Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-444-260/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-24Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-02-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
2A-444-260/2012
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00770-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
Z. J., A. G.
Trečiasis asmuo
UAB „Prienų agrotiekimas“, P. S.
Kategorijos
  • 44.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-444-260/2012Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00770-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.2; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Leono Jachimavičiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-40-644/2011 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovams Z. J. ir A. G., tretieji asmenys UAB „Prienų agrotiekimas“ ir P. S. komercijos įmonė dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. L. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. G. ir Z. J. 8.600 Lt žalos bei bylinėjimosi išlaidas, atnaujinti praleistą trijų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos priteisimo (b.l. 53-56, t.I). Ieškovas nurodė, kad 2005 metų balandžio mėnesio 26 dieną UAB „Prienų agrotiekimas“ teritorijoje supjaustyta jam priklausanti puspriekabė WRD HLS, rėmo numeris 0233, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagaminta 1981 metais. Puspriekabę buvo išsinuomojęs iš P. S., o kaip garantą, buvo sumokėjęs P. S. 10.000 Lt užstatą. Atsakovas A. G., supjaustęs puspriekabę, dalį pinigų – 1.400 Lt grąžino, nurodęs, kad tik tiek gavo už priduotą metalo laužą, taip pat nurodė, kad viskam vadovavo antrasis atsakovas Z. J.. Tokiu būdu atsakovas A. G. pats pripažino, kad jis sunaikino svetimą turtą, nors ir kito asmens nurodymu. Todėl ieškovas dėl atsakovų veiksmų patyrė realią 8.600 Lt žalą. Ieškovas 2005-06-28 kreipėsi į Prienų rajono PK dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, o 2008-12-19 į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o baudžiamojoje byloje jo skundas atmestas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nors atsakovas A. G. nebuvo nuteistas, tačiau jam padarytos žalos klausimas išliko neišspręstas. Atsakovai savo neteisėtais veiksmais sunaikino puspriekabę, jis jos negalėjo grąžinti savininkui ir jo sumokėti pinigai 10.000 litų užstatas liko pas puspriekabės savininką P. S.. Mano, kad senaties terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes dėl jam padarytos žalos jis kreipėsi į įvairias teisėsaugos institucijas ir tik teismui priėmus nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, jis galėjo pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas praleidus trijų metų ieškinio senaties terminą. Be to puspriekabė UAB „Prienų agrotiekimas“ teritorijoje apie pusantrų metų buvo palikta savavališkai, be bendrovės vadovų leidimo, nesuderinus su teritorijos savininko direktoriumi. Kaip bešeimininkis turtas puspriekabė teritorijoje stovėjo apie pusantrų metų niekieno nesaugoma. Per tą laiką nuo jos buvo nuimtos atskiros detalės ir puspriekabė prarado ne tik savo prekinę vertę, bet liko ir techniškai netvarkinga, todėl teritorijoje ji buvo kaip bevertis daiktas, trukdantis bendrovei naudotis šia teritorija. Bendrovės administracijos darbuotojai mėgino nustatyti šios puspriekabės savininką. Tuo tikslu buvo kalbėta ir su ieškovu R. L., kuris išsigynė, kad tai ne jo turtas. Atsakovas Z. J., duodamas valinį nurodymą dėl ginčo objekto, veikė kaip UAB „Prienų agrotiekimas“ direktorius ir bendrovės vardu, o ne kaip fizinis asmuo. Ginčo objektą realizavo irgi bendrovės darbuotojas atsakovas A. G., todėl ir atsakovu šiame ginče turėjo būti įtraukta jų bendrovė, o Z. J. ir A. G., tik kaip tretieji asmenys.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu (b.l. 152-157, t.I) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2002-10-02 sutarties pagrindu P. S. komercijos įmonė perdavė laikinam naudojimui R. L. įmonei priklausančią puspriekabę WRD HLS, rėmo Nr. 0233, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 1981 m., o R. L. paliko 10.000 Lt užstatą. Ši sutartis buvo sudaryta iki 2005-12-31 (prijungta baudžiamoji byla Nr.1-12-644/2010 b.l. 4). 2003-01-20 sutartimi R. L. iki 2004-01-20 ginčo puspriekabę išnuomojo A. Z. (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-12-644/2010 b.l. 79). 2005-04-26 A. G. pardavė UAB „Žalvaris“ juodo metalo laužą, gaudamas už tai 1.399,44 Lt (prijungta baudžiamoji byla Nr. 79-1-00405-05 b.l. 15-18). Byloje nekilo ginčas, kad buvo sunaikinta puspriekabė WRD HLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys pripažino, kad ginčo puspriekabę nusprendė supjaustyti ir priduoti į metalo laužo supirktuvę. Atsakovui A. G. nurodymą tai atlikti davė Z. J.. Atsakovai pripažindami, kad sunaikino puspriekabę, nesutiko su tuo, kad jie šioje byloje turi būti atsakovais. Teismas išaiškino ieškovui teisę pakeisti netinkamą atsakovą, tačiau ieškovas atsisakė šia teise pasinaudoti, todėl teismas nagrinėjo ginčą iš esmės pagal pareikštus reikalavimus. Teismas nustatė, kad Z. J. dirbo UAB „Prienų agrotiekimas“ direktoriumi, o A. G. - vadybininko pareigose. A. G. buvo pavaldumo santykiuose su Z. J. ir turėjo vykdyti jo duotus nurodymus bendrovės veiklos klausimais. Teismo vertinimu, A. G. gavęs savo tiesioginio vadovo Z. J. nurodymą dėl puspriekabės pridavimo į metalo laužą, veikė kaip šios bendrovės darbuotojas, kuris privalėjo vykdyti savo darbdavio nurodymus. Teismas vadovavosi CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Kadangi A. G. vykdė savo darbines pareigas, o Z. J. veikė kaip UAB „Prienų agrotiekimas“ direktorius, teismas sprendė, kad atsakovu šioje byloje turėjo būti UAB „Prienų agrotiekimas“, ieškinį atmetė kaip pareikštą ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 1-5, t.II) ieškovas R. L. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog šioje byloje atsakovu turėjo būti patraukta UAB „Prienų agrotiekimas“. Ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad ginčo objektu esančią puspriekabę supjaustė ir pridavė į metalo laužo supirktuvę UAB „Žalvaris“ atsakovas A. G.. A. G. kaltė buvo nustatyta ne kaip UAB „Prienų agrotiekimas“ darbuotojo, o kaip fizinio asmens. Priduodamas puspriekabę UAB „Žalvaris“ ir gaudamas už ją 1.400 Lt atsakovas A. G. UAB „Žalvaris“ išduotame orderyje pasirašė kaip fizinis asmuo, o ne kaip UAB „Prienų agrotiekimas“ darbuotojas. Gautos 1.400 Lt sumos atsakovas A. G. UAB „Prienų agrotiekimas“ neperdavė, į bendrovės kasą pinigai nebuvo įnešti, o pinigus pas save pasiliko A. G. ir juos laikė 1,5 mėnesio, kol ieškovui pareikalavus jis juos grąžino. Atsakovas Z. J. 2011-04-28 dienos teismo posėdyje nurodė: „Mes pasitarę nutarėme, kad reikia ją priduoti į metalo laužą. Aš nebebuvau suinteresuotas, nes žemė jau ne mums priklausė. Mes su G. nuvykome į „Žalvarį“ ir paprašėme ją paimti. ... Aš į policiją nesikreipiau, todėl dalį kaltės pripažįstu. ... Pas mus įmonėje nebuvo palikta ta puspriekabė. ... Tuo laiku mes jau kaip partneriai buvome su G., todėl ir tariausi... Nuo 2005 m. balandžio jau aikštele nesinaudojo mano įmonė... Aš neigiu, kad liepiau G. sunaikinti priekabą, nes mes jau kaip partneriai buvome su G... Aš pripažįstu pusę sumos". Išdėstytos aplinkybės visiškai patvirtina, kad ginčo objektu esančią puspriekabę sunaikino atsakovai A. G. ir Z. J. ir tai padarė ne kaip kažkokios bendrovės darbuotojai, o kaip fiziniai asmenys, veikdami kaip bendrininkai. Todėl Prienų rajono apylinkės teismas priimtą sprendimą nepagrįstai grindė atsakovų pavaldumo santykiais. Pats atsakovas Z. J. nurodė, kad jokių pavaldumo santykių tarp jo ir A. G. sunaikinant puspriekabę nebuvo, jokių nurodymų A. G. nedavė. Nesant nei vieno įrodymo, liudijančio, kad ginčo objektu esančią puspriekabę sunaikino atsakovas A. G. veikdamas atsakovo Z. J. nurodymu kaip pavaldinys, nebuvo visiškai jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui. Prienų rajono apylinkės teismas nurodė, kad atsakovas Z. J., priimdamas sprendimą priduoti puspriekabę į metalo laužą, siekė ne kažkokių asmeninių tikslų, bet norėjo išvalyti nuo nereikalingų daiktų jo vadovaujamos bendrovės teritoriją. Tačiau atsakovas Z. J. 2011-04-28 dienos teismo posėdyje nurodė, kad nebuvo suinteresuotas, nes žemė įmonei nebepriklausė, įmonė nuo 2005 m. balandžio aikštele nesinaudojo. Šios aplinkybės visiškai paneigia, kad sprendimas dėl puspriekabės sunaikinimo buvo priimtas įmonės vardu. Kad sprendimas dėl puspriekabės sunaikinimo nebuvo priimtas įmonės vardu patvirtina aplinkybė, jog atsakovas A. G. UAB „Žalvaris“ išduotame orderyje pasirašė kaip fizinis asmuo, gautų 1.400 Lt bendrovei neperdavė. Be to nebuvo jokio susitarimo tarp UAB „Prienų agrotiekimas“ ir UAB „Žalvaris“ dėl puspriekabės sunaikinimo. Atsakovas Z. J. 2011-04-28 dienos teismo posėdyje būtent kaip fizinis asmuo nurodė, kad dalį kaltės pripažįsta ir sutiko atlyginti pusę ieškinyje prašomos priteisti žalos. Atsakovų argumentai, kad ginčo objektu esanti puspriekabė buvo netvarkinga ir nebuvo galima nustatyti jos savininko, yra visiškai nepagristi. Puspriekabės valstybiniai numeriai buvo rasti UAB „Žalvaris“, todėl atsakovai galėjo nustatyti puspriekabės savininką. Kad pjaustoma puspriekabė buvo su valstybiniais numeriais, tvarkinga bei su apynaujėmis padangomis nustatyta baudžiamojoje byloje (b.1. 9, 91 - Tamošaičio ir Šleigaus parodymai). Atsakovai prieš sunaikinant puspriekabę privalėjo bent užfiksuoti jos techninį stovį, tačiau to nepadarė. Kadangi atsakovas Z. J. dalį kaltės pripažino, bei pripažino pusę žalos dydžio, tai vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi ieškinio senaties terminas laikytinas nutrauktu, o nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo, iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas. Todėl laikytina, kad ieškovas trijų metų ieškinio senaties termino dėl žalos atlyginimo nepraleido.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 18-19, t.II) atsakovas Z. J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad puspriekabė UAB „Prienų agrotiekimas“ teritorijoje buvo palikta savavališkai, be bendrovės vadovų leidimo. Kaip bešeimininkis turtas puspriekabė teritorijoje stovėjo apie pusantrų metų niekieno nesaugoma. Per tą laiką nuo jos buvo nuimtos atskiros detalės ir puspriekabė prarado ne tik savo prekinę vertę, bet liko ir techniškai netvarkinga, todėl administracijos darbuotojų bendru sutarimu buvo nuspręsta puspriekabę priduoti į metalo laužą, o gautus už tai pinigus, atsiradus šios puspriekabės savininkams, perduoti jiems. Buvo bandoma nustatyti puspriekabės savininką. Apklausus ieškovą, jis išsigynė jog tai ne jo turtas. Kad darbuotojai ėmėsi visų būtinų priemonių turto savininkui nustatyti, patvirtina baudžiamoji byla, pradėta pagal R. L. pareiškimą. Duodamas valinį nurodymą dėl puspriekabės pridavimo į metalo laužą, atsakovas veikė kaip UAB „Prienų agrotiekimas“ direktorius, o ne kaip fizinis asmuo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovui buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau ieškovas nesutiko. Atsakovo nuomone, ieškinys turėjo būti atmestas ir kitu pagrindu - suėjus ieškinio senaties terminui.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 12-14, t.II) tretysis asmuo UAB „Prienų agrotiekimas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo 300 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodo, kad jokia sutartis dėl puspriekabės WRD HLS rėmo Nr.0233 saugojimo UAB „Prienų agrotiekimas“ teritorijoje nebuvo sudaryta, todėl UAB „Prienų agrotiekimas“ jokių įsipareigojimų ieškovo R. L. atžvilgiu nėra prisiėmusi. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovui buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau ieškovas nesutiko. Z. J., duodamas valinį nurodymą dėl puspriekabės pridavimo į metalo laužą, veikė kaip UAB „Prienų agrotiekimas“ direktorius ir bendrovės vardu, o ne kaip fizinis asmuo. Ginčo objektą realizavo bendrovės darbuotojas A. G.. Todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip pareikštą ne tam asmeniui, kurio veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas apeliaciniame skunde be pagrindo nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje byloje atsakovu turėjo būti patraukta UAB „Prienų agrotiekimas“. Nors apeliantas ir teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog ginčo objektu esančią puspriekabę supjaustė ir pridavė į metalo laužo supirktuvę atsakovas A. G., šio asmens kaltė buvo nustatyta ne kaip UAB „Prienų agrotiekimas“ darbuotojo, o kaip fizinio asmens, tačiau sutikti su tokiais teiginiais negalima. Iš prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00405-05 esančio 2006 08 28 Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje matyti, kad atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog ieškovui priklausančią puspriekabę supjaustė ir pardavė į metalo laužą A. G., tačiau nekonkretizuota, ar šis asmuo tai padarė kaip UAB „Prienų agrotiekimas“ darbuotojas, ar veikė savarankiškai. Todėl teisme nagrinėjant civilinę bylą, išsiaiškinus priekabos perdavimo į metalo supirktuvę perdavimo aplinkybes , teismas turėjo pagrindą įvertinti, kad ieškovui žala galimai gal ir galėjo būti padaryta UAB „Prienų agrotiekimas“ darbuotojų Z. J. bei A. G. veiksmais, šiems vykdant darbines pareigas, o ne veikiant šiems asmenims savarankiškai.

Nepagrįstais teisėjų kolegija pripažįsta ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog nesant nei vieno įrodymo, liudijančio, kad ginčo objektu esančią puspriekabę sunaikino atsakovas A. G. veikdamas atsakovo Z. J. nurodymu kaip pavaldinys, nebuvo visiškai jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui. Kad būtent UAB „Prienų agrotiekimas“ direktoriaus nurodymu puspriekabė buvo priduota į metalo laužo supirktuvę, atsiliepime nurodė atsakovas A. G., tą pati byloje pateiktame pareiškime nurodė ir atsakovas Z. J. (b.l. 31-32, t. I ir b.l. 137-138, t. I). Faktiniai duomenys, nustatomi šalių paaiškinimais, kurie, kaip tą reglamentuoja CPK 177 str., yra civilinėje byloje įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį, pareikštą atsakovams A. G. ir Z. J., atmetė kaip pareikštą ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Sutikti su apelianto nuomone, kad sprendimas dėl puspriekabės sunaikinimo nebuvo priimtas įmonės vardu patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovas A. G. UAB „Žalvaris“ išduotame orderyje pasirašė kaip fizinis asmuo, gautų 1.400 Lt bendrovei „Prienų agrotiekimas“ neperdavė, taip pat nėra pagrindo. Po puspriekabės supjaustymo likęs metalas buvo supirktuvei perduotas ne kaip uždarajai akcinei bendrovei „Prienų agrotiekimas“ priklausantis turtas, todėl nebuvo pagrindo dokumentuose nurodyti šios įmonės pavadinimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, šio sprendimo nekeičia, ieškovo apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB „Prienų agrotiekimas“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 300 Lt sumokėti advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b.l. 16-17, t. II).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Prienų agrotiekimas” (į.k. 270683960).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėLeonas Jachimavičius