- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-177-537/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00056-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant I. G., M. D., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, organo, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), LR piliečio, gyv. . (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2015-01-07 A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad jis pažeidė KET 133 p., o būtent, 2014-04-29, 04 val. 27 min., kelio Kaunas – Marijampolė-Suvalkai 51,27 km., vairuodamas automobilį „V. P.“, v/n (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/val. greitį -51km/val., t.y., važiavo 121 km/val. greičiu.
Traukiamas administracinėn atsakomybėn A. M. kaltės dėl nurodyto pažeidimo padarymo nepripažino ir paaiškino, jog protokole nurodytu metu automobilio nevairavo. Tuo metu automobiliu galėjo naudotis apie 10-12 žmonių. Apie tai, kad yra kaltinamas padaręs pažeidimą, sužinojo 2014m. rugsėjo - spalio mėnesį, kai jam paskambino telefonu policijos pareigūnas. Kur buvo 2014-04-29, neatsimena. Neigė, jog jis telefonu policijos pareigūnui M. M. prisipažino, kad tai jis padarė nurodytą pažeidimą. Teigė, jog telefonu policijos pareigūnui jis pripažino tik tai, jog jis yra minėto automobilio naudotojas bei pažadėjo atvykti aplinkybių išsiaiškinimui.
Liudytojas M. M. ( Marijampolės AVPK KP vyr. specialistas ) paaiškino, jog telefonu skambino A. M., kaip automobilio „V. P.“, v/n (duomenys neskelbtini) naudotojui. A. M. telefoninio pokalbio metu jam pripažino, jog žino apie turimą informaciją dėl greičio viršijimo bei nurodė, kad būtent jis 2014-04-29, 04 val. 27 min., viršijo greitį.
Byloje yra Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas, kuriame foto nuotraukose užfiksuotas 2014-04-29, 04 val. 27 min., kelio Kaunas – Marijampolė-Suvalkai 51,27 km., automobilio „V. P.“, v/n (duomenys neskelbtini) pritaikius leistiną paklaidą, leistino 70 km/val. greičio viršijimas 51 km/val. ( b.l. 22 ). Nei iš nurodyto protokolo foto nuotraukų, nei peržiūrėjus foto nuotraukas, pateiktas Kelių policijas CD, negalima nustatyti, kas vairuoja minėtą automobilį, t.y., nesimato visiškai vairuotojo veido. Kitų duomenų ar įrodymų, patvirtinančių A. M. kaltę nurodytoje vietoje bei laiku viršijus leistiną greitį daugiau kaip 50 km/ val.- teismui nepateikta ir byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas sprendžia, kad aptartų įrodymų pagrindu nėra galimybės daryti kategorišką ir pagrįstą išvadą, kad būtent A. M. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir metu padarė KET pažeidimą- viršijo leistiną greitį. A. M. kaltės padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 6d., nepripažino ir paaiškino, jog protokole nurodytu metu automobilio nevairavo, automobiliu tuo metu galėjo naudotis ir kiti asmenys, kurių jis dabar negali nurodyti. Be to, jis neigė, kad telefonu policijos pareigūnui M. M. neprisipažino, jog jis padarė minėtą pažeidimą. Teismas, apžiūrėjęs skaitmeninėje laikmenoje esančią nuotrauką, kategoriškos išvados, kad šiose nuotraukose yra matomi atskiri individualūs veido bruožai, pagal kuriuos galima būtų tvirtinti, kad nuotraukose užfiksuotas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. - daryti negali. Kitų įrodymų, paneigiančių A. M. versiją, byloje nėra.
Teismo posėdžio metu nepasitvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos A. M. pažeidimo aplinkybės. A. M. paaiškinimas, jog jis nevairavo protokole nurodytu metu automobilio, paneigtas nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jam pagal LR ATPK 124 str. 6d. nutrauktina, neįrodžius, kad jis padarė šį pažeidimą, t.y., nepadarius nurodyto teisės pažeidimo ( ATPK 250 str. 1d., 1p.).
Pažymėtina, jog transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją, numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. Todėl šiuo atveju gali būti spręstinas A. M. atsakomybės pagal LR ATPK 133¹ str., kuris numato atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, klausimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286-288 str., teismas
NUTARĖ:
Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. M. atžvilgiu pagal LR ATPK 124 str. 6d. nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK, A. M..