Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei A. K., nukentėjusiajam D. R., jo įstatyminei atstovei D. R., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. L., kaltinamajam E. B., jo gynėjai advokatei K. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracine tvarka baustas, 10 kartų teistas, paskutinį kartą 2015-02-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant dirbti per mėnesį 30 val. visuomenės labui, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2015 m. gegužės 10 d. apie 15.43 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.80 promilių girtumas), tyčia su medine kėde trenkė mažamečiui sūnui D. R., gim. (duomenys neskelbtini), per kojas bei pataikė į dešinės kojos blauzdą, kas nukentėjusiajam D. R. sukėlė fizinį skausmą.

E. B., apklaustas teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad tą dieną buvo išgėręs, tiksliau buvo labai girtas ir nieko neprisimena. Nurodė, jog būdamas išgėręs, jei sukonfliktuoja būna piktas. Įvykio aplinkybių nepamena, tačiau nurodo, jog tiki, kad taip pasielgė, nes jam sūnus ir sugyventinė papasakojo, kaip jis pasielgė. Nurodė, jog konfliktas kilo dėl cigarečių, jis numetė telefoną. Nurodė, jog su D. R. jis gyvena apie 16 metų kartu ir D. R. yra jo sūnus. Nurodo, jog prieš sugyventinę yra vartojęs smurtą ir už tai yra teistas tris kartus. Prieš sūnų pavartojo smurtą antrą kartą. Šiuo metu atlieka viešųjų darbų bausmę. Nurodė, jog sūnaus atsiprašė ir sūnus jam atleido. Savo poelgį vertina kritiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, prokurorė, nukentėjusysis ir įstatyminės atstovės, kurios nurodė, jog netikslinga teisme apklausti nepilnamečio vaiko, taip siekiant išvengti traumuojančio poveikio mažamečiui. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. B. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

2015-05-10 protokolu-pareiškimu, kuriame D. R. nurodė, kad 2015-05-10 apie 16.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis E. B., būdamas girtas kėde sudavė sūnui D. R., gim. (duomenys neskelbtini), į kojas (1 b. l.);2015-05-10 pranešimu Nr. ROIK 0115000249040, kuriame nurodyta, jog D. pranešė, kad tėvas, E. B., neblaivus, agresyvus, metė iš kėdės (4-8 b. l.);2015-05-10 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus E. B. metė kėdę D. R. į kojas ir sukėlė fizinį skausmą (9-12 b. l.);2015-05-10 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini) (15-16 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo D. R. parodymais, kur jis parodė, jog 2015-05-10 apie 15.40 val. jis grįžo į namus. Kambaryje buvo blaivi mama ir girtas tėvas E. B., kuris ieškojo cigarečių. Tėvas buvo piktas, prašė mamos cigarečių. Ši nedavė, tada tėvas numetė mamos telefoną. Jis tėvui pasakė „ko čia mėtai“, tada tėvas atsisuko, paėmė kambaryje buvusią medinę kėdę ir, ją laikydamas rankoje, trenkė vieną smūgį su kėde per kojas, kliuvo į dešinės kojos blauzdą. Jam labai skaudėjo, juto stiprų fizinį skausmą, net labai garsiai surėkė, verkė. Išgirdusi iš virtuvės atbėgo mama. Tuo metu tėvas užsimojo dar kartą trenkti jam, bet mama atsistojo į tarpą tarp jo ir tėvo. Tėvas numetė kėdę, daugiau smūgių nesudavė, ėmė keiktis. Jis pats paskambino numeriu 112 ir iškvietė pagalbą (20 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos D. R. parodymais, kur ji parodė, kad 2015-05-10 laikotarpyje nuo 15 val. iki 16 val. namuose su sugyventiniu E. B. gėrė alų. Po kiek laiko sugyventinis pradėjo konfliktuoti, reikalauti jos, kad duotų parūkyti. Vyras nuėjo į kambarį, paėmė nuo spintelės jos telefono aparatą ir numetė ant žemės. Sūnus D. R. liepė sugyventiniui nurimti, o pastarasis, paėmęs kėdę, smūgiavo jos sūnui į kojas. Sūnus nuo suduoto smūgio pradėjo verkti. Ji pasipiktinusi sugyventinio veiksmais (18 b. l.);2015-05-10 asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 6002, kuriame nurodoma, kad 16.06 val. E. B. nustatytas 2,80 promilių girtumas (13 b. l.).

Kaltinamojo E. B. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. B. būdamas girtas, tyčia su medine kėde trenkė mažamečiui sūnui D. R. per kojas bei pataikė į dešinės kojos blauzdą, taip nukentėjusiajam D. R. sukėlė fizinį skausmą. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalies dispozicijoje ir to norėjus.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad E. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,80 promilių girtumas, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis E. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nedirbantis (28 b. l.), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (27 b. l.), baustas administracine tvarka (31-32 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (42 b. l.), anksčiau teismo teistas (25-26 b. l.), pastaruosius tris kartus teistas už smurtą artimoje aplinkoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (43-44 b. l.), šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį, nes nusikalto prieš savo sūnų. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad iš ankstesnių teistumų E. B. jokių išvadų nepadarė, o tai jį charakterizuoja, kaip asmenį atkakliai nenorintį keisti gyvenimo būdo, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti trumpalaikį laisvės atėmimą, švelnesnę iš BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areštą, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – jo dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, o būtent 60 parų (BK 41, 49, 54, 56, 61 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka bei atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis E. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-02-20 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-02-20 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį, ir E. B. skirtina galutinė subendrinta arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką įskaitytinas E. B. laikinajame sulaikyme nuo 2015-05-10 16.00 val. iki 2015-05-12 15.55 val. išbūtas laikas (34, 35 b. l.). Laikytina, jog E. B. yra atlikęs 2 paras arešto bausmės.

Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo E. B. suėmimo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.

Vadovaujantis BK 106 straipsnio 2 dalimi iš E. B. valstybės naudai išieškotinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, kurias sudaro 34,74 Eur (51 b. l.). Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog gynėjas jam reikalingas ir jis sutinka apmokėti jo dalyvavimo procese patirtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 273, 297, 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį 60 (šešiasdešimt) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-02-20 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta neatlikta bausmės dalimi ir E. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Į bausmės laiką E. B. įskaityti laiką nuo 2015-05-10 iki 2015-05-12 išbūtą laikinajame sulaikyme. Laikyti, jog E. B. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. B. suėmimo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. B. kardomosios priemonės neskirti.

Išieškoti iš E. B. 34,74 Eur (trisdešimt keturis eurus 74 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.