Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas M. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. 1. 1-8), papildytu skundu (b. 1. 19-27) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus apskrities VPK) viršininko 2011 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 10-TE-312 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui M. Z.“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti skundo parengimo išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, jog Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyrius 2011 m. birželio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-125 „Dėl parduotuvės „Norfa“ apsaugos darbuotojo V. F. skundo“ (toliau – ir išvada Nr. 10-7-IS-125) nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai koordinavo ir kontroliavo pavaldinio – pareigūno M. S. – atliekamus tyrimus, neįpareigojo jo tinkamai atlikti tyrimą ir nustatyti administracinės tesės pažeidimus padariusius asmenis, tokiu būdu aplaidžiu kaltu neveikimu netinkamai vykdė savo pareigas, nesilaikė savo pareigybės aprašymo reikalavimų ir valstybės tarnautojo pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neužtikrino, kad būtų pasiekti administracinių teisės pažeidimų (toliau – ir ATP) bylų uždaviniai, taip pat pasiūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Išvados Nr. 10-7-IS-125 pagrindu pareiškėjui Įsakyme paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas su paskirta tarnybine nuobauda nesutiko, kadangi tarnybinio nusižengimo nepadarė, o tarnybinė nuobauda paskirta pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimui keliamus reikalavimus, remiantis tendencinga, neobjektyvia, vienpusiška išvada Nr. 10-7-IS-125, neišnagrinėjus visų objektyvių aplinkybių, kaltinimai dėl netinkamai vykdomų pareigų yra neadekvatūs ir nepagrįsti. Be to, tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu atliktas nesilaikant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakyme Nr. IV-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) nustatytų terminų, t. y. padarius procedūrinius pažeidimus. Taigi skundžiamas Įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas. Nurodė, jog Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) bei Tvarka. Pagal Tvarkos 20 punktą tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri yra juridinę reikšmę turintis aktas, nes jame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 p.). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Pažymėjo, jog teismas turi įvertinti skundžiamo Įsakymo pagrįstumą kartu su išvados Nr. 10-7-IS-125 pagrįstumu. Pabrėžia, kad išvadoje Nr. 10-7-IS-125 tyrėjas iš esmės vertina administracinių teisės pažeidimų medžiagų Nr. 0110000604596, Nr. 0111000180696, Nr. 0111000215807 (toliau – ir ATP medžiagos) pagal UAB „Norfos mažmena“ įgaliotų atstovų pareiškimus dėl vagystės teisėtumą bei pagrįstumą ir pagrindinis motyvas, dėl kurio pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, yra ATP medžiagų teisinis įvertinimas. Teigė, kad tyrėjas, vertindamas ATP medžiagų teisėtumą bei pagrįstumą, atliko iš esmės teismui priskirtas funkcijas ir peržengė savo kompetencijos ribas, nes remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 281, 292 straipsniais tik teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėjo, kad UAB „Norfos mažmena“ ATP medžiagose priimtų nutarimų neapskundė ir pretenzijų dėl atlikto tyrimo neturi, todėl tyrėjas vykdydamas teismui priskirtas funkcijas galimai viršijo savo tarnybinių įgaliojimų ribas.

Pažymėjo, jog, vertindamas visus ATP medžiagose turimus duomenis, pareiškėjas, neturėdamas svarių įrodymų, V. F. nurodytų asmenų negalėjo patraukti administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo nuomone, nutarimai ATP medžiagose buvo priimti pagrįstai. Dėl 2011 m. balandžio 8 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir 2011 m. balandžio 22 d. nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos formuluočių pareiškėjas paaiškino, kad juos surašant įtakos turėjo žmogiškasis faktorius ir juose nurodyta netiksli informacija apie tai, kad nebuvo galimybės peržiūrėti vaizdo įrašo, nors pagal medžiagoje surinktą informaciją jis buvo peržiūrėtas, tai tiesiog techninė klaida, kuri savaime nesuponuoja pačių ATP medžiagų tyrimo ir priimtų sprendimų neteisėtumo, neobjektyvumo, aplaidaus pareigų neatlikimo. Nurodė, jog tiriant ATP medžiagas buvo atlikti visi įmanomi veiksmai, įvertinant pareiškėjų pateiktos informacijos kiekį bei kokybę. Pabrėžė, jog pateikti V. F. vaizdo įrašai buvo itin blogos kokybės, pateikti asmenų duomenys – vardai, pavardės – kėlė pagrįstų abejonių, nes vaizdo įrašuose nebuvo įmanoma nustatyti nei asmens, galimai pavogusio prekes, tapatybės, nei apskritai galimos vagystės padarymo fakto, todėl V. F. pateikti asmens duomenys buvo vertintini kritiškai, nes apsaugos darbuotojas nenurodė asmens duomenų gavimo šaltinio, o asmens duomenų saugumą reglamentuoja asmens duomenų apsaugą užtikrinantys teisės aktai. Pažymėjo, jog tyrėjas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, net neperžiūrėjo vaizdo įrašų, pateiktų prie ATP medžiagų. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-640/2004, 2004 m. liepos 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-678/2004. Teigė, jog tyrėjas siūlydamas skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą, visiškai neatsižvelgė į svarbias objektyvias aplinkybes: itin didelį darbo krūvį; mažą pareigūnų skaičių Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Prevencijos skyriuje, į tai, kad nėra nei vieno tyrėjo, turinčio didesnį kaip dviejų metų stažą, nei vienas neturi teisinio išsilavinimo, teritorija yra viena didžiausių Vilniaus mieste, joje yra itin didelis gyventojų skaičius. Neatsižvelgta į tai, kad 2011 m. balandžio 4 d./2011 m. balandžio 15 d. bei 2011 m. balandžio 23 d./2011 m. balandžio 29 d. pareiškėjas pavadavo Prevencijos skyriaus viršininką G. M., 2011 m. balandžio 11 d./2011 m. balandžio 29 d. kuravo vyriausiojo tyrėjo K. T. vadovaujamus pareigūnus, 2011 m. balandžio 18 d./2011 m. balandžio 25 d. kuravo vyriausiojo tyrėjo D. M. vadovaujamus pareigūnus. Be to, pareiškėjas yra materialiai atsakingas už visą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato turtą. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad tiesioginis vadovas pareiškėją charakterizuoja teigiamai, pareiškėjas nebaustas drausminėmis nuobaudomis. Manė, kad pareiškėjo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas turėjo būti užbaigtas iki 2011 m. birželio 9 d., o M. S. atžvilgiu dėl jo atostogų laiko, kaip ir buvo numatyta iki 2011 m. birželio 27 d.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atskiruoju skundu (b. l. 188-190) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą neturėdamas tam pagrindo, nes nuobaudos skyrimas visada yra individualizuojamas, todėl administracinė byla turėjo būti išnagrinėta neatsižvelgiant į tai, kad M. S. administracinėje byloje sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymi, jog pareiškėjas turėdamas galimybę ir pareigą neįpareigojo M. S. tinkamai atlikti tyrimą ir nustatyti administracinius teisės pažeidimus padariusius asmenis, tokiu būdu aplaidžiu kaltu neveikimu netinkamai vykdė savo pareigas, nesilaikė vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.2, 7.4 punktų reikalavimų. Tokie pareiškėjo veiksmai (neveikimas) buvo įvertintini kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį paskirta tarnybinė nuobauda. Pabrėžia, jog, vadovaujantis aprašymo 7.2 punktu, pareiškėjas asmeniškai atsako už pavaldžių pareigūnų darbą.