- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-23
- Bylos Nr.
- N-62-1488-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 44.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 30 d. nutarties R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos (toliau - Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. gegužės 8 d., 1.25 val., į Šilutės rajone, Ventėje, Kuršių marių pakrantėje esančią Ekologijos instituto išsikrovimo vietą, kartu su K. P., A. P. ir Ž. Š. grįžo iš Kuršių marių valtimi „Amur“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje rasta žuvis (492 karšiai, 220 perpelių, 3 lydekos, 11 starkių, 2 karosai) buvo su ryškiai matomomis tinklų žymėmis. J. K. atvažiavo automobiliu „UAZ“ be valstybinių numerių ištraukti minėtos valties iš Kuršių marių. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių (toliau - Taisyklių) 12.2 punkto reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, išnagrinėjusi R. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gegužės 19 d. nutarimu pripažino jį kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė 700 Lt baudą. Institucija nustatė, kad R. P. atsakomybę sunkina ATPK 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatytos aplinkybės, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.
II.
R. P., nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindė tuo, kad 2009 m. gegužės 7 d. po pietų su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais asmenimis nutarė paplaukioti Kuršių mariomis, nuplaukė į Preilą, kur iš nepažįstamo asmens įsigijo žuvies, tačiau pareigūnai šių jo nurodytų aplinkybių nesiaiškino ir netyrė, buvo šališki ir nemotyvuotai jam paskyrė sankcijoje numatytą maksimalią baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi R. P. skundą atmetė. Teismas, išanalizavęs bylos rašytinę medžiagą ir pareigūnų parodymus, nustatė, jog R. P., darantį jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, betarpiškai stebėjo Institucijos pareigūnai, kurie per žiūronus matė, kaip apie 2009 m. gegužės 7 d., 20.45 val., į Kuršių marias link Preilos valtimi išplaukę keturi asmenys tikrino tinklus. Sekančią dieną, apie 1.15 val., į tą pačią vietą parplaukė ta pati valtis, kurioje buvo rasta žuvų su ryškiai matomomis tinklų žymėmis, dalis žuvų buvo paslėpta po valties medinėmis grindimis. 2009 m. gegužės 9 d., apie 10.30 val., pareigūnai nuplaukė į tą vietą, kurioje matė tikrinant tinklus, ir rado 2 tinklus. Teismas konstatavo, kad pareigūnų parodymai yra nuoseklūs bei logiški, todėl nenustatė jokio pagrindo jais netikėti. Teismas nustatė, kad R. P. paaiškinimai, kad jis nežvejojo, o su giminaičiais buvo išplaukęs pasiplaukioti valtimi ir žuvį pirko Preiloje, nepagrįsti ir nelogiški, nes Kuršių mariose jie praleido 5,5 valandos vakare, temstant ir pučiant stipriam vėjui, be to, žuvys buvo sužalotos tinklų, jų buvo didelis kiekis, dalis žuvų buvo paslėpta, valtyje buvę asmenys buvo apsirengę žvejybai skirtais rūbais. Teismas pažymėjo, kad R. P. pažeidimą padarė veikdamas grupėje asmenų, kurie yra jo giminaičiai, todėl teismas šių asmenų nusprendė neapklausti, nes jie gali būti suinteresuoti teigiama bylos baigtimi R. P. naudai. Teismas palygino R. P. ir jo giminaičių paaiškinimus dėl žuvies įsigijimo fakto ir pažymėjo, kad visi asmenys nurodo skirtingas aplinkybes: R. P. teigė žuvį nusipirkęs Preiloje iš nepažįstamo žmogaus už 600 Lt; A. P. - žuvį pirkęs Preiloje iš nepažįstamo žmogaus; K. P. nurodė, jog Kuršių mariose priplaukė nepažįstami žmonės ir iš jų pigiai nusipirko žuvies; o Ž. Š. teigė, kad žuvį pirko Preiloje už 1 Lt. Teismas nustatė, kad R. P. versija apie iš nepažįstamo asmens Preiloje įsigytą žuvį nėra patvirtinta jokiais įrodymais.
III.
R. P., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo pateiktą įvykio versiją patvirtinančių įrodymų, nesujungė jo administracinio teisės pažeidimo bylos su kitų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų asmenų bylomis, taip pat neiškvietė šių asmenų liudytojais. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareigūnai negalėjo per žiūronus nakties metu matyti, kaip jis už 2,5 km tikrino tinklus, be to, kad šie pareigūnai, stebėdami daromą pažeidimą, jo neužkardė, pažeidimo darymo vietoje pažeidėjų nesulaikė ir tinklų nepaėmė. Nurodo, kad su stebėjimo aktu bei su faktu apie rastus tinklus nebuvo supažindintas, be to, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad rasti tinklai priklauso būtent jam.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
R. P. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, kurioje inter alia įtvirtinta, kad mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki septynių šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į Taisyklių (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 12.2 punktą, kuriame įtvirtinta, kad „draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais“. Taisyklių 4.5 punkte sąvoka „draudžiami žvejybos įrankiai“ apibrėžta kaip „elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai“, o pastarieji apibūdinti kaip „tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai“ (Taisyklių 4.6 punktas). Taisyklių 4.6 punkte sąvoka „draudžiami žvejybos būdai“ apibrėžta kaip „žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu“.
R. P. savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo neigia teigdamas, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną valtimi su giminaičiais plaukiojo, tačiau nežvejojo, o žuvį įsigijo iš nepažįstamo asmens. Apeliantas aplinkybių, kad žuvis buvo sužvejota panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ir draudžiamu būdu (šiuo atveju panaudojant tinklus), taip pat, jog ši žuvis buvo valtyje, kuria jis plaukė, neginčija.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. P. kaltė, padarius ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota ir paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Teisėjų kolegija palaiko Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties argumentaciją dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo (tame tarpe ir fakto, kad R. P. valtyje rastą žuvį sužvejojo panaudodamas draudžiamus žvejybos įrankius ir draudžiamu būdu, o ne ją nusipirko), todėl jos nebekartoja.
Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. P. teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktą įvykio versiją patvirtinančių įrodymų, yra nepagrįsti, nes tokių įrodymų pateikta nebuvo. Dėl administracinių teisės pažeidimų bylų sujungimo pasisakytina, kad, esant būtinybei, teismas gali sujungti atitinkamas bylas, pavyzdžiui, siekiant operatyvumo ir teisingumo vykdymo tikslų, tačiau šiuo atveju tokia būtinybė neiškilo, kita vertus, šios bylos išnagrinėjimas atskirai nuo kitų bylų jokios įtakos jos išnagrinėjimo teisingumui šiuo atveju neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad R. P. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo neprašė iškviesti liudytojais kartu su juo valtimi plaukusių asmenų (b. l. 33 – 35, 39), taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė būtinybės šiuos liudytojus iškviesti ir apklausti, nes įrodymų dėl R. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nepakankamumo klausimas nekilo ir nekyla.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog pareigūnai neužkardė daromo pažeidimo, jo darymo vietoje nesulaikė pažeidėjų bei nepaėmė tinklų, taip pat nenustatė, kam priklauso rasti tinklai (b. l. 13 - 15), R. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo nustatymui ir kvalifikavimui įtakos neturi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pareigūnai stebėjimo akte (b. l. 12) ir tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 13 - 14) nurodė, kad pažeidimo darymo eigą (tinklų tikrinimą) stebėjo tol, kol pradėjo temti, po to jie tiesiog laukė į krantą grįžtančių pažeidėjų. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2009 m. birželio 19 d. R. P. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme susipažino su administracinio teisės pažeidimo byla (b. l. 25), t. y. dar prieš 2009 m. birželio 22 d. (b. l. 33) vykusį teismo posėdį, todėl pagrindo konstatuoti jo procesinių teisių pažeidimą nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.