- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-19
- Bylos Nr.
- A-469-293-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- R.B.
- Atsakovas
- Kauno teritorinės muitinės
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,
dalyvaujant pareiškėjui R.B.
pareiškėjo atstovui A.S.
atsakovo atstovėms D.G., S.Z.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R.B. skundą atsakovei Kauno teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo ir darbo užmokesčio išmokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas prašė teismą pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.1P-410K 1.25 punktą dėl jo atleidimo iš darbo bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (t. 2, b.l. 19-20). Pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. birželio 30 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr.1P-410K 1.20 punktu buvo atleistas iš posto pamainos viršininko pareigų pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą (kai panaikinama pareigybė). Atleidžiant iš darbo, jo teigimu, buvo pažeista Darbo kodekso (toliau – DK) 129 straipsnio 1 dalis, pagal kurią atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama tik tuo atveju, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju kitas darbas nebuvo pasiūlytas, nors jis turi aukštąjį išsilavinimą, be to, buvo laisvų pamainos viršininkų etatų, į kuriuos jis galėjo pretenduoti. Atleidžiant iš darbo, pažeistas ir Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pagal kurį, kai dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti paliktais dirbti turi darbuotojai, kurie turi ne mažesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje (pareiškėjo nepertraukiamas darbo stažas yra virš 12 metų, tačiau darbuotojai, turintys mažesnį darbo stažą, buvo palikti darbe). Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas, atleisdamas jį iš darbo, nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo kriterijais, Rekomendacijomis dėl muitinės pareigūnų atrankos tarnybai muitinėje tęsti, vykdant struktūrinius pakeitimus ir pareigūnų skaičiaus mažinimą ryšium su naryste Europos Sąjungoje, patvirtintomis Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr.1325. Pareiškėjas paaiškino išlaikantis du nepilnamečius vaikus (6 ir 13 metų), galiojančių nuobaudų neturįs, gavęs Muitinės departamento direktoriaus padėkos raštą už gerą ir sąžiningą darbą.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė prašymą atmesti. Atsiliepime jis nurodė, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) direktoriaus 2004 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1B-151 „Dėl teritorinių muitinių struktūrinių pokyčių, rengiantis dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje, įgyvendinimo" 1 punktu nuo 2004 m. liepos 1 d. Kauno teritorinei muitinei nustatytas 492 pareigybių skaičius, 3.5 punktu teritorinių muitinių viršininkams pavesta patvirtinti pareigybių sąrašus, galiosiančius nuo 2004 m. liepos 1 d., o 3.6 punktu - įteikti informacinius pranešimus pareigūnams apie būsimą tarnybos pasikeitimą arba atleidimą iš tarnybos dėl pareigybių skaičiaus mažinimo (atitinkamai prieš 4 arba 2 mėnesius). Be to, Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 1B-325 „Dėl rekomendacijų dėl muitinės pareigūnų atrankos tarnybai muitinėje tęsti, vykdant struktūrinius pakeitimus ir pareigūnų skaičiaus mažinimą ryšium su naryste Europos Sąjungoje (toliau - ES), tvirtinimo ir Lietuvos muitinės pasirengimo dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje peržiūros grupės sudarymo" 1 punktu patvirtintos Rekomendacijos dėl muitinės pareigūnų atrankos tarnybai muitinėje tęsti, vykdant struktūrinius pakeitimus ir pareigūnų skaičiaus mažinimą ryšium su naryste Europos Sąjungoje. Šio įsakymo 4 punktu teritorinių muitinių viršininkams pavesta sudaryti atrankos tarnybai muitinėje tęsti arba pareigūnų perskirstymui organizuoti komisijas. Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1B-453 „Dėl muitinės postų Lietuvos - Latvijos pasienyje laikino veiklos sustabdymo" nuo 2004 m. gegužės 1 d. laikinai sustabdyta Kalvarijos, Lazdijų kelio ir Šeštokų geležinkelio postų, esančių Lenkijos pasienyje, veikla, o Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1B-164 „Dėl teritorinių muitinių struktūrų patvirtinimo" buvo patvirtinta Kauno teritorinės muitinės struktūra (nuo 2004 m. liepos 1 d. Kauno teritorinės muitinės struktūroje jau nebuvo Kalvarijos, Lazdijų kelio ir Šeštokų geležinkelio postų). Atsakovė paaiškino, jog vykdant minėtus įsakymus, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3B-277 „Dėl Kauno teritorinės muitinės pareigūnų atrankos tarnybai tęsti ir pareigūnų perskirstymui organizuoti komisijos sudarymo" buvo sudaryta 6 narių komisija. Kaip patvirtina 2004 m gegužės 4 d. komisijos posėdžio protokolas Nr. 3, ji svarstė Kauno teritorinės muitinės pareigūnų, atliekančių pareigas Kybartų kelio poste, tame tarpe ir pareiškėjo, atranką tarnybai tęsti nuo 2004 m. liepos 1 d. Komisijos nariai, vadovaudamiesi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, Valstybės tarnybos įstatymu, Darbo kodeksu bei Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1B-325 patvirtintomis rekomendacijomis, atskirai apsvarstė kiekvieną pareigūną ir atsižvelgė į Kauno teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus pateiktus pareigūnų sąrašus, kuriuose nurodytas pareigūnų darbo muitinėje stažas, darbo stažas einamose pareigose, tarnybinės nuobaudos, išsilavinimas, kvalifikacijos kėlimas, paskatinimai. Svarstant R. B., nustatyta, kad jam buvo pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje (įvykdžius kontrabandą). Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutarties, pareiškėjas buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 straipsnio 6 dalyje, 312 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnyje. Nors baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, tačiau joje įrodyta, kad pareiškėjas padarė nusikalstamas veikas, aptartas minimoje nutartyje. Todėl, atsižvelgiant į rekomendacijose nurodytus vertinamuosius kriterijus (5 punktas), nesant galimybės pasiūlyti laisvas pareigas, komisija nutarė pareiškėjui pareigų nesiūlyti. Atsakovė paaiškino, jog kaip matyti iš komisijos 2004 m. birželio 14 d. protokolo Nr. 7, Kauno teritorinės muitinės pareigūnų, dirbančių postuose, atranka tarnybai tęsti nuo 2004 m. liepos 1 d. buvo svarstyta dar kartą. Posėdyje dalyvavo Kauno teritorinės muitinės postų viršininkai, kurie apibūdino pavaldžių pareigūnų gebėjimus ir praktinius įgūdžius, išklausyta jų nuomonė dėl atrankos. Komisija nustatė, kad per darbo muitinėje laikotarpį pareiškėjas pareigas atliko patenkinamai, už tarnybinius nusižengimus jam buvo pareikšti papeikimai - 1993 m. už grubų teisės akto pažeidimą, o 2002 m. už nepakankamą pavaldžių pareigūnų darbo kontrolę. Be to, komisijos narių nuomone, nė vienam pareigūnui, kuriam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, kurie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, negali būti siūlomos pareigos muitinės sistemoje. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo atleistas iš darbo neteisėtai, atsakovės manymu, atmestini kaip nepagrįsti, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1P-410K „Dėl atleidimo iš tarnybos" pareiškėjo atžvilgiu yra pagrįstas (t. 1, b.l. 60-62).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu prašymą patenkino, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.IP-410K 1.25 punktą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų panaikino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 35505,85 Lt kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas nurodė, jog Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.1P-410K 1.25 punktu pareiškėjas atleistas iš tarnybos muitinėje pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą (kai panaikinama pareigūno pareigybė), išmokant piniginę kompensaciją už 12,6 darbo dienas neišnaudotų kasmetinių atostogų ir keturis mėnesius iki pareigybės panaikinimo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (b.l. 10). Kaip nustatyta iš Kauno teritorinės muitinės pareigūnų atrankos tarnybai tęsti ir pareigūnų perskirstymui organizuoti komisijos 2004 m. gegužės 4 d. protokolo Nr.3 bei 2004 m. birželio 14 d. protokolo Nr.7, pareiškėjui pareigos nebuvo siūlytos dėl to, kad jam pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje (t. 1, b.l. 110-118, 119-121). Pareiškėjo tarnybos muitinėje stažas yra 11 metų 11 mėnesių 23 dienos (t. 1, b.l. 37). Kauno teritorinės muitinės viršininko surašytoje pareiškėjo charakteristikoje nurodyta, kad jis pareigas atliko patenkinamai, tačiau Kauno teritorinės muitinės pareigūnų atrankos tarnybai tęsti ir pareigūnų perskirstymui organizuoti komisija, įvertinusi, kad į laisvas muitinės postų pareigybes nuo 2004 m. liepos 1 d. pretenduoja po kelis pareigūnus, kurių kvalifikacija ir profesiniai įgūdžiai lygiaverčiai, ir atsižvelgusi, kad R.B. buvo kaltinamas bendrininkavimu kontrabandoje (kaltinimai jam nebuvo panaikinti), nutarė jam nesiūlyti posto pareigūno pareigų (t. 1, b.l. 99). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo pasiūlytos pareigos, dėl to, jog jam baudžiamojoje byloje buvo pareikšti kaltinimai. Nors atleidimo iš tarnybos metu buvo priimta Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, pagal kurią baudžiamoji byla prieš Ramūną Buzaitį nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams, teismas pažymėjo, jog ši nutartis nebuvo įsiteisėjusi, nes buvo apskųsta apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui (šis teismas 2004 m. balandžio 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo; t. 1; b.l.81-98; 106-109). Nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nuosprendžiu R.B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 18 straipsnio 6 dalyje ir 312 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 100 MGL (12500 Lt) bauda (t.1, b.l. 178-190). Nuosprendis įsiteisėjo 2006 m. sausio 27 d., Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (t. 1, b.l. 35-41). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalimi, teismas konstatavo, jog kadangi atleidimo iš tarnybos metu nebuvo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareiškėjas buvo tik kaltinamasis (BPK 44 str., 336 str.). Kaip nustatyta iš atsakovo pateiktų duomenų, dvylikai muitinės darbuotojų, kuriems buvo pareikšti įtarimai baudžiamosiose bylose, muitinės inspektoriaus bei pamainos viršininko pareigos buvo pasiūlytos bei jie buvo paskirti į tarnybą (t.1, b.l. 134-143, t.2 b.l. 94-95). Tokiu būdu, atsakovas, vykdydamas etatų mažinimą, vieniems muitinės pareigūnams pareikštų įtarimų baudžiamojoje byloje nevertino kaip kliūties siūlyti pareigas, tačiau pareiškėjui dėl kaltinimų baudžiamojoje byloje nebuvo siūloma kita pareigybė ir jis iš tarnybos atleistas. Teismas nurodė, jog pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirmenybės teisę būti paliktam tarnyboje turi asmenys, turintys didesnį nei dešimties metų darbo stažą. Pareiškėjo nepertraukiamas darbo stažas muitinėje buvo virš dešimties metų, tačiau jam pareigos pasiūlytos nebuvo. Tuo tarpu jos pasiūlytos kitiems asmenims, kurie turėjo vienodą su pareiškėju kvalifikaciją, vienodą išsilavinimą, jiems baudžiamojoje byloje buvo pareikšti įtarimai, tačiau šie asmenys neturėjo dešimties metų nepertraukiamo darbo muitinėje stažo (t.2, b.l. 94-95). Teismo konstatavimu, atsakovas inspektoriaus pareigas privalėjo pasiūlyti pareiškėjui, o ne neturinčiam pirmumo teisės asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d nutartis administracinėje byloje Nr.A15-439/2005 G.D. v. Kauno teritorinė muitinė, 2005 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A15-415/2005 K.G. v. Kauno teritorinė muitinė). Nurodyta, jog kadangi Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.1P-410K dalis dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos prieštarauja Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punktui, ji naikintina. Pripažinus pareiškėjo atleidimą iš tarnybos neteisėtu, jam priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėją Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pripažinus kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 18 straipsnio 6 dalyje bei 312 straipsnio 2 dalyje, jam buvo paskirta 100 MGL (12500 Lt) bauda ir nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2006 m. sausio 27 d., jis neteko teisės dirbti muitinėje, jam kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką priteista tik iki minėtos dienos (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 10 straipsnio 1 punktas, 55 straipsnio 1 dalies 20 punktas). Kadangi, atleidžiant pareiškėją iš tarnybos, jam buvo sumokėta išeitinė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas atostogas, šios išmokos įskaitytos į pareiškėjui priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką sumą (priteista 35505,85 Lt kompensacijos).
III.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymo Nr.1P-410K 1.25 punktą dėl R.B. atleidimo iš pareigų palikti galioti. Atsakovė paaiškina, kad iki 2004 m. liepos 1 d. šioje muitinėje turėjo būti panaikintos 152 pareigybės. Sudaryta atrankos komisija, atsižvelgdama į pareigūno kvalifikaciją, profesinius įgūdžius, išsilavinimą, socialinę padėtį, asmenines savybes, kompiuterinį raštingumą, iniciatyvumą, stropumą, atsakingumą, nusprendė pareiškėjui pareigų nesiūlyti, todėl pareiškėjas atleistas iš tarnybos muitinėje pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Muitinės nuomone, teismas nepagrįstai nelaikė Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla prieš pareiškėją nutraukta suėjus jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, esant svarbiu pagrindu pareiškėjui nesiūlyti pareigų. Atsakovė remiasi Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsniu, pažymi, jog muitinės pareigūnas privalo kovoti su muitinės veiklą reglamentuojančias teisės aktų pažeidimais, užtikrinti teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, reikalavimus. Atsakovė nurodo, jog teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad pagal Kauno teritorinės muitinės visų pareigūnų pareigybių aprašymų bendruosius reikalavimus, kurie patvirtinti 2004 m. birželio 17 d. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr.3B-425, pareigūnas neturi būti teistas už tyčinį nusikaltimą. Atsakovė paaiškina, jog atrankos komisija atsižvelgė į tai, kad teismo sprendime nurodytiems dvylikai pareigūnų buvo tik pareikšti įtarimai, o pareiškėjas tuo metu jau buvo teistas (nors atleidimo metu baudžiamoji byla prieš jį buvo nutraukta, tačiau kaltinimas bendrininkavimu kontrabandoje yra nesuderinamas su muitinės pareigūno tinkamu pareigų atlikimu). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad muitinė yra statutinė organizacija, kurioje vadovaujantiems pareigūnams keliami didesni reikalavimai, kadangi jie turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus, pavedimus pavaldiniams. Atsakovės manymu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, buvo neteisinga palikti tęsti tarnybą pareiškėją, o vietoj jo atleisti pareigūną, kuriam nebuvo pareikšti įtarimai, nors jo tarnybos stažas ir mažesnis, arba, nors ir pareikšti įtarimai, jis teistas tuo metu nebuvo. Atsakovė pažymi, kad Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta garantija taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų darbuotojų kvalifikaciją. Atrankos komisijos nuomone, tai, kad R.B. kvalifikacija yra žema, įrodė tai, kad per tarnybos laikotarpį jis buvo du kartus baustas drausmine tvarka (tiek kaip pamainai vadovaujantis pareigūnas, tiek kaip pareigūnas, atliekantis muitinį tikrinimą ir įforminimą), kad jam buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas bendrininkavimu kontrabandoje (muitinei pavesta užkirsti kelią kontrabandai ir siekti tapti aukšto profesinio lygio įstaiga). Kadangi R.B. kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigų nebuvo, atsakovės teigimu, nebuvo galimybės jam pasiūlyti tęsti tarnybą muitinėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindas yra numatytas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr.IX-1635 redakcija) 55 straipsnio 1 dalies 8 punkte, pagal kurį muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai jo pareigybė panaikinama.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuo 1996 m. liepos 1 d. iki atleidimo iš tarnybos pareiškėjo pareigybė buvo Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkas, tarnybos vieta- Marijampolės krovinių postas. Byloje esantys Kauno teritorinės muitinės struktūrinių pertvarkymų duomenys rodo, kad nuo 2004 m. liepos 1 d. šioje teritorinėje muitinėje buvo panaikinti Kalvarijos, Lazdijų kelio ir Šeštokų geležinkelio postai, dėl to sumažėjo muitinės pareigybių skaičius, tame tarpe- ir posto pamainos viršininkų. Taigi atsakovė turėjo faktinį pagrindą spręsti tam tikro skaičiaus šią pareigybę užimančių pareigūnų atleidimo klausimą.
Tarnybos muitinėje statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kurie pareigūnai turi pirmenybės teisę būti palikti tarnyboje mažinant pareigybių skaičių įstaigoje, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis atitinkamomis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso normomis. Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos šešios kategorijos darbuotojų, kurie turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti sumažinus darbuotojų skaičių, tarp jų ir nagrinėjamam ginčui aktuali kategorija- darbuotojai, kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; kartu to paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų.
Nurodytos Darbo kodekso nuostatos dėl pirmenybės teisės atleidžiant darbuotojus dėl pareigybių skaičiaus mažinimo privalomos ir muitinės įstaigoms, kadangi įstatymas nenustato jų taikymo išimties tarnybos muitinėje teisiniams santykiams. Tai reiškia, kad pagal viešojoje teisėje galiojančius valdžios institucijų ir jų priimamų teisės aktų hierarchijos principus muitinės įstaigos savo priimamais teisės aktais negali nustatyti tokių darbuotojų atrankos taisyklių, kurios prieštarautų Darbo kodekso 135 straipsnyje nustatytoms imperatyvioms įstatymo normoms. Muitinė gali nustatyti tik fakultatyvinius kriterijus, t.y. tokius, kurie lemia darbuotojų pirmenybės teisę likti tarnyboje tokiu atveju, kai Darbo kodekso 135 straipsnio požiūriu jų padėtis yra vienoda.
Šioje byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas turėjo virš dešimties metų tarnybos muitinėje stažą (11 metų 11 mėnesių 23 dienos) bei aukštąjį išsilavinimą, tai reiškia, kad įstatymas jam garantavo pirmenybės teisę likti tarnyboje lyginant su darbuotojais, kurie turi mažesnį stažą ar žemesnį išsilavinimą. Atsakovė šią pareiškėjo teisę paneigė remdamasi tuo, kad atleidimo iš tarnybos metu buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis nutraukti baudžiamąją bylą prieš pareiškėją suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai. Byloje pateiktais duomenimis, posto pamainos viršininkais buvo palikti pareigūnai, neturintys dešimties metų tarnybos stažo, pvz. V.S. (9m. 2mėn.), pareiškėjui nebuvo siūlyta užimti kitas laisvas pareigas, nors buvo siūloma už jį mažesnį tarnybos stažą turintiems pareigūnams, pvz. Z.Č. (9m. 1 mėn.).
Tokia atsakovo pozicija pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta neteisėta. Darbo kodekso 135 straipsnyje nėra nustatyta, kad įstatymo garantuota pirmenybė likti tarnyboje netaikoma asmenims, kurie yra įtariami ar kaltinami nusikaltimo padarymu, todėl atsakovas šią aplinkybę galėjo traktuoti tik kaip papildomą kriterijų sprendžiant, kuris darbuotojas turi likti tarnyboje tuo atveju, kai įstatymas jiems suteikia lygias pirmenybės teises. Baudžiamojoje teisėje veikianti nekaltumo prezumpcijos taisyklė lemia tai, kad asmuo gali būti pripažintas ir traktuojamas kaip padaręs nusikaltimą tik tuo atveju, kai jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nutartis nutraukti baudžiamąją bylą tokių teisinių pasekmių nesukelia (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnis).
Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pareiškėjo kvalifikacija buvo žemesnė negu likusių tarnyboje darbuotojų, tačiau šio teiginio deramai nepagrindžia. Byloje esantys pareiškėjo tarnybos duomenys rodo, kad tarnybinių nuobaudų galiojimas atleidimo iš tarnybos metu buvo pasibaigęs, be to pareiškėjas buvo skatintas už gerą tarnybą, kėlė kvalifikaciją, kaip minėta, jis turi aukštąjį išsilavinimą. Antra vertus, neaišku, su kurių pareigūnų kvalifikacija atsakovė lygina pareiškėją.
Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 31d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.