Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, N1-218-800/2020

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-03-02
Bylos Nr.: N1-218-800/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19925-2019-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Živilė Janavičienė
Kaltinamasis: M. V., A. S.
Nukentėjusysis: J. S.
Advokatai: Gintautas Malaveckas, Alfredas Besusparis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. N1-218-800/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19925-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.10.6; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.1.11.2; 1.1.11.3; 1.1.11.7; 1.1.11.11; 1.1.11.12; 2.1.9.1 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 2 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei,kaltinamajam M. V., jo gynėjui advokatui Alfredui Besuspariui,

kaltinamajai A. S., jos įstatyminei atstovei R. S. ir gynėjui advokatui Gintautui Malaveckui,

nukentėjusiajai J. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpintu įrodymų tyrimu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. 23.20 val. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. 15.00 val., t. y. vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo parom;

2) Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 26 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė 45 parų arešto bausmė, nustatant skaičiuoti bausmės pradžią nuo bausmės vykdymo pradžios,

3) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirta 45 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, paskiriant galutinę subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, atidedant 1 (vieneriems) metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. birželio 28 d. (1 para) ir nuo 2019 m. gruodžio 2d. iki 2020 m. sausio 27 d. suėmime išbūtas laikas – 57 paros, t. y. viso 58 paros, jas prilyginant 58 laisvės atėmimo paroms,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2019 m. gegužės 11 d., apie 19 val., būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su M. V., kambaryje iš rankinėje esančios J. S. piniginės pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo V. S. vardu išduotą „Swedbank“ bekontaktę mokėjimo kortelę Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje;

be to ji 2019 m. gegužės 11 d. 21.40 val., veikdama kartu su M. V., neturėdama teisės atlikti operacijų V. S. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, su šia sąskaita susieta AB „Swedbank“ išduota bekontakte mokėjimo kortele Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame Vytauto g. 45, Prienuose, inicijavo finansinę operaciją, neteisėtai panaudojo V. S. mokėjimo kortelės naudotojo asmens tapatybės numerį (PIN kodą), taip pateikdama save operacinei sistemai ir bankui kaip V. S., turinčią teisę disponuoti minėtoje banko sistemoje esančiomis piniginėmis lėšomis, ir iš minėtos sąskaitos nuėmė 100 eurų,

be to ji 2019 m. gegužės 11 d. 22.30 val., veikdama kartu su M. V., neturėdama teisės atlikti operacijų V. S. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, su šia sąskaita susieta AB „Swedbank“ išduota bekontakte mokėjimo kortele Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame S. Dariaus ir S. Girėno g. 24, Birštone, inicijavo finansinę operaciją, neteisėtai panaudojo V. S. mokėjimo kortelės naudotojo asmens tapatybės numerį (PIN kodą), taip pateikdamas save operacinei sistemai ir bankui kaip V. S., turinčią teisę disponuoti minėtoje banko sistemoje esančiomis piniginėmis lėšomis, ir iš minėtos sąskaitos nuėmė 390 eurų – taip panaudodama svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis atliko finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – V. S. priklausančius 740 eurų, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji A. S. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. gegužės 11 d. dienos metu ji Birštono mieste buvo susitikusi su draugais M. V. ir L. K. Jie visi nusprendė nuvažiuoti pas T. į namus. Jiems atvykus, namuose buvo T., jo mama J. S., sesuo V. S., jos mama R. S. ir M. mama K. D. T. buvo stipriai neblaivus, taip pat matėsi, kad buvo išgėrę ir mamos. Pasibaigus alkoholiniams gėrimams, T. S. pasakė, kad reikia eiti iki parduotuvės. Parduotuvėje T. už prekes atsiskaitė banko mokėjimo kortele. Apsipirkę, visi trys grįžo į T. namus, kur toliau gėrė. Vakare, galėjo būti apie 19 val., T., būdamas neblaivus, pradėjo su savo mama ir svečiais konfliktuoti. Nenorėdami daugiau būti pas T. namuose, ji su L. K. ir M. V. bei savo mamomis išėjo iš Tautvydo namų ir grįžo į Birštoną. Grįžus namo jos mama R. S. pasakė, kad paliko savo rankinę su pinigais ir dokumentais Tautvydo namuose. Ji su Mariumi grįžo atgal į Tautvydo namus. T. namuose buvo mama J. ir sesuo V. Ji su M. ir T. mama J. nuėjo į balkoną, kartu parūkė. Ji J. sakė, kad jos mama pas juos namuose paliko savo rankinę, todėl jie sugrįžo. J. S. namuose pabuvo iki dvidešimties minučių. J. kambaryje ant staliuko, ant kurio buvo padėtas televizorius, ji pamatė AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę. Kam ta banko mokėjimo kortelė priklausė, nežinojo, manė, kad ji yra T. mamos J. M. V. taip pat matė padėtą banko mokėjimo kortelę. Abu nusprendė ją pavogti. Ji paėmė banko mokėjimo kortelę nuo staliuko, savo mamos paliktą rankinę ir kartu su M. V. išėjo. T. mama J. juos išlydėjo. J. S. nematė, kaip ji pasiėmė nuo staliuko jos „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę. Išėjus ji M. V. padavė pavogtą banko mokėjimo kortelę ir pasakė kortelės PIN kodą. PIN kodą išgirdo, kai tą patį vakarą buvo pas T. namuose. M. žinojo, kad ši kortelė yra svetima. Ji su M. nuo J. S. namų nuėjo prie artimiausio bankomato, esančio Vytauto g. 45, Prienuose, kuris yra prie prekybos centro „Senukai“ Ji M. pasakė banko mokėjimo kortelės PIN kodo skaičius, jis juos suspaudė, kodas tiko, kortelėje buvo 740 eurų, todėl nusprendė nusiimti pinigų ir išgrynino 100 eurų. Po to jie nuėjo į autobusų stotį, kur autobusu iš Prienų grįžo abu kartu į Birštoną. Atvažiavus į Birštoną, ji su M. V. nusprendė nuimti visus pinigus ir juos pasidalinti pusiau. Nuėjo prie „Swedbank“ bankomato, esančio prie prekybos centro „IKI“, adresu S. Dariaus ir Girėno g. 24, Birštone, išgrynino dar 250 eurų, po to 390 eurų, taip nuo svetimos banko kortelės buvo nuimta visi ten buvę pinigai. M. V. jai padavė nuimtus 370 eurų, sau pasiliko tiek pat. Banko mokėjimo kortelė liko pas M. V. Važiuojant automobiliu magistraliniu keliu Vilnius-Prienai-Marijampolė Vilniaus kryptimi, tuo metu Birštono sav., Birštono sen., M. V. pro atidarytą automobilio langą išmetė banko mokėjimo kortelę, kurią ji buvo pavogusi iš S. namų. Manė, kad kortelė yra J. S. Ji dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (2 t. b. l. 81-85).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad gegužės 11 d. buvo su draugais L. K. ir M. V. lauke ir paskambinus mama pasakė, kad su M. mama K. D. nuvyko pas J. S. į svečius. Apie tai pasakė L. ir M., kad jų mamos ten, ir ten nuvažiavo. Nuvažiavę pamatė, kad visi geria, todėl nuėjo pas T. į kambarį ir visi sėdėjo. Po kiek laiko J. S. davė T. S. kortelę, kad nueitų į parduotuvę ir nupirktų butelį. T. palydėjo ji ir L. K. Jis apsipirko, tačiau kortelės PIN kodo nematė, kadangi stovėjo atokiau. Tuomet visi grįžo namo ir po kiek laiko prasidėjo ginčas, kurį sukėlė T. S., todėl ji, mama, M., jo mama ir L. K. išvyko namo. Grįžus namo, jai mama pasakė, kad paliko rankinuką, todėl su M. grįžo paimti rankinuko. Pas J. S. nuėjo parūkyti į balkoną ir grįžus kortelė buvo ant spintelės, kurią jie paėmė. Paėmę kortelę su M. nuėjo iki bankomato Prienuose, Vytauto g. Kortelę padavė M. ir pasakė PIN kodą. Kai paėmė kortelę, nematė, kieno ji vardu. Prie bankomato kortelę padavė M. Ji girdėjo kaip J. duodama kortelę garsiai pasakė T. kortelės PIN kodą, kurį ji įsiminė. Imdama kortelę suprato, kad tai ta pati kortelė. M. nuėmė 100 eurų. Iš viso buvo 740 eurų, todėl liko 640 eurų. Nesitarė, kad nuims 100 eurų. Nesakė M., kiek jis turi nuimti pinigų. Po to važiavo namo į Birštoną. Tuo metu, kai naudojosi kortele, suprato, kad tai yra svetima kortelė ir kad jie prisistato svetimo asmens vardu. Grįžę į Birštoną, nuėjo prie IKI parduotuvės bankomato ir ten pasiėmė likusius 640 eurų, juos nuėmė per du kartus. Pirmą kartą – 250 eurų, antrą kartą – 390 eurų. Pinigus pasidalino per pusę, po 370 eurų. Žinojo, kad negerai daro. Nukentėjusiajai yra atlyginta žala. Žalą atlygino pati. Atlygino žalą su M. per pusę.

M. V. 2019 m. gegužės 11 d., apie 19 val. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. S., kambaryje iš rankinėje esančios J. S. piniginės pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo V. S. vardu išduotą „Swedbank“ bekontaktę mokėjimo kortelę bekontaktę Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje;

be to jis 2019 m. gegužės 11 d. 21.40 val., veikdamas kartu su A. S., neturėdamas teisės atlikti operacijų V. S. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, su šia sąskaita susieta AB „Swedbank“ išduota mokėjimo kortele bekontakte Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame Vytauto g. 45, Prienuose, inicijavo finansinę operaciją, neteisėtai panaudojo V. S. mokėjimo kortelės naudotojo asmens tapatybės numerį (PIN kodą), taip pateikdamas save operacinei sistemai ir bankui kaip V. S., turinčią teisę disponuoti minėtoje banko sistemoje esančiomis piniginėmis lėšomis, ir iš minėtos sąskaitos nuėmė 100 eurų;

be to jis 2019 m. gegužės 11 d. 22.30 val., veikdamas kartu su A. S., neturėdamas teisės atlikti operacijų V. S. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis, su šia sąskaita susieta AB „Swedbank“ išduota mokėjimo kortele bekontakte Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko bankomate, esančiame S. Dariaus ir S. Girėno g. 24, Birštone, inicijavo finansinę operaciją, neteisėtai panaudojo V. S. mokėjimo kortelės naudotojo asmens tapatybės numerį (PIN kodą), taip pateikdamas save operacinei sistemai ir bankui kaip V. S., turinčią teisę disponuoti minėtoje banko sistemoje, esančiomis piniginėmis lėšomis, ir iš minėtos sąskaitos nuėmė 390 eurų – taip panaudodamas svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis atliko finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – V. S. priklausančius 740 eurų, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje.

M. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. gegužės 11 d. apie pietus, tikslios valandos nepamena, nuvyko pas T. S. į namus (duomenys neskelbtini). Mama K. D. kartu su R. S. gėrė alų, o jis su draugais alkoholio nevartojo. Jiems atvykus, namuose buvo T. ir jo mama J. S., sesuo V. S. T. ir jo mama J. bei jo mama ir A. mama buvo neblaivūs, gėrė alkoholinius gėrimus. Jis su draugais alkoholio nevartojo. Pasibaigus alkoholiniams gėrimams, T. S., A. S. ir L. K. ėjo į parduotuvę. Prieš einant į parduotuvę, T. mama J. pasikvietė T. ir pasakė jam, kad jis pasiimtų banko mokėjimo kortelę. Iš kur T. mama paėmė banko mokėjimo kortelę, jis nematė. Apie 19 val. moterys su T. pradėjo konfliktuoti, todėl jis nuėjo pažiūrėti. Kadangi T. vis dar konfliktavo, todėl jis kartu su draugais L. K., A. S. ir jų mamomis K. D. ir R. S. išėjo iš T. namų. Jie visi iš Prienų autobusu grįžo į Birštoną, ir A. mama R. S. pasakė, kad ji pas T. namuose pamiršo savo rankinę. Jis kartu su A. S. iš Birštono autobusu važiavo į Prienus jos paimti. Jis su A. nuėjo pas T. į namus paimti A. mamos rankinės. Jiems atėjus į T. namus, namuose buvo jo mama ir sesuo. Kambaryje jis pamatė ant lovos rankinę, o ant rankinės buvo padėta piniginė. Kai T. mama balkone rūkė, tuo metu jis atidarė piniginę ir iš piniginės ištraukė banko mokėjimo kortelę. A. S. irgi tuo metu buvo šalia jo, viską matė. Jis suprato, kad rankinė, ant kurios buvo uždėta piniginė, buvo T. mamos J. S.. A. S. pasakė, kad banko mokėjimo kortelė yra T. sesers V. S. Kai jis su A. važiavo autobusu į Prienus, paimti A. mamos rankinę, A. jam pasakė, kad ji žino mokėjimo kortelės PIN kodą. A. S. jam pasakė, kad kai buvo su Tautvydu parduotuvėje, ar tai matė, kokį PIN kodą Tautvydas suspaudė, ar tai tą PIN kodą išgirdo. Kadangi Agnė žinojo banko mokėjimo kortelės PIN kodą, todėl jis kartu su A. sugalvojo tą banko mokėjimo kortelę pavogti. A. S. pasiėmė iš T. namų savo mamos rankinę ir jie išėjo. Nuėjo prie „Swedbank“ bankomato, esančio prie prekybos centro „Senukai“, Vytauto g. 45, Prienuose. Jis kartu su A. priėjo prie minėto bankomato, įdėjo banko mokėjimo kortelę, A. jam pasakė mokėjimo kortelės PIN kodą, kodas tiko. Jis kortelėje patikrino sąskaitos likutį, kortelėje buvo 740 eurų. Jis nusprendė ir nuo kortelės nuėmė 100 eurų. A. stovėjo prie pat jo ir matė, kiek sąskaitoje yra pinigų. Jam nuėmus pinigus, jis 100 eurų pasiėmė. Nuėmęs pinigus, paskambino savo pažįstamai E., kuri atvažiavo su automobiliu ir jį kartu su A. S. nuvežė į Birštoną. Atvažiavus į Birštoną, juos išleido prie prekybos centro „Iki“, esančio adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 24, Birštone. Jis kartu su A. S. nuėjo prie šiame pastate esančio AB „Swedbank“ bankomato ir nuėmė 250 eurų ir 390 eurų. Suprato, kad jis pinigus nuima nuo V. S. sąskaitos. Nuėmė visus pinigus, buvusius sąskaitoje. Jis pinigus pasidalino su A. S. per pusę, po 370 eurų. Jiems išvažiavus iš Birštono, važiuojant keliu Vilnius-Prienai- Marijampolė, kryptimi link Vilniaus, pravažiavus Birštono vienkiemio gyvenvietę, jis pro važiuojančio automobilio langą, išmetė banko mokėjimo kortelę, nuo kurios nuiminėjo pinigus. Nuimtus pinigus jis išleido. Gailisi dėl savo veiksmų (2 t. b. l. 31-33).

Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad gegužės 11 d. jo mamą ir A. mamą pasikvietė T. S. į svečius. Atvažiavę pas T., nuėję į vidų pamatė, kad T. mama, A. mama ir jo mama, švenčia, todėl nuėjo į kitą kambarį, ten sėdėjo, šnekėjo. Maždaug 1 val. laikotarpyje pritrūko alkoholio ir girdėjo kaip T. mama paprašė, kad jis nueitų nupirkti dar alkoholio. Tuomet T. S. kartu su L. K. ir A. nuėjo nupirkti alkoholio į parduotuvę. Maždaug po 1 – 2 val. jie pradėjo pyktis, T. pradėjo muštis, mėtyti daiktus, todėl jie išėjo, sėdo į autobusą ir važiavo namo. Grįžus į Birštoną R. S. pasigedo savo rankinės, todėl jis su A. sėdo į autobusą ir grįžo į Prienus pas T. mamą. Nuvažiavus pas T. mamą į namus, ji įsileido į vidų. J. nuėjo į balkoną parūkyti ir tuo tarpu jie stovėjo kambaryje ir ant rankinės stovėjo piniginė. Iš piniginės paėmė kortelę. Jis paėmė į rankas piniginę ir pradėjo ieškoti kortelės, nes kai važiavo autobusu į Prienus, A. užsiminė, kad žino PIN kodą. Kai važiavo ir sugalvojo, kad reikia surasti tą kortelę, kurios PIN kodą žino. Radęs kortelę, paklausė A., ar tai ta pati kortelė. Ji patvirtintino, kad ta pati. Tuomet jai padavė kortelę ir ji ją įsidėjo į kišenę. Tuo metu atėjo iš balkono J., padavė rankinuką ir jie išėjo. Ant kortelės buvo parašyta, kad kortelė yra V. S. Išėję iš J. namų nuėjo prie artimiausio bankomato. A. padavė jam kortelę ir pasakė PIN kodą. Įdėjo kortelę, pažiūrėjo, kad likutis yra 740 eurų ir nuėmė 100 eurų. Tuomet ėjo link autobusų stoties, tačiau jie jau nevažiavo, todėl paskambino draugei, kuri parvežė juos į Birštoną. Birštone sustojo prie „IKI“ parduotuvės „Swedbank“ bankomato ir ten išlipę su Agne nuėmė 250 eurų, po to – 390 eurų. Paskui sėdo atgal į automobilį, A. su drauge paleido prie namų, o jis važiavo pas draugą į kaimą. Važiuodamas per langą išmetė banko kortelę, kadangi joje nebuvo pinigų. Pinigus pasidalino po lygiai, po 370 eurų. Savo elgesį vertina blogai. Padarytą žalą atlygino tėvai.

Kaltinamiesiems pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų A. S. ir M. V. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamųjų kaltė įrodyta nukentėjusios ir liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais:

- Nukentėjusioji J. S. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos sūnus T. S. ir dukra V. S., kuri yra neįgali. V. S. pripažinta neveiksnia, jos vardu „Swedbank“ banke yra atidaryta sąskaita ir išduota banko kortelė. 2019-05-11 namuose, (duomenys neskelbtini), apie 15 val. į namus grįžo sūnus T. S. ir kartu su savimi atsivedė savo draugų mamas K. D. ir R. S.. Ji pati buvo išgėrusi alkoholio. Pažinties proga jie nusprendė išgerti, namuose turėjo butelį brendžio, kurį išgėrė. Pasibaigus brendžiui, ji T. padavė savo dukros V. S. „Swedbank“ mokėjimo kortelę, kad jis atsiskaitytų parduotuvėje už prekes. Ji savo sūnui mokėjimo kortelės PIN kodą pasakė koridoriuje. Kortelę padavė išėmusi iš savo piniginės, kuri buvo jos rankinėje, kuri buvo jos kambaryje, užkabinta ant durų. Su kuo sūnus išėjo į parduotuvę, ji nematė. T. į parduotuvę galėjo eiti apie 19.30 val. T. parnešė butelį brendžio ir grįžęs jai į rankas atidavė mokėjimo kortelę. Ji kortelę įsidėjo atgal į savo piniginę ir piniginę padėjo atgal į rankinę, ją vėl užkabino ant durų. Savo piniginėje banko mokėjimo kortelės kodo nebuvo užrašiusi. 2019 m. gegužės 11 d. buvo išgėrusi, todėl visų vakaro įvykių smulkmenų gerai nepamena. Galėjo būti, kad po 20 val. dar pas juos į namus buvo grįžęs M. V., bet ji to neatsimena dėl girtumo (1 t. b. l. 61-62).

- Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2019 m. gegužės 11 d. atvažiavo A. mama – R. S. ir M. mama – K. D. Sėdėjo, išgėrė butelį ir jiems pritrūko. Sūnui davė kortelę, kad nueitų į parduotuvę. T. duodant kortelę pasakė tyliai kodą, tačiau tikriausiai girdėjo. Sūnus alkoholio nupirko ir tą kortelę ji įsidėjo į piniginę. Minėjo, kad išvažiavo ir grįžo rankinės, tačiau ji to neprisimena. Kada išėjo, tai tik tuomet pamatė, kad nėra kortelės. T. klausė, kur kortelė ir jis pasakė, kad piniginėje. Dukra V. S. kitą dieną prisijungė prie Facebook‘o ir ten pamatė, kad moteris rado išmestą kortelę. Su ta moterimi susiskambino ir jos paklausė, kaip ji rado tą kortelę. Ji papasakojo, kad su broliu važiavo namo ir ant automobilio stogo buvo palikusi telefoną, kuris nukrito ir ėjo jo ieškoti, tačiau vietoj telefono rado tą kortelę. Susiskambino ir nuvažiavus į Birštoną prie Birštono komisariato parašė, kad grąžina kortelę. Atsilygindama norėjo nuimti pinigų ir nupirkti saldainių dėžutę. Kada kortelę įdėjo į bankomatą, ji jau buvo užblokuota. Kitą dieną liepė sūnui nueiti į „Swedbank“ banką pasitikrinti sąskaitos likutį. Sūnus nuėjo su dukra į banką, pagal dukros asmens dokumentą patikrino ir buvo matyti, kad nuimti pinigai. Jam liepė paimti iš banko išrašą ir tuomet kreipėsi į policiją. Pasigedo 740 eurų. Žala atlyginta. A. S. pati atlygino žalą, o dėl M., tai jo mama atlygino.

- Liudytojas T. S. parodė, kad jis kartu su savo mama J. S. ir seserimi V. S., kuri yra neįgali, gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 11 d. apie 15.00 val. pas jį į svečius atėjo draugai A. S., L. K.. Vėliau pas jo mamą atėjo R. S. ir K. D. Jis su mama ir šiomis dviem moterimis buvo kambaryje, vartojo alkoholinius gėrimus. Kitame kambaryje buvo jo draugai, kurie klausėsi muzikos. Mama turėjo brendžio butelį, kurį su moterimis išgėrė. Po kurio laiko, galėjo būti apie 19.30 val., jo mama jį pasikvietė, padavė sesės banko kortelę ir paprašė, kad jis nueitų iki parduotuvės nupirkti butelį brendžio. Mama koridoriuje pasakė kortelės PIN kodą. Su juo į parduotuvę ėjo L. K. ir galbūt sesuo V. ir A. S.. Parduotuvėje mokėjo banko kortele, suvedė PIN kodą. Ar kas matė, kaip jis vedė PIN kodą, nežino. Grįžęs padavė mamai brendžio butelį ir mokėjimo kortelę. Matė kaip jo mama banko mokėjimo kortelę įsidėjo į savo piniginę. Mama savo piniginę laiko rankinėje, kuri būna kambaryje užkabinta ant durų. Maždaug po 20 val. tikslių minučių gerai neprisimena jis sukonfliktavo su M. V. Jo mama jo draugams liepė išeiti. Kartu su draugais išėjo ir R. S. ir K. D. Žino, kad banko kortelė buvo rasta netoli „BORUSTA“ degalinės, esančios Birštone. A. S. jam prisipažino, kad ji kartu su M. V. pasisavino ir pasidalino nuo kortelės nuimtus pinigus (1 t. b.l. 78-80).

- Liudytoja R. S. parodė, kad 2019 m. gegužės 11 d., tikslaus laiko nepamena, po pietų, ji buvo pas savo draugę K. D. (duomenys neskelbtini). Pas ją į namus tuo metu atvažiavo girtas T. S. Jis jai ir K. pasiūlė vykti pas jį į namus susipažinti su jo mama J. S. Ji su K. D. sutiko ir visi trys netrukus buvo T. S. mamos bute Prienuose. Atvykus bute rado buto šeimininkę J. S. kartu su jos neįgalia dukra. J. S. jiems atvykus miegojo, nes buvo akivaizdžiai girta. T. pažadino mamą, J. vaišino jas degtine. Išgėrus degtinę, T. atnešė dar vieną butelį degtinės. T. buvo išėjęs į parduotuvę nupirkti antro butelio degtinės, bet ji pati nepastebėjo, ar J. T. davė pinigų, ar banko mokėjimo kortelę. Ji, grįžusi į namus, pastebėjo, kad savo rankinę paliko pas J. S. namuose. Savo dukros A. paprašė, kad ji tą rankinę iš J. namų parvežtų. A. su M. V. abu kartu nuvažiavo į J. S. namus. Dukra A. dar papasakojo, kad ji tuo metu kartu su M. V., kai atvažiavo paimti jos rankinės, pavogė banko mokėjimo kortelę ir jie abu iš bankomatų banko mokėjimo kortele nuiminėjo pinigus. Po kelių dienų jai paskambino T. ir iš jo sužinojo, kad po jų apsilankymo pas T. namuose, dingo jo neįgalios sesers banko mokėjimo kortelė. A. jai prisipažino, kad 2019 gegužės 11 d., viešint pas J. S. bute, ji kartu su M. pavogė banko kortelę ir nuo jos nuėmė pinigus, kuriuos pasidalino pusiau. A. dėl to gailisi (1 b. l. 102-104, 106-107).

- Liudytoja K. D. parodė, kad 2019 m. gegužės 11 d. po pietų, tikslaus laiko nežino, pas ją namuose, (duomenys neskelbtini), buvo atėjusi draugė R. S. Paskambino bendras jų pažįstamas T. S. ir pasiūlė susitikti Birštono autobusų stotyje, siūlė važiuoti pas jo motiną į svečius į Prienus. Po T. skambučio jie susitiko stotyje ir visi trys nuvyko į Prienus, į jo motinos namus. J. rado girtą, ji miegojo. Bute buvo mergina, kurią T. pristatė sese. T. prikėlė mamą, ji ištraukė butelį ir netrukus vyko susipažinimo išgertuvės. Po kurio laiko T. kambaryje rado sėdint savo sūnų M., R. S. dukrą A. ir jaunuolį L. K. Kada jie atėjo, nepastebėjo. Besibaigiant buteliui, J. nuėjo pas T. į kambarį ir paprašė nueiti į parduotuvę nupirkti dar degtinės. Ji tuo metu su R. S. buvo svetainėje, pokalbį J. su sūnumi tik girdėjo, nematė, ar motina davė pinigų T. Netrukus T. atėjo į svetainę ir padavė butelį degtinės. Tuo metu pastebėjo, kad su T. buvo dar vienas jaunuolis, jo nepažįsta. Begeriant tarp T. ir jo motinos J. kilo žodinis konfliktas. Nenorėdama girdėti jų barnių, su R. S. pasišalino iš buto. Netrukus paskui juos iš buto išėjo jos sūnus M., A. S. ir L. K.. Visi jie maršrutiniu autobusu grįžo į Birštoną. Nuo Birštono autobusų stoties ji su R. S. išsiskyrė, nuėjo namo. Sūnus Marius, A. S. ir L. K. pasiliko stoties teritorijoje. Rytojaus dieną jai paskambino R. S., o vėliau ir pats T. S., ir pasakė, kad jiems beviešint pas T. mamą bute, buvo pavogta banko kortelė, priklausanti T. sesei, nuimti nuo sąskaitos pinigai, sakė, kad kortelę kažkas rado numestą prie degalinės. Sužinojusi apie nemalonų įvykį, ji su savo sūnumi M. kalbėjosi, klausė, kuris iš draugų pavogė kortelę, tačiau sūnus viską neigė. Pastebėjo, kad sūnus M. turėjo su savimi pinigų, nes pirkdavosi tai traškučių, tai saldainių, nors ji jam pinigų neduodavo. Vėliau sūnus jai pasakė, kad jis per tris kartus bankomate nuiminėjo pinigus, ir išviso nuo V. S. sąskaitos nuėmė 740 eurų (1 t. b. l. 126-127, 129-131).

- Liudytojas L. K. parodė, kad 2019 m. gegužės 11d., dienos metu, valandos nepamena, jis Birštone susitiko savo pažįstamus M. V. ir A. S. Pamena, kad jis kartu su M. V. ir A. S. tarpmiestiniu autobusu iš Birštono važiavo į Prienus pas pažįstamą T. S.. Jiems atėjus pas T. į namus, buvo T., taip pat buvo jo mama, neįgali sesuo, M. V. mama K. ir A. mama R. Matė, kad T. kartu su moterimis gėrė alkoholį. Jis su M. ir A. buvo T. kambaryje. Matė kaip T. mama padavė T. banko mokėjimo kortelę, kad T. nueitų iki parduotuvės ir nupirktų dar degtinės. Kartu su T. į parduotuvę ėjo jis, T. sesuo ir A. S. T. parduotuvėje atsiskaitė banko mokėjimo kortele, pats vedė kortelės PIN kodą, o šalia jo buvo jo sesuo. Tuo metu A. stovėjo toliau nuo kasos. Jis nematė, kokį mokėjimo kortelės PIN kodą suvedė T. Apsipirkę grįžo pas T. į namus. Kur T. padėjo banko kortelę, jis nematė. Po to T. buvo su juo, M. ir A. kambaryje, o moterys buvo kitame kambaryje. Po kurio laiko T. sukonfliktavo su moterimis, todėl jis kartu su M. V., A. S. ir M. bei A. mamomis išėjo iš T. namų, grįžo į Birštoną. Ar jo draugai L. su A., išėję iš T. buto, buvo nuėję prie kokio nors bankomato, nepamena. Jis pats nebuvo prie bankomato. Po kurio laiko jis kalbėjosi su T., šis jam pasakė, kad po jų apsilankymo dingo banko mokėjimo kortelė. Minėjo, kad nuo kortelės buvo nuimta pinigų. T. jam nepasakė, kieno buvo ta banko kortelė (1 t., b. l. 86-88).

- Liudytoja V. N. parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. ryte, tikslios valandos nepamena, ji iš Birštono seniūnijoje esančios parduotuvės ėjo į savo namus, esančius Plento g. 1, Birštono sav. Ėjo magistraliniu keliu Vilnius-Prienai-Marijampolė, Vilniaus kryptimi, Prienų gatve. Ėjo kairiuoju kelkraščiu. Iki namų likus apie 500 metrų, prie keliuko, kuris veda link Prienų g. 29 namo, ant žemės pamatė AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, kuri buvo išduota V. S. Ji socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad yra rasta banko kortelė. Su ja susisiekė moteris, kuri prisistatė esanti V. S. mama J. S. J. S. ją informavo, kad jos dukra yra neįgali ir ji ją atstovauja bei pranešė, kad iš jos namų buvo pavogta banko mokėjimo kortelė. Susitarė su ta moterimi susitikti Birštone, policijos komisariate. Tą pačią dieną ji su kortele nuėjo į Birštono policijos komisariatą. Čia susitiko su J. S., kuriai prie policijos pareigūnų grąžino banko mokėjimo kortelę. Ji su J. S. dar nuėjo prie „Swedbank“ bankomato, moteris bandė patikrinti kortelę, bet dėl kažkokių aplinkybių ji negalėjo pasinaudoti mokėjimo kortele (1 t. b. l. 94-95).

Iš AB „Swedbank“ rašto dėl informacijos pateikimo apie V. S. mokėjimo kortele Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 11 d. atliktas operacijas, matyti kad 2019 m. gegužės 11 d. 21:40:10 val. nuimta 100,00 Eur, 22:30:03 val. – 250,00 Eur., 22:30:55 – 390,00 Eur (1 t. b. l. 49, 50).

Veikos kvalifikavimas

Už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę arba neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai inicijavo ar atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone.

Teismo nuomone, byloje ištyrus visus įrodymus, įvertinus kaltinamųjų, nukentėjusios, liudytojų parodymus ir byloje surinktus, ir patikrintus rašytinius įrodymus, yra pakankamas pagrindas teismui konstatuoti, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų A. S. ir M. V. kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios yra teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, nes byloje objektyviai nustatyta, kad kaltinamieji A. S. ir M. V. pagrobė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo V. S. vardu išduotą „Swedbank“ bekontaktę mokėjimo kortelę Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau neteisėtai panaudojo V. S. mokėjimo kortelės naudotojo asmens tapatybės numerį (PIN kodą), taip pateikdami save operacinei sistemai ir bankui kaip V. S., turinčią teisę disponuoti minėtoje banko sistemoje esančiomis piniginėmis lėšomis, ir iš minėtos sąskaitos nuėmė 740,00 eurų.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji A. S. padarė tris nusikalstamas veikas, tame tarpe vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 2 dalyje, anksčiau nėra teista (t. 2, b. l. 49). Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamas veikas, gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamoji per paskutinius penkerius metus administracine tvarka bausta 1 kartą, bauda sumokėta (t. 2, b. l. 50, 51), dirba (t. 2, b. l. 147, 148-150), neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta (t. 2, b. l. 147), neįrašyta Psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų ir psichiatro įskaitose (t. 2, b. l. 44). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad: kaltinamosios motinos R. S. šeima (duomenys neskelbtini) įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl motinos girtavimo, netinkamo rūpinimosi vaikais; nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. šeimai inicijuota atvejo vadyba; A. S. (tada dar buvusiai nepilnametei) tekdavo atsakomybės našta už mažesnius savo broliuką ir sesutę, kuriais ji dažnai pasirūpindavo; baigusi 10 klasių, A. toliau nesimokė; šiuo metu situacija R. S. šeimoje pasikeitusi į gerąją pusę (t. 2, b. l. 46-47).

Tiek kaltinamoji ir jos gynėjas prašo, prokurorė siūlo A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaip nepilnametę, pirmą kartą padariusią nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgęs į visą bylos medžiagą bei įvertinęs kaltinamosios A. S. asmenybę, kad nusikaltimus padarė būdama nepilnametė, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, tai, kad ji anksčiau neteista, iš karto visiškai pripažino savo kaltę ir atlygino padarytą žalą, teismas daro išvadą, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Siekiant, kad kaltinamoji pakeistų elgesį, jai skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas keturiems mėnesiams, įpareigojant A. S. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis M. V., būdams nepilnametis, padarė tris nusikalstamas veikas, tame tarpe vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 2 dalyje), anksčiau teismo teistas 3 kartus (t. 1, b. l. 162-165, 166-192). Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis kaltinamasis psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (t. 1, b. l. 161), yra nepilnametis (t. 1, b. l. 154), eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 193-197, 198), nedirba (t. 1, b. l. 199), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai, nurodoma, kad gimnazijoje mokėsi iki (duomenys neskelbtini); vaikas neturėjo mokymosi motyvacijos, svarstytas Vaikų gerovės komisijoje dėl mokyklos nelankymo; mama vaiko mokslais ir lankomumu didelio susidomėjimo nerodė; M. V. keletą metų lankė sportinio ėjimo treniruotes, buvo tarptautinių varžybų prizininkas (t. 1, b. l. 156). Vaiko teisių apsaugos tarnybos rašte nurodyta, kad K. D. šeima, kurioje auga M. V., įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą; motina teigia, kad vaikas neklauso (t. 1, b. l. 158-159).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus kaltinamojo jauną amžių, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kadangi kaltinamasis yra teistas, bausmės neatlikęs, švelnesnės bausmės nesulaiko jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos sankcijoje numatytos bausmės – terminuotas laisvės atėmimas. Paskirtos bausmės pagal BK182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu, ir paskirtina subendrinta bausmė, kuri BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrintina su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirtina subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nusikalstamas veikas M. V. padarė prieš priimant Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, įvertinus neigiamą kaltinamojo asmenybę, pakartotinį nusikalstamų veikų darymą, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, didesnę nei pusė bausmės, į bausmės laiką įskaitant bausmę, visiškai atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką M. V. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį nuo 2019-06-28 iki 2019-06-28 (1 para) ir nuo 2019-12-02 iki 2020 m. sausio 27d. suėmime išbūtas laikas, 57 paros, t. y. viso 58 paros, jas prilyginant 58 laisvės atėmimo paroms.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, yra nepilnametis, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką, kurioje konstatuojama, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų, daroma išvada, jog realus bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltinamojo dar tik kuriamus socialinius ryšius, pozityvią socializaciją bei ugdymą. Atsižvelgiant į tai, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą, nustatant BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą įpareigojimą būti namuose.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, M. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 2, b. l. 36-38), A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 87-89).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 301-305, 307-308, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, A. S. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

M. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu, bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Subendrintą bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką M. V. įskaityti kardomojo kalinimo laiką pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį nuo 2019-06-28 iki 2019-06-28 (1 parą) ir nuo 2019-12-02 iki 2020 m. sausio 27d. suėmime išbūtą laiką, 57 paras, t. y. viso 58 paras, jas prilyginant 58 laisvės atėmimo paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, M. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir skirti auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei įspėjimą nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Živilė Janavičienė