- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 1-95-495/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 10-1-01858-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nukentėjusysis
- N. J.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Andrejaus Tiščenkas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
gynėjams advokatams Andrejui Tiščenko, Viktorui Muravskiui, Mansurui Muksinovui, Algirdui Gurauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, teista: 1) 1994 01 25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 146 str. 3 d. 3 metams laisvės atėmimo; vadovaujantis LR BK 47 ¹ str. nuosprendžio vykdymas atidėtas 2 metams; pritaikius LR 1993 06 15 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 str., nuo neatlikos bausmės atleista; 2) 2001 11 14 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagla LR BK 271 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo; vadovaujantis LR BK 47 ¹str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams; 3) 2002 05 04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 2 d., 117 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo ir 1000 litų bauda; vadovaujantis LR BK 43 str., bausmė subendrinta su 2001 11 14 Vilniaus misto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 1 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo su 1000 litų bauda. Pritaikius LR 2002 11 07 Įstatymo „Dėl Amnestijos“ 1 str. 1 d. 1 punktą, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleista; teistumas išnykęs, kaltinama pagal LR BK 129 str. 1 dalį, 180 str. 1 dalį.
S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas 2004 11 23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo; vadovaujantis LR BK 75 str. 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, teistumas išnykęs; kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 dalį;
T. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal LR BK 129 str. 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamosios V. M. ir T. D. tyčia nužudė kitą žmogų, o kaltinamasis S. S., mušdamas kitą žmogų, sukėlė jam fizinį skausmą.
Nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis:
V. M., T. D., S. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus (t.2,b.l.41-53), asmeninio konflikto metu su L. B., tyčia sudavė pastarajai smūgius, tai yra V. M., šokinėdama ant nukentėjusiosios, spardydama koja L. B. į įvairias kūno vietas bei smūgiuodama jai kumščiais, tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių koja ir ne mažiau kaip 2 smūgius rankų kumščiais į L. B. rankų plaštakas, kojas, šonus, veidą, galvą ir krūtinę, T. D. tyčia sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius rankos kumščiu ir 2 smūgius koja į L. B. nugarą; asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius rankų kumščiais į L. B. pilvo sritį ir šonus, ir tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose pereinančią į žando sritį; kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose dešinėje smilkininėje ir kairėje kaktinėje-smilkininėje srityje; paviršinę muštinę žaizdą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje su aplinkine kraujosruva; kraujosruvas abiejų kojų priekiniuose paviršiuose (12-a), vieną kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje bei abipusius daugybinius šonkaulių lūžius (dešinėje pusėje lūžę III-VII-as šonkauliai ties vidurine raktikauline linija; V-IX-as-ties užpakaline pažastine linija; kairėje pusėje lūžę III-VI-as šonkauliai ties vidurine raktikauline linija ir X,XI-as ties užpakaline pažastine linija), kas komplikavosi abipusiu židininiu serofibrininiu leukocitiniu plaučių uždegimu, dėl ko L. B. 2010-12-20 mirė, ir taip tyčia nužudė L. B., o S. S. to paties konflikto metu, tyčia 1 kartą trenkė kumščiu į L. B. veidą, 2 kartus rankomis pastūmė nukentėjusiąją ant sofos bei 2 kartus įspyrė koja į nukentėjusiosios sėdmenis ir apatinę kūno dalį, tokiais savo veiksmais padarydamas kraujosruvas bei sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Apklausta kaltinamąja V. M. dėl jai pareikštų kaltinimų neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. gruodžio 14 dieną, apie pusę pirmos, (duomenys neskelbtini) prie kiosko sutiko T. D., su kuria ji nuėjo į sodo namelį, kuriame rado O. J., L. B. ir S. S.. S. S. tuo metų miegojo ant čiūžinio, o O. J. su L. B. gėrė vyną. Jie visi pakalbėjo ir ji (V. M.) išėjo į koridorių, iš virtuvės spintelės paimti indų servizo. Atidariusi spintelę pamatė, kad nėra dėžutės, kurioje buvo sukrauti indai, ir dujų baliono. Tuomet, ji įėjusi į sodo namelio vidų, pradėjo garsiai šaukti, klausė kur dingo daiktai. O. sakė, kad nieko nežino, o L. B. pasakė, kad nežino tiksliai, bet servizus išnešė O. ir pardavė kažkokiai A., maždaug už 15 litų. Tada įvyko barnis su O., tačiau L. bandė ją užstoti. Tada ji (V. M.) pasakė, kad abi jos turi parnešti daikus. L., sėdėdama ant lovos, pasakė, kad niekur neis ir liepė nerėkti ant O.. Dėl pasakytų žodžių ji labia supyko ir sudavė delnu L. į veidą, sakydama nesikišti į jos ir O. pokalbį. Tada L. iš pykčio pradėjo pasakoti apie visas vagystes, kurios įvyko namelyje, kad buvo išneštas ne tik servizas, bet ir kiti indai. Bandė sakyti, kad ir S. išnešė kai kuriuos daiktus, tačiau ji žinojo, kad tai negalėjo būti tiesa. Ji supykusi kaire koja prispaudė L. prie sienos. Tuo metu prie T. priėjo O., kažką pašnibždėjo jai į ausį ir tada T. pribėgo prie L., ir su dešine koja, du-tris kartus spyrė L. į krūtinę, nuo ko L. atsitrenkė galva į sieną. Po to, ji rankos delnu ar kumščiu sudavė dar kelis smūgius L., o pabudęs S. paėmė L. už kailinių atlapų, supurtė ir norėdamas ją pasodinti ant lovos, ją pastūmė. Nežino nuo kurio smūgio, bet L. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Tuo metu O. metė batą L. į veidą, pataikė į smilkinį, o kitas batas praskrido šalia. O. pamačiusi, kad nepataikė, pribėgo prie L. ir pradėjo ją mušti rankų kumščiais, sakydama, kad ji begėdė, nes ji ją maitindavo, padėdavo, o ji papasakojo apie visas jos vagystes. S. bandė nuraminti visus, ramiai išsiaiškinti. Tuo viskas ir pasibaigė, tada ji (V. M.) su T. nuėjo į garažą, kur rado stovinčią dėžutę, kuri buvo dingusi iš virtuvės spintelės ir tą patį žalios spalvos servizą, o po visomis kitomis dėžutėmis gulėjo ir dujų balionas. Ji paėmusi tuos daiktus, su T. grįžo į namelį, kur T., būdama pikta ant L., sugriebė ją už kailinių atlapų, numetė ją nuo lovos ir prispaudusi koja, pasakė, kad tokie dalykai yra neatleidžiami ir ji pasigailės, kad išpasakojo visą tiesą apie O. vagystes. Atbėgęs S. vėl visus nuramino. Ji tuo metu atsiprašė L., kad aprėkė ją ir sudavė jai per veidą. Po to, ji dar pykosi su O.. S. buvo išėjęs pirkti alaus, o 14.10 val. ji su T. išėjo iš to namelio. Laukdama autobuso, ji matė, kad T. D. nupirko alaus ir nuėjo į tą pusę, kur gyvena P., tačiau nežino kur ji konkrečiai nuėjo. Kitą dieną, gruodžio 15 d., apie 11 val. Ji pamatė, kad garažo spyna yra nupjauta, todėl su savo sugyventiniu B. nupirko spyną ir paprašė S. ją pakabinti. Jiems būnant garaže, atėjo T. D., vėliau ir A. P., kuris bandė T. iš ten ištempti. Be to, A. P. pasakė, kad iš T. žino, kad vakar tarp jų vyko konfliktas, kad L. papasakojo apie vagystes ir tuo pačiu pats (A. P.) iš kojos sudavė L. ir pasakė, kad reikia vyti tokias iš namuko. Ji su B. namuke pabuvo neilgai, o jiems išeinant L. pati išėjo jų palydėti. Jie nupirko L. alaus, tačiau kartu negėrė, o išvažiavo namo. Tą dieną L. sveikata nesiskundė, tik klausė ar ji neturi vaistų nuo skausmo ir karščiavimo. Daugiau ji ten grįžusi nebuvo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti kaltinamosios V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2010 12 29 apklausta įtariamaja, kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jai buvo žinoma, jog iš jos sugyventinio Č. B. tėvui priklausančio sandėliuko, kuriame laikinai gyveno O., S., L., dingsta daiktai. Todėl, tikslios datos nepamena, tačiau neatmeta tos galimybės, kad tai buvo 2010-12-16 apie 12 vai. 30 min. ji, norėdama įsitikinti ar iš ten niekas nepavogta, atėjo į tą sandėliuką. Su ja kartu ėjo pažįstama T., kurią sutiko atsitiktinai, eidama į tą sandėliuką. Sandėliuke tuo metu buvo O., S. ir L., kurie sėdėjo ir gėrė vyną. Patikrinusi sandėliuką, pamatė, kad visos dėžės yra tuščios, nėra dujų baliono. Tada ji O., L. ir S. paklausė kur dingo dujų balionas ir indai. L. pasakė, kad plytas, aliuminį ir varį iš sandėliuko išnešė S., o O. imdavo lėkštes ir nešdavo puodus. Tada ji pradėjo klausinėti L. dėl servizų. L. iš pradžių tylėjo, o paskui pradėjo maivytis ir pasakė, kad tai yra ne jos reikalas. L. prisipažinus, kad servizus ir dujų balioną išnešė pati ir pardavė kažkokiai A., ji susinervino ir rankos delnu trenkė L. du ar tris kartus per veidą ir liepė L. nueiti ir viską parnešti. L. atsakė, kad niekur neis ir nieko neparneš. Todėl ji pakėlė savo kairę koją, įrėmė L. į krūtinę ir šia koja prirėmė L. prie sienos. Tuo metu T. pradėjo šaukti ant L., kad ji yra vagilė ir su koja spyrė L.. Kadangi T. yra stambi moteris ir tuo metu stovėjo atsukusi į ją nugarą, ji nematė kiek kartų tiksliai ir į kurią L. kūno vietą T. įspyrė. Tačiau mano, kad spyrė tikrai ne vieną kartą. Gali būti, kad du ar tris kartus. Tada ant L. supyko ir S., nes L. papasakojo, kad tai jis išnešė plytas. S. priėjo prie L. ir vieną kartą kumščiu trenkė jai per veidą. Nuo šio smūgio L. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Galiausiai O. supyko ant L. ir pašokusi nuo čiužinio bei pasakius L. „kur tavo dėkingumas, už tai, kad tave maitinu?", priėjo prie L. ir pradėjo ją mušti kumščiais. O. mušė ne per L. veidą, o į kitas jos kūno vietas, tačiau į kurias konkrečiai, negali nurodyti, nes nematė. L. tuo metu, kai ją mušė O. jau nebesėdėjo, o pusiau gulėjo. O. L. mušė savo rankų kumščiais kaip „kriaušę" ir sudavė jai 4-5 smūgius. Tiksliai garantuoti to negali, tačiau kiek matė, O. smūgiavo L. į pilvo sritį. Pasmūgiavusi, O. ir vėl atsisėdo ant to paties čiužinio. Tada S. išėjo į parduotuvę vyno. Netrukus jis grįžo ir parnešė butelį vyno ir alaus. Tada ji kartu su jais visais išgėrė stiklinę vyno ir kartu su T. išėjo iš sandėliuko. S., O. ir L. pasiliko sandėliuke. Kitą dieną, apie 11 vai. kartu su T. B. nuvažiavo į tą patį sandėliuką, apsitvarkyti. Sandėliuke sėdėjo S., L. ir O.. Pamačiusi, kad L. po dešine akimi mėlynė, ji atsiprašė L., sakydama „L. tu man atleisk. Gal aš vakar pasikarščiavau". L. jai atsakė: „Viskas tvarkoj. Aš viską suprantu. Gavusi pinigus iš biržos, aš viską atiduosiu". Apsitvarkę sandėliuke, ji, T. ir L. išėjo laukan. Ten L. paprašė nupirkti flakoną odekolono. Ji su T. nupirko kioske L. alaus ir išvažiavo. O L. tikriausiai nuėjo atgal į sandėliuką. Gailisi, kad palietė L., nes niekada nelinkėjo jai blogo, duodavo rūbų ir maisto (t.3, b.1. 11-12). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. M. nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, motyvuodama tuo, kad po apklausos pas tyrėją, apklausos protokolą pasirašė jo neskaičiusi. Protokole viskas neteisingai nurodyta. Ji L. B. atsiprašė tą pačią dieną kaip ir įvyko konfliktas. Be to, ji nematė, kad S. S. sudavė smūgius L., ji apklausoje pakartojo tik policijos pareigūnų pasakytus žodžius, nes jie žadėjo ją paleisti į laisvę. Ji nematė ir T. D. rankomis L. suduotų smūgių, tik matė, kaip pastaroji spardė kojomis į krūtinę. Dėl to, kad konflikto metu S. miegojo, ji apklausoje nesakė, kadangi jai nebuvo toks klausimas užduotas. Ji pati buvo blaivi, kiti ten buvę – išgėrę. Konflikto dieną A. P. tame sandėliuke nebuvo, jis buvo atėjęs kitą dieną, tai yra gruodžio 15 dieną. Jis gi sakė, kad T. D. jam papasakojo apie konfliktą – apie tai, kad ji (V. M.) sudavė L. per veidą, jis žinojo, kaip L. nukrito nuo lovos, pats sakė, jog žino visas įvykio aplinkybes. Mano, kad A. P. ją apkalba. Dar konflikto dieną paaiškėjo, kad daiktai realiai nebuvo iš sandėliuko pavogti, todėl ji grįžusi, atsiprašė L., kad nekaltai ją apkaltino. Ikiteisminio tyrimo metu apie šias aplinkybes taip pat niekas neklausė. Iki to konflikto, jai buvo žinoma, kad L. B. buvo sutvarstyta, gruodžio 7 dieną ji pati tai matė. Jai žinoma, kad ji anksčiau buvo sumušta paauglių. Jos kaltė yra tik ta, kad L. sudavė antausį ir ją pastūmė, tačiau jos kojomis nespardė ir nesudavė kitų smūgių. Be to, kaltinamoji dėl jai inkriminuoto plėšimo paaiškino, kad ji 160 litų iš L. B. neėmė. L. ir pati neturėjo jokių pinigų, ji dar pastarajai pirko alų.
Apklausta kaltinamąja T. D. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2010 12 16 dieną ji su V. M. susitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), po ko jos nusipirko vyno ir kartu nuėjo į sandėliuką, kur V. priekaištavo L. B. dėl išneštų iš sandėliuko daiktų. Ten buvo O. J., S. S. ir L. B.. V. pasakė, kad kažkas jai prie parduotuvės kalbėjo, jog L. B. išnešė dujinę plytelę, dujų balioną ir kitus daiktus iš sandėliuko, kuris priklausė V. sugyventinio V. B. tėvui. L. B. pasakė, kad daiktus išnešė S. S. arba O. J.. V. pradėjo rankomis mušti L.. Po to nuo lovos numetė ją ant grindų ir spardė kojomis, ant jos šokinėjo. Išgerdavo vyno ir vėl mušė L.. Tada paskambino savo uošvienei ir nuėjo pasižiūrėti kažkokių lėkščių, kurių nerado. Grįžusi L. mušė dėl lėkščių. Po to atėjo A. P., po ko ji kartu su V. M., S. S., O. J. išėjo, o L. B. pasiliko sandėliuke. Atrodo, kad S. S. L. trenkė du kartus, bet tiksliai nežino. Ji matė kaip S. koja 2-3 kartus spyrė L. į nugarą. Tuo metu L. ant šono gulėjo ant grindų. Tada šoko O., kuri pasakė ,,ką tu čia išgalvoji“ ir vieną kartą L. trenkė į veidą. Dar O., atrodo, du kartus L., gulinčiai ant grindų, spyrė koja į krūtinę. Po V., S. ir O. suduotų smūgių, ji pati 3-4 kartus delnu L., gulinčiai ant grindų, sudavė per nugarą. L. gulėjo ant šono, ji prisėdo prie jos ir 3-4 kartus delnu trenkė jai per viršutinę nugaros dalį. Kai jie mušė L., ji nieko nesakė, tik dejavo. Paskui jie baigė gerti vyną ir išėjo. Tą patį vakarą pas ją atbėjo O. ir pasakė, kad reikia iškviesti greitąją. Jos abi nubėgo prie parduotuvės, kur sutiko pažįstamą ir iškvietė greitąją. O. pasiliko prie parduotuvės laukti greitosios, o ji pati nuėjo namo. Apie 23 val. vėl atbėgo O., kuri pasakė, kad L. B. atsisakė važiuoti į ligoninę, todėl reikia vėl kviesti greitąją, ką jos ir padarė. Kitą rytą ji nuėjo į sandėliuką atsiprašyti L., kur O. pasakė, kad L. vėl atsisakė važiuoti į ligoninę. Ryte kalbėjo su L., atsiprašė, sakė, kad buvo išgėrusi. L. sakė, kad jos smūgių nejautė, kad labai skaudėjo kaip mušė V.. L. sakė, kad labai skauda šonus, sunku kvėpuoti. Be to, kaltinamoji parodė, kad tiksliai neprisimena, kiek kartų V. L. kumščiu trenkė į veidą, kokius 2-3 smūgius. Tada ji pakėlė L., numetė iš lovos ant grindų, spardė kojomis ir ant jos šokinėjo. Iš pradžių spardė kojomis, o paskui ant jos šokinėjo. L. buvo apsirengusi su kailiniais. Ji lovoje gulėjo taip apsirengusi, nes sandėliuke buvo šalta. Ji (T. D.) mušė L. dėl girtumo. Visi mušė ir ji mušė. Neatsimena ar A. P. matė muštynes. V. iš L. B. pinigų neėmė, nes ji pati turėjo pinigų.
Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamosios T. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai (LR BPK 276 str. 1 d. 3 p.). 2011 03 14 apklausta įtariamąja T. D. parodė, kad 2010-12-16 dieną, apie 11-12 vai. ji buvo prie kiosko, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kartu su A. P., kai prie jų pribėgo V. M., kuri pasakė, kad kažkoks pažįstamas vyriškis atėjo pas ją ir jai pasakė, kad L. B. iš V. pavogė dujų balioną, dujinę, dar kažką ir pardavė. V. nupirko „bonkę" vyno ir jie trise nuėjo į tą sandėliuką. Buvo apie 14 val. Sandėliuke buvo S. S. ir O. J.. Jie miegojo vienoje vietoje ant žemės, ant kažkokio čiužinio ar kažko, o L. B. miegojo kitoje vietoje, ant lovos. Užėjus į tą sandėliuką, V. M. pradėjo bartis su L. B., rėkė ant jos, kad ji pavogė ir pradėjo mušti L. rankomis. Po to numetė L. ant žemės, tada kojomis pradėjo mušti. Paskui V. nubėgo į kitą sandėliuką pasižiūrėti ten kažkokių lėkščių, servizų tų kažkokių, grįžo į tą sandėliuką ir vėl pradėjo mušti L.. L. sako: „gal S. su O. paėmė?". Tada S. atsistojo ir du kartus L. į užpakalį koja davė. O O. irgi porą kartų davė kumščiu L. per ranką ar kažkur į šoną. Ir V. ten L. barė ir mušė. Ten tame sandėliuke buvo tamsu ir V. nuo jos stovėjo nusisukusi nugara, tai ji nelabai matė, kiek V. tų smūgių sudavė L. ir į kurią kūno dalį. L. B. iš pradžių buvo ant lovos, po to V. ją nuo lovos numetė. V. iš pradžių rankomis pradėjo mušti L., bet kiek tiksliai jai smūgių tuo metu sudavė, negali pasakyti. Po to V. paėmė ir numetė L. ant žemės ir pradėjo tada ją kojomis mušti, suduodama apie 10 smūgių. Bet į kurią L. kūno dalį V. spardė, ji negali pasakyti, nes gerai nematė, kadangi stovėjo už V. nugaros. Kai V. grįžo iš kito sandėliuko, nubėgusi pažiūrėti ten tų lėkščių, ji vėl pradėjo mušti L.. Mušė ją kojomis, bet į kurią kūno dalį ir kiek kartų mušė negali pasakyti. L. tik prašė V., kad jos nemuštų, L. sakė: „aš neėmiau, nemušk manęs". Kai L. pasakė, kad O. ir S. galėjo išnešti tuos servizus, tada S. atsikėlė ir kažkur du kartus koja L. į užpakalį davė. Daugiau nematė, kad S. kažką darytų L.. O. J. sudavė L. kumščiu į šoną 2 ar 3 smūgius. Ir ji tada dar 3 kartus sudavė dešinės rankos delnu į viršutinę L. nugaros dalį. Taip padarė, nes buvo neblaivi. Iki to įvykio, trise buvo išgėrę porą didelių butelių alaus, o paskui dar visi vyną sandėliuke gėrė. Buvo apsvaigusi. Po šitų smūgių jie pabaigė gerti vyną ir tada A. P. paėmė ją už pakarpos ir pasakė: „einam iš čia, nėra ką čia tau daryt". Jie išėjo ir viskas. Ji nežino ar V. ten dar grįžo, ar negrįžo. Vakare atbėgo O. ir pasakė, kad L. bloga. Kaip tik A. ėjo ir pasakė, kad reikia kviesti greitąją. Iškvietus greitąją, ji išėjo namo, o O. liko laukti. Vakare vėl atbėgo O. ir pasakė, kad L. neišvažiavo į ligoninę ir jai vėl bloga. Tada kaimynas S. iškvietė greitąją, bet L. vėl nevažiavo. Kelintą valandą tie visi mušimai buvo ji neatsimena, gal 14-15, o gal 11 valandą. L. kai dar gulėjo ant lovos, jos piniginė nukrito ant žemės, o kai V. mušė L., piniginė buvo ant žemės, matėsi, kad joje yra 50 litų ir 10 ar 20 litų kupiūros. V. pasiėmė tuos pinigus, ji nieko nesakė, kodėl pasiima, pasiėmė ir viskas. L. nieko nesakė, ji tylėjo, bijojo ką nors sakyti. Ji tikrai matė tuos pinigus. Tą pinginę ji rado lauke, atnešė ir padavė L. (t2, b.l.94-96). Teismo posėdyje kaltinamoji T. D. pilnai nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu šių duotų parodymų, paaiškindama, kad jai atrodo, kad A. P. atėjo vėliau į sandėliuką, ne iš karto su ja ir V.. Kodėl skiriasi parodymai, nuo duotų teisme, negali paaiškinti. Toje apklausoje ji nesakė, kad V. M. šokinėjo ant L.. V. M. daug kartų kojomis spyrė L., bet tikslaus skaičiaus negali pasakyti. S. S. du kartus koja spyrė L. į nugaros apatinę dalį ar tai į užpakalį. Ji nematė jokios piniginės ir jokių pinigų. V. M. neėmė L. pinigų, nes turėjo savo. Negali paaiškinti, kodėl tos apklausos metu sakė, kad kai L. dar gulėjo ant lovos, matė kaip jos piniginė nukrito ant žemės, o kai V. ją mušė, ta piniginė visą laiką ten voliojosi. Paskui V. pasiėmė tuos pinigus. V. M. dėl pinigų apkalbėjo, nes buvo išsigandusi.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje taip pat buvo perskaityti kaltinamosios T. D. kiti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (L RBPK 276 str.4 d.). Apklausta įtariamąja 2011-01-04 T. D. parodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau mano, kad tai buvo 2010 m. gruodžio mėn. 15-16 d. apie 14 vai. ji buvo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kai prie jos priėjo pažįstama, vardu V., kuri buvo labai pikta, nes jai kažkas pasakė, kad J. pavogė dujų balioną ir dujinę plytelę ir pardavė už 15 Lt. Šitie daiktai buvo sandėliuke, esančiame netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). V. pakvietė ją eiti kartu su ja į tą sandėliuką, nes su savimi turėjo dvi „bonkes" vyno. V. į tą sandėliuką ją kvietė išgerti ir pasakė, kad tuo pačiu primuš L. už tą dujinę viryklę. Ji sutiko ir kartu su V. nuėjo į sandėliuką, tačiau nesitarė ką tame sandėliuke veiks. Žinojo tik tai, kad ten gers V. vyną. Kad V. muš L. nesitikėjo. Nuėjus į sandėliuką, ten buvo O. J., S. ir J.. L. kaip visada gulėjo ant lovos, o S. su O. sėdėjo ant matraco. Atėjus į sandėliuką, L. liko gulėti, o O. atsistojo ir priėjo prie jų, nes pamatė, kad jos turi vyno. S. liko sėdėti. Tada, kai susitiko V. prie parduotuvės, V. jau buvo išgėrusi alkoholio. Ji taip pat jau buvo „įmaukusi“ alaus. Joms atėjus į sandėliuką, V. net negėrusi atsinešto vyno iš karto priėjo prie gulinčios L. ir, nieko nepasakiusi, pradėjo L. mušti. V. spardė L. kojomis į visas L. kūno vietas. Ji spardė į L. kojas, rankas, pilvą, galvą. V. įspyrė L. į kūną apie 10-15 kartų. Tada dar sudavė 2-3 smūgius kumščiais L. per kūną. Kur konkrečiai, nematė, nes sandėliuke maža vietos, o be to V. mušdama L. buvo atsukusi į ją nugarą, todėl ji gerai nematė kur V. smūgiavo. L. prašė V. nemušti, tačiau V. vis tiek ją daužė. Mušdama rėkė, kad L. gauna už tai, kad pavogė dujinę plytą ir dujinį balioną. Sudavusi 10-15 smūgių su koja į įvairias L. kūno vietas ir 2-3 smūgius kumščiais į L. kūną, V. atsitraukė nuo L. ir priėjo prie jų atsigerti vyno. Išgėrė vyno ir išbėgo į lauką. Po to vėl sugrįžo ir vėl pradėjo mušti L.. V. vėl spardė L. kojomis, spardė ten kur pataikė, spyrė ne mažiau kaip 10 kartų. L. atsigulė ant pilvo ir pradėjo dengti savo galvą ir veidą. Mušdama V. rėkė L. „atiduok mano indus". Paskui ir vėl priėjo prie jų išgerti vyno. Tada ji (T. D.), kaip nenormali, priėjo prie L. ir 3-4 kartus savo rankos kumščiu sudavė smūgius į L. nugarą, maždaug ten, kur yra inkstai. Kodėl taip padarė, nežino. Matyt dėl to, kad buvo išgėrusi vyno. Ji L. nieko nesakė. Ji tik sudavė tuos smūgius ir atsitraukė nuo L. ir vėl nuėjo gerti vyno. Tada V. ir vėl priėjo prie gulinčios L. ir vėl pradėjo ją mušti. Ji ir vėl spardė L. į įvairias kūno vietas, suduodama ne mažiau kaip 10 smūgių. Tada iš kažkur tai iškrito L. piniginė. V. paėmė tą piniginę, atidarė ją ir išėmė iš ten pinigus. Kiek tiksliai ji išėmė pinigų ji nežino. Matė, kad ten buvo dvi kupiūros. Viena- 50 L vertės, o kita -10 Lt vertės. Išėmusi pinigus, V. išėjo į lauką, sakydama, kad piniginę išmes, o pinigus pasiliko sau. V. išėjo ir netrukus sugrįžo. Tada ji išėjo į lauką ir paėmė šalia sandėliuko, ant sniego gulinčią L. piniginę, parnešė ją atgal į sandėliuką ir numetė L.. Girdėjo kaip tuo metu L. sakė V. „V. aš neėmiau tų tavo fužerų, gal juos paėmė ir išnešė S. su O.". Tada prie L. pribėgo O. ir kokius 3 kartus su kumščiu trenkė L. į šonkaulius. Tada prie L. pribėgo S., kuris 2-3 kartus spyrė L. atrodo, kad šonkaulius, tačiau tiksliai pasakyti negali. Tada jie visi, išskyrus L., pagėrė vyno ir išeidinėjo į lauką. Išeinant V. trumpam pasiliko sandėliuke, o išėjusi pasakė, kad dar spyrė L.. V. pasakė tik tai, tačiau neminėjo nei kiek smūgių, nei į kurias L. kūno vietas. Išėjus iš sandėliuko ji nuėjo namo, o visi kiti liko lauke prie sandėliuko. Tos pačios dienos vakare ji atėjo į parduotuvę. Prie parduotuvės prie jos pribėgo O., kuri pasakė, kad L. labai sumušta. Tada jos paprašė pažįstamo A. iškviesti greitąją. Jis iškvietė greitąją ir kažkur išėjo. Ji su O. sulaukė greitosios. Tada O. su medikais nuėjo į sandėliuką, o ji -namo. Kitos dienos ryte, sutiko kaimyną S., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris jai pasakė, kad L. vėl kvietė greitąją ir L. atsisakė važiuoti į ligoninę. Tada ji apsirengė ir nuėjo į tą sandėliuką. Priėjo prie L. atsiprašė, sakydama „negražiai padariau". L. jai pasakė „T. viskas gerai, nes aš buvau su šūba ir tavo smūgių nejaučiau, o kai mušė V., labai skaudėjo". Atsiprašius, išėjo namo. Po poros dienų, tikslios datos nepamena, pas ją atbėgo O.. Tai buvo vakaras, kažkur 18 val. 15 min. ir pasakė, kad mirė L.. Ji labai gailisi dėl savo veiksmų, gailisi, kad mušė L.. Tada, kai jie visi sumušė L., sandėliuke dar buvo A. P., tačiau jis L. nemušė. Jis tik rėkė „kam vagis laikote?". Jis į sandėliuką atėjo maždaug po 10 min. kai į sandėliuką atėjo ji su V., tačiau tikrai nieko nemušė (t.2, b.1. 91- 92). Parodymų patikrinimo vietoje metu T. D. patvirtino savo 2011-01-04 parodymus, duotus apklausos metu (t.2, b.1.101-110). Teisme kaltinamoji T. D. iš dalies patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei paaiškino, kad tikrai prisimena, kad A. P. atėjo vėliau. V. M. iš karto atėjusi į sandėliuką pradėjo bartis su L.. V. M. lovoje gulinčią L. mušė tik kumščiais. Paskui ją numetė ant grindų, bet nespardė L. kojų, pilvo, galvos. V., mušdama L., buvo nusisukusi į ją nugara. Ji matė, kad V. muša L., tačiau ji negalėjo matyti į kurias kūno vietas mušė. Apklausos metu buvo išsigandusi, todėl kitaip kalbėjo, nei teisme. L. prašė V. nemušti, bet tiksliai nesuprato ką ji sakė, nes V. ant jos rėkė. Iš pradžių V. kelis smūgius į veidą sudavė L. gulinčiai lovoje, o paskui ją numetė ant grindų ir pradėjo ją spardyti kojomis. Kaltinamoji T. D. patvirtino, kad V. M. iš tikrųjų mušė L., sudavė daug smūgių, tačiau ji nematė į kurias kūno vietas. Kai L. gulėjo ant lovos, V. mušė rankomis, o kai L. gulėjo ant grindų – ją spardė kojomis. Piniginės neprisimena. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad V. M. paėmė piniginę ir kad paskui ji, radusi lauke piniginę, parnešė ją į sandėliuką ir atidavė L.. L. B. mirė nuo suduotų smūgių. Gal nuo to, kad V. ant jos šokinėjo. Ji pati muštynių metu L. pasakė daug negražių žodžių. Teisme taip pat buvo perskaityti T. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai 2011 06 09 dieną, kur ji parodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl suduotų trijų smūgių rankos kumščiu į L. B. nugarą ar tai į inkstų sritį.Kojomis L. ji nespardė. Sudavė L. B. tris smūgius savo rankos kumščiu į jos nugarą, ar tai į inkstų sritį. Buvo neblaivi, todėl tikslios vietos nugaroje, į kurią sudavė smūgius, nepamena. Pasilieka prie anksčiau duotų savo parodymų, kuriuos davė ankstesnių apklausų metu, kadangi jie yra teisingi. Savo parodymus prisimena gerai. Jų nepakeitė ir nepakeis ateityje. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Gailisi, kad mušė L. B.. Nužudyti jos tikrai nenorėjo. Tokio tikslo neturėjo. Mušė L., nes ją mušė V. M., O. J. ir S. S. (t.2, b.l. 100). Teisme T. D. dėl šios apklausos paaiškino, kad joje buvo neblaivi, nes buvo jos gimtadienis, todėl ir pasakė, kad tvirtina ankstesnius parodymus.Ankstesnių apklausų metu, taip pat buvo neblaivi. Tačiau, ji tvirtina, kad L. B. mušė visi ten buvę, bet V. M. ją mušė daugiausiai. Po muštynių ji su O. kvietė greitąją pagalbą, po ko, O. laukė greitosios, o ji nuėjo namo. Ji pati S. V. paprašė, kad jis iškviestų greitąją, nes pati neturėjo telefono. Tada jau buvo tamsu, tačiau kiek buvo tuo metu valandų, nežino.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu, baigiant byloje įrodymų tyrimą, kaltinamoji T. D. papildomai davė parodymus, paaiškindama, kad ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje 2011 01 04 dieną ji davė neteisingus parodymus, kadangi tyrėja R. jai paaiškino, kad S. S. ir O. J. davė tokius parodymus ir liepė jai duoti tokius pat parodymus, nes priešingu atveju, ji viena bus kaltinama dėl L. B. nužudymo. Jai tyrėja pasakė duoti parodymus apie tai, kad L. kojomis mušė V. M., tačiau tai buvo netiesa. Tai buvo ne gruodžio 16 d., o gruodžio 14 d. antradienį. Pirmadienį ji buvo namie, kur buvo šventė, apie kurią nenori pasakoti. Antradienį, 14 dieną jai buvo bloga, ji išėjusi iš namų ir sutiko V. M., su kuria ir nuėjo į tą sandėliuką. Sandėliuke V. pradėjo ginčytis su O. J. ir su L. B. dėl kažkokių tai servizų. O. su V. stipriai susipyko, viena ant kitos rėkė, tada įsiterpė L.. Kai L. įsiterpė, V. neištvėrė ir sudavė vieną ar du, bet ne daugiau, kartų koja. L. vis tiek rėkė, kad „V. tu nelįsk, niekas pas tave nieko nevogė, o jei ir pavogė, tai niekas nieko neatneš“ ir tada V. dar sudavė L. delnu per veidą. Po to, ji (T. D.) priėjusi prie L., delnu į nugarą sudavė du kartus, ne daugiau ir koja spyrė jai į koją, nes ji sėdėjo. Tada pribėgo S., ją nuo L. atitraukė į kitą pusę. S. L. papurtė, o kai S. nuo jos atsitraukė, tai pas L. kraujas bėgo iš nosies. Tada V. paprašė nueiti į kitą sandėliuką, pažiūrėti daiktų. Ji sakė, kad daug daiktų, kurie prapuolė, buvo rasti. Kai ji grįžo atgal, matė kaip O. J. smūgiavo L., smūgiavo rankomis į krūtinę ir į veidą. Smūgiavo iš priekio. Aprimus visam šurmuliui, L. paprašė S., kad jis nueitų ir atneštų vyno. S. nuėjo, atnešė vyno butelį ar du, išgėrė vyno ir išėjo su V. namo. Kitą rytą sutiko O. J., nuėjo vėl į sandėliuką, kur L. sėdėjo. Po to, atvažiavo V. su savo sugyventiniu B.. Ji negali pasakyti, ar S. sudavė L., V. sudavė L. gal du-tris kartus koja. Ikiteisminio tyrimo metu ji pasakė tai, ką jai liepė tyrėja, o pas ikiteisminio tyrimo teisėją bijojo sakyti tiesą, todėl toje apklausoje taip pat melavo. Parodymus nutarė pakeisti, išklausiusi kaltinamosios V. M. teisme duotų parodymų.
Apklaustas kaltinamuoju S. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010-12-16 nuo pat ryto buvo sandėliuke, kuriame ir įvyko konfliktas. Ten dar buvo O. J. ir L. B.. Apie 6.00 val. ryto į sandėliuką atėjo A. P., kuris pasakė, kad motina jam davė penkis litus pagirioms. O. nupirko samagono, kurį jie keturiese išgėrė. Po to, jis buvo išėjęs darbo reikalais, o apie 8 val. grįžo atgal į sandėliuką, kur miegojo L. B.. Jis atsigulė ant kitos lovos ir užmigo. Apie 14 valandą į sandėliuką atėjo V. M., T. D. ir A. P.. T. ir A. buvo aiškiai girti, o iš V. išvaizdos sunku pasakyti. V. priėjo prie L. ir paklausė, kur dingo indai ir kodėl ji iki šiol yra tame sandėliuke. L. jai atsakė, kad sandėliuke jai leido gyventi „Č.“, t.y. sandėliuko šeimininkas, o indus turbūt išnešė O., nes paskutiniu metu ji turėjo pinigų, o jis (S. S.), turbūt, pardavė spalvotus metalus. O., nesikeldama nuo lovos, pradėjo šaukti, kad L. ją apkalba. Paėmė šlepetę ir metė į L. pusę. Po to jis priėjo prie L. ir ranka ją pastūmė, nuo ko ji atsisėdo ant lovos bei pasakė jai, kad „Č.“ jai neleido gyventi sandėliuke, o pusę spalvotų metalų jis pats pardavė, o likusius pavogė narkomanai. Tada priėjo V., kuri truputį patampė L. už apykaklės ir pasakė, kad bet kokiu atveju ji turi grąžinti indus. Po to ji koja L. prispaudė prie sienos ir toliau reikalavo grąžinti indus. Tada V. prisiminė, kad dar dingo dujų balionas. Tuo metu priėjo T., kuri L. sudavė gana stiprų smūgį virš liemens. Po šio smūgio L. stipriai susitrenkė galvą į sieną. Paskui jis pats nuėjo į kitą sandėliuką pažiūrėti, ar yra dujų balionas, nes netikėjo, kad L. galėjo jį išnešti. Ten dujų baliono nerado. Grįždamas girdėjo L. šauksmus. Įėjęs į sandėliuką, pamatė L. gulinčią ant grindų, o T. D. tuo metu ją spaudė koja. Tada jis patraukė T. ir L. padėjo atsisėsti ant lovos. Visiems pasakė, kad nerado dujų baliono, o dėl indų reikia išsiaiškinti. Tuo metu V. priėjo prie L., ir pradėjo ją vėl tampyti už apykaklės ir rankos. L. pasakė, kad neėmė jokių indų ir niekur neis iš sandėliuko. Po šių žodžių V. L. batu sudavė smūgį į akį. Po to jis pats pažadėjo išsiaiškinti su L., muštynės baigėsi, V. M., T. D. ir A. P. išėjo iš sandėliuko ir tą dieną niekas iš jų nebuvo sugrįžęs. O jis su O. J. ir L. B. liko sandėliuke. Maždaug po pusvalandžio L. pažiūrėjo po pagalve ir pasakė, kad dingo jos rankinė, kurioje buvo apie 160 litų ir kažkokie dokumentai. Dar po pusvalandžio O. nuėjo į tualetą ir grįžo su L. rankine. Pasakė, kad ją rado už namelio. Rankinėje buvo dokumentai, o pinigų nebuvo. Tą patį vakarą jis sutiktam prie parduotuvės S. V. papasakojo, kad L. stipriai sumušė. Po ko jie nuėjo pažiūrėti į sandėliuką kaip L. jaučiasi. Tą vakarą buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, tačiau L. atsisakė važiuoti į ligoninę. Medikus į sandėliuką atlydėjo S. V., kuris jiems sakė, kad nepažįstamos merginos paprašė iškviesti greitąją. Kitą dieną į sandėliuką atėjo A. P., T. D., paskui – V. M. su T. B.. V. atsiprašė L.. Be to, kaltinamasis parodė, kad jis matė tik T. D. suduotus L. tris smūgius. Jis suprato, kad L. yra stipriai sumušta, kadangi ji skundėsi kojos, šonų skausmais, akis buvo sutinusi. Daugiau L. suduotų smūgių nematė. Jis pats L. nesudavė nei vieno smūgio. T. L. sudavė tris smūgius, spaudė koja ją prie grindų, V. ją tampė už drabužių ir sudavė batu jai į akį. Jis nematė, kad O. būtų sudavusi L. smūgius. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl nervinės įtampos, duodamas parodymus, galėjo suklysti ir ne viską tiksliai papasakoti.
Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2010 12 30 apklaustas įtariamuoju S. S. parodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau neatmeta tos galimybės, kad tai buvo 2010-12-16, apie 14-15 val. buvo sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame Č. B., kuris buvo leidę sandėliuke pagyventi jam, L. B. ir O. J.. Nurodytu laiku sandėliuke jis buvo su O. ir L.. Jiems miegant, į sandėliuką atėjo Č. B. marti V. M. kartu su T. D.. Atėjusi, V. užsipuolė L., kad ši ne va tai, pavogė kažkokius servizus. L. pasakė V., kad nieko neėmė ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tuo metu L. sėdėjo ant lovos, V. stovėjo šalia jos, T. stovėjo šalia V., jis taip pat stovėjo netoliese, o O. sėdėjo ant čiužinio ar tai ant lovos. Žodinio konflikto metu, V. pradėjo mušti ir stumdyti L.. Bandė L. išvaryti iš sandėliuko, tačiau L. sėdėjo ant lovos taip, kaip sėdėjusi. Todėl V. sudavė nemažai smūgių rankomis L. per kūną. Sudavė ne mažiau kaip 3-5 smūgius, tačiau kur konkrečiai- nematė. Tada L. pradėjo kaltinti ir jį, kad tai jis pavogė tuos servizus. Todėl jis supyko ant L. už tokį melą ir tuo metu, kai L. atsistojo nuo lovos, jis pastūmė ją. Nuo šio pastūmimo, L. atsisėdo ant lovos ir vėl pabandė atsistoti. Tada jis dar kartą L. pastūmė, dėl ko ji ir vėl atsisėdo ant lovos. Daugiau L. pakilti net nebandė. Tada prie L. priėjo T., kuri trenkė L. tris kartus rankų kumščiais į krūtinę. Po to prie L. priėjo V., kuri koja vieną kartą spyrė į L. ranką, o kitą kartą spyrė tiesiai į L. veidą. Tada jis visiems pasakė, kad reikia baigti šitas nesąmones, nes blogai baigsis. V. su T. išėjo, o jis su O. ir L. pasiliko sandėliuke. Kadangi L. buvo blogai, jis nuėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) paieškoti iš kur paskambinti greitajai pagalbai. Ten sutiko pažįstamą S. V., kurio paprašė iškviesti medikus. Atvykę medikai, apžiūrėjo L. ir pasiūlė jai važiuoti į ligoninę, tačiau L. atsisakė. Kitą dieną L. dar sugebėjo nueiti iki parduotuvės, tačiau ėjo sunkiai ir skundėsi, kad skauda krūtinę ir ranką. Tą pačią dieną pas juos į sandėliuką vėl buvo atėjusi V. su savo sugyventiniu T. B. ir T. D.. Jie atsinešė ar tai sidro, ar tai vyno ir atsiprašė L. už tai, kad ją mušė. Tuo metu L. dar galėjo vaikščioti ir atrodo, kad buvo atleidusi V. su T. už tai, kad jos ją sumušė. Dar kitą dieną L. dar labiau pablogėjo, o dar kitą dieną L. pajuto palengvėjimą ir skausmais nesiskundė. Jis pyko ant L., nes ši nenorėjo važiuoti su medikais į ligoninę. L. stovis buvo blogas, o sandėliukas nekūrenamas, sąlygų jokių. Dar kitą dieną, vakare, jam stovint prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), prie jo pribėgo O., kuri pasakė, kad L. yra nebegyva ir tai, kad ji medikus jau iškvietė. Tada jis kartu su O. nuėjo į sandėliuką ir pamatė, kad L. nebegyva. Tos pačios dienos rytą, L. dar tikrai buvo gyva, nes jis ją matė. Ryte jis išėjo iš sandėliuko ir tos pačios dienos vakare sužinojo, kad L. mirė. Iki to konflikto L. buvo sveika, nesumušta ir niekuo nesiskundė. Jos sveikata pablogėjo iš karto po to, kai ją primušė V. su T. ( t.4, b.1. 11- 12). Teisme kaltinamasis iš dalies patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškindmas, kad tuo metu buvo šoke, todėl kai kurios detalės neatitinka tikrovės. Teisme sako tiesą. Toje apklausoje nesakė, kad su V. M. ir T. D. į sandėliuką atėjo A. P., nes nemanė, kad tai reikšminga. Neteisingai nurodyta, kad V. L. sudavė daug smūgių. Jis negali paaiškinti kodėl pirminiuose parodymuose nenurodė kai kurių įvykio aplinkybių. Parodymų patikrinimo vietoje metu S. S. patvirtino savo parodymus duotus 2010-12-30 ( t.4, b. 1. 20 - 27).
Teisme buvo perskaityti ir kiti kaltinamojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2011 03 14 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, S. S. parodė, kad įvykis buvo 2010-12-16 apie 15 val., kai pas juos į sandėliuką atėjo V. M., T. D. ir A. P.. Jam, O. J. bei L. B. pabudus, tarp V. ir L. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad L. gyvena tame sandėliuke. Po to konfliktas peraugo į tai, kad V. pradėjo stumti L. iš patalpos. Jis taip pat norėjo, kad L. išeitų. Tada V. M. apkaltino L., pavogus dujų balioną ir servizus ir pradėjo L. mušti. Kas, kaip ir kiek kartų mušė L. tiksliai negali pasakyti, bet smūgiai buvo. Prasidėjus smurtiniams veiksmams tame sandėliuke buvo O. J., A. P., T. D., V. M. ir jis. Smurtinius veiksmus pradėjo V.. Bet jis gerai neprisimena tos pradžios, kaip ten tie smūgiai prasidėjo, dėl ko prasidėjo ir kokie jie buvo, bet buvo smūgiai, stumdymai. L. mušė visi, bet kaip ir kuom negali pasakyti. Tiksliai prisimena tai, kad V. M. sudavė du smūgius L. B.: vieną spyrį bato galu ir smūgį koja į dešinę L. ranką. Dar buvo smūgių, bet tiksliai jų neatsimena. V. rankomis L. nesmūgiavo, ji tik stumdė L. rankomis bei smūgiavo kojomis. Kiek tiksliai buvo smūgių kojomis, negali pasakyti. L. iš pradžių stovėjo, paskui gulėjo, nes nukrito nuo smūgių. T. D. taip pat smūgiavo L.. T. smūgiavo tik rankomis, kojomis nesmūgiavo, bet kiek kartų smūgiavo negali pasakyti. T. rankomis sudavė smūgius į L. viršutinę kūno dalį, bet kur tiksliai nežino. Jis pats L. nemušė. Jis tik pastūmė L., kai jinai pradėjo sakyti, kad niekur iš to sandėliuko neišeis ir kai pradėjo jį kaltinti, kad gal tai jis pavogė tuos daiktus, servizus. Todėl jis vieną kartą pakėlė L. nuo lovos ir parodė, kad jai reikia išeiti. Bet L. nesutiko, pradėjo bartis, šaukti. Jis supyko ant L. ir pastūmė ją ranka. Nuo šio pastūmimo L. nukrito ant sofos. Daugiau jokių veiksmų iš jo pusės nebuvo. Kiek prisimena, paskutinis smūgis buvo į veidą, kurį sudavė V. M. L.. Tada viskas baigėsi. L. B. buvo stipriai sumušta, nes buvo kraujo, tačiau ji buvo sąmoninga. Kai viskas baigėsi, L. nieko nesakė, nesiskundė ir nedejavo. Ji tik sakė, kad „aš nieko neėmiau". Paskui A. P., T. D. ir V. M. išėjo iš sandėliuko. Sandėliuke liko jis, L. B. ir O. J.. Jie kalbėjosi. Jis sakė L., kad netiki, kad ji pavogė tuos daiktus, bet pasakė, kad jinai pati kalta dėl viso to, kas vyko.Apie 16 val., išėjęs iš sandėliuko, sutiko savo bendradarbį R. ir S. V., kuriam papasakojo, kad sandėliuke vyko konfliktas. Tada S. pasakė, kad reikia pažiūrėti, kaip ten L. B. būklė ir jie trise nuėjo pažiūrėti. Šiek tiek vėliau S. telefonu iškvietė gelbėtojus, tačiau L. niekur nevažiavo ir liko sandėliuke. Tą dieną viskas taip ir baigėsi. O. J. jokių smūgių L. nesudavė, buvo tik kažkokie žodžiai, kuriuos O. sakė L., bet ji L. negynė. Ar V. mušė L. rankomis, tiksliai neatsimena, bet mano, kad galėjo taip būti. T., smūgiuodama L., pasakė tik porą žodžių, bet daugiau jokių ten konfliktų, aiškinimusi tarp jų nebuvo. Jis mano, kad tos vagystės iš tikrųjų nebuvo. Savo veiksmų to konflikto metu taip pat taip tiksliai nepamena, kaip ir tiksliai nepamena V. ir T. veiksmų L. atžvilgiu. Prisimena tai, kad jis vieną kartą pakėlė L., norėdamas parodyti, kad jai reikia išeiti iš to sandėliuko ir po to dar ją nestipriai pastūmė. Tiksliai neatsimena, bet tada galėjo ir du kartus pastumti L., kaip sakė anksčiau (t.4, b.1. 13-17). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. S. iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjai duotus parodymus bei paaiškino, kad V. sudavė L. smūgius, bet negali pasakyti jų kiekio. Kojomis ji irgi smūgiavo. Jis matė L. suduotą V. smūgį koja į antakį, kitą smūgį koja taikė jai į ranką, bet neprisimena ar pataikė. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad pirmos apklausos metu nusprendė visų aplinkybių nesakyti, o pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo šoke, nes matė, kad A. P. ir T. D. girti duoda parodymus.
Apklaustas įtariamuoju 2011 06 13 S. S. parodė, kad nemano, kad nuo kelių jo pastūmimų, L. B. galėjo mirti. Jis L. B. nemušė ir stipriai nesmūgiavo. Jis tik kelis kartus ją pastūmė rankomis. Ankstesnių apklausų metu jis jau davė teisingus parodymus, prie kurių pasilieka. Tą dieną, kai įvyko konfliktas su L. B. jis buvo blaivus. Ar buvo blaivios T. D., O. J. ir V. M., nežino. Sandėliuke niekas nevartojo alkoholio. Ankstesnių apklausų metu jis pasakė, kad O. J. nemušė L. B.. Tai yra tiesa, tačiau praeitos apklausos metu pamiršo pasakyti tai, kad matė kaip O. J. metė savo batą į L. B. ir su batu pataikė į L. krūtinę. O. J. padarė tik tai. Nematė, kad ji būtų mušusi L. (t.4, b.1. 19). Dėl šios apklausos kaltinamasis S. S. paaiškino, kad norėjo duoti parodymus, tačiau apklaustas nebuvo. Jis pats S. V. pasakė, kad L. yra sumušta.
Motyvuojamoji dalis
Nežiūrint į tai, kad kaltinamieji neigia įvykdę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, jų kaltę patvirtina iš dalies jų pačių, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.
Nukentėjusioji N. J. parodė, kad L. B. buvo jos motina, kuri pasirinko asocialų gyvenimo būdą. Ji motinai daug kartų sakė grįžti gyventi pas ją, bet ji nenorėjo. Apie motinos mirtį sužinojo iš savo vyro, kuriam apie tai pranešė O.. Anksčiau jos motina gyveno kartu, vėliau su jos patėviu V. B. išėjo nuomotis buto, po jo mirties mama gulėjo ligoninėje, o paskui ji pradėjo gerti. Ji matydavo motiną prie parduotuvės, su ja pasisveikindavo, bet nebendraudavo. Paskutinį kartą ją gyvą matė per savo dukros gimtadienį 2010-12-16. Ji stovėjo (duomenys neskelbtini) prie turgavietės. Ji buvo nesumušta. Paskutinius aštuonerius metus, nuo močiutės laidotuvių, ji su mama nebendravo. Ją pačią augino močiutė. Jai nebuvo žinoma, kad jos motina prieš mirtį gyveno sandėliuke. Motiną ji palaidojo savo lėšomis.Gavo valstybės skirtą laidojimo išmoką 1040 litų. Motinos laidotuvės kainavo 5000 litų. Teismo posėdyje nukentėjusioji palaikė ir 200 000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, motyvuodama tuo, kad jos motina buvo nužudyta. Be to, nukentėjusioji paaiškino, kad jai Teisingumo ministerijoje buvo išmokėta kompensacija 8320 litų sumai, tai yra 520 litų turtinės žalos ir 7800 litų neturtinės žalos atlyginimui, todėl ji savo pareikštą civilinį ieškinį mažina išmokėtos kompensacijos dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas R. J. parodė, kad L. B. buvo jo žmonos motina, kurią paskutinį kartą matė 2010 metų gruodžio 15 ar 16 dieną (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Jie tarpusavyje šiek tiek pabendravo, davė jai cigaretę. Jokių sumušimų ant jos nesimatė, ji niekuo nesiskundė. Apie L. B. mirtį sužinojo iš O., kurios pavardės nežino, kuri atėjusi jam tai pranešė. O. jokių mirties aplinkybių neaiškino, tik pasakė, kad mirė jo uošvė ir ją išvežė. Ligoninėje jis atpažino savo uošvę, ten jam buvo ir paaiškinta, kad ji buvo užmušta. Jam nebuvo žinoma kur iki mirties gyveno L. B.. Anksčiau jie ne vieną kartą jos prašė negerti alkoholio, grįžti gyventi kartu su jų šiema, tačiau ji neklausė.
Liudytoja A. P. parodė, kad dirba greitosios medicininės pagalbos slaugytoja. Pagal iškvietimą buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), kur rado lauke sumuštą moterį. Jų brigadą pasitiko vyriškis prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jie tą moterį įnešė į sandėliuką. Jis ir nuvedė juos į tą sandėliuką, kuriame buvo lovoje gulinti moteris. Kartu dar buvo keletas žmonių, kurie išgėrinėjo alkoholį. Apžiūrėjusi moterį, matė sumušimo žymes, siūlė jai vykti į ligoninę, tačiau pastaroji atsisakė. Matėsi galvos, rankos sumušimai. Ji buvo sąmoninga ir pati kategoriškai atsisakė vykti. Kitų sužalojimų neprisimena. Apie tai, kad sumušta moteris buvo įnešta į sandėliuką, jai yra žinoma tik iš juos pasitikusio vyriškio žodžių. Liudytoja neprisiminė ar sumušta moteris paaiškino kokias nors įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), bendruomenės slaugytoja. 2010-12-16 18 val. 50 min. buvo savo darbo vietoje, kai gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur stotelėje turėjo būti sumušta moteris. 19 val. 05 min. atvykus prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), ją pasitiko nepažįstamas vyriškis, kuris paaiškino, kad tai jis kvietė greitąją pagalbą sumuštai moteriai ir tai jis rado ją sumuštą, prie sandėliuko, kuriame ji gyveno. Vyriškis pats neprisistatė, o sumuštą moterį įvardino L. B.. Jo žodžiais tariant, L. B. galėjo sumušti jaunuoliai, kurie ją pažinojo, nes ta moteris kaip tik buvo gavusi pensiją. Paaiškinęs tai, vyriškis nuvedė ją į sandėliuką, esantį kitoje gatvės pusėje, nei, kad yra parduotuvė (duomenys neskelbtini). Ten pamatė gulinčią sumuštą moterį ir nepažįstamus vyriškį ir moterį, kurie tuo metu išgėrinėjo alkoholį. Jų vardų, pavardžių nežino, nes nesiteiravo. Nukentėjusioji gulėjo ant lovos ir save pristatė L. B.. Ji buvo sąmoninga, tačiau paaiškinti kas atsitiko ir kuo ji skundžiasi, negalėjo. L. B. sakė, kad neprisimena kas ją sumušė ir kur ją sumušė, ir kokiomis aplinkybėmis ją sumušė. Tame sandėliuke buvusi moteris ir vyriškis apie aplinkybes, kurių metu buvo sumušta L. B. taip pat nieko nesakė, o ji jų ir neklausinėjo. Jie kažką kalbėjosi tarpusavyje, o su ja nesikalbėjo. Pamena tik tai, kad jie prašė L. B. vežtis į ligoninę. Apžiūrėjusi nukentėjusiąją nustatė daug sužalojimų. L. B. galva, veidas ir krūtinė, dešinė plaštaka buvo sumušta ir ko gero galėjo būti lūžę delno kauliukai. Ji suteikė pirmąją pagalbą, davė nuskausminančių vaistų ir pasiūlė jai vykti į ligoninę. L. B. vykti atsisakė. Moters būklė buvo prasta, tačiau ji negalėjo jos priversti važiuoti kartu. Su ja daugiausiai kalbėjo tas vyriškis, kuris ją pasitiko. Jai susidarė toks įspūdis, kad vyriškis turėjo matyti, kas sužalojo L. B.. Nes jis vis kartojo, kad L. B. spardė kojomis kažkokie jaunuoliai dėl pensijos, reikalavo iš L. pinigų. Tas vyriškis kartojo tik tai, tačiau nepasakė, nei kas tie jaunuoliai, nei kur ją spardė. Tie du kiti nepažįstami asmenys apie įvykį iš vis nekalbėjo, pati nukentėjusioji taip pat. Sandėliukas, kuriame buvo L. B. į gyvenamą patalpą nebuvo panašus. Tai buvo landynė, nekūrenama, be elektros. Jie pasišvietė žvakėmis. Ji neįsidėmėjo nei to vyriškio, kuris ją pasitiko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) veido bruožų, nei tų kitų dviejų asmenų, buvusių sandėliuke ir geriančių alkoholį, veido bruožų. Jų atpažinti negalės, nes sandėliukas buvo apšviestas žvakių šviesos, todėl jų veidų gerai nematė (t.1, b.1. 126-127). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (t.1, b.l. 52) įrašyti žodžiai iš ją pasitikusio vyriškio pasakojimų.
Liudytojas V. J. parodė, kad dirba greitosios pagalbos stotyje bendruomenės slaugytoju. Budėjimo metu buvo gautas iškvietimas apie mirusį žmogų. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), sandėliuke rasta moteris be gyvybės ženklų. Iš apžiūros matėsi, kad ji buvo sumušta. Neatsimena konkrečių sumušimų. Įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai. Jis tik konstatavo moters mirtį, jokių įvykio aplinkybių nesiaiškino. Kitų aplinkybių neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), bendruomenės slaugytoju. 2010-12-20 16 val. 54 min. buvo savo darbo vietoje, kai gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) yra sumušta moteris. Atvykus nurodytu adresu, jį pasitiko nepažįstama moteris, kuri jam neprisistatė. Moteris jam pasakė, kad parodys vietą kur aptiko mirusią savo draugę, kuriai pagalba jau yra nereikalinga. Ši moteris nepasakė prieš kiek laiko ji aptiko savo draugės lavoną. Ji tiesiog nuvedė jį į sandėliuką, esantį netoli minėtos parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur turėjo būti mirusi jos draugė. Ten jau buvo policijos pareigūnai. Iš pareigūnų žodžių jis suprato, kad jų tarnybiniame automobilyje yra sulaikyta keletas vyrų, o pati mirusioji yra sandėliuke. Užėjus į sandėliuką, aptiko moterį, kuri gulėjo ant grindų, ant kairio šono. Jos veido srityje pamatė antakio poodinę hematomą, o rankų, kojų, pilvo ir galvoje jokių sužalojimų nesimatė. Mirusioji buvo sustingusi. Konstatavęs mirtį, mirusiosios kūną perdavė policijai. Tada išvyko toliau dirbti savo tiesioginio darbo. Kokiomis aplinkybėmis, dėl ko ir kada mirė ta moteris, kurios jokių duomenų nežino, nes jos asmens dokumentų jam niekas nepateikė, jis nežino. Ta moteris, kuri jį pasitiko prie parduotuvės ir parodė vietą kur buvo mirusioji, jam taip pat nieko nepaaiškino. Ji tik pasakė, kad jos draugei pagalbos jau nereikia. Atpažinti nei tos mirusiosios, nei jį pasitikusios moters negalės, nes jų veidų bruožų neįsidėmėjo. Tuo metu, kai jis sandėliuke konstatavo moters mirtį, ten daugiau nieko nebuvo. Įvykio vietoje jis matė tik pareigūnus, mirusiąją ir tą moterį, kuri jį pasitiko prie parduotuvės (t.1, b.1. 128- 129). Teisme liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas A. P. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius T., S. ir V., kurių pavardžių nežino. Jie yra jo draugai. Taip pat jis pažinojo ir L. B., kuri gyveno sandėliuke, (duomenys neskelbtini). Kartu su ja ten gyveno ir S., O.. 2010 metų gruodžio mėnesį, datos tiksliai neprisimena, anksti ryte jis užėjo į tą sandėliuką, kur atsinešė degtinės ir kartu su ten buvusiais ją išgėrė. Po to jis su O. išėjo, sandėliuke liko S. su L.. (duomenys neskelbtini), prie kiosko, sutiko V. M. ir T., su kuriomis gatvėje išgėrė alaus. Geriant alų, V. pasakė, kad L. pavogė dujinę plytelę, dujų balioną ir dar kažkokius servizus ir, kad reikia išsiaiškinti su L.. Pirmos į sandėliuką nuėjo T. su V., o jis su O. atėjo gal po dešimties minučių. Prie sandėliuko jie išgirdo riksmą – V. rėkė ant L. dėl pavogtų daiktų. Įėjęs į sandėliuką, jis pamatė kaip V. tampė ant lovos gulinčią L., po to numetė ją ant žemės ir mušė ją rankomi, kojomis. Tiksliai neatsimena, į kurią vietą V. sudavė smūgius L., tačiau smūgių buvo daugiau nei penki. Tuo metu ten buvę O., T. šaukė ant L. dėl iš sandėliuko pavogtų daiktų. Jis bandė juos nuraminti, tačiau jam nepavyko, todėl jis išėjo iš sandėliuko. Prieš jam išeinant, tiksliai nematė, kuri T. ar O. taip pat sudavė L. smūgius. Tuo metu sandėliuke buvo S. S., L., V., T., O.. S. gulėjo ant čiužinio ir prašė, kad visi nusiramintų. Išėjęs iš sandėliuko jis nutarė paskambinti į greitąją pagalbą, nes suprato, kad L. “blogai baigsis”. Jis išsiėmė iš savo telefono SIM kortelę, kadangi jis pats yra teistas ir nenorėjo, kad būtų užfiksuotas jo telefono numeris. Jis pats telefonu kalbėjo su greitosios pagalbos medikais, pasakė jiems, kad S., prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės yra sumušta moteris. Po to, jis palaukė kol atvažiavo medikai, parodė, kur yra sandėliukas. Sandėliukas nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės yra apie 300 metrų atstumu. Sandėliuko nuo parduotuvės nesimato, trukdo kalnelis, todėl medikus jis šiek tiek palydėjo. Jis medikams pasakė, kad moterį primušė ar ji pati nukrito, tiksliai neprisimena. Jis su medikais nekalbėjo, kokiomis aplinkybėmis moteris buvo sumušta. Tos pačios dienos pavakaryje jis buvo užėjęs į sandėliuką, mate gulinčią lovoje L., kuri dejavo. Kitą rytą taip pat buvo užėjęs į tą sandėliuką, kur gėre degtinę. L. gulėjo ir dejavo. Tuomet jis su O. apie L. nekalbėjo. Dar vėliau, laiko neatsimena, jis matė prie sandėliuko Greitąją pagalbą ir iš kažko sužinojo, kad L. mirė. Be to, liudytojas parodė, kad tą dieną, kai matė, jog V. mušė L., su V. jis buvo susitikęs prie kiosko.V. turėjo pinigų, ji ėjo į parduotuvę. V.iš ryto jo prašė pinigų alui, o po pietų, po sumušimo, pinigų jau turėjo. V. turėjo 50 litų ir dar 10 ar 20 litų. Jis su V. apie pinigus nekalbėjo, tik atkreipė dėmesį į tai, kad ji turi pinigų. Tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2011 m. kovo 14 dieną liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tai įvyko praeitais metais, tikslios datos negali pasakyti, sandėliuke, kurio tikslaus adreso nežino. Tame sandėliuke gyveno O. J., S. S. ir L. B.. V. M. iš kažkur sužinojo, kad L., lyg tai, pavogė iš jos dujų balioną, viryklę ir kažkokius du servizus. Ji nuėjo pas L. į tą sandėliuką išsiaiškinti ir pradėjo ją mušti. Kiek jis matė, tai V. tik kojomis spardė L.. Daugiau jis nematė, nes išėjo nupirkti alkoholio. V. numetė nuo lovos L. ant žemės ir pradėjo ant jos šokinėti, ant kurios L. kūno dalies V. šokinėjo jis nematė, jis išėjo iš sandėliuko. Visa tai truko apie minutę. L. buvo suduota apie 10 smūgių kojomis. Paskui jis iškvietė greitąją, pirmą kartą. Antrą kartą greitąją kvietė kiti. Tame sandėliuke tada buvo V. M., jis, T. D., L. B.. Ar S. S. ten tada buvo jis negali pasakyti, nes nėra tikras. T. D. norėjo išskirti L. ir V.. Jis nematė, kad T. D. smūgiuotų L.. Jis buvo išėjęs iš patalpos iškviesti greitąją, visi kiti liko tame sandėliuke. -Kiek jam yra žinoma, visas šis konfliktas įvyko dėl pavogto dujų baliono, dujinės viryklės ir kažkokių dviejų servizų. Nežino, ar visi buvo blaivūs tuo metu. Jam pasirodė, kad buvo blaivūs. Jie visi nuo pat ryto (S., O. ir L.) gėrė tame sandėliuke butelį „samagono". Kai išgėrė tą butelį, jis su O. nuėjo į kioską nusipirkti dar išgerti ir po to grįžo į sandėliuką, kur jie visi miegojo. Kai jis išėjo iš sandėliuko ir iškvietė greitąją, L. nenorėjo pirmą kartą važiuoti, antrą kartą kažkas kitas greitąją iškvietė, bet L. irgi nenorėjo važiuoti į ligoninę. V. jam rodė 50 Lt ir dar 10 Lt ar 20 Lt kupiūras. Iš pradžių ji tų pinigų neturėjo, o paskui jau turėjo. Nežino, iš kur tie pinigai pas ją atsirado, jam V. nesakė. Mano, kad pinigai buvo V.. Jis to mušimo metu nieko nedarė. Jis tik norėjo atitraukti V. nuo L., bet ji toliau mušė ir pasakė jam „nori į vyrišką vietą?" ir viskas. Kai jis išeidinėjo iš sandėliuko, O. ten rėkė ant L., kad ji daugiau negyvens, o T. nerėkė, su juo išėjo. Jis suprato, kad tie daiktai iš tikrųjų buvo pavogti. Matė tik V. smurtinius veiksmus L. B. atžvilgiu. Mobiliuoju telefonu kvietė greitąją pagalbą. Į tą sandėliuką jie atėjo pusę 6 ryto. V. į sandėliuką atėjo apie 8.30. V. atėjo su savo sugyventiniu T., tačiau jis tame sandėliuke neliko. L. mušimas vyko ryte, tiksliai nežino, kiek valandų buvo, bet kažkur 10 ar 11 valandų. Su V. M. nėra susipykęs. Jis negali tiksliai nurodyti, kur kas stovėjo to įvykio metu. S. su O. miegojo, T. D. stovėjo šalia jo, L. gulėjo ant lovos, tuo metu, kai V. šoko ant L.. S. po įvykio pamatė kažkur po 3-4 dienų. Tą dieną, kai V. mušė L., V. buvo be T., ji atėjo viena. Ji antrą ar trečią dieną atėjo kartu su savo sugyventiniu T.. Jis tiksliai nepamena, ar tas įvykis tikrai įvyko ryte, kai V. mušė L. (t.1, b.1. 93 -99). Teismo posėdyje liudytojas A. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad V. “tipo” šokinėjo ant L.. V. neužlipo ant L.: ji buvo viena koja ant žemės, o kita koja smūgiavo L.. Įvykio metu jie visi buvo išgėrę. Jis tikrai matė kaip V. sudavė smūgius L., kiti buvę asmenys šaukė ant jos, kažkas iš jų irgi mušė L..
Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo perskaityti liudytojo A. P. kiti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2011 01 07 dieną liudytojas parodė, kad S. S., O. J. ir L. B. iki savo mirties gyveno sandėliuke, esančiame prie namo (duomenys neskelbtini). Juos pažįsta jau seniai. O. maždaug 15 metų, S. - apie 10 metų, o L. žino nuo pat savo vaikystės. Tikslios datos nepamena, tačiau mano, kad tai buvo gruodžio mėn. vidury, neatmeta tos galimybės, kad tai buvo 2010-12-16 ryte jis paėmė iš savo motinos 5 Lt ir nuėjo į sandėliuką, kur gyveno L., S. ir O.. Jie vis buvo sandėliuke. L. gulėjo ant lovos ir tikrai buvo sveika. L. paprašius išgerti, jis su O. nupirko degtinės, kurią visi kartu išgėrė. Po to, jis kartu su O. išėjo iš sandėliuko, o S. su L. liko. Eidami sutiko V. M., T. D., su kuriomis gėrė jo nupirktą alų. Begeriant alų V. sakė, kad eis pas L. į sandėliuką ir ją sumuš, nes L. pavogė dujų balioną, viryklę ir kažkokius du servizus. V. iš tikrųjų nuėjo link sandėliuko. Todėl jis suprato, kad V. eina pas L. ją primušti. Jis su T. ir O. liko stovėti prie kioskų, tačiau maždaug po 10 min. jie visi trys taip pat nuėjo paskui V. į sandėliuką. Ten pamatė, kad S. guli ant čiužinio, o L. guli ant grindų. Š. L. stovėjo girta V., kuri su kojomis iš visų jėgų spardė L.. Galima sakyti, kad V. šokinėjo ant L.. Spardė siaubingai, tačiau kiek kartų ir į kurias tiksliai L. kūno vietas, pasakyti negali, nes smūgių neskaičiavo. Pamatęs, kad V. spardo L., jis pabandė V. atitraukti nuo L.. Tačiau V. jį stumtelėjo ir liepė nesikišt, nes gaus į kiaušinius. L. visą laiką klausinėjo V. už ką ši ją mušą ir prašė liautis. Sandėliuke kilo sumaištis. Tada jis iš karto išėjo iš sandėliuko, norėdamas iškviesti greitąją pagalbą L., nes matė, kad jai gali blogai baigtis. Visi kiti pasiliko sandėliuke ir ką ten veikė, jis jau nematė. Išeidamas matė, kad ar tai O., ar tai S., ar tai T. spyrė vieną „pendelį" į L. užpakalį. Tačiau kuris iš jų, nepamena. Išeidamas iš sandėliuko, girdėjo ir tai, kad T. kartu su O. rėkė ant L.. Jos priekaištavo L. kam ši pavogė dujų balioną ir tuos servizus. Jos rėkė ant L., tačiau ar jos mušė L., ar ne, jis nematė, nes išėjo iš sandėliuko. Taip pat nematė ir to, kad S. būtų mušęs L., nes išėjo iš sandėliuko. Išėjęs iš sandėliuko, jis paėjo maždaug 40 m nuo sandėliuko ir iš savo mobiliojo ryšio telefono išėmė Sim kortelę. Tada paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją pagalbą. Jis kortelę išėmė tam, kad niekas nesužinotų, kad greitąją pagalbą kviečia jis. Taip padarė, nes nenorėjo veltis į svetimus reikalus. Policijos nekvietė, nes pareigūnų bijo, kadangi yra teistas. Kiek tada buvo valandų, nežino. Iškvietęs greitąją pagalbą, jis nuėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) laukti medikų kad jiems parodytų kur yra sumušta L.. Sulaukęs medikų, palydėjo juos į sandėliuką. Ar buvo užėjęs kartu su medikais į sandėliukąjau nepamena. Tačiau kiek pamena, L. tą dieną jau nematė. Palydėjęs medikus, sugrįžo atgal prie kioskų. Tada prie kioskų atėjo V., kuri jam parodė vieną 50 Lt vertės kupiūrą ir vieną 10 Lt kupiūrą. Tada jis paklausė V. iš kur gavo pinigų, tačiau V. pasakė, kad tai yra ne jo reikalas ir liepė užsiimti savo reikalais. Jis suprato, kad V. pinigus paėmė iš L.. Taip mano, nes V. mušė L. už tai, kad ši pardavė V. daiktus: dujų balioną, du servizus ir viryklę. Pinigai pas V. atsirado tik po to, kai ji primušė L.. Kitos dienos ryte, jis su „pachmielu" atėjo į tą patį sandėliuką. Ten buvo S., O. ir L.. L. gulėjo ant lovos ir labai stenėjo, dejavo. Suprato, kad L. labai skauda. S. L. priekaištavo, sakė, kad per ją negali užmigti. S. barė L., kad ši nevažiavo į ligoninę. Pamena, kad L. pasakė tokius žodžius „sterva ta V., aš juk to dujų baliono net pakelti būčiau negalėjus, kaip aš jį galėjau parduoti". L. pyko ant V., kad ši ją primušė. L. išgėrė jo atnešto šnapso, parūkė jo atneštų cigarečių ir jis išėjo. Kitą dieną jis ir vėl ryte atėjo į sandėliuką. L. vis dar gulėjo lovoje, vis dar dejavo iš skausmo. Jis L. davė cigaretę ir išėjo. Tai buvo paskutinis kartas, kai jis matė gyvą L.. Po kelių dienų iš kažko (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad L. mirė Nuo ko L. mirė jis nežino (t.1, b.1. 91- 92). Teismo posėdyje liudytojas patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad įėjęs į sandėliuką jis matė tą momentą kai V. numetė L. nuo lovos, o paskui spardė L. - viena koja buvo uždėta ant L. kūno, o kita koja ją spardė.
Liudytojas S. V. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius. Apie L. B. mirtį jam pranešė O.. Nuėjęs į sandėliuką, pamatė negyvą L.. Tada jis prie parduotuvės, nepažįstamos moters paprašė iš savo telefono paskambinti Bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policiją. Atvažiavusius policijos pareigūnus jis palydėjo iki sandėliuko, kuriame gulėjo L.. Po to, jis buvo išvežtas į policiją. Prieš keletą dieną iki tos dienos, jam O. sakė, kad L. yra sumušta, tačiau kas ją sumušė nepasakojo. Jis buvo nuėjęs jos pažiūrėti, matė, kad ji sumušta, tačiau ji buvo sąmoninga. Būtent tą dieną, jis kvietė greitąją medicininę pagalbą. Medikus jis pats palydėjo iki sandėliuko. L. kategoriškai atsisakė važiuoti į ligoninę. Po to jis matė dar L. vaikščiojančią. Atėjęs pažiūrėti L. į sandėliuką, aiškiai nematė jai padarytų sužalojimų, kadangi ten buvo tamsu. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo S. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis apklaustas liudytoju 2010 12 20 dieną parodė, kad moterį, vardu L., gyvenančią (duomenys neskelbtini) apleistame namelyje šalia 4-to namo, Vilniuje pažinojo iš matymo. L. gyveno namelyje, kuris priklausė Č. B., kuris neseniai mirė. Tame namelyje gyveno L., kartais ateidavo pernakvoti S. S., kuris nebuvo L. sugyventinis. Jie tiesiog kartu išgerdavo, prasimiegodavo. Į namelį taip pat ateidavo moteris vardu O.. 2010 m. gruodžio mėn. 17 ar tai 18 dieną jis sutiko (duomenys neskelbtini) O., kuri prasitarė, kad L. sumušta. Kas ir kada L. sumušė, O. nepasakė. Jis nuėjo pasižiūrėti kas su L.. Ji namelyje gulėjo ant čiužinio. Matė, kad kairė L. ranka kraujuoja. Taip pat pamatė, kad L. prie akies yra didelė mėlynė, kurios prieš tai nebuvo. Jis paklausė kas atsitiko, tačiau L. nieko jam nepasakė. L. buvo labai tyli moteris, daug nešnekanti, niekuomet niekuo nesiskundė. Pamatęs, kad L. kraujuoja, jis iškvietė greitąją pagalbą. O tiksliau, greitąją pagalbą iškvietė kažkokia panelė, kuri buvo sustojime. Jis pasitiko greitąją ir parodė gydytojams kur guli L.. Gydytojams L. taip pat nieko nepaaiškino ir nepasakė kas jai atsitiko. Gydytojas apžiūrėjo L., perbintavo ranką, siūlė važiuoti į ligoninę, tačiau L. atsisakė. Tuomet jis palydėjo gydytojus ir pats nuėjo namo. Pas L. daugiau nebuvo nuėjęs. Kitą dieną O. padavė 2 tabletes ir elastinio binto, kad ši perduotų L. jei kas skaudės. 2010-12-20 sutiko O., kuri jam pasakė, kad L. negyva. Jis nuėjo pasižiūrėti kas L., pačiupinėjo prie kaklo, pulso neapčiuopė. Tada iškvietė greitąją ir medikai konstatavo L. mirtį. Kas galėjo mušti L. nežino. S. S. su L. sutardavo gerai (t.1,b.l. 64- 65). Teisme liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas Č. B. parodė, kad dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju. Iš matymo pažįsta S., T., kaip parduotuvės pirkėjus. Jie ateidavo ne tik į parduotuvę, bet ir išgerinėdavo alkoholinius gėrimus aikštelėje prie parduotuvės. L. pažinojo iki darbo parduotuvėje, su kia dirbo viename siuvyklos ceche. Vėliau ją matydavo ateinančią į parduotuvę. Ji niekad neturėdavo grynųjų pinigų, turėdavo tik mokėjimo kortelė, ateidavo su ja ir S.. Vieną vakarą (datos neatsimena) ji atėjo į parduotuvę su trim vyrais, jie visi buvo išgėrę, prie kasos buvo kilęs kažkoks incidentas. Šių asmenų teismo salėje nėra. Vėliau, tą patį vakarą, prie parduotuvės buvo atvažiavusi Greitoji pagalba, tačiau pas ką ji atvažiavo, jam nėra žinoma. Žmonės parduotuvėje kalbėjo, kad sumušta moteris. Tai buvo 2010 metų gruodžio pabaigoje. Tą kartą parduotuvėje L. pirko daug prekių, atsiskaitė kortele. Alkoholio tą kartą L. nepirko. Daugiau jokių konkrečių aplinkybių nežino. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo Č. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis apklaustas liudytoju 2010 12 23 parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju. Šioje parduotuvėje faktiškai apsipirkinėja vietiniai gyventojai, kuriuos pažįsta iš matymo. Jų tarpe yra daug asocialių asmenų, kuriuos pažįsta vardais. Tai L., O., S. ir kiti. Juos pažįsta, nes yra buvę keli incidentai su jais. Tie asmenys: tiek L., tiek O., tiek S. dažnai pasirodydavo neblaivūs arba girti. Tačiau lankydamiesi parduotuvėje jie netriukšmaudavo, nekonfliktuodavo, elgdavosi ramiai. L. labai dažnai ateidavo su S.. 2010-12-16 apie 18 val. 30 min., kai jis dirbo parduotuvėje, L. su S. buvo atėję apsipirkti. Tą dieną ir datą kažkaip įsidėmėjo, nes tą dieną L. su S. pirko daug įvairių prekių ir jis atkreipė į tai dėmesį, nes dažniausiai jie pirkdavo po kelias prekes, nes neturėdavo pinigų. Apsipirkę jie išėjo. Maždaug po pusvalandžio, tai yra apie 19 val., būdamas parduotuvėje matė, kai prie turgelio, esančio šalia parduotuvės nuvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Pas ką važiavo greitoji nežinojo ir nėjo pasižiūrėti, nes tuo metu dirbo. Gali būti, kad tą patį vakarą, o gal ir kitą dieną, tiksliai neatsimena, bet kažkas iš vietinių gyventojų, gal tai buvo O., bet tiksliai neatsimena, buvo atėję į parduotuvę ir pasakojo, kad 2010-12-16 apie 18-19 val. turgelio, esančio prie parduotuvės, teritorijoje, S. labai stipriai sumušė L.. Tai yra, sumušė taip, kad L. prireikė medikų pagalbos. Iš tų pasakojimų jis suprato, kad po to, kai 2010-12-16 S. ir L. išėjo apsipirkę iš parduotuvės, jie nuėjo į turgelį ir ten S. sumušė L. ir tai, kad tai pas ją važiavo greitoji medicinos pagalba, kurią jis matė. Kaip konkrečiai S. sumušė L., jam niekas nepasakojo, o jis pats nesidomėjo. Sakė tik bendromis frazėmis, kad sumušė. Kas taip jų įvyko, nežino. Po tos dienos jis L. daugiau nematė. S. buvo atėjęs į parduotuvę, bet apie įvykį nieko nepasakojo. Apie tai, kad 2010-12-20 L. mirė, jis nieko nežinojo, niekas iš aplinkinių apie tai nekalbėjo (t.1, b.1.77- 78). Teisme liudytojas iš dalies patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškindamas, kad 2010 12 16 dieną L. parduotuvėje pirko du kartus – pirmą kartą atėjo su S. dienos metu, o apie 18.30 val. ji atėjo su S., S. ir dar kažkokiu vyriškiu, su kuriais pirko daug maisto produktų. Po to liudytojas teigė, kad tarp jų S. nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai užrašyta,kadangi protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant. Jam gi niekas nesakė, kad minėtą dieną S. apie 18-19 val., prie parduotuvės esančio turgelio teritorijoje buvo sumušęs L. ir dėl to jai buvo iškviesta Greitoji pagalba. Niekas į jį nesikreipė ir nieko nesakė, kad S. sumušė L.. Tyrėja jo klausė apie jam žinomas įvykio aplinkybes, jis neatsimena ar jai sakė, kad S. sumušė L.. Po to, liudytojas teisiamojo posėdžio metu tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškindamas, kad jis suprato, jog pas L. atvažiavo Greitoji pagalba, nes ten nuolat vyksta konfliktai.
Liudytojas J. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) patruliu. Budėjimo metu gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) sodus, adreso neprisimena. Kai atvažiavo nurodytu adresu, jų laukė asmuo, pranešęs apie įvykį, kuris ir parodė nedidelį namuką, kuriame gulėjo lavonas. Namukas nešildomas, nėra elektros. Lavoną rado ant žemės, buvo daug skudurų, senų drabužių. Iš pradžių juos pasitiko vienas žmogus, po to priėjo antras žmogus. Juos sulaikė ir laukė kol atvyks kiti pareigūnai.- Šių žmonių asmenybę nustatė iš jų žodžių. Tie asmenys buvo neblaivūs. Neprisimena ar jie aiškino kokias nors įvykio aplinkybes. Kai atvažiavo Greitoji pagalba, medikas pasakė, kad yra smurto žymės, dėl to tie žmonės buvo sulaikyti ir perduoti grupei iš VPK. Neatsimena ar ant lavono išoriškai matėsi sumušimai, kraujosruvos. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2010-12-20 apie 17 val. 00 min. patruliuodamas su patruliu J. T. iš VPK Operatyvaus VS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) lauks pranešėjas, kuris parodys kur yra sumušta moteriškė. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi du piliečiai. Tai S. V. gim. (duomenys neskelbtini) ir S. S. gim. (duomenys neskelbtini). Abu šie asmenys buvo neblaivūs. Apie tai bylojo nerišli jų kalba, nekoordinuoti judesiai, stiprus alkoholio kvapas, sklindantis nuo jų. Šie vyra juos nuvedė į sandėliuką, esantį prie namo Nr. 4, adresu (duomenys neskelbtini) ir parodė maždaug 60 m amžiaus moteriškos lyties lavoną. Ant jos veido matėsi smurto žymės, tai yra aplink dešinę jos akį buvo didelė mėlynė. Moteriškė gulėjo ant čiužinių, esančių ant grindų. Sandėliukas veikiau priminė landynę nei namus. Ten buvo betvarkė. Vyriškiai, dėl savo girtumo jiems nieko negalėjo paaiškinti. Iš pradžių vyriškiai abu nerišliai kažką pasakojo, kad moteriškė, kurios vardas buvo lygtais J., buvo sumušta. Jie pasakė tik tai. Vyriškiai nepaaiškino kas sumušė J., kada ir kokiomis aplinkybėmis. Tačiau pasodinus abu piliečius į tarnybinį automobilį, tikslu nuvežti juos tolimesniam aiškinimuisi į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrąjį policijos komisariatą, jie kažkodėl abudu jau pradėjo aiškinti, kad L. niekas nemušė. Daugiau vyriškiai nieko jiems nepasakė, nes, buvo labai girti ir iš jų kalbos nieko nesuprato (t.1, b.1. 112-113). Teisme liudytojas J. M. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas J. T. parodė, kad 2010 m. gruodį dirbo (duomenys neskelbtini) patruliu. Iš Vyriausiojo policijos komisariato gavo iškvietimą, kad lyg tai yra nužudyta moteris, kad pasitiks du vyrai. Atvykus į vietą mu, juos pasitiko du vyrai ir parodė įvykio vietą, kur jie užėjo į namą, o jame gulėjo moteris. Namas buvo netvarkingas. Iškvietė ekspertus. Kai atvažiavo pareigūnai iš komisariato, perdavė juos pasitikusius vyrus apklausai. Tie vyrai sakė, kad pažįsta tą moterį ir tai, kad jie atėję į tą namą, rado ją mirusią. Moteris gulėjo viduryje namelio ant grindų be gyvybės požymių. Vyrai, kurie juos pasitiko dokumentų su savimi neturėjo, todėl perdavė komisariato darbuotojams, kad nustatytų jų asmenybes. Kitų aplinkybių nežino. Teisme buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.1,b.l.110-111), kurie iš esmės analogiški liudytojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Teisme liudytojas J. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus.
Liudytoja J. Z. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius T., S., kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, pažįsta ir mirusią L., kuri pas ją gyveno nuo 2010 metų gegužės mėnesio iki lapkričio mėnesio 1 dienos. L. gaudavo pašalpą, ji nuolat girtavo. L. nesumokėdavo jai už elektrą, todėl ji liepė jai išsikraustyti. Jai nebuvo žinoma kur L. apsistojo, kai išėjo iš jos namų, kadangi jos susipyko. Po to, gruodžio 18-19 dieną ji buvo sutikusi S., kurio paklausė kas atsitiko L., kadangi (duomenys neskelbtini) žmonės kalbėjo, kad L. sumušta. Ji paprašė S. nuvesti ją pas L., su kuriuo ir nuėjo į sandėliuką, kuriame pamatė gulinčią L. kraujo klane. Ji buvo sąmoninga, tačiau negalėjo kalbėti, nes kraujas tekėjo iš krūtinės. Ji gi atsikėlė iš lovos. Ji pasakė S., kad reikia kviesti greitąją, tačiau pastarasis paaiškino, kad jau kvietė du kartus, tačiau L. atsisakė važiuoti į ligoninę. Nuo matyto vaizdo jai pasidarė bloga ir ji su S. išėjo. Kas sumušė L. ji nežino. Ji matė, kad L. veidas buvo juodas, tačiau nežino ar nuo sumušimų.
Liudytoja R. R. parodė, kad pažįsta D., kuri yra jos kaimynė. M. pažįsta, kaip suimtą asmenį, kadangi pati dirba Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Kartą buvo tos įvykis (laiko neprismena), kai jai (duomenys neskelbtini), einant link autobuso, priėjęs nepažįstamas vyriškis pasakė, kad buvo sumušta moteris ir paprašė paskambinti. Ji iškvietė greitąją, policiją ir išvažiavo į darbą. Vyriškis, kuris buvo išgėręs, sakė, kad sumušta moteris guli, veidas sumuštas, sakė, kad gali mirti, nes tada buvo labai šalta, sakė, kad reikia iškviesti greitąją, gal išgelbės. Ji iškvietimo metu nurodė, kad reikia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), kur lauks vyriškis. Jai nėra žinomos konkrečios įvykio aplinkybės. Teisme buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad 2010 metų gruodžio mėn., dienos nurodyti negali, apie 18.50 val., jai einant pro parduotuvę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priėjo nepažįstamas vyriškis, kurio veido bruožų neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų ir paprašė paskambinti. Ji jam telefono nedavė, bet paklausė kas atsitiko, kuris jai paaiškino, kad moteris sumušta guli stotelėje be sąmonės, kad sušals ir reikia kviesti greitąją pagalbą. Vyriškis pasakė, kad tą moterį galėjo sumušti nepilnamečiai dėl pensijos. Konkrečiau nieko nepaaiškino. Tada ji iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Ji asmeniškai jokios sumuštos moters nematė. Teisme liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad tas vyriškis sakė, kad galbūt nepilnamečiai sumušė tą moterį dėl pensijos.
Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, buvo apžiūrėtas sandėliukas, esantis prie prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, kur buvo rastas moteriškos lyties lavonas, gulintis ant čiužinių, padėtų ant žemės. Lavono galva ant pagalvės, kojos ant rašomojo stalo dangčio. Lavonas guli ant nugaros, pasviręs į kairę pusę, kojos ištiestos. Dešinė koja virš kairės, perkryžiuota kelio lygyje. Kairė ranka ištiesta, pirštai sulenkti į kumštį. Dešinė ranka remiasi į klubą. Plaštaką dengia striukės rankovė. Striukė ruda, atsegta. Po ja žalias margas megztinis, velkamas per galvą, su apykakle. Kelnės pilkos, kostiuminės, priekyje susegtos saga, užtrauktukas atsegtas. Po kelnėmis ilgos juodos trikotažinės kelnės, juodos pėdkelnės, baltos kelnaitės, margos puskojinės. Dešiniame ausies lezgelyje yra įvertas auskaras rudos spalvos su bako metalo imitacija. Kairėje ausyje auskaro nėra, yra skylutė. Kairė akis pramerkta, ragenos skaidrios, dešinė akis užmerkta, ragenos skaidrios, vyzdžiai- dešinysis kiek mažesnis už kairįjį. Burna sučiaupta, viršutiniame žandikaulyje nėra dantų. Nosies šnervės laisvos. Lavoninis sustingimas stiprus. Lavondėmės nugariniuose ir kairio šono paviršiuose, spaudžiant išnyksta bei atsistato per 10- 15 s. Aplinkos temperatūra -2° C, lavono tiesiojoje žarnoje 21,6° C. Sužalojimai: dešinės akies vokuose murzinai violetinės spalvos su įvairaus intensyvumo atspalviais kraujosruva, kuri išreikšta ir akies obuolyje. Ant dešinės rankos plaštakos nugarėlės yra užklijuotas lipnia juosta tvarstis, kuris pramirkęs krauju. Kaulų lūžių čiuopiant nėra, tačiau detali lavono apžiūra nėra įmanoma, nes apžiūra vyksta esant dirbtiniam apšvietimui (t.1, b.l. 5-15).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. B. mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais (dešinėje pusėje lūžę III-VII-as šonkauliai ties vidurine raktikauline linija; V-IX-as - ties užpakaline pažastine linija; kairėje pusėje lūžę III-VI-as šonkauliai ties vidurine raktikauline linija ir X, XI-as ties užpakaline pažastine linija). Tai komplikavosi abipusiu židininiu serofibrininiu leukocitiniu plaučių uždegimu. L. B. mirtis galėjo įvykti prieš 3-6 vai. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2010-12-20 d., 20 val. Į tai nurodo išplitusios lavondėmės, paspaudus išnyksta ir atsiranda per 10-15 sek., lavoninis sustingimas stiprus visose tiriamose raumenų grupėse, temperatūra lavono tiesiojoje žarnoje +21,6 °C, aplinkos -2 °C. B. lavone rasti sužalojimai: abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai (dešinėje pusėje lūžę III-VII-as šonkauliai ties vidurine raktikauline linija; V-IX-as - ties užpakaline pažastine linija; kairėje pusėje lūžę III-VI-as šonkauliai ties vidurine raktikauline linija ir X, XI-as ties užpakaline pažastine linija), padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis suduodant smūgius apautos kojos plokštuma, nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Neatmetama galimybė, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai gulint ant nugaros ir užšokant užpuolikui ant krūtinės ląstos. Dėl daugybinių šonkaulių lūžių išsivystė abipusis plaučių uždegimas nuo kurio įvyko mirtis, todėl šonkaulių lūžiai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose pereinanti į žando sritį; kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose dešinėje smilkininėje ir kairėje kaktinėje-smilkininėje srityje; paviršinė muštinė žaizda dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje su aplinkine kraujosruva; kraujosruvos abiejų kojų priekiniuose paviršiuose (12-a) ir viena kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje, nemažiau 15 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra vienodo senumo ir padaryti prieš keletą dienų iki mirties, tai patvirtina sužalojimų mikroskopinis vaizdas (kraujosruvos vietomis su smulkiažidinine perivaskuline mononuklearinių ląstelių infiltracija, vietomis kolageninių skaidulų proliferacija). L. B. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Sužalojimai rasti L. B. lavono kūne netrukdė jai atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, gintis, šaukti) (t.1, b.l.18 - 26).
Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertė N. J., atlikusi L. B. lavono tyrimą, patvirtino 2010 12 21 specialisto išvadą bei papildomai paaiškino, kad l.B. mirtį nulėmė komplikacija į plaučių uždegimą dėl šonkaulių lūžių. Plaučių uždegimas yra komplikacija. Dėl šonkaulių lūžių išsivystė kvėpavimo nepakankamumas, pablogėjo plaučių ventiliacija, dėl to ir išsivystė plaučių uždegimas. Tarp šonkaulių lūžių ir plaučių uždegimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ši komplikacija išsivystė dėl traumos - dėl daugybinių šonkaulių lūžių. L. B. sužalojimai netrukdė savarankiškai judėti. Tyrimo metu padarė išvadą, kad tie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nuo smūgių, tiek ir užšokant ant krūtinės ląstos. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir spiriant koja, ir suduodant smūgius rankomis, kumščiais į krūtinės ląstos sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, jeigu sužalojimai padaryti kojos plokštuma, tai galėjo būti dviejų trauminių poveikių; jeigu kumščiais, - tai daugiau, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, tai yra dviejų ir daugiau. L. B. plaučių uždegimas išsivystė ne dėl oro sąlygų - šalčio ar skersvėjų, o dėl traumos. Tokia išvada buvo padaryta vadovaujantis ne tik makromorfoligiškai, bet ir pagal histologinį tyrimą. Tai, kad nebuvo nustatyta išorinių sužalojimų L. B. krūtinės ląstoje galėjo lemti tai, kad ji buvo apsirengusi storesniais drabužiais. L. B. padaryti šonkaulių sužalojimai galėjo būti padaryti tik nuo tiesioginio smūgio į krūtinės ląstos priekinį paviršių, o griūnant ar krentant – tie sužalojimai negalėjo būti padaryti.
VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties 2010 12 22 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2010 12 16 18.50 val. ir 2010 12 20 16.55 val. registruoti kvietimai, adresu (duomenys neskelbtini), į kuriuos vyko bendruomenės slaugytojai A. P. ir V. J. (t.1,b.l.51). 2010 12 16 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad „draugo žodžiais, kelių jaunuolių užpulta. Ar buvo be sąmonės – neprisimena. Stebima hematoma dešinės akies srityje, sumušta nosis, delnas, skausminga 5-8 šonkaulių projekcijoje iš dešinės. Diagnozė-galvos,veido, krūtinės sumušimas; šonkaulių lūžimai?“ (t.1,b.l.52); 2010 12 20 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje – rasta moteris sandėlyje be gyvybės ženklų (t.1,b.l.153).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo peržiūrėtos pokalbių skaitmeninės garso įrašų kopijos, gautos iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurių matyti, kad 2010 16 16 18.47 buvo užfiksuotas pranešimas, kurio metu nurodyta, kad sumušta moteris (duomenys neskelbtini); pasiteiravus apie jos buvimo vietą nurodoma, jog atvykus greitajai medicininei pagalbai, pranešėjas nuves pas ją. Iš 2010 12 20 pranešimo turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) galimai sumušta moteris negyva (t.1,b.l.56-58).
Teismas, įvertinęs byloje ištirtų ir surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamųjų V. M. ir T. D. veiksmai pilnai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 dalyje, o S. S. – BK 140 str. 1 dalyje. Byloje viškai įrodyta, kad kaltinamosios V. M., T. D., veikdamos bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus, būdamos apsvaigę nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajai L. B. smūgius į įvairias kūno vietas, tarp jų į šonus, krūtinę, ko pasėkoje, be kitų specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų, buvo padaryti ir daugybiniai šonkaulių lūžiai, dėl kurių išsivystė apipusis plaučių uždegimas, nuo kurio nukentėjusioji mirė ir tokiu būdu tyčia ją nužudė, o kaltinamasis S. S. to paties asmeninio konflikto metu su L. B., tyčia 1 kartą trenkė kumščiu jai į veidą, 2 kartus pastūmė ją ant lovos bei 2 kartus įspyrė pastarajai į sėdmenis ir apatinę kūno dalį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamieji neigė įvykdę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir prieštaringai aiškino įvykio aplinkybes, tačiau teismas daro išvadą, kad pastarųjų kaltė yra įrodyta tiek iš dalies jų pačių parodymais (ta apimtimi kiek juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai), tiek liudytojų parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.
Kaltinamoji V. M. teisme pripažino, kad konfliktas tarp jos ir nukentėjusiosios L. B. kilo dėl indų bei dujų balionų, kuriuos, jos manymu, pastaroji be leidimo išnešė iš jos sugyventinio T. B. tėvui priklausančio sandėliuko. Šio konflikto metu ji teigė sudavusi L. B. kartą delnu į veidą, prispaudusi ją sėdinčią koja prie sienos, tačiau daugiau jokių kitų smūgių ji nesudavė. Be to, kaltinamoji parodė, kad T. D. koja spyrė 2-3 kartus L. B. į krūtinę bei ranka sudavė keletą smūgių į įvairias kūno vietas, ją gi kumščiais mušė ir O. J., tuo tarpu S. S. tik kartą pastūmė ant lovos L. bei bandė nuraminti sandėliuke buvusius visus asmenis. Ji gi, dar tą pačią dieną teigė įsitikinusi, kad nepagrįstai buvo apkaltinusi L. B., kadangi nuėjusi į garažą, rado ieškomus daiktus, po ko, ji, grįžusi į sandėliuką, atsiprašė L..
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. prieštaringai aiškino, kad L. delnu trenkė 2-3 kartus, T. D. jai gi tik spyrė keletą kartų, rankomis smūgių nesudavė, O. J. L. daužė kaip „kriaušę“ bei S. S. sudavė smūgį kumščiu L. į veidą. Ji kitą dieną atsiprašė L. dėl suduotų smūgių, o L. B. jai žadėjo grąžinti pinigus už išneštus daiktus (t.3,b.l.11-12). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji V. M. neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškindama, kad ji nematė nei S. S., nei T. D. L. suduotų smūgių ranka, išskyrus T. spyrius koja į krūtinę. Be to, V. M. aiškino, kad konfliktas su L. B. įvyko ne 2010 gruodžio 16, o gruodžio 14 dieną, o L. ji atsiprašė dar tą pačią dieną.
Kaltinamoji T. D. teisminio nagrinėjimo metu taip pat keitė parodymus. Pradžioje ji teigė, kad įvykus konfliktui tarp L. B. ir V. M. dėl galimai pavogtų iš sandėliuko daiktų, V. M. rankomis mušė L. B. į įvairias kūno vietas, numetė ją nuo lovos, po ko, spardė kojomis gulinčią ant žemės. Ji gi, buvo išėjusi pažiūrėti į kitą patalpą ieškomų daiktų, o neradusi, grįžo ir vėl sudavė daug smūgių L. B.. S. S. gal trenkė L. ranka, tiksliai nežino, tačiau spyrė jai 2-3 kartus koja į nugarą; O. J. – sudavė vieną smūgį į veidą bei du kartus spyrė į krūtinę. Ji pati ant žemės gulinčiai L. B. tris kartus delnu sudavė į nugarą.
Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, T. D., analogiškai kaip ir teisiamojo posėdžio metu, aiškino, kad V. M. konflikto pradžioje rankomis mušė L. B., numetė nuo lovos bei spardė gulinčią ant grindų. Neradusi kitoje patalpoje ieškomų daiktų, ji grįžo ir įspyrė daug smūgių L. B.. S. S. L. tik kartą įspyrė į sėdynę, o O. J. – du kartus kumščiu sudavė į ranką ir šoną. Savo veiksmus taip pat nurodė analogiškai – 3 kartus ranka į viršutinę nugaros dalį (t.2,b.l.94-96). Analogiškai įvykio aplinkybes ji aiškino ir pirmos apklausos metu, iš karto po jos sulaikymo bei vėliau (t.2,b.l.91-92, 100). Teisme kaltinamoji T. D. nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, paaiškindama, kad apkalbėjo V. M.. Be to, ji papildomai teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, tačiau paaiškino, kad L. B. smūgius sudavė sandėliuke visi ten buvę asmenys, tačiau daugiausiai iš jų – V. M.. Ji gi, prieštaringai teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus, kurie yra užfiksuoti jos apklausos protokoluose, privertė duoti tyrėja, todėl ji sakė netiesą. O iš tikrųjų V. M. tik koja prispaudė L. B. prie sienos, delnu kartą sudavė jai per veidą, ji (T. D.) tik delnu sudavė į nugarą bei vieną kartą jai įspyrė. Be to, ji matė kaip daugybinius smūgius į krūtinę bei veidą L. B. sudavė O. J.. Tokius parodymus ji nutarė duoti teisiamojo posėdžio metu išklausiusi kaltinamosios V. M. parodymų.
Kaltinamsis S. S. teisme taip pat parodė, kad konfliktas tarp V. M. ir L. B. kilo dėl galimai iš sandėliuko išneštų daiktų, kurio metu jis pats L. tik pastūmė ant lovos, T. D. sudavė smūgį L. į galvą, nuo kurio ji atsitrenkė į sieną, o V. M. buvo L. prirėmusi koja prie sienos. Po to, jis trumpam buvo išėjęs iš sandėliuko, o grįžęs pamatė ant grindų gulinčią L. B., kurią T. D. spaudė koja, V. M. sudavė smūgį į akį. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad konflikto metu V. M. pradėjo pirma mušti L. B., smūgiavo rankomis, be to, spyrė jai ir į rankas, veidą; jis gi tik nukentėjusiąją pastūmė, o T. D. sudavė jai tris kumščius į krūtinę (t.4,b.l.11-12). Vėlesnėse ikiteisminio tyrimo apklausose jis iš esmės panašiai aiškino įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad smūgius į įvairias kūno vietas L. B. sudavė V. M. ir T. D. (t.4., b.l.13-17;19). Teisme gi, kaltinamasis tik iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, motyvuodamas tuo, kad nežino kiek buvo V. M. suduota smūgių L. B..
Taigi, kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų turinio, jie nėra nuoseklūs, tačiau iš dalies sutampantys, todėl teismas toje dalyje juos vertina kaip kaltinančius įrodymus, tai yra tiek kiek jie patvirtinti kitais byloje ištirtais įrodymais. Visi kaltinamieji patvirtina, kad konfliktą su L. B. pradėjo V. M., kuri pareiškė jai pretenzijas dėl galimai išneštų daiktų. Akivaizdu, kad ji gi pirmoji sudavė L. B. smūgį į veidą, spyrė jai į krūtinę, numetė ją nuo lovos ir gulinčią ant žemės spardė į įvairias kūno vietas – šonus, kojas, galvą, krūtinę. T. D., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, taip pat sudavė ranka ne mažiau kaip tris smūgius bei du smūgius koja įspyrė L. B. į nugaros sritį, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, taip pat dalyvavo konflikte ir sudavė ne mažiau 4 smūgių kumščiais į L. B. šonus bei pilvą. Tuo tarpu, S. S., kaip matyti iš parodymų turinio, stengėsi sustabdyti konfliktą bei muštynes, ramino visus, tačiau, supykęs dėl to, kad L. B. pasakė V. M., kad jis irgi galimai prisidėjo išnešant iš sandėliuko daiktus, pastūmė ją ant lovos bei įspyrė jai į sėdmenis. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamieji (V. M., T. D.) neigdami jiems inkriminuotus veiksmus, tai yra L. B. suduotus smūgius, teismo vertinimu, siekia sušvelninti savo teisinę padėtį bei išvengti atsakomybės už padarytą veiką. Iš jų parodymų turinio akivaizdžiai matyti, kad jų parodymai buvo keičiami ir derinami, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei siekiant apkaltinti asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus (teisme nesant procesinės galimybės patikrinti ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo visiškai jais tikėti ir vertinti juos kaip teisinančius įrodymus. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu ne savo valia, panaudojant jų atžvilgiu psichologinę ar kitokią prievartą, davė parodymus. Kaip ir niekuo nepagrįsta jų nurodyta aplinkybė, kad apklausų metu kaltinamoji T. D. bei liudytojas A. P. buvo neblaivūs. Kaip matyti iš apklausos protokolų, apklausos vyko dalyvaujant gynėjams, pastabų, papildymų nebuvo pareikšta.
Pažymėtina ir tai, kad iš dalies kaltinamųjų parodymus patvirtina ir liudytojas A. P., kuris analogiškai aiškino, kad konfliktas tarp V. M. ir L. B. prasidėjo dėl galimai pavogtų daiktų. Jis pats matė kaip V. M. numetė L. B. nuo lovos, mušė ją rankomis ir kojomis į įvariais kūno vietas, suduodama daugybinius smūgius. Jis bandė visus nuraminti, tačiau nepavyko. Buvo išėjęs į lauką kviesti greitąją pagalbą, supratęs, kad L. B. pasak jo gali „blogai baigtis“. Išeidamas jis matė kaip smūgį sudavė kažkuri iš ten buvusių T. ar O.. S. suduotų smūgių nematė. Analogiškai liudytojas įvykio aplinkybes paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei kitose apklausose (t.1,b.l.91-92, 93-99, 100-101). Liudytojo A. P. parodymai esminėse aplinkybėse yra nuoseklūs viso bylos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, todėl juos teismas vertina kaip kaltinamųjų kaltę patvirtinančius įrodymus. Aplinkybę, kad L. B. buvo sumušta tame sandėliuke patvirtino ir liudytojas S. V., kuris buvo nuėjęs ir pats matė ją sumuštą, ėmėsi priemonių iškviesti greitąją pagalbą. Be to, byloje nustatyta, kad greitoji pagalba į (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) buvo kviesta 2010 12 16 18.50 val. ir 2010 12 20 16.55 val. (t.1,b.l.51). Iš garso įrašų turinio matyti, kad buvo pranešta, jog pas sumuštą moterį palydės pranešėjas, kadangi nurodyti konkretaus adreso nėra galimybės (t.1,b.l.56-58), ką, beje, patvirtina ir liudytojo S. V. parodymai apie greitosios medicininės pagalbos kvietimo aplinkybes tiek 2010 12 16, tiek ir 2012 12 20 dieną bei tuo pačiu paneigia keliamą versiją, kad dar iki 2010 12 16 konflikto nurodytame sandėliuke, L. B. buvo sumušta gatvėje kitų asmenų. Išdėstytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojų A. P., V. J., R. R. parodymai. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, jog visi L. B. padaryti sužalojimai yra vienodo senumo ir padaryti prieš keletą dienų iki mirties 2010 12 20 dieną.
Teismas kritiškai vertina liudytojo Č. B. parodymus, kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas prieštaringai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu aiškino įvykio aplinkybes, negalėdamas nurodyti jo sužinotos informacijos šaltinio, tai yra jis teisme negalėjo paaiškinti iš kur jis sužinojo, kad L. B. sumušė S. S.. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo šio liudytojo parodymus pripažinti patikimais ir juos vertinti kaip objektyvias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teismas taip pat pažymi, kad liudytojos J. Z. parodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi ji nenurodė bylai reikšmingų aplinkybių, o jos nurodytos aplinkybės apie L. B. padarytus sužalojimus visiškai neatitinka objektyviai nustatytų pastarajai sužalojimų.
Kaip jau minėta, Specialisto išvada yra konstatuota, jog L. B. mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo, pasireiškusio abipusiais daugybiniais šonkaulių lūžiais, kas komplikavosi abipusiu židininiu serofibrininiu leukocitiniu plaučių uždegimu, nuo kurio įvyko mirtis. L. B. lavone rasti abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis suduodant smūgius apautos kojos plokštuma, nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Teisme ekspertė patvirtindama savo išvadą, papildomai paaiškino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir spiriant koja, ir suduodant smūgius rankomis, kumščiais į krūtinės ląstos sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje, jeigu sužalojimai padaryti kojos plokštuma, tai galėjo būti dviejų trauminių poveikių; jeigu kumščiais, - tai dviejų ir daugiau. Byloje įrodyta, kad smūgius tiek koja, tiek ranka L. B. į šonus, krūtinę bendrais veiksmais sudavė V. M., T. D., veikdamos bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutraukus, jam mirus, kas pilnai patvirtina, kad kaltinamųjų V. M. ir T. D. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su L. B. mirtimi. Jų veiksmai pilnai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 dalyje. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamojo S. S. veiksmai – tyčia suduotas vienas smūgis kumščiu į L. B. veidą, bei du kartus rankomis jos pastūmimas ant sofos bei du smūgiai koja į nukentėjusiosios sėdmenis ir apatinę kūno dalį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, kas pilnai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 dalies požymius.
Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrai, tiesiogine neapibrėžta tyčia – V. M. ir T. D., veikdamos kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutraukus, jam mirus, bendrais veiksmais rankomis ir kojomis suduodamos smūgius į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į krūtinės sritį (į gyvybiškai svarbią kūno dalį), suvokė savo veiksmų pavojingumą nukentėjusiosios sveikatai, tačiau galimus jų nusikalstamos veikos padarinius numatė bendrai, tai yra jų nedetalizuodami, vienodai norėdami tiek nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo ar net jos mirties.
Dėl V. M. pareikšto kaltinimo pagal LR BK 180 str. 1 dalį
V. M. buvo kaltinama ir tuo, kad 2010-12-16 laikotarpyje nuo 18 val. 30 min. iki 19 vai. 50 min., sandėliuke, esančiame prie namo Nr. 4, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, po L. B. sumušimo, t. y. po fizinio smurto panaudojimo, atimant nukentėjusiajam asmeniui galimybę priešintis, veikdama tiesiogine tyčia, apiplėšė nukentėjusiąją L. B., t. y. pagrobė pastarajai priklausančius pinigus 60 litų sumoje padarydama L. B. 60 litų žalą.
Kaltinamoji V. M. neigė pagrobusi L. B. piniginę.
Tiek kaltinamoji T. D., tiek S. S. taip pat labai prieštaringai tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu teigė, matę, jog V. M. paėmė iš L. B. rankinę, kurioje buvo pinigai.
Liudytojas A. P. taip pat darė tik prielaidą, kad V. M. galėjo su savimi turėti L. B. priklausančius pinigus.
Kitų objektyvių įrodymų, leidžiančių patvirtinti V. M. kaltę dėl šio jai inkriminuoto nusikaltimo, byloje nėra nustatyta, todėl ji išteisintina pagal LR BK 180 str. 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamoji V. M. anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs (t.3,b.l.70-71, 74-85), administracine tvarka nebausta (t.3,b.l.68-69), nedirba, tačiau registruota darbo biržoje (t.3,b.l.95-96,t.5,b.l.117-118), priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (t.3,b.l.100), psichiatrinėje ligoninėje negydyta (t. 3,b.l.98), turi tris nepilnamečius vaikus, į kuriuos 2006 01 18 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu jai neterminuotai apribota motinos valdžia (t.3,b.l.92-94), iš 2010 12 30 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad iki šiol M. M. (V. M. motina) vykdo globėjos (rūpintojos) pareigas (t.3,b.l.88). Nors vidurinės mokyklos 2012 04 25 pažymoje V. M. charakterizuojama kaip besirūpinanti savo nepilnamečiais vaikais (t.6,b.l.146), tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių jos siekį įteisinti jos, kaip motinos, valdžią savo biologinių vaikų atžvilgiu.
Kaltinamoji T. D. neteista (t.2, b.l.139), bausta administracine tvarka (t.2,b.l.140), nedirba, jokių legalių pajamų neturi (t.2,b.l.142-143), turi mažametį vaiką, gimusį 2010 metais, kuris auga globos namuose, priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (t.2,b.l.146), psichiatrinėje ligoninėje negydyta (t. 2,b.l.145), 2011 01 25 Specialisto išvada nustatyta, kad jai nereikalinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (t.2,b.l.151).
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jos padarė būdamos apsvaigusios nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamosios padarė labai sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 6 d.), sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė.
Įvertinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamosioms skiriant tik realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme, - į tai, kad V. M. vaidmuo buvo aktyvus šiame nusikaltime, ji buvo konflikto su nukentėjusiaja L. B. iniciatore, ji gi, sudavė ir daugiausiai smūgių pastarajai. Tuo tarpu kaltinamosios T. D. vaidmuo – antraeilis, epizodinis. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai V. M. skirtina griežtesnė bausmė nei T. D..
Kaltinamasis S. S. anksčiau vieną kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs (t.4, b.l.59,64), baustas administracinėmis nuobaudomis (t.2,b.l.56-58), nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (t.2,b.l.65-66), neužsiima jokia visuomenei naudinga veikla, priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.2,b.l.70), psichiatrinėje ligoninėje negydytas (t.2,b.l.68).
Kaltinamojo S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (LR BK 11 str. 3 d.). Įvertinant išdėstytą bei atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, teismas skiria inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltų asmenų dėl jos motinos L. B. nužudymo, priteisti jos naudai 5000 litų turtinei žalai atlyginti bei 200 000 litų neturtinei žalai atlyginti (t.1, b.l.117-118). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji N. J. padidino ieškininius reikalavimus, prašydama priteisi turtinei žalai atlyginti 10 000 litų, 200 000 litų – neturtinei žalai bei pateikė L. B. laidojimo išlaidas iš dalies patvirtinančius dokumentus (t.5, b.l.177, 188-189). Be to, nukentėjusioji paaiškino, kad jai Teisingumo ministerijoje buvo išmokėta kompensacija 8320 litų sumai, tai yra 520 litų turtinės žalos ir 7800 litų neturtinės žalos atlyginimui, todėl ji savo pareikštą civilinį ieškinį sumažino išmokėtos kompensacijos dalimi.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, laidojimo išlaidos sudarė 2409 litus (t.5, b.l.177), be to nukentėjusiajai buvo išmokėta Teisingumo ministerijos sprendimu, avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, 520 litų turtinei žalai atlyginti, taip pat išmokėta ir 1040 litų laidojimo pašalpa. Atsižvelgiant į išdėstytą bei įvertinant tai, kad kitai ieškinio daliai įrodyti dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškovė teismui dokumentų nepateikė, iš kaltinamųjų V. M. ir T. D. solidariai priteistina 849 litai (2409-1040-520), patirtai turtinei žalai atlyginti.
Be to, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalies 200 000 litų sumai neturtinei žalai atlyginti. LR Civilinio kodekso 6.250 str., reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. J., pagrįsdama pareikštą civilinį ieškinį, teismui paaiškino, kad su savo nužudyta motina L. B. labai mažai bendravo visą savo gyvenimą – ją užaugino jos močiutė, motina ja nesirūpino, kas leidžia daryti išvadą,kad jų nesiejo dvasinis ryšis. Paskutinius aštuonerius metus ji visiškai nebendravo su savo motina, ji net gi nežinojo kur jos motina gyvena, nei ja, nei jos gyvenimu absoliučiai nesirūpino. Motiną sutikdavo kartais gatvėje, tačiau su ja nebendraudavo. Apie motinos mirtį taip pat sužinojo iš kitų asmenų. Jai netgi nebuvo žinoma, jog jos motina iki mirties neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, žiemos metu gyveno nešildomoje patalpoje. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas N. J. vyras R. J.. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad nukentėjusioji N. J. dėl jos motinos L. B. nužudymo nepatyrė tokių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, emocinės depresijos ar kitų nepatogumų, kurie turėtų būti vertinami kaip jai padaryta neturtinė žala, viršijanti jai jau Teisingumo ministerijos sprendimu avansu išmokėtą 7800 litų sumą (t.5,b.l.58-60). Todėl teismas atmeta kaip nepagrįsta ieškinio dalį dėl 200 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje taip pat pareikštas LR Teisingumo ministerijos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltų asmenų solidariai priteisti 8320 litų, kurie buvo išmokėti nukentėjusiajai N. J., vadovaujantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatomis. Ieškinys tenkintinas pilnai, išieškant iš kaltinamųjų V. M. ir T. D. solidariai reikalaujamą sumą, kadangi jis įrodytas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (t.5,b.l.50-61) bei atitinka LR įstatymo dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo 8, 13, 14 straipsnių nuostatas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas, kuriame pokalbių skaitmeninės garso irašo kopijos, gautos iš Bendrojo pagalbos centro, paliktinas saugti prie baudžiamosios bylos.
Kaltinamosios T. D. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka, perduotina T. D..
2011 03 31 prokuroro nutarimu kaltinamajam S. S. paskirtas bei Vilniaus apygardos teismo 2011 07 13 dienos nutartimi pratęstas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nekilnojamąjį turtą – į sodo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); į kiemo statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str. str.,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 dalyje ir nuteisti ją 9 (devyneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 06 22.
Vadovaujantis LR BK 66 str., V. M. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo (kardomojo kalinimo) laiką nuo 2010 metų gruodžio 29 dienos iki 2012 metų birželio 22 dienos.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. M. išteisinti pagal LR BK 180 str. 1 dalį, nepadarius jai veikos, turinčios nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 punktu).
T. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 dalyje ir nuteisti ją 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 06 22.
Vadovaujantis LR BK 66 str., T. D. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2011 metų sausio 4 dienos iki 2011 metų sausio 5 dienos bei suėmimo (kardomojo kalinimo) laiką nuo 2011 metų spalio 12 dienos iki 2012 metų birželio 22 dienos.
T. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR Bk 66 str., S. S. į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo (kardomojo kalinimo) laiką nuo 2010 metų gruodžio 29 dienos iki 2012 metų balandžio 12 dienos ir laikyti jį visiškai atlikus jam paskirtą bausmę.
S. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. J. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies, išieškoti solidariai iš V. M. ir T. D. 849 (aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis) litus N. J. naudai, turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
LR Teisingumo ministerijos ieškinį tenkinti pilnai. Išieškoti solidariai iš V. M. ir T. D. 8320 (aštuonis tūkstančius tris šimtus dvidešimt) litų, LR Teisingumo ministerijos naudai, išmokėtų N. J. avansu kompensuojant smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinį diską, kuriame pokalbių skaitmeninės garso irašo kopijos, gautos iš Bendrojo pagalbos centro, palikti saugti prie baudžiamosios bylos.
Kaltinamosios T. D. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka, perduoti T. D..
2011 03 31 prokuroro nutarimu kaltinamajam S. S. paskirtą bei Vilniaus apygardos teismo 2011 07 13 dienos nutartimi pratęstą, laikiną nuosavybės teisių apribojimą į nekilnojamąjį turtą – į sodo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); į kiemo statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.