- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- ATP-713-209/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. , 130 str. 1 d. ir nubaustas 1200 eurų bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 (trejiems),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarimu A. M. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., ir jam skirta 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. M. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – LR ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuoti į ATPK 126 str. 4 d., pagal ATPK 130 str. 1 d. bylą nutraukti ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, visai neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti mažesnę, švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Nurodo, jog savo kaltę pripažino iš dalies, t.y. pripažino tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus ir elgėsi neatsargiai, tačiau vairuodamas nepajuto, kaip kliudė metalinį kelio atitvarą; nesuvokė, kad pasišalino iš įvykio vietos. Į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2016-05-18 raštas su fotonuotrauka neatitinka realios tikrovės. Atitvaras ne tik nubrauktas, tačiau ir stipriai įlenktas. A. M. vairuojamas automobilis, kaip nurodo liudytojas K. U., pračiuožė gal 10 m pro atitvarą. Parodžius jam fotonuotrauką, jis pasakė, kad „taip žiauriai neįvažiavo“. Teisme apklaustas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulis A. A. taip pat teigė, kad galimai dar ir ankščiau atitvaras buvo apgadintas. Patrulis nurodė, kad su liudytoju K. U. buvo nuvykę į įvykio vietą ir tiksliai buvo užfiksuota vieta, tačiau posėdžio metu K. U. nurodė, kad su pareigūnų įvykio vietoje nebuvo, o ją tiesiog nupasakojo. Todėl nesuprantama, kaip buvo nustatyta būtent atitvaro apgadinimo vieta. Į bylą pateiktos pareiškėjo automobilio fotonuotraukas, iš kurių matosi, kad automobilio šonas yra tiesiog nubrauktas. Jei būtų atitvarą apgadinęs, kaip užfiksuota fotonuotraukoje, tai automobilis būtų apgadintas stipriau. Teigia, kad nėra nustatyta tiksli įvykio vieta ir tikslus atitvaro apgadinimas, todėl negali būti nustatytas ir žalos turtui padarymo faktas. Jokiam kitam turtui ar asmenų sveikatai žala padaryta nebuvo.
Teismui neturėjo kilti jokių abejonių, kad pareiškėjas iš įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjas net po metalinio kelio atitvaro kliudymo nesustojo, nepristabdė, nes pats nepajuto, jog pro jį pračiuožė. Tą patvirtina ir teisme apklaustas liudytojas K. U.. Pareiškėjas teigia nesupratęs, kad iš įvykio vietos bėga, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl mano, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio pažeidimo sudėties, todėl šioje dalyje byla turėjo būti nutraukta.
Pažeidėjams neturi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad nuoširdžiai gailisi įvykdęs teisės pažeidimą, nėra teistas, charakterizuojamas teigiamai, vairavimo stažas beveik 24 metai, per šį laikotarpį padarė tik vieną administracinį teisės pažeidimą (perėjo gatvę ne vietoje); rūpinasi senyvo amžiaus sergančiais tėvais. Teigia, kad šios aplinkybės leidžia pritaikyti ATPK 30¹ str.
A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. M. kaltės pagal ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto versija, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir administracinio teisės pažeidimo nepadarė, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, todėl vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), jei numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
A. M. kaltė, padarius ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), tarnybiniais pranešimais (b.l.4;5), automobilio ir atitvaro fotonuotraukomis (b.l. 19-20; 55), liudytojo K. U. paaiškinimu ir parodymais (b. l.8; 81-83), liudytojų A. A. ir A. Š. parodymais (b.l. 58-62), alkotesterio duomenimis (b.l.10), bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaita (b.l.73).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog atitvaro neapgadino, jei būtų atitvarą apgadinęs, kaip užfiksuota fotonuotraukoje, tai automobilis būtų apgadintas stipriau, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kritiškai ir pažymi, kad liudytojas K. U., apklaustas teisme, davė nuoseklius ir išsamus parodymus, paaiškino, kad „automobilis prabraukęs atitvarą, nesustojo“, „vairuotojas važiavo į atitvarą, jį prabraukė, nuvažiavo toliau“, „vairuotojo kontaktas su atitvaru buvo gal 5-10 metrų“, „greitis buvo nemažas, gal todėl atitvaras galėjo būti taip apgadintas“, „pareigūnams nurodžiau, kur apgadintas atitvaras“ (b.l.81-83). Šie liudytojo parodymai atitinka 2016-04-06 tarnybinių pranešimų duomenis (b.l.4;5), atitinka fototonuotraukose užfiksuotus matomus automobilio ir atitvaro apgadinimus (b.l. 19-20; 55) bei eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis (b. l. 6). Eismo įvykio vieta, apgadinimai, jų ilgis užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje, apgadinimų dydis patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2016-05-18 rašto duomenimis (b.l.54) ir atitinka liudytojo K. U. parodymus. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog nėra nustatyta tiksli įvykio vieta ir tikslus atitvaro apgadinimas, todėl negali būti nustatytas ir žalos turtui padarymo faktas.
Nors apeliantas teigia, kad po metalinio kelio atitvaro kliudymo nesustojo, nepristabdė, nes pats nepajuto, jog pro jį pračiuožė, tačiau įvertinus apgadinimus, jų ilgį, užfiksuotą eismo įvykio vietos schemoje bei fotonuotraukose, atsižvelgus į liudytojo K. U. parodymus, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad kontakto su atitvaru (18,5 m braukimo) vairuotojas negalėjo nepastebėti, tačiau įvykio vietoje nepasiliko, išvažiavo; A. M. iš įvykio vietos važiavo viršydamas greitį, tai yra, veikė sąmoningai. Be to paties apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis buvo neblaivus, tik patvirtina apelianto veiksmus, siekiat nepasilikti įvykio vietoje, skubiai pasišalinti, apgadinus atitvarą, taip išvengiant administracinės atsakomybės pagal ATPK 127 str. 3 d.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiame nutarime išdėstytais argumentais, kad A. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, elgėsi neatsargiai, nepaliko tarpo iš šono, kliudė metalinį kelio atitvarą, apgadino automobilį ir kelio atitvarą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė, jo veikimas teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.; todėl nėra pagrindo A. M. veiksmų perkvalifikuoti į ATPK 126 str. 4 d., o pagal ATPK 130 str. 1 d. bylą nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju asmeniniai (t. y. šeimos ir darbiniai) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ATPK 30¹ str. prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, žinodamas tai, jog už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir sukėlus autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas turtas, yra numatyta griežta administracinė nuobauda, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus ir sukėlė autoįvykį, kurio metu apgadino kelio atitvarą. Tai, kad pažeidėjo tėvai yra prastos sveikatos būklės, negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, kadangi dažnas vyresnio amžiaus žmogus turi vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Apeliantas nepateikia duomenų apie tai, kad jis yra vienintelis asmuo šeimoje, galintis jais rūpintis. Pažymėtina ir tai, kad apelianto darbo pobūdis (UAB „Skanėja“ krovėjas) tiesiogiai nereikalauja teisės vairuoti transporto priemones turėjimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ATPK 20 str. įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės darytina išvada, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, jog vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Pažymėtina, jog apylinkės teismas įvertino tai, kad nėra A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; įvertino jo asmenybę – administracine nuobauda baustas vieną kartą, 2010 m., charakterizuojamas teigiamai; įvertino šeimyninę padėtį - tėvai senyvo amžiaus, turi rimtų sveikatos problemų, ir darė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, skiriant mažesnio nei LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., sankcijų vidurkio pinigines nuobaudas su specialiosios teisės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši nuobauda yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui ir taikyti LR ATPK 30¹ str. šiuo atveju nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog A. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo veikoje yra nustatyti visi ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šių pažeidimų padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarimą nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.