Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. V. (toliau – A. V.) ir R. T. (toliau – R. T.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

- A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, skiriant A. V. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaitytas A. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 3 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, A. V. nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

- R. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, skiriant R. T. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžiu R. T. paskirta ir neatlikta 4 MGL (150 eurų) bausme, bausmes visiškai sudedant, skiriant R. T. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 4 MGL (150 eurų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaitytas R. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 3 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, R. T. nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Tuo pačiu nuosprendžiu valstybės naudai priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos: 50 (penkiasdešimt) eurų iš A. V. ir 50 (penkiasdešimt) eurų iš R. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. T. ir A. V. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžiu nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie 2021 m. sausio 4 d., apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), prie viešojo transporto stotelės „G.“, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, agresyviai reikalavo iš nukentėjusio (duomenys neskelbtini) piliečio C. S. P. pinigų, t. y. tiesdami rankas ir rodydami gestais kartojo žodžius „eur, eur“, panaudodami fizinį smurtą, t. y. A. V. vieną kartą sudavus smūgį C. S. P. į galvos sritį, R. T. kartu su A. V. ne mažiau tris kartus sudavus smūgius nukentėjusiajam į abi rankas, po to R. T. išplėšus iš nukentėjusio ausies ausines jas nutraukiant, A. V. sugriebus už nukentėjusiojo kuprinės bandydamas ją nuplėšti, tačiau C. S. P. muistantis ir A. V. nuo savęs atstūmus, tokiu būdu bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiajam C. S. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimą dešiniame antakyje, kraujosruvą nosies pamato dešinėje, nubrozdinimą nosies pamato kairėje, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis C. S. P. priešinosi ir į pagalbą atskubėjo pašaliniai asmenys.

2. Be to, jie nuteisti pagal BK 170 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie, veikdami kartu, 2021 m. sausio 4 d., apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), prie viešojo transporto stotelės „G.“, būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešai tyčiojosi ir niekino nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) pilietį C. S. P. dėl jo rasės ir tautybės šaukdami „Lietuva lietuviams“, „su**** indusas“, vienas kitą skatino reikšti neapykantą sakydami „maladiec, sudaužyk tą indusą, duok jam į galvą“.

5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Rita Poškienė pateikė atsiliepimus į nuteistųjų A. V. ir R. T. apeliacinius skundus, kuriais prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir nuteistųjų A. V. bei R. T. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. T. ir A. V. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniuose nuteistųjų skunduose nėra ginčijamas nuteistųjų A. V. ir R. T. veiksmų teisinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems A. V. ir R. T. paskirtomis bausmėmis, teigiant, jog jos yra per griežtos, prašant jas sušvelninti.

7. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

8. Įvertinus A. V. ir R. T. skundžiamu nuosprendžiu skirtas bausmes, jų rūšis bei dydžius, atsižvelgiant į nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistųjų asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad tiek A. V., tiek R. T. skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos jų nusikalstamų veiksmų pavojingumui, todėl švelninti jas remiantis apeliacinių skundų motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

9. Bylos duomenimis, A. V. ir R. T., veikdami tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Nors apysunkis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau bausmė už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo įvertintos tinkamai, todėl vien tik faktas, jog apysunkio nusikaltimo padarymas analizuojamu atveju nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nesudaro pagrindo nuteistiesiems skirtų bausmių švelninimui.

10. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju A. V. ir R. T., be jokios aiškios dingsties priėję prie nukentėjusiojo, reikalavo iš jo pinigų (nukentėjusysis nurodė, kad iš jo buvo reikalaujama dviejų eurų, sakant žodžius „eur, eur“). Kai nukentėjusysis į juos nekreipė dėmesio ir pasitraukė į šalį, prie jo priėję A. V. ir R. T. sudavė jam smūgius į veidą ir rankas, sulaužė jo akinius, iš nukentėjusiojo ausies ištraukė ausinę, tokiu būdu ją sugadindami, nukentėjusiajam ėmus nuo jų bėgti, bandė jį sugauti už kuprinės ir tik nukentėjusiajam pradėjus šauktis pagalbos ir pasirodžius pašaliniams žmonėms, A. V. ir R. T. nuo nukentėjusiojo atsitraukė. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, neabejotina, kad BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika analizuojamu atveju nebuvo baigta ne dėl pačių nuteistųjų savanoriško atsisakymo pabaigti daromą nusikaltimą, bet įsikišus kitiems asmenims, kas neabejotinai didina veikos pavojingumą ir neleidžia spręsti, jog šiuo atveju už pasikėsinimą padaryti BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistiesiems skirtos bausmės yra per griežtos. Šių duomenų visumoje sutikti su nuteistojo A. V. apeliacinio skundo motyvais, jog apiplėšti nukentėjusiojo jie nenorėjo, tiesiog nesusikalbėjo, dėl ko, ir sudavė nukentėjusiajam smūgius, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nukentėjusysis betarpiškai patvirtino suvokęs, jog iš jo buvo reikalaujama pinigų (be kita ko, ne 50 centų ant autobuso bilieto, kaip tvirtina abu nuteistieji, bet dviejų eurų), o jų nedavus, bylos duomenimis, A. V. ir R. T. nukentėjusiojo atžvilgiu pradėjo smurtinio pobūdžio veiksmus, kurie liovėsi tik įsikišus tretiesiems asmenims.

11. Sprendžiant klausimą dėl R. T. ir A. V. paskirtų bausmių proporcingumo ir pagrįstumo, neabejotinai įvertintina ir jų asmenybė. Bylos duomenimis, šis teistumas R. T. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas ne kartą. Be to, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas R. T. padarė neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui, kas sudaro pagrindą spręsti apie BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimą. Ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta R. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Esant šių duomenų visumai, įvertinus dar ir tai, kad dauguma R. T. praeityje padarytų nusikalstamų veikų buvo taip pat susijusios su smurtinio pobūdžio veiksmais, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į teisės nuostatas. Juo labiau, kad neteisėtas nuteistojo elgesys prasidėjo šiam dar nesulaukus pilnametystės – pirmasis jo teistumas fiksuotas dar 1995 m. vasario 6 d. Šių aplinkybių teisinis vertinimas suponuoja pagrįstą išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas R. T. padarė ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas itin aktualu, sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės proporcingumo klausimą.

12. Aptariant R. T. asmenybę įvertintina ir tai, kad praeityje jo atžvilgiu buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės – piniginė bauda, areštas, tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo ir vėl nusikalto. Be to, praeityje jis buvo ne tik teistas, bet ir daugybę kartų baustas administracine tvarka. Svarbu ir tai, kad, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, būdamas laisvėje R. T. nesaikingai vartoja alkoholį, dėl ko, ne kartą buvo gydytas, tačiau atsisakyti šios priklausomybės, neabejotinai skatinančios nuteistojo R. T. nusikalstamą elgesį, jis taip ir nesugebėjo, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis ir vėl įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje pažymėtina ir tai, kad R. T. nėra vedęs, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, yra įgijęs vos pradinį išsilavinimą, duomenų apie R. T. darbą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra. Paskutinį kartą iš Užimtumo tarnybos sąrašų jis buvo išbrauktas dar 2015 m. rugpjūčio 19 d., savarankiškai darbo taip pat neieškojo, kas įvertinus tiek praeityje buvusius R. T. nusikaltimus, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, neabejotina, kad pajamų pragyvenimui asmuo dažniausiai užsidirbdavo neteisėtu keliu – darydamas vis naujas nusikalstamas veikas ar turtinio pobūdžio administracinius nusižengimus. Šių aplinkybių teisinis įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog iš ankstesnio patyrimo asmuo nepasimoko, koreguoti savo elgesio teigiama linkme nesistengia, todėl abejotina, jog neteisėtas R. T. elgesys gali pasikeisti skyrus jam švelnesnę bausmę.

14. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė R. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog jis pripažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Iš esmės analogiškas aplinkybes R. T. nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, dar ir atsiprašydamas nukentėjusiojo. Be to, R. T. betarpiškai patvirtino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, sutiko su jam pareikštais kaltinimais, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, pripažindamas, jog tam tikrų aplinkybių dėl neblaivumo nepamenantis. Esant šiems duomenims, nepripažinti R. T. prisipažinimo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailesčio dėl padaryto jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) vien tik dėl to, kad asmuo dėl savo neblaivumo būsenos jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo detaliai papasakoti apie vertinamą įvykį, nėra pagrindo. Ir vis tik, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, ši aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti R. T. skirtą bausmę. Iš aukščiau aptartų duomenų seka, kad nuteistojo asmenybė charakterizuojama labiau neigiamai, jo padaryti nusikaltimai itin ciniški, sukėlę nukentėjusiajam ne tik atitinkamus sužalojimus, bet ir turtinę žalą bei dvasinius išgyvenimus, todėl švelninti nuteistojo R. T. teisinę padėtį ir švelninti jam skirtą bausmę nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra pagrindo.

15. Tuo tarpu vertinant nuteistojo A. V. asmenybę visų pirma pažymėtina, kad praeityje jis taip pat buvo ne kartą teistas, tame tarpe ir už iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Be to, visi nuteistajam praeityje inkriminuoti nusikaltimai buvo susiję su finansinės naudos siekimu, kas teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu A. V. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, yra jam būdingo elgesio modelio dalis ir nebuvo atsitiktinė. Svarbu ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas A. V. įvykdė nepasibaigus ir esant įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai spręsti apie BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimą, šią aplinkybę pripažįstant A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas sprendžiant asmeniui skirtų bausmių pagrįstumo klausimą, negalimas. Juo labiau, kad nusikalstamas veikas A. V. pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus, kas rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė.

16. Šių duomenų visuma atskleidžia antivisuomenines A. V. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad apeliantas nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Esant šiems duomenims akivaizdu, kad ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais A. V. taikyta probacija (bausmės vykdymo atidėjimas) nebuvo pakankama siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Net ir praeityje jo atžvilgiu taikyta terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnės įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai neturėjo, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas švelnesnės bausmės paskyrimui, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

17. Atmetant nuteistojo A. V. apeliacinį skundą paminėtina ir tai, kad praeityje jis buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka. Be to, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Analogišku neteisėtu elgesiu apsvaigus nuo alkoholio A. V. pasižymėjo ir praeityje. Tokiu būdu, neabejotina, kad neteisėtam nuteistojo elgesiui didelę įtaką daro alkoholis, tačiau, jokių pastangų, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neigiamai charakterizuojantį požymį, tokiu būdu, išvengiant pakartotinio neteisėto elgesio, būdamas laisvėje A. V. nededa, laisvalaikį leidžia lengvabūdiškai, kas neretai asmenį priveda prie nusikaltimų ir administracinių nusižengimų darymo. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad nuteistasis turi vos pagrindinį išsilavinimą, yra nevedęs ir niekur nedirba, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad A. V. nėra suinteresuotas savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Esant šiems duomenims, švelninti nuteistajam A. V. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtą bausmę nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

18. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo prisipažinimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailestis. Ši aplinkybė jau buvo įvertinta skundžiamu nuosprendžiu, pripažįstant tai A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl dar labiau švelninti jo teisinę padėtį tais pačiais motyvais, nėra pagrindo.

19. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. V. ir R. T. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistųjų padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistųjų asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti nuteistiesiems paskirtas bausmes ar kitaip lengvinti jų teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad apeliantai ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinių skundų motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. V. ir R. T. apeliacinius skundus atmesti.

Pripažinti R. T. prisipažinimą ir nuoširdų gailestį jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.