- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Teismo sprendimas
- Data
- 2011-02-19
- Bylos Nr.
- 2-565-855/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00014-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič, dalyvaujant ieškovei A. V., ieškovės atsakovei adv. Jolitai Urbaitytei, atsakovui J. P., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Silvai Lukoševičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui J. P., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. P., prašydama neterminuotai apriboti atsakovo valdžią jų nepilnamečio sūnaus D. V. atžvilgiu. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu susilaukė sūnaus D. V., tačiau dar iki vaiko gimimo su atsakovu išsiskyrė, atsakovas tėvystės sūnaus atžvilgiu gera valia nepripažino, tėvystė buvo nustatyta teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovo taip pat buvo priteistas išlaikymas vaikui, o vėliau - teismo sprendimu padidintas iki 400 Lt per mėnesį periodinių išmokų. Nuo pat sūnaus gimimo atsakovas juo niekada nesirūpino, nesidomėjo, nėra matęs, nebendravo, nedalyvavo vaiko auklėjime ir ugdyme, nerodė jokios iniciatyvos užmegzti su vaiku ryšį, teismo priteistą išlaikymą vaikui neteikė pilna apimtimi, tokiu būdu vengė ir vengia įgyvendinti savo pareigas sūnaus atžvilgiu, ir nėra vilties, kad atsakovas galėtų pakeisti savo elgesį. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 164 str. dėl atsakovo vengimo išlaikyti vaiką, jo metu atsakovas sumokėjo išlaikymui 250 Lt, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau ir po jo atsakovas pilna apimtimi vaiko neišlaiko, šiuo metu yra susidaręs 4061,03 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad iš esmės nuo pat vaiko gimimo juo rūpinasi ieškovės sugyventinis M. K., kurį sūnus laiko savo biologiniu tėvu ir kurį M. K. norėtų įsivaikinti. Atsakovo D. V. niekada nėra matęs, jo nepažįsta, kaip tėvo.
Atsakovas J. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, ieškinį pilnai pripažįsta, prašė jį tenkinti ir neterminuotai apriboti jo valdžią sūnaus atžvilgiu. Patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad niekada nėra matęs sūnaus, nėra su juo bendravęs, juo rūpinęsis, auklėjęs, domėjęsis, nepilnai teikia išlaikymą, niekada nerodė iniciatyvos ir neieškojo kontaktų su sūnumi, taip pat ir ateityje neketina keisti savo požiūrio į vaiką bei elgesio jo atžvilgiu, t.y. neketina juo rūpintis, auklėti, auginti ir vykdyti kitas pareigas jo atžvilgiu. Pažymėjo, kad yra sukūręs kitą šeimą, turi sutuoktinę ir nepilnametį vaiką, kuriuo rūpinasi ir išlaiko.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės ieškinį ir prašė jį tenkinti, kadangi atsakovas yra visiškai abejingas savo vaikui, nėra užmezgęs su juo jokio ryšio, vaikas nepažįsta savo tėvo, nuo pat vaiko gimimo nėra matęs, atsakovas vaiko auklėjime ir ugdyme niekada nedalyvavo ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Pažymėjo, kad vaikas gyvena su motina ir jos sugyventiniu M. K. sugyventinio bute, turi atskirą kambarį, mokosi Šumsko vidurinėje mokykloje. Sugyventinis rūpinasi ieškovės vaiku ir jį prižiūri bei išlaiko, kaip savo vaiką, norėtų jį įsivaikinti. Atsakovas yra vedęs M. P. ir turi dukrą K. P..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė A. V. ir atsakovas J. P. yra nepilnamečio D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 3). Atsakovo J. P. tėvystė D. V. atžvilgiu buvo nustatyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-66-03/04 (b.l. 4). Šiuo teismo sprendimu iš atsakovo taip pat buvo priteistas išlaikymas sūnui po 150 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-08-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1797-494/2010 buvo padidintas iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. V. iki 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2010-04-15 iki sūnaus pilnametystės (b.l. 5-7).
Ieškovės A. V. reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovo J. P. valdžią sūnaus D. V. atžvilgiu grindžiamas tuo, kad ieškovas nevykdo ir vengia vykdyti bet kokias pareigas vaiko atžvilgiu, t.y. nesirūpina ir nesidomi vaiku, jo neaugina, nebendrauja, yra visiškai nusišalinęs nuo jo auklėjimo, auginimo, abejingas vaikui, o taip pat nepilnai vykdo pareigą materialiai išlaikyti vaiką. Kompleksiškai įvertintus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės bei atsakovo paaiškinimus, įvertinus vaiko teises ginančios institucijos išvadą, teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai, kuriais ji grindžia savo reikalavimą, yra pagrįsti, o tai savo ruožtu sudaro pagrindą taikyti atsakovo J. P. atžvilgiu nubaudimo bei auklėjamąją funkciją turinčią priemonę – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą nepilnamečiui sūnui D. V. už vengimą atlikti savo, kaip tėvo pareigas vaikui, visišką nesirūpinimą sūnumi. Pažymėtina, kad pats atsakovo teismo posėdžio metu iš esmės pripažino ieškinį, su juo sutiko ir prašė jį tenkinti.
Tėvų valdžios turinį sudaro tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str. 2 d.). CK 3.165 str. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudaryti sąlygas vaikams mokytis ir pan. CK 3.170 str. 1 d. numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.
Pagal LR CK 3.180 str. 1 d. teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. LR Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtintos tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais (LAT 2002-10-23 nutartis c.b. R. Č. v. S. K., Nr. 3K-3-1225/2002; 2008-05-30 nutartis c.b. J. T. v. K. T., Nr. 3K-3-236/2008; LAT 2009-03-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-95/2009 ir kt.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas J. P. dėl savo kaltės ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d. įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio sūnaus D. V. atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, jį auklėti ir prižiūrėti, taip pat iš dalies vengia tinkamai atlikti CK 3.192 str. 1 d. numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino ir neginčijo aplinkybės, kad iš esmės nuo pat vaiko gimimo atsakovas J. P. niekada nėra jo matęs, su juo nėra bendravęs, juo rūpinęsis, domėjęsis, auklėjęs, ugdęs, nors turėjo objektyvias galimybes užmegzti ryšį su vaiku bei visapusiškai dalyvauti vaiko auklėjime. Teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo nurodyti jokių tokio savo elgesio ir visiško abejingumo vaikui, visiško nusišalinimo nuo vaiko gyvenimo, nenoro jį pažinti ir dalyvauti vaiko gyvenime motyvų bei priežasčių. Atsakovas nurodė, kad jam buvo kilusios abejonės dėl tėvystės, todėl tik teismui paskyrus DNR ekspertizę ir ją atlikus, teismo sprendimu buvo nustatyta atsakovo tėvystė vaiko atžvilgiu. Atsakovas neneigė ir pripažino, kad tiek iki teismo sprendimo, tiek po teismo sprendimo dėl tėvystės nustatymo, jis sūnumi nesirūpino, nebendravo su vaiku, nedalyvavo jo auklėjime, nėra juo domėjęsis, auginęs, matęs, su juo leidęs laiką, dalyvavęs vaiko gyvenime, jokių santykių tarp atsakovo ir nepilnamečio sūnaus nėra užsimezgę, vaikas visiškai nepažįsta savo tėvo. Ieškovė paaiškino, kad vaiku faktiškai nuo gimimo rūpinasi, augina, išlaiko ieškovės sugyventinis M. K., kurį D. V. laiko savo biologiniu tėvu, kuris juo rūpinasi, kaip savo sūnumi. Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kalvelių seniūnijos 2011-02-09 raštas Nr. RS-49 bei Rukainių seniūnijos 2011-02-09 Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 19S-4 (b.l. 35-37). Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad būtent atsakovo abejingumas vaikui, nenoras juo rūpintis bei įgyvendinti teises ir pareigas vaiko atžvilgiu (net ir po teismo sprendimo dėl tėvystės nustatymo), visiškas nusišalinimas nuo vaiko gyvenimo, sąlygotas paties ieškovo neveikimo, jokios iniciatyvos ir noro užmegzti ryšį su vaiku ir dalyvauti jo gyvenime nebuvimo, o ne kokių nors objektyvių priežasčių, sąlygojo jokių santykių tarp vaiko, kuriam šiuo metu yra dvylika metų, ir jo biologinio tėvo nebuvimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų kada nors rodęs iniciatyvą rūpintis vaiku, su juo bendrauti, atliktų aktyvius veiksmus savo, kaip tėvo pareigų vaiko atžvilgiu įgyvendinimui, o ieškovė A. V. būtų trukdžiusi atsakovui įgyvendinti savo, kaip tėvo valdžią, prieštaravusi ir pan.
Ieškovės teiginys, kad atsakovas vengia išlaikyti savo nepilnametį sūnų, t.y. vykdyti jam turtines pareigas, pagrįstas tik iš dalies. Nors kaip matyti iš antstolio R.Vižainiškio, vykdančio išlaikymo išieškojimą iš atsakovo, 2010-12-17 pažymos, nuo 2004-05-07 iki 2010-10-01 skolininko sumokėta išlaikymo suma yra 8880 Lt, tuo tarpu išlaikymo įsiskolinimas 2010-10-01 dienai sudarė 4061,03 Lt, ieškovės A. V. iš Vaikų išlaikymo fondo iki 2010-10-01 buvo gavusi 314,47 Lt (b.l. 12), tačiau teismo nuomone, pareiga išlaikyti vaiką nėra pilnai vykdoma ne tik dėl subjektyvių, bet ir dėl objektyvių priežasčių – mažų atsakovo gaunamų pajamų (atsakovas paaiškino, kad būdamas ūkininkas, gauna apie 1000 Lt pajamas per mėnesį, su darbo santykiais susijusių pajamų neturi), būtinumo išlaikyti kitą nepilnametį vaiką ir pan. Pažymėtina, kad Vilniaus rajono PK 2006-01-10 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-043-06 pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 164 str. požymius, t.y. dėl to, kad J. P. vengia išlaikyti savo nepilnametį sūnų D. V., tačiau Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2006-05-17 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant J. P. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 164 str. (b.l. 9-10). Nutarime konstatuota, kad atsakovas J. P. pripažįsta, kad pilnai neišlaiko vaiko, tačiau nesurinkta duomenų, kad jis vengtų tai daryti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas sąmoningai stengtųsi pabloginti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti pareigos išlaikyti sūnų vykdymo, sudaryti kliūtis išieškojimui nepilnamečio vaiko naudai vykdymui.
Apibendrinant aukščiau nurodytas ir teismo konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, kad subjektyvūs ir nuo paties atsakovo J. P. priklausantys veiksmai bei neveikimas, iš esmės per visus dvylika sūnaus gyvenimo metų niekada vaiko nemačius, nelankius, neauginus, nebendravus, nesirūpinus, neauklėjus, nerodžius jokios iniciatyvos užmegzti bet kokį kontaktą su vaiku bei įgyvendinti savo neturtines pareigas vaiko atžvilgiu, taip pat dalinis turtinės pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas, dėl ko vienai ieškovei uždedama visa ar didžioji vaiko auginimo bei išlaikymo našta, rodo neigiamą atsakovo J. P. požiūrį į savo, kaip tėvo pareigas bei tai, kad atsakovas visiškai neįgyvendina savo neturtinių pareigų vaiko atžvilgiu, bei netinkamai įgyvendina savo turtines pareigas vaikui, nesirūpina vaiku, neprisiima atsakomybės dėl vaiko likimo, neįgyvendina prigimtinių vaiko teisių ir nesielgia taip, kaip privalo elgtis rūpestingas ir mylintis tėvas. Atsakovas negalėjo atsakyti į teismo klausimą, ar myli savo nepilnametį vaiką. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, kuris šiuo atveju yra akivaizdus, laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti pareigas, arba veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais. Visos šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą taikyti ieškovui sankciją – tėvo valdžios apribojimą.
Vadovaujantis LR CK 3.180 str. laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Nagrinėjamu atveju tikslinga apriboti ieškovo valdžią vaiko atžvilgiu neterminuotai. Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas, kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir požiūrį į pareigų vaikui vykdymą, tuo tarpu neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, kaip išimtinė priemonė ir sankcija, gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju matyti, jog negalima tikėtis, kad padėtis gali pasikeisti, kad atsakovas pakeistų savo elgesį ir požiūrį į vaiką bei imtųsi aktyvių veiksmų, būtų pasiryžęs ir turėtų norą pakeisti susiklosčiusią situaciją. Atsakovas paaiškino, kad ir ateityje neketina vykdyti savo pareigų vaiko atžvilgiu bei vaiką pažinti, netgi neprieštarauja, kad kitas asmuo sūnų įsivaikintų.
Remiantis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., patenkinus ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į biudžetą (b.l. 14-15), iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą: 134 Lt žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 82 str.) bei 8 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 142 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307, 406, 407 str. str., teismas
nusprendė:
Ieškovės A. V. ieškinį atsakovui J. P., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tenkinti pilnai.
Neterminuotai apriboti atsakovo J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valdžią jo nepilnamečio sūnaus D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovo J. P. į valstybės biudžetą 142 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.