitais galimais kampais, tokiu būdu išsaugant patį ribų nustatymo tikslą bei atrinkti optimaliausią žemės sklypų atribojimo variantą. Šiuo atveju svarbu yra, jog teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų pusiausvyra, garantuojant, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos.
Būtent aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą tarp šalių, kolegijos nuomone, pagrįstai rėmėsi ne vien ieškovų pateiktais 2008-11-13 kadastrinių matavimų duomenimis bei žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu Nr. A-6, bet atsižvelgė į 2009-10-02 patikrinimo akto Nr. ST7(9.10)-35 Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išvadas ( t.2, b. l. 2), kurios kartu su Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t.2, b. l. 59) tik patvirtina kadastrinių matavimų būdu nustatytas žemės sklypų ribas tarp (duomenys neskelbtini) esančių šalims priklausančių sklypų Nr. 19 ir Nr. 33. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nustatė ginčo sklypų ribas, nesusijusias su šalių faktiškai valdomų žemės sklypų ribomis. Be to, teismas atmesdamas apelianto priešieškinį nurodė, kad jo pateiktame ginčo ribų nustatymo tarp šalims priklausančių sklypų plane numatyta tvarka negalima išspręsti ginčo dėl sklypų ribų nustatymo, nes atsakovo siūloma nustatyti sklypo riba kirstų ieškovų namo kampą. Būtent dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo išvadas, liudytojų R. G., E. S. ir R. U. parodymus ( t.2, b. l. 65-66) bei įvertinęs pateiktų teismui fotonuotraukų fiksuojamą padėtį (t. 2, b. l. 6-12 ir 25-26) pagrįstai patenkino ieškovų ieškinį ir ginčo ribą tarp šalims priklausančių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) nustatė pagal ieškovų parengtą žemės sklypo planą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimus bei neprieštarauja LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimams ir LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimams.
Kiti atsakovo L. K. apeliacinio skundo argumentai (dėl vandentiekio įvadų čiaupų naudojimo tvarkos ir pan.) atskirai neanalizuotini kaip ginčo atveju teisiškai nereikšmingi.
Atsižvelgiant į aukščiau teisėjų kolegijos išvardintus motyvus bei įvertinus įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus atsakovo L. K. apeliacinį skundą, iš jo priteistina 23,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 23,45 Lt (dvidešimt tris litus keturiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.