Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Vijoletos Meškauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 3 kartus:

1) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 287 straipsnio 1 dalį areštu - 30 parų, atidedant bausmės vykdymą 3 mėnesiams;

2) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. sausio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 50 parų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - areštas 80 parų;

3) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - areštu 90 parų, atidedant bausmės vykdymą 6 mėnesiams. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 7 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti arešto bausmės. 2023 m. vasario 24 d. paleistas iš Šiaulių kalėjimo atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. 2024 m sausio 25 d., apie 13.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,29 promilių girtumas) konflikto metu rankomis suėmė sugyventinę D. L. už pečių, ją papurtė bei, suėmęs už jos kaklo, jį spaudė, taip smurtaudamas savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

G. S. 2024 m. sausio 26 d. apklaustas įtariamuoju kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino. Paaiškino, kad D. L. yra jo sugyventinė dvejus metus, su ja turi bendrą vaiką G. S., kuriai yra 5 mėnesiai. Jie kartu gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Jis butą nuomoja pats. D. L. kartais nueidavo pas savo mamą, tačiau iki įvykio jie gyveno kartu. 2024 m. sausio 24 d. apie 08.00 val. pas juos atėjo D. L. mama R. L. ir paėmė prižiūrėti jų vaiką. Jam sugyventinė buvo sakiusi, kad nori susitvarkyti nagus, buvo ketinusi grįžti į namus 17.00 val. Jis išlydėjęs savo sugyventinę, dukrą kartu su D. L. mama, pats atsigėrė arbatos, pavalgė ir išvyko pasidarbuoti pas draugą. Apie 16.00 val. sugrįžo į namus, tada parašė D. L. klausdamas, kur ji yra, kada sugrįš. Jam ji neatrašė į žinutę. Iki 23.00 val. jis bandė susisiekti su D. L., bet ji neatsiliepė, negalėjo jai parašyti, ji į namus negrįžo. Jis namuose alkoholio nevartojo, D. L. sugrįžo į namus kitą rytą, t. y. 2024 m. sausio 25 d., apie 10.00 val., ji sugrįžo viena pati. Jis jos klausė, kur ji buvo visą naktį, kad negrįžo. Jis buvo susinervinęs, todėl ją suėmęs už pečių papurtė sakydamas: „kur tu buvai, kodėl neatrašei?“. Jis jai fizinio skausmo tikrai nesukėlė, nėra per jų bendrus dvejus gyvenimo metus prieš D. L. pakėlęs rankos, nėra smurtavęs. Jam D. L. nieko neatsakė, kur ji buvo naktį, ji jam liepė dingti iš akių ir pradėjo krautis savo daiktus. Jis nesuprato, kas jai nepatiko. Jis nesusikalbėjęs su D. L. išėjo pabūti pas savo draugo tetą, ji gyvena netoli. Netrukus atvyko policija, jis tada parėjo į namus ir buvo sulaikytas. Mano, kad D. L. prišnekino, kad ji kviestų policiją, gal jos sesuo. Anksčiau jie su D. L. konfliktuodavo žodžiu, tačiau policija nebuvo kviesta. Jis turi susitvarkyti dokumentus dėl kariuomenės iki vasario vidurio. Vėliau planuoja išvykti vasario mėnesį į Švediją, yra ten jau dirbęs (b. l. 95-98).

2024 m. vasario 14 d. įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, G. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, tai yra pripažino, kad 2024 m. sausio 25 d. kilus konfliktui dėl to, kad sugyventinė D. L. naktį negrįžo namo, grįžusi ryte jam nepaaiškino, kur buvo, o pradėjo krautis savo daiktus, jis galėjo tuo metu, kai buvo suėmęs ją už pečių, suimti ir už kaklo ir suspausti kaklą. D. L. tikrai nesmaugė, ją tik papurtė, nes buvo susinervinęs. Dėl savo veiksmų gailisi, D. L. atsiprašė, ji jam atleido, sakė, kad neturi pretenzijų (b. l. 105-106).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2024 m. sausio 25 d. 13.58 val. registruotu informaciniu pranešimu ROIK 0124000049491, kuriame nurodyta, kad pranešėja D. L. pranešė, jog dabar į jos butą braunasi buvęs sugyventinis (b. l. 8);

2024 m. sausio 25 d. gautu D. L. protokolu – pareiškimu apie tai, kad 2024 m. sausio 25 d., apie 13.00 val., namuose, miegamojo kambaryje sugyventinis G. S. rankomis sugriebęs jai už kaklo atliko smaugimo veiksmus. Dėl minėto įvykio jai sukeltas fizinis skausmas. Su sugyventiniu veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką. Prašo sugyventiniui skirti kardomąsias priemones nebendrauti su ja (b. l. 9-13);

2024 m. sausio 25 d. – 2024 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas dviejų kambarių, jame yra baldai, daiktai bute sudėti tvarkingai. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta (b. l. 14-16);

2024 m. sausio 25 d. – 2024 m. sausio 26 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu išorinių smurto žymių ant D. L. kaklo nesimato. Apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų sužalojimų nerasta (b. l. 26-28);

2024 m. sausio 25 d. 14.11 val. alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alkotest 6810“ Nr. ARZJ-0198, kvitu Nr. 21165, iš kurio matyti, kad D. L. nustatytas 0,00 promilių blaivumas, ir 2024 m. sausio 25 d. 15.33 val. kvitu Nr. 21166, iš kurio matyti, kad G. S. nustatytas 1,29 promilių neblaivumas (b. l. 33);

2024 m. sausio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas. Atidarius ROIK 0124000049491 BPC ID 95409366652 įrašą, matyti, kad 2024 m. sausio 25 d. 13.54 val., skambina moteris (D. L.), kuri prašo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kadangi buvęs sugyventinis braunasi į vidų, tranko duris, prašo paskubėti. Moteris susijaudinusi, operatorė prašo jos nusiraminti (b. l. 46-48);

2024 m. vasario 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas kūno kamerų vaizdo įrašas „PSS-20240125-142117UTC+0200“, įrašo trukmė – 30.00 min. Tarnybiniame automobilyje nukentėjusioji D. L. parodo, kad šiandien atėjo pasiimti savo daiktų pas G. S. į butą. Kai krovėsi savo daiktus, jai G. S. sakė: „Kur yra vaikas?“, klausė, kodėl jo vaiką palieka nepažįstamiems žmonėms. Ji tada jam pasakė, kad jis atstotų nuo jos, tada G. S. ją smaugdamas taip šnekėjo. Į pareigūno klausimą: „Ar stipriai buvo suspaudęs?“ D. L. atsakė, kad gana stipriai vos galėjo kvėpuoti. Kai ją paleido, ji ėjo krautis savo daiktų. Tada G. S. išėjo, ji paliko bute viena toliau krautis daiktų. D. L. nurodo, kad šiuo metu G. S. yra šalia gretimame name. D. L. yra blaivi, teigia, kad turi pretenzijų dėl jai sukelto fizinio skausmo (b. l. 49-51);

Nukentėjusiosios D. L. 2024 m. sausio 25 d. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2022 metais, galėjo būti lapkričio - gruodžio mėnuo, ji susipažino su G. S.. 2023 metų birželio mėnesį su G. S. ėmė kartu gyventi, gyveno jo vardu išnuomotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko vedė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu. Tuo laiku ji nuo G. S. tapo nėščia. Vaiką pagimdė 2023 m. rugpjūčio 12 d., kuriuo rūpinosi kartu. 2024 metais nuo sausio mėnesio pradžios G. S. ėmė piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, nesiėmė veiksmų vaiko auginimui. Dėl tokio jo elgesio su juo nuolatos ėmė konfliktuoti, jų nuomonės nesutapdavo. 2024 m. sausio 18 d. konflikto metu G. S. prieš ją smurtavo - abejomis rankomis sugriebęs už kaklo ją smaugė, tuo metu ji patyrė fizinį skausmą, bet į policiją bei medikus nesikreipė. 2024 m. sausio 24 d., apie 16.50 val. parėjusi į namus pastebėjo bute sėdintį sugyventinį, kuris su jai nepažįstamais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus. Matydama, kad buityje nėra palankios sąlygos gyventi jai ir kūdikiui, ji priėmė sprendimą išeiti gyventi pas savo mamą. 2024 m. sausio 25 d., apie 13.00 val. ji sugrįžo į sugyventinio namus pasiimti vaiko drabužių. Drabužius dėjosi į maišus ir būnant miegamojo kambaryje prie jos priėjo sugyventinis, kuris priekaištavo dėl jų bendro vaiko. Sugyventinis buvo vartojęs alkoholio, nes nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas. Sugyventinis abiejų rankų pirštais sugriebė jai už kaklo ir atliko smaugimo veiksmus. Tuo metu jai ėmė trūkti oro, negalėjo kvėpuoti, šauktis pagalbos nebuvo galimybės. Tačiau savo ranka jį nuo savęs stūmė. Po įvykio jis ėmė prašyti, kad jo nepaliktų, apsirengęs pasišalino iš buto jai nežinoma kryptimi. Dėl minėto įvykio ji informavo savo mamą, mama pranešė seseriai G. L., pastaroji atvyko pas ją. Seseriai ji papasakojo apie įvykį, sesuo pasiūlė kreiptis į policiją, ką ir padarė. Dėl sugyventinio smurtavimo patyrė fizinį skausmą, pas medikus nesikreipė ir nesikreips. Prašo uždrausti sugyventiniui artintis prie jos ir vaiko (b. l. 35-36);

Liudytojos G. L. 2024 m. vasario 1 d. apklaustos protokolu, iš kurio matyti, kad ji yra D. L. sesuo. 2024 m. sausio 25 d., apie 12.57 val. jai paskambino mama, ji pergyveno, kad D. L. išėjo pas savo sugyventinį G. S. pasiimti savo ir vaiko daiktų ir mama negali jai priskambinti. Vėliau mama paskambinusi pasakė, kad jai D. L. pasakė (nepamena, ar paskambinusi, ar žinutę parašiusi), kad ją smaugė sugyventinis. Ji tada mamai pasakė, kad kviestų policiją. D. L. netrukus parašė mamai, kad jai viskas gerai, kad ji pasiliko viena, jos sugyventinis išėjo iš namų, jai nieko nedaro. Mama jai patarė, kad ji padėtų D. L. susirinkti savo daiktus ir ją perkraustyti pas mamą. Kadangi buvo su automobiliu, tai iš karto nuvažiavo pas D. L.. Ji nuvažiavo su savo draugu. Mama tuo metu buvo su vaikais, tiek jos, tiek D. L.. Kai nuvažiavo ir užėjo į butą, užsirakino duris ir laukė, kol D. L. susidės savo daiktus. Netrukus išgirdo sugrįžus G. S., kuris buvo ne vienas. Kai išgirdo jį rakinant duris, tada iš karto sakė D. L., kad ji kviestų policiją, kad nebūtų kokių problemų. Ji girdėjo, kad D. L. tada skambino ir kvietė pagalbą. Kadangi durys buvo užrakintos, jie neįleido G. S. į namus. Jie su draugu padėjo D. L. susidėti savo daiktus ir nuvežė ją su daiktais pas mamą. Ji matė, kad D. L. buvo išsigandusi, tačiau ji nelabai linkusi pasakotis. D. L. yra uždaro būdo, ji nieko nepasakodavo apie savo santykius su G. S.. Mano, kad jis galėjo ir anksčiau prieš ją smurtauti, tik ji nesikreipė. Kol laukė policijos, ji nieko D. L. neklausė, tik atvykus policijos pareigūnams girdėjo, kad D. L. sakė, jog ją smaugė. Ji nematė ant D. L. kaklo žymių. Tik girdėjo ją sakant, kad jai skaudėjo. Jau prieš kviečiant pagalbą buvo ketinę pasikviesti policiją, kad galėtų pasiimti D. L. su daiktais prie policijos pareigūnų (b. l. 44-45);

2024 m. vasario 1 d. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad akistata atlikta tarp nukentėjusiosios ir įtariamojo, kurioje nukentėjusioji D. L. parodė, kad 2024 m. sausio 25 d., apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), G. S. nuomojamame bute, miegamojo kambaryje, buvęs sugyventinis G. S. rankomis suėmė ją už pečių ir supurtė, o paskui ją suėmė už kaklo ir suspaudė, jos nesmaugė, tik stipriai suspaudė kaklą. Kaklo suspaudimas galėjo trukti kokias 5 sekundes. Tada ją pats paleido, jai daugiau nieko nedarė. Ji patyrė fizinį skausmą, kurį įvertino 7 balais. Medikų pagalba nebuvo reikalinga, sužalojimų nepadaryta, žymių neliko. Skausmas buvo sukeltas momentinis, juto skausmą tuo metu, skaudėjo apie minutę. Šiuo metu skausmo nejaučia, į medikus nesikreipė. G. S. parodė, kad pamena, jog tą dieną susipyko su D. L. dėl to, kad ji negrįžo į namus tą naktį. Buvo ją suėmęs ir suspaudęs už pečių. Prisipažįsta, kad galėjo konflikto metu būdamas susinervinęs dėl to, kad D. L. negrįžo į namus tą naktį, konflikto metu jai suimti už pečių, ją papurtyti, galėjo suimti už kako ir suspausti. Dėl savo veiksmų gailisi, D. L. atsiprašė, ji atleido, sakė neturi pretenzijų (b. l. 101-102).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnyje. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam G. S. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo sugyventinės atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis G. S. 2024 m sausio 25 d., apie 13.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,29 promilių girtumas) konflikto metu rankomis suėmė sugyventinę D. L. už pečių, ją papurtė bei suėmęs už jos kaklo jį spaudė, dėl ko D. L. buvo sukeltas fizinis skausmas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusios parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirbantis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo numatytą ir prokurorės siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2024 m. sausio 25 d. 15.33 val. iki 2024 m. sausio 26 d. 15.10 val. ir laikytina, kad G. S. yra atlikęs 4 dienas laisvės apribojimo bausmės.

Telšių apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartimi G. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios, paliktina galioti iki Telšių apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartimi nustatyto dviejų mėnesių termino pabaigos, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 26 d., o Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) 2024 m. sausio 26 d. nutarimu G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu G. S. į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2024 m. sausio 25 d. 15.33 val. iki 2024 m. sausio 26 d. 15.10 val. ir laikyti, kad G. S. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios, palikti galioti iki Telšių apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartimi nustatyto dviejų mėnesių termino pabaigos, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 26 d., o G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti G. S., jog baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, elgesio pataisos programą jam parenka probacijos tarnyba. Elgesio pataisos programą gali įgyvendinti probacijos tarnyba arba kitos įstaigos, organizacijos ar kiti asmenys. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.