- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- 1-854-963/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14780-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Advokatai
- Marius Venckus
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlys, nedirbantis, nustatytas neįgalumas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. T. mušdamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y.:
jis, 2023 m. balandžio 21 d., apie 16.00 val., Klaipėdoje, prie Taikos pr. 141C esančios pievelės vieną kartą sudavė smūgį rankos delnu R. M. į dešinę veido pusę bei vieną kartą užmynė ant kairės rankos, padarydamas jai poodines kraujosruvas galvos kaktinės srities dešinėje ir dešinės akies vokuose, apatinės lūpos odoje, kairiame žaste, dėl ko nukentėjusiajai R. M. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis V. T. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, tik nurodė, kad nesutinka, jog nukentėjusiajai sužalojimus padarė spirdamas su koja. Parodė, kad nukentėjusiajai sudavė antausį ir galėjo būti taip, kad primynė jai ranką. Nurodė, kad tą dieną, jo sugyventinė išėjo į parduotuvę ar kažkur, jis pabėgo iš namų, nes jam nustatytas neįgalumas, visada sėdi namuose, nueidavo iki „prūdo“, ten pasėdėti, toje vietoje susirenka benamiai, nuėjo pakalbėti. Atėjęs iki „prūdo“ pamatė, kad yra benamių, pagalvojo nueis namo, pasiims „čekuškę“ ir ateis pas jų pakalbėti, išgerti. Kai atėjo pamatė, kad R. M. ir J. guli. Pas R. M. megztinis ir striukė buvo atkelta iki pusės, pažiūrėjęs, kad jie miega, praėjo pro šalį ir šiek tiek toliau sustojo. Užsirūkė, atsidarė „čekuškę“, išgėrė gurkšnį. Vėliau pamatė antklodę, pačiupinėjo, šonai buvo numindyti, ją paėmė ir nutempė prie jų, pasakė, kad apsiklotų, nes šalta ir nuėjo atgal. Išgėrė savo „čekuškę“ ir ėjo pro šalį, buvo praėjęs kokius tris žingsnius pro juos, tada R. M. pakėlė galvą ir pasakė, kad atiduotų telefoną. Jis atsisukęs pasakė, kad jokio telefono neėmė, tegul ieškosi prie savęs. Tada jį išvadino „gaidžiu, pydaru“, jis buvo šiek tiek įkaušęs, bet ne tiek kad būtų „gatavas“ ar girtas. Paėmė pyktis, priėjo prie jos, ji tuo metu gulėjo, jai už nugaros gulėjo J., ir trenkė jai antausį, gal tą ranką ir primynė, bet kad spardytų, kad būtų sudaužytos visos lūpos, tai tikrai ne. Dar pamena, kad J. pasakė: „velniop tą girtą bobą“. Jis atsistojo ir išėjo. Iš ryto nukentėjusioji skambino, jo sugyventinė pakėlė telefoną. Nukentėjusioji nieko nesakė apie sumušimą, tik sakė, kad atiduotų telefoną, užprašė 800 Eur. Paaiškino, kad kai priėjo prie nukentėjusiosios, ji gulėjo ant žemės, trenkė jai gulinčiai ant kairio šono, pasilenkė ir trenkė į veidą su delnu. Buvo išgėręs „čekuškę“, tai yra 0,2 degtinės. Dėl atminties parodė, kad negali kartais tiksliai atsiminti vardų, bet turėjo laiko pamąstyti, kas kaip buvo, įvykį atsimena. Ikiteisminio tyrimo metu sakė viską kaip yra. J. liudininkas, jis viską matė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nespyrė, ji gulėjo ant kairės pusės, kaip galėjo jai spirti. Įvykio metu turėjo bėdų su kojomis, bet galėjo vaikščioti, pasilenkti gali. Parodė, kad nuo jo suduoto smūgio galėjo būti mėlynė nukentėjusiajai po akimi, nuo delno, bet kad būtų sudaužytos lūpos, tai ne. Sudavė vieną kartą su delnu. Su civiliniu ieškiniu dėl 1 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, mano, kad per didelė suma. Nustatytas neįgalumas daugiau nei 50 proc. Pajamos apie 200 Eur, gauna socialinį būstą, kitų pajamų neturi. Savo elgesį vertina negerai, bet nesusilaikė, nes jį įžeidinėjo, išvadino visokiais žodžiais. Jis skambino nukentėjusiajai, ji pasakė, kad duotų 1 000 Eur ir tada ji atsiimtų pareiškimą, kai pasakė, kad nesutinka, tada pasakė, kad sutiktų, jeigu duotų ir 500 Eur.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. balandžio 21 d. dieną jis nusipirko „fleškike“ degtinės ir nuėjo už prekybos centro „Big“. Ten ant pievelės pamatė iš matymo pažįstamą R., kurią pažįsta, kadangi dažnai ateina į tą vietą ir mato ją ten su kitais asmenimis. Įvykio dieną ant pievelės R. buvo su J., kaip suprato, jie miegojo. Jis nuėjo toliau nuo jų, kur mėtėsi kažkokia „kaldra“. Jis nuėjo prie R. ir J. ir nunešė jiems tą „kaldrą“, sakydamas, kad apsiklotų, kad būtų šilčiau, o pats nuėjo toliau už jų. Atsisėdęs išgėrė atsineštą degtinę ir susiruošė eiti namo. Jam praeinant pro R., ji pakėlusi galvą pradėjo keiktis visokiais žodžiai ir kaltinti, kad neva jis paėmė jos telefoną. Tada nesusilaikęs dėl įžeidinėjimų jis priėjo prie R. ir sudavė jai vieną kartą į veidą, kur pataikė neatsimena, nes pats tuo metu jau buvo išgėręs. Kiek atsimena sudavė jai vieną smūgį, dėl spyrimo nieko negali pasakyti, kadangi neatsimena, gal ir spyrė. Kiek matė J. tuo metu buvo šalia, apsiklojęs „kaldra“, bet ar J. matė įvykį, ar tuo metu miegojo, nežino. Jokio telefono jis neėmė ir nematė. Kad suduodamas R. smūgį, galėjo jai padaryti sužalojimus neneigia, bet telefono jis tikrai nevogė. R. pati jį išprovokavo, pradėjusi įžeidinėti, todėl jis ir sureagavo. Labai gailisi, kad nesusivaldė (b. l. 124-127). Papildomos apklausos metu V. T. parodė kad pripažįsta, jog sudavė R. vieną smūgį į veidą, dėl ko galėjo jai atsirasti kažkokie sužalojimai veide. Ar jai spyrė negali pasakyti, nepamena, kadangi buvo susijaudinęs, nes R. jį necenzūriniais „kalėjimo žargonais“ vadino. Tačiau jis nesutinka su jos pareikštu civiliniu ieškiniu, nes ieškinys yra per didelis ir visiškai nepagrįstas. Labai gailisi dėl to, kas įvyko (b. l. 131-137).
Nukentėjusioji R. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu ji buvo su draugu J., kuris įvykio nematė, tačiau jis matė ją ir prieš įvykį, t. y. prieš išeidamas į parduotuvę ir iškart po įvykio. Grįžus jam iš parduotuvės ji papasakojo, kad ją sumušė bendras jų pažįstamas V. ir, kad po V. išėjimo ji pasigedo telefono. Pamesti telefono ji niekur negalėjo, nes ji visą laiką buvo toje pačioje vietoje ir būdama toje pievelėje tikrai telefonu naudojosi, po ko, telefoną pasidėjo prie savęs. Apsižiūrėjus po įvykio pievelę, telefono nerado. Telefonas buvo ne naujas, pirko naudotą iš asmens už 80 Eur, telefono dėklą pirko už 7 Eur. Taip pat patikslina, kaip V. atsirado toje pievelėje ji nepastebėjo, nes tuo metu gulėjo ant šono, o V. atėjo iš kitos pusės ir atsistojęs priešais ją paklausė: „ko ji čia guli“. Ji atsakė: „koks tavo reikalas, ėjai ir eik“. T. V. koja vieną kartą spyrė jai į veido sritį, pataikė į dešinę veido pusę, o kai ji pakėlė galvą, V. pasakė: „tu galvoji gyveni su jaunu vyru ir tau viskas galima“ ir tada dar kartą spyrė norėdamas pataikyti į veidą, bet kadangi ji pakėlė galvą, jis pataikė jai į kairės rankos žasto vidinę pusę ir nuėjo. V. jokios antklodės jai atnešęs nebuvo ir jos antklode neužklojo. Dėl šio įvykio jai buvo padarytas sužalojimas veide, tačiau dėl sužalojimo į medikus nesikreipė, buvo nuvykusi tik pas medicinos ekspertus, sužalojimus gydėsi pati, namuose, vartojo vaistus nuo skausmo, tepė tepalais nuo kraujosruvų, dėjo kompresus. Kadangi šio įvykio metu ji nukentėjo, byloje nori pareikšti civilinį ieškinį, nes dėl sužalojimų savaitę niekur negalėjo išeiti, jautė skausmą, turėjo atšaukti vizitus pas gydytojus, dėl sumušimo negalėjo nei miegoti, nei valgyti. Jai padarytą žalą ji įvertina 1 000 Eur ir šiai sumai reiškia civilinį ieškinį (b. l. 41-42). Papildomos apklausos metu patikslino, kad tyrimo metu ji pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur žalos atlyginimo. Šia suma ji įvertino jai padarytą žalą dėl sumušimo, nes turėjo dėl sumušimo moralinius išgyvenimus, negalėjo niekur išeiti dėl to, kad buvo sužalotas veidas, jautė skausmus ilgą laiką, naktimis negalėjo miegoti, prarado talonus pas gydytojus – 2023 m. balandžio 27 d. pas Loristą bei 2023 m. balandžio 27 d. turėjo taloną daryti krūties tomografiją. Po įvykio ilgą laiką jautė skausmus, ypač stiprūs skausmai buvo kaktos srityje. Pareikšto civilinio ieškinio ji netikslins, pageidauja, kad jai būtų priteista prašoma 1 000 Eur suma. Jeigu bus atlygintas civilinis ieškinys, sutinka, kad ir dalimis, ji sutiktų, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 47-48).
Liudytojas J. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šios dienos įvykių jau tiksliai nepamena, tik pamena, kad tą dieną pievelėje, esančioje už „Big“ prekybos centro girtavo su pažįstamais – R., T. bei M. M. su T. išėjus, jis liko su R. ir tada ji pasiuntė jį į parduotuvę dar nusipirkti alaus. Kai jis išėjo į parduotuvę R. lyg ir turėjo telefoną, ji visada jį turi, bet jis neatsimena ar telefoną pas R. tą dieną matė. Grįžęs iš parduotuvės pastebėjo, kad R. yra sumušta, akivaizdžiai matėsi patinimas veide, tik šiuo metu negali pasakyti kurioje tiksliai vietoje. J. R. paklausė kas ją sumušė ir ji atsakė, kad tai buvo jų bendras pažįstamas V., nors tą dieną V. nei išeidamas į parduotuvę, nei grįžęs iš parduotuvės jis nematė. Jis pasiūlė R. eiti pas jį ir tada R. pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono. Jie pievelėje apsižiūrėjo tas vietas, kur tą dieną buvo, bet telefono nerado ir išėjo. Kiek pamena, R. iš jo telefono neskambino ir nerašinėjo V., nes jis net neturi ir neturėjo V. numerio, todėl ir telefone jokio susirašinėjimo su V. nėra. Su V. po šio įvykio jis nebendravo ir jo nematė. Įvykio dieną kitų asmenų toje pievelėje nebuvo (b. l. 73-76).
Iš pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad nukentėjusioji R. M. parodė, jog 2023 m. balandžio 21 d., apie 16.00 val., Klaipėdos mieste, Taikos pr. 141C, prie prekybos centro „Big“ esančiuose laukuose ji su draugais J. S., T. ir M., kurių kitų duomenų nežino, vartojo alkoholinius gėrimus. Po išgertuvių M. ir T. išėjo namo, o J. išėjo į parduotuvę. Ji likusi viena, prigulė ant pievelės ir jai gulint prie jos tyliai priėjo pažįstamas V., pavardės nežino, kuris gyvena socialiniame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. V. priėjęs ir nieko nesakęs spyrė jai iš kojos į veido sritį, o jai pakėlus galvą, jis dar kartą spyrė jai į kairę ranką ir pasakė: „kas tu tokia esi, kad tau viskas leidžiama, kad tu su jaunu vyru gyveni“ ir pasišalino. V. nuėjus ji pastebėjo, jog yra dingęs jos mobilaus ryšio telefonas „Huawei P20 lite“, apie 80 Eur vertės. Grįžus iš parduotuvės J. ji papasakojo kas įvyko. Kartu su J. taksi automobiliu išvažiavo į J. namus, policijos iškart nekvietė, nes buvo išgėrusi ir neturėjo įrodymų. 2023 m. balandžio 24 d., apie 15.07 val. V. parašė žinutę jos sugyventiniui A. M., kurioje V. rašė, kad ji su J. pusnuogiai voliojosi, o jis užklojo juos, už tai ir gavo į nosį, telefono jis neėmė ir įsakė jo nekaltinti, ieškoti telefono ten, kur gėrė. Gavus įrodymus, ji iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 1-4).
Iš 2023 m. balandžio 24 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų (fotonuotraukos), kuriuose užfiksuoti nukentėjusiosios R. M. kūne esantys sužalojimai matyti, kad veido dešinėje, dešinės akies voke bei poakyje fiksuotos matomos mėlynės, ant dešinės akies antakio nežymus nubrozdinimas, veide, ant apatinės lūpos užfiksuota mėlynė, kairėje rankoje taip pat užfiksuota mėlynė (b. l. 51-60).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados G 418/2023 (03) matyti, kad R. M. nustatytos poodinės kraujosruvos galvos kaktinės srities dešinėje ir dešinės akies vokuose, apatinės lūpos odoje, kairiame žaste, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją sužalojimai padaryti paveikus šias vietas kietu buku daiktu, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, neatmetama, kad sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nukentėjusiosios R. M. sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 64).
Iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų matyti, kaip R. M. pasakoja pareigūnams, jog su draugais buvo pievelėje, girtavo, o jai likus vienai atėjo pažįstamas, kuris jai, gulinčiai ant šono spyrė vieną smūgį iš kojos, pasakydamas, kad ji su jaunu vyru gyvena ir kas ji per karalienė. Antras smūgis buvo į ranką. Žino, kad jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje, socialiniame būste. Įraše pareigūnai užfiksuoja moteriai padarytus sužalojimus. Ant moters veido matyti sumušta lupa dešinėje pusėje, dešinės pusės akies sritis, matyti kraujosruvos ant kairės rankos žasto vidinėje srityje (b. l. 77-79).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. T. 2023 m. balandžio 21 d., apie 16.00 val., Klaipėdoje, prie Taikos pr. 141C esančios pievelės vieną kartą sudavė smūgį rankos delnu R. M. į dešinę veido pusę bei vieną kartą užmynė ant kairės rankos, padarydamas jai poodines kraujosruvas galvos kaktinės srities dešinėje ir dešinės akies vokuose, apatinės lūpos odoje, kairiame žaste, dėl ko nukentėjusiajai R. M. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ikiteisminio tyrimo metu V. T. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau nesutinka su aplinkybe, jog jis nukentėjusiajai sužalojimus padarė spirdamas iš kojos. Nurodė, kad jis sudavė rankos delnu nukentėjusiajai į veidą ir gali būti, jog užmynė ant rankos. Be to, V. T. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiosios R. M. parodymai (b. l. 47-48), liudytojo J. S. parodymai (b. l. 73-76), pareiškimas (b. l. 1-4), asmens apžiūros protokolas (b. l. 51-60), vaizdo įrašas (b. l. 77-79) ir kt. Tai, kad sveikatos sutrikdymas padarytas įvykio metu, konstatuota ir specialisto išvadoje. Įvertinęs aptartus duomenis, taip pat tai, kad kaltinamasis pripažįsta jam pareikštą kaltinimą, t. y. patvirtina, kad įvykio metu, rankomis suduodamas smūgį nukentėjusiajai ir užmindamas ant rankos, naudojo smurtą ir dėl šių jos veiksmų galėjo būti nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, sugretinęs tarpusavyje įvykyje dalyvavusių ir jį mačiusių asmenų parodymus, teismas konstatuoja, kad V. T. 2023 m. balandžio 21 d. savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. M. sveikatą. Atsižvelgdamas į aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų visuma neabejotinai pagrindžia, kad V. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis tyčia smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusiąją R. M., V. T. suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją gali sukelti jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti.
Dėl iš kaltinimo pašalintų aplinkybių
Aprašant pradinį kaltinimą V. T., buvo nurodyta, kad „V. T., 2023 m. balandžio 21 d., apie 16.00 val., Klaipėdoje, prie Taikos pr. 141C esančios pievelės vieną kartą spyrė R. M. į dešinę veido pusę bei vieną kartą spyrė į kairę ranką, padarydamas jai poodines kraujosruvas galvos kaktinės srities dešinėje ir dešinės akies vokuose, apatinės lūpos odoje, kairiame žaste, dėl ko nukentėjusiajai R. M. buvo nustatytas nežymų sveikatos sutrikdymas”. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. T. kategoriškai neigė, kad jis spyrė R. M., o nurodė, kad jis sudavė smūgį rankos delnu, o ant kairės rankos galėjo užlipti, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamais V. T. spyrė nukentėjusiajai, byloje nėra. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms kaltinimas V. T. keistinas – vietoj nurodytos aplinkybės –„vieną kartą spyrė R. M. į dešinę veido pusę bei vieną kartą spyrė į kairę ranką“, nurodytina aplinkybė – „vieną kartą sudavė smūgį rankos delnu R. M. į dešinę veido pusę bei vieną kartą užmynė ant kairės rankos”.
Dėl bausmės skyrimo
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 104-106), administracine tvarka nebaustas (b. l. 102-103). Sprendžiant dėl bausmės rūšies V. T. parinkimo, atsižvelgtina į jo asmenybę – vyresnio amžiaus, našlys, nedirba (b. l. 98-101), nustatytas neįgalumas (b. l. 96), kaltę pripažino visiškai, nesutiko dėl aplinkybių, jog sužalojimus nukentėjusiajai padarė spirdamas, tačiau pripažino, jog galėjo padaryti nurodytus sužalojimus suduodamas smūgį rankos delnu, savo veiksmus vertino kritiškai, žalos neatlygino, nesutinka su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu, nes mano, kad yra per didelis, atsižvelgtina ir į jo nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti kaltinamajam V. T. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus jam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį mažesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant padėti kaltinamajam V. T. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtinas įpareigojimas – bausmės vykdymo laikotarpiu 3 mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Teismo vertinimu aptartas įpareigojimas, kuris skirtinas vietoj intensyvios priežiūros, padės geriau įgyvendinti paskirtos bausmės tikslus.
Kaltinamasis V. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 134-137).
Dėl civilinio ieškinio
Byloje pareikštas nukentėjusios R. M. civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 67). Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu buvo pavogtas jai priklausantis telefonas su dėklu, kurio vertė 87 Eur, jis iki šiol nerastas. Dėl kaltinamojo V. T. nusikalstamų veiksmų jai buvo padarytas sužalojimas veide, dėl ko po įvykio ilgą laiką gydėsi namuose, tepė „Dolmen“ tepalu, vartojo vaistus nuo skausmo, tepė tepalais nuo kraujosruvų, dėjo kompresus. Kadangi šio įvykio metu ji nukentėjo, dėl patirtų sužalojimų savaitę niekur negalėjo eiti, jautė skausmą, turėjo atšaukti visus vizitus pas gydytojus, negalėjo nei miegoti nei valgyti dėl sumušimo. Kaltinamais su civiliniu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis yra per didelis ir neatitinka padarytų sužalojimų masto.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. T. nusikalstamos veikos nukentėjusioji R. M. patyrė sužalojimus, specialisto išvadoje Nr. 418/2023 (03) nurodyta, kad R. M. nustatyta: poodinės kraujosruvos galvos kaktinės srities dešinėje ir dešinės akies vokuose, apatinės lūpos odoje, kairiame žaste, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją sužalojimai padaryti paveikus šias vietas kietu buku daiktu, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, neatmetama, kad sužalojimai padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nukentėjusiosios R. M. sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 64).
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytus kriterijus, taip pat ir protingumo kriterijų. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina įvertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonuspaterfamilias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129/2009). Taip pat vertintinos žalos padarymo aplinkybės ir kaltininko asmenybės pobūdis. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi, taigi bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino ginamos vertybės svarbą, atsižvelgė į aplinkybes, kuriomis ji buvo pažeista, ir tinkamai jas įvertino.
Nustatant nukentėjusiajai R. M. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta kaltinamojo V. T. tyčiniais smurtiniais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jai buvo nežymiai sužalota sveikata – poodinės kraujosruvos galvos kaktinės srities dešinėje ir dešinės akies vokuose, apatinės lūpos odoje, kairiame žaste. Teismas įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo – savo kaltę pripažino, nukentėjusiosios dėl sužalojimo neatsiprašė. Duomenų, kad dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta negrįžtamai ar užsitęsė ilgesnį laiką, byloje nėra. Nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje. Nukentėjusioji nepateikė duomenų, kad po sveikatos sužalojimo liko neigiami padariniai, kurie paveikė jos sveikatą. Be to, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie neva pradingusį telefoną su dėklu, o V. T. šioje byloje nėra pateiktas kaltinimas dėl telefono vagystės ar pagrobimo.
Atsižvelgęs į visas aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, teismas nukentėjusiajai R. M. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 100 Eur, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Kitoje dalyje nukentėjusiosios R. M. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu 3 mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. paskirti sumažintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu 3 mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Kaltinamajam V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo V. T. R. M. 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 centų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.