Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K., atstovaujamos advokato padėjėjo O. R., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (iki ieškinio padavimo) taikymo (suinteresuoti asmenys: antstolė R. G., antstolis R. B., antstolė S. V., antstolė N. B., antstolė R. S., antstolis R. S., antstolis M. L., antstolis S. U., antstolis V. Z., antstolė J. Ž., antstolis M. P., antstolis V. K., antstolė G. A., AB SEB bankas, Akcinė bendrovė „Kauno energija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Centro kredito unija, Aktiva Finans OU, SIA B2KAPITAL, atstovaujama UAB „Skolų valdymo sprendimai“, Bankrutavusi Akcinė bendrovė Ūkio bankas, Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyrius, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno švara“, UAB „Būsto valda“, Uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ ir Uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja, ketinanti ateityje (po 2019 m. birželio 10 d.) pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, 2019 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės R. G. vykdomas varžytynes Nr. 171248, kuriose yra parduodamas pareiškėjai priklausantis turtas - Butas/Patalpa-butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 83,87 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta byla dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo. Pareiškime nurodyta, kad šio buto vertė yra 65 100 Eur, tačiau antstolė R. G., vykdanti priverstinį skolos išieškojimą, jį pardavinėja už 60 proc. rinkos vertės (39 060 Eur), kas reiškia, jog parduodant turtą antstolei varžytynėse bus gauta ženkliai mažesnė suma, nei turtas yra vertas iš tiesų. Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad, dėl nepalankios finansinės situacijos negalėdama tinkamai vykdyti savo prisiimtų finansinių įsipareigojimų kreditoriams 171 306,68 Eur sumoje ir tapusi nemokia, rengiasi pareikšti teisme pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo (kurį anksčiausiai galės pareikšti tik 2019 m. birželio 10 d., nes jai, tik 2019 m. gegužės 10 d. registruotais laiškais pranešusiai visiems kreditoriams apie savo nemokumą ir apie ketinimą iškelti bankroto bylą, dar nėra suėjęs Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje numatytas mėnesio laiko terminas), į tai, jog buto varžytynės yra numatytos 2019 m. gegužės 30 d., prašo šias varžytynes sustabdyti. Pareiškėjos teigimu, yra akivaizdu, jog pardavus jai priklausantį turtą, galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, t. y. teismui nusprendus iškelti pareiškėjos bankroto bylą, tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjos turtui, būtų pažeistos kitų kreditorių teisės į kreditorinių reikalavimų patenkinimą ir nebūtų pasiektas FABĮ tikslas – pasiektas kreditorių ir skolininko interesų balansas. Bankroto procese pardavinėjant turtą yra didelė tikimybė, kad jis bus parduotas už realią rinkos vertę, nes pagal FABĮ parduodant turtą varžytynėse jį galima parduoti net už 100 proc. vertę. Tuo tarpu antstolių skelbiamose varžytynėse ši suma atitinkamai yra 80 ir 60 proc. rinkos vertės, kas sudaro daugiau nei 35 000 Eur galimą gauti sumą, kuri galėtų būti skirta kreditorių reikalavimams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

FABĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo išimtis. FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Kadangi FABĮ nieko nepasisakyta dėl to, jog teismas ir iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą gavimo gali CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, spręstina, jog FABĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta FABĮ išimtis – CPK 145 straipsnyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik teismui gavus pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, dėl ko teismas FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą vertina kaip specialiąją normą, turinčią pirmenybę prieš CPK 147 straipsnio 3 dalį (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, vien dėl šios priežasties pareiškėjos prašymas iki bus išnagrinėta byla dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dar nesant teisme pareikšto ieškinio dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Iš LITEKO duomenų ir pareiškėjos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-21686-214/2018 atmetė pareiškėjos V. K. skundą dėl 2018 m. birželio 27 d. UAB „Jungtinis verslas“ ekspertizės akto, panaikinimo ir papildomos ekspertizės skyrimo. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-268-227/2019 Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-21686-214/2018 paliko nepakeistą. Taigi klausimas dėl atliktos ekspertizės akto, būtent kuriuo ir buvo nustatyta pareiškėjai priklausančio buto vertė pardavimui pirmosiose varžytynėse, teisėtumo jau yra išspręsti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis.

Be to, LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai civilinėje byloje Nr. e2SP-13513-877/2019 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. gegužės 7 d., atmetė pareiškėjos V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje pagal skundą dėl antstolės R. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/16/00470 Teismo nutartyje nurodyta, jog pareiškėja prašė iki skundo išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą bei paskelbtas varžytynes toje vykdomojoje byloje. Pareiškėja nesutiko su tuo, jog varžytynėse parduodamo jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina nustatyta pagal 2018 m. birželio 27 d. UAB „Jungtinis verslas“ ekspertizės aktą (prašyme klaidingai nurodyta akto data 2018 m. birželio 28 d.), kuriame buto kaina nurodyta 65 100 Eur. Kadangi nuo ekspertizės atlikimo butų kainos (duomenys neskelbtini) išaugo 4,1 procento, todėl ir šio buto vertė, pareiškėjos teigimu, turėjo pakilti 2 669,10 Eur suma – iki 67 769,10 Eur. Butą pardavus už didesnę kainą, pareiškėjos teigimu, tai atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditoriaus interesus. Iki skundo išnagrinėjimo pareiškėja prašė stabdyti varžytynes, nes pardavus butą mažesne kaina, nei jis pareiškėjos manymu vertas, buto nebūtų įmanoma perkainoti ir taip būtų pažeisti pareiškėjos interesai. Pareiškėja manė, kad yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę ir butą perkainoti. Teismas, nustatęs, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi (kurią Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-268-227/2019 paliko nepakeistą) civilinėje byloje Nr. 2YT-21686-214/2018 atmetė pareiškėjos V. K. skundą dėl 2018 m. birželio 27 d. UAB „Jungtinis verslas“ ekspertizės akto panaikinimo ir papildomos ekspertizės skyrimo, konstatavo, jog klausimai dėl atliktos ekspertizės akto teisėtumo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo netikslingumo jau yra išspręsti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis ir dėl to pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų argumentus laikė tikėtinai nepagrįstais, o prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikė nesusijusiomis su skundo reikalavimais panaikinti antstolės R. G. 2019 m. kovo 28 d. pranešimą apie paskelbtas pirmąsias varžytynes. Pareiškėjai neįrodžius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės iki skundo išnagrinėjimo, teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė (CPK 178 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju pareiškėjos butas, kuris nebuvo nupirktas pirmose varžytynėse už 65 100 Eur kainą, kuri, kaip konstatuota įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose dokumentuose, antstolės buvo nustatyta pagrįstai, už 60 procentais sumažintą kainą yra pardavinėjamas jau antrose varžytynėse, teismas neturi jokio pagrindo pareiškėjos argumentų dėl antstolės nustatytos per mažos buto kainos laikyti teisėtais ir pagrįstais bei juos vertinti kaip patvirtinančiu grėsmę pareiškėjos interesams, kas taip pat yra pagrindu atmesti pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės vykdomas varžytynes Nr. 171248, kuriose yra parduodamas pareiškėjai priklausantis butas.

Pareiškėja laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti, kad nebūtų pažeistos kitų kreditorių teisės į kreditorinių reikalavimų patenkinimą ir kad būtų pasiektas kreditorių ir skolininkės interesų balansas fizinių asmenų bankroto bylos procese.

Pažymėtina, jog iš hipoteka įkeisto turto pirmiausia tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai (CPK 664 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad, pardavus pareiškėjai priklausantį butą, bus patenkinta tik dalis hipotekos kreditoriaus AB SEB banko reikalavimo (kuris, kaip matyti iš pateiktų priedų, sudaro 82 947,8 Eur), todėl, teismo nuomone, nėra jokios objektyvios galimybės iš šių lėšų tenkinti ir kitų kreditorių interesų. Net ir pardavus hipoteka įkeistą turtą bankroto proceso metu, už jį gautos lėšos pirmiausia skirtinos hipotekos kreditoriaus interesams tenkinti (FABĮ 29 straipsnio 1 dalis), todėl visiškai nepagrįstai pareiškėja apeliuoja į kitų kreditorių teisių pažeidimą ir interesų pusiausvyrą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjai palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas teisių gynimo būdas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, yra visiškai neaišku, kokioms aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, siekiama užkirsti kelią, jeigu ir priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procese, ir fizinio asmens bankroto procedūrų metu įkeistas turtas privalo būti parduodamas iš varžytynių, pirmąja eile privalomai tenkinant hipotekos kreditoriaus reikalavimus.

Be to, vadovaujantis teismų praktika, CPK įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) – gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-678/2013). Šiuo atveju joks vykdomasis dokumentas nėra ginčijamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 147, 151 ir 335 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos V. K. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės R. G. vykdomas varžytynes Nr. 171248, kuriose yra parduodamas pareiškėjai priklausantis turtas - Butas/Patalpa-butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 83,87 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta byla dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.