Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Vitalija Norkūnaitė Byla Nr. 1A-687-626/2014 Teisėja Ramunė Valiulytė Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2014 m. spalio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Audriaus Cinino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo R.K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nubaustas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R.K. skirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str.1 d. ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi prie neatliktos bausmės dalies iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausme ir galutinė subendrinta bausmė R.K. paskirta 2 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R.K. nuteistas už tai, kad jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė savo sugyventinės J.V., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, sveikatą, o būtent:

2014 m. birželio 1 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Trakų rajono savivaldybei priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Lentvaryje, Trakų r., kilusio konflikto metu, priėjo prie kambaryje buvusios sugyventinės J. V. ir tyčia sugriebęs ją už rankos, ištempė į prieškambarį, po to suėmęs už plaukų pastūmė ją į sieną po ko nukentėjusioji, atsitrenkusi į sieną, nukrito. Bandant J. V. pabėgti, R. K. priėjęs prie jos dar kartą ją pastūmė, po ko ji griūdama atsitrenkė į skalbimo mašiną. Šiais veiksmais R. K. padarė nukentėjusiajai kraujosruvas dešinio riešo vidinėje pusėje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje 9-10 šonkaulių projekcijoje. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu R.K. prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat prašė liudytojų neapklausti, gynėjas palaikė jo prašymą. Nukentėjusioji J.V. ir prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skirdamas bausmę R.K., pirmos instancijos teismas atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią (nusikaltiną padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) ir lengvinančią (teisme pripažino savo kaltę ir gailisi) aplinkybes, į tai, kad jis padarė nesunkų (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimą, tačiau nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teisumui, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, t.y. jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir skyrė jam laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str.1 d.), kurios dydį nustatė didesnį, nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis, kadangi nusikaltimą R.K. padarė prieš tą pačią nukentėjusiąją, po to, kai jis jau du kartus buvo nuteistas už smurtavimą prieš ją, ankstesnės bausmės R.K. elgesio nekeičia, be to, R.K. netinkamai rūpinasi savo vaikais, jis smurtavo J.V. atžvilgiu vaikų akivaizdoje, be to, R. K. 2010 m. balandžio 10 d. buvo įtrauktas į probuojamų asmenų duomenų registrą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų paskiriant jam įpareigojimus, tačiau jis nevykdė lygtinio paleidimo sąlygų. Teismas taip pat pažymėjo, kad R.K. baustas administracinėmis nuobaudomis, iš kurių viena galiojanti dėl 2014 m. kovo 9 d. konflikto su J.V. vaikų akivaizdoje.

BK 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pagal teismų praktiką teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.

Nuteistasis R.K. yra recidyvistas, daro tos pačios rūšies tyčinius nusikaltimus nebe pirmą kartą, išvadų iš anksčiau jam paskirtų bausmių nedaro, tyčinį nesunkų nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, už naują nusikaltimą skirdamas jam griežčiausią BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. nuostatų nepažeidė, tinkamai motyvavo bausmės rūšies ir dydžio parinkimą.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji konflikto metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, dažnai jį provokuodavo, tyčia sukeldama pavydą, t.y. bendraudavo su kitais vyrais telefonu, sms žinutėmis, jam atliekant bausmę su vienu vyru net kartu gyveno, taip pat nesudaro pagrindo švelninti apeliantui paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad R.K. smurtą prieš J.V. vartoja ne pirmą kartą. Visos šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., paskyrus griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, nes šiuo atveju akivaizdu, kad tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės, bus užtikrintas bausmės paskirties įgyvendinimas.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad R.K., kaip recidyvistui, už tyčinio jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą paskirta didesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė yra teisinga, neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų, yra adekvati jo padarytai veikai bei atitinka BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį ir nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes R.K. paskirta bausmė atitinka BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus.

Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas, bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo R.K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R.K. apeliacinį skundą atmesti.