Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Palanga, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25289123017).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas (toliau ir – Institucija) 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25289123017), nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną D. V. atžvilgiu motyvuojant tuo, kad jo veikoje nenustatyta administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje ir 115 straipsnyje, požymių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, jog įvertinus nutarime nurodytų aplinkybių visumą, remiantis byloje surinkta faktine medžiaga bei įrodymais, ir, vadovaujantis ANK 565-1 straipsnio dalies 1 punktu, nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną D. V. atžvilgiu nutraukti, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių D. V. kaltumą. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, nutarime nurodyta, jog išanalizavus byloje surinktą medžiagą, konstatuota, kad pareigūnai veikė teisėtai, atlikdami tarnybines pareigas, siekdami patikrinti pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir užtikrinti žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą. Policijos pareigūnai veikė Policijos įstatymo 5, 6, 22 ir 24 straipsniais, kurie suteikia teisę panaudoti prievartą ir patekti į būstą, kai kyla realus pavojus žmogaus gyvybei ar sveikatai. Pareigūnai neperžengė jiems įstatymo suteiktų įgaliojimų, o V. O. davė aiškų sutikimą laužti buto duris. Šiuo atveju pareigūnai neturėjo tikslo ar ketinimo sugadinti buto duris, ar padaryti žalą savininkui, todėl tyčios, kaip būtino subjektyviosios pusės elemento, nėra. Durų apvadų pažeidimas buvo neišvengiama teisėtų veiksmų pasekmė. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, nutarime motyvuota, jog šiuo atveju D. V. apie konflikto, susijusio su juo ir V. O., aplinkybes pareigūnams nurodė tik todėl, nes jie patys atvyko pas jį į namus ir pareikalavo jo žodžiu apie tai papasakoti, tačiau pats apie įvykį niekam savo ruožtu ir tyčia nepranešė. Taip pat negalėjo numatyti, kaip elgsis pareigūnai bei kokių veiksmų imsis toliau. Pažymėtina, kad tyrimo metu nesurinkta jokių rodymų, leidžiančių manyti, kad D. V. būtent tokias įvykio aplinkybes pareigūnams nurodė tyčia, taip pat nesurinkta duomenų, kad aplinkybės būtų melagingos.

ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 115 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, be kitų administracinio nusižengimo požymių, pirmiausia būtina nustatyti, ar byloje yra surinkta pakankami įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad buvo padaryta pavojinga veika, atitinkanti minėto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę. Taip pat turi būti nustatyti ir kiti objektyvieji požymiai: pasekmės – svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimas ar sugadinimas ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Subjektyvioji šio administracinio nusižengimo pusė pasireiškia tyčia.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šie išaiškinimai yra aktualūs, sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas. Jeigu asmuo klaidingai vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.

Pareiškėjas V. O. skunde nurodo, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi D. V. melagingai iškvietė policijos pareigūnus, nurodydamas, jog jis (V. O.) smurtauja prieš G. L., kas sukėlė neigiamas pasekmes tiek pareiškėjui, tiek G. L.. Be to, jam buvo padaryta tiek moralinė, tiek finansinė žala dėl sugadintų durų.

Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Iš byloje pateiktos medžiagos (tarnybinio pranešimo, policijos pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašų ir kt.) nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareigūnams realiai reagavus į iškvietimą ir atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, jie rado pranešėją (V. O.), kuris konkretizavo situaciją, nurodydamas, jog D. V. jam ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė į veido sritį. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai nuvyko pas D. V., kuris nurodė, jog pas V. O. vartojo alkoholį, kartu buvo ir G. L., kuriai V. O. trenkė ranka. Jam (D. V.) toks V. O. elgesys nepatiko, dėl ko jis vieną kartą kumščiu sudavė V. O. į veido sritį. Įvertinę pateiktą D. V. situaciją, policijos pareigūnai nusprendė grįžti atgal į įvykio vietą ir patikrinti, ar bute, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kuriame su V. O. kartu gyvena G. L., nukentėjusiosios (G. L.) sveikatai ir gyvybei negresia pavojus dėl galimai patirto smurto. Įvykio vietoje kartu su pareigūnais buvo V. O., o buto durų G. L. neatidarė, su ja susisiekti nepavyko, V. O. leidimu buvo priimtas sprendimas išlaužti buto duris. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams pradėjus ruoštis patekimui į butą bei laužtuvu nulaužus šarvuotų durų apvadus, buto duris atidarė G. L., kuri nurodė, jog prieš ją smurtas panaudotas nebuvo. Į bylą pateiktuose policijos pareigūnų „body“ kameros vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai bendrauja su V. O., po to su D. V.. Siekiant nustatyti, ar nukentėjusiosios G. L. sveikatai ir gyvybei negresia pavojus, V. O. bando atrakinti buto duris, tačiau nepavykus to padaryti, ir pareigūnų paklausus, ar gali išlaužti duris, pastarasis kelis kartus davė leidimą išlaužti duris tam, kad patekti į butą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, šios bylos kontekste, institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atliko visus būtinus veiksmus, siekiant išaiškinti įvykio aplinkybes ir nustačiusi, kad surinktų įrodymų pakanka išsamiam ir nešališkam visų bylos aplinkybių išnagrinėjimui, įvertinusi įrodymų nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą bei įrodymų patikimumą, priėmė skundžiamą nutarimą, kuriame konstatavo, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. V. veiksmuose esant administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 straipsnyje ir 493 straipsnio 2 dalyje, būtinųjų požymių. Visu pirma, iš bylos medžiagos matyti, jog pats D. V. policijos pareigūnų nekvietė, apie susidariusią konfliktinę situaciją jis pareigūnams papasakojo tik patiems pareigūnams atvykus pas jį į namus, kai pastarieji reagavo į paties pareiškėjo V. O. pranešimą. Antra, pats V. O. policijos pareigūnams davė leidimą laužti duris, jog būtų galima patekti į butą, siekiant nustatyti, ar nukentėjusiajai nėra reikalinga pagalba ir ar jos sveikatai ir gyvybei negresia pavojus. Taigi, pareigūnai veikė teisėtai, laikydamiesi įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, o pareiškėjas, duodamas leidimą laužti duris, pats prisiėmė atsakomybę už tai, jog jo turtas gali būti sugadintas, dėl ko reikšti pretenzijų kitiems asmens dėl patirtų nuostolių jis iš esmės neturi pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

V. O. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2025 m. lapkričio 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25289123017) administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.