- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- N-62-5618-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarimo T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato pareigūnas T. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. balandžio 28 d., apie 22 val. 40 min., Šiaulių rajone, Šiaulių aplinkkelio 16 kilometre, vairavo automobilį neblaivus (jam nustatytas 3,35 promilių alkoholio girtumas), kai teisė vairuoti yra atimta, vairuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, kliudė kelio ženklą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio ženklas. Šiais savo veiksmais T. M. įvykdė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje.
II.
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 11 d. nutarimu pripažino T. M. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus ir, vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, skyrė T. M. 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą be transporto priemonės konfiskavimo.
Teismas nustatė, kad T. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu bei prie jo esančia medžiaga. Konstatuota, jog T. M. padarytų pažeidimų nepripažino, teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį vairavo pakeleivis. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad asmuo pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Taip pat nustatyta, kad jis jau turi tris galiojančias administracines nuobaudas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, automobilio savininkas A. M. nežinojo apie tai, jog jo sūnus savavališkai pasiėmė transporto priemonę.
III.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarimą ir paskirti T. M. administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Institucija nesutinka su teismo nutarimu, nes mano, kad teismas netinkamai taikė ATPK 130² straipsnį, be to, neįvertino ATPK 26 straipsnio nuostatų. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, neskyrė transporto priemonės konfiskavimo, taip plečiamai aiškino administracinę atsakomybę nustatančius teisės aktus ir priėmė neteisėtą nutarimą. Šiuo atveju pažeidėjas nepaisė įstatymo grasinimo, kad už vairavimą kitam priklausančios transporto priemonės esant neblaiviam pažeidimo padarymo įrankis konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas, ir dėl to atsiranda teisinės pasekmės – turto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis (automobilis), konfiskavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
IV.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu T. M. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir ATPK 130² straipsnyje numatytųjų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl pažeidimų inkriminavimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens T. M. kaltės padarius paminėtuosius pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad rajono apylinkės teismo nutarimu teismas netinkamai taikė ATPK 130² straipsnį, neatsižvelgė į ATPK 26 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai neskyrė transporto priemonės konfiskavimo.
ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia <...> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, t. y. transporto priemonės konfiskavimas šioje teisės normoje numatomas kaip privaloma papildoma nuobauda, todėl jos neskyrimas galėtų būti siejamas tik su ypatingų, išimtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, nustatymu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
T. M. padarytieji pažeidimai, kada jis vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir sukėlė eismo įvykį, yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti paskirtąją nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. LVAT minėtoje nutartyje nurodė, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybė, jog pažeidėjas be tėvo (automobilio savininko) žinios pasiėmė pastarajam priklausantį automobilį, visų pirma nėra pagrįsta objektyviais įrodymais, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas būtų ėmęsis priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Dėl to tokie pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyti argumentai atmestini, kaip nedarantys įtakos svarstant administracinės atsakomybės klausimą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas jau yra baustas ir pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus (b. l. 20-21). Paskirtos nuobaudos nėra įvykdytos. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Taigi, rajono apylinkės teismo nutarime nurodytosios aplinkybės negali būti pripažintos kaip pagrindas skirti T. M. švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, nuobaudą.
Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad T. M. paskirtoji nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota. T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas naikinamas, o pati byla grąžinama Šiaulių rajono apylinkės teismui iš naujo nagrinėti, nes įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui sugriežtinti nuobaudos, kaip prašoma apeliaciniame skunde.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti T. M. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių rajono apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.