Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovei I. P. dėl įpareigojimo užbaigti paveldėjimo procedūrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą arba leidimo tokius veiksmus atlikti ieškovui ir kt.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovė gyvenamosios vietos nėra deklaravusi, ieškovei žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, todėl atsakovei procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį ji informuota viešo paskelbimo būdu, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje nustatyta, kad ieškovės vardu Nekilnojamojo turto registre registruota jos asmeninė nuosavybė į ½ dalį (duomenys neskelbtini) miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2021 m. liepos 8 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. 3494, išduotas ieškovei po jos tėvo S. B. mirties (duomenys neskelbtini), kita ½ dalis Žemės sklypo registruota S. B. vardu. Iš Testamento registro išrašo matyti, kad atsakovė, S. B. dukra, yra priėmusi palikimo dalį pagal įstatymą 2021 m. balandžio 8 d., tačiau paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas atsakovei nėra išduotas. Ieškovė ir UAB „Viriga“ 2024 m. balandžio 27 d. sudarė Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir bylos parengimo sutartį Nr. 2087, kurios pagrindu UAB „Viriga“ atliko matavimus, sklypą paženklino vietovėje, parengė žemės sklypo planą bei žemės sklypo kadastro duomenų bylą, už žemės sklypo matavimus, ribų paženklinimą, žemės sklypo plano ir kadastro duomenų bylos parengimą ieškovė sumokėjo 1725 Eur. Atliekant žemės sklypo matavimus buvo nustatyta, kad Žemės sklypo kadastro duomenys skiriasi nuo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų, skiriasi dalis žemės sklypo kraštinių linijų, o žemės sklypo plotas yra faktiškai didesnis bei viršija leistiną ribinę paklaidą. Parengta kadastro duomenų byla suderinimui buvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriui, kuris, patikrinęs bylą, 2024 m. rugsėjo 16 d. akte Nr. KAM-52494-(10.10 E.) nurodė pastabas, kad planas nesuderintas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, bei savininko S. B. įpėdiniais, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas nesuderintas (nepasirašytas) su S. B. turto paveldėtoju, taip pat nurodė, kad atliekant matavimus ribos turi būti suderintos, planai pasirašyti su visais savininkais. Iš rašytinių duomenų matyti, kad ieškovė žemės sklypo planą suderino su Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

7. Ieškovė yra pareiškusi šiuos reikalavimus: įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis užbaigti (duomenys neskelbtini) mirusio S. B. palikimo paveldėjimo pagal įstatymą procedūrą kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į paveldėtą 1/2 dalį Žemės sklypo išdavimo bei įregistruojant Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti ieškovei teisę atlikti tokius veiksmus už atsakovę jos vardu ir lėšomis; pripažinti ieškovei teisę be atsakovės sutikimo užbaigti Žemės sklypo matavimų procedūrą bei įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nurodyto žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Viriga“ parengtą kadastro duomenų bylą.

Dėl įpareigojimo užbaigti paveldėjimo procedūrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą arba leidimo tokius veiksmus atlikti ieškovei

8. Įstatyme nėra imperatyvios nuostatos, jog įpėdinis privalo išsiimti paveldėjimo teisės liudijimą, bet įstatyme įtvirtinta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Ieškovė nurodo, kad, atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka neviešinant savo nuosavybės teisės į paveldėtą žemės sklypo 1/2 dalį bei ignoruojant pakitusių žemės sklypo kadastro duomenų registravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre procedūrą, ieškovė negali suderinti su Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos jos lėšomis parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos bei pakitusių šių duomenų įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Neabejotinai minėtų veiksmų atlikimas turto, esančio bendrine daline nuosavybe su kitu asmeniu, kuris nėra išviešinęs savo nuosavybės teisės viešuose registruose, yra apsunkintas, nes ½ dalis ieškovės paveldėto turto vis dar registruota mirusio S. B., todėl reikalavimas dėl įpareigojimo užbaigti paveldėjimo procedūrą ir įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą arba leidimo tokius veiksmus atlikti ieškovei, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčio sutikimo

9. Bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi CK 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą leisti ieškovei be atsakovės sutikimo užbaigti Žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą bei Žemės sklypo kadastrinius duomenis pagal UAB „Viriga“ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Toks ieškovės pareikštas reikalavimas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jai priklausančiu daiktu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis) ir ieškovės, kaip vieno iš žemės sklypo savininkų, pageidavimas įregistruoti po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo ribas ir plotą yra teisėtas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo <...> atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 12 punktą žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Nuostatų 65 p. nustato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia vykdytojas pateikia administracijos padaliniui ar šių Nuostatų 65-1 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui. Nuostatų 84 p. nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Esant paminėtam teisiniam reglamentavimui ieškovė be atsakovės sutikimo negali teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos bei įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre atliktų kadastrinių matavimų, atliktų UAB „Viriga“. Todėl ieškovė pagrįstai reikalauja suteikti jai teisę ieškinyje nurodomiems veiksmams atlikti.

11. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė apie atliekamus žemės sklypo matavimus buvo informuota teisės aktų nustatyta tvarka periodiniame leidinyje „(duomenys neskelbtini)“ kadastrinius matavimus atlikusios bendrovės pranešimu, ji žemės sklypo matavimo procese nedalyvavo, atsakovė taip pat buvo informuota registruotu paštu, nurodant susipažinimo su žemės sklypo kadastro duomenų byla galimybę ir tvarką. Atsakovė savo pastabų per įstatymo nustatytą laikotarpį nepareiškė, kadastriniai matavimai yra atlikti ir įrodymų dėl matavimo neteisėtumo į bylą nepateikta. Teismui nėra pagrindo manyti, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimas ir daiktinių teisių įregistravimas pažeis atsakovės kaip bendraturtės interesus. Ieškovė, turėdama nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrins ir jų teisingumą įvertins įgaliota tą daryti valstybės institucija, įgis teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Atsakovei nusišalinus nuo pakitusių žemės sklypo kadastro duomenų registravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre procedūros, užkerta kelią ieškovei įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis, todėl ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčio sutikimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl išlaidų už kadastrinius matavimus atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 862,50 Eur turėtų išlaidų už žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas bendraturtis proporcingai turimai daliai taip pat privalo vykdyti su bendru daiktu susijusias prievoles, padengti su naudojimusi ir daikto išlaikymu susijusias išlaidas. Ieškovės lėšomis buvo atlikti šalims priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, už kuriuos ieškovė UAB „Viriga“ sumokėjo 1725 Eur. Kadastriniai matavimai atlikti ir atsakovės interesais, todėl dalį, proporcingai valdomai daliai bendrojoje nuosavybėje, t. y. ½ dalį, turi atlyginti atsakovė.

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ieškovė sumokėjo 244 Eur žyminį mokestį, iš pateiktos sąskaitos ir mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė turėjo 2000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (ginčo aplinkybių analizė, rašytinių įrodymų rinkimas, procesinių dokumentų rengimas teismui). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, išlaidos apskaičiuotos ir pagrįstos jas patvirtinančiais įrodymais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, jos vertintinos kaip atitinkančios teisingumo, protingumo kriterijus, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės. Iš viso ieškovei priteistina iš atsakovės 2244 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę I. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis užbaigti (duomenys neskelbtini) mirusio S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo paveldėjimo pagal įstatymą procedūrą, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į paveldėtą 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išdavimo bei įregistruojant Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Atsakovei I. P. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo ir neatlikus veiksmų, susijusių su (duomenys neskelbtini) mirusio S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo paveldėjimo pagal įstatymą procedūros užbaigimu ir nuosavybės teisės į paveldėtą ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, suteikti ieškovei Ž. J. teisę atlikti tokius veiksmus už atsakovę I. P. jos vardu ir lėšomis.

Pripažinti ieškovei Ž. J. teisę be atsakovės I. P. sutikimo užbaigti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų procedūrą bei įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nurodyto žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Viriga“ parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Priteisti ieškovei Ž. J. iš atsakovės I. P. 862,50 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt du eurus) už žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą ir kadastro duomenų bylos parengimą ir 2244 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.