Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pro Invest Group“ ieškinį atsakovui V. D. (V. D.) dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Iš jo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (LR CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-02-12 atsakovas V. D. su pradiniu kreditoriumi UAB „EKSPRES KREDITAS“ prisijungimo būdu pagal standartines Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 3 d. nuostatas sudarė Vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis)-(b.l. 5-8). Kredito suteikimo sąlygos numatytos Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4 d. nuostatuose. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 str. 2 d., paskolos sutartis laikoma realine sutartimi, t.y. paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Teismas pripažįsta, kad 2009-01-16 ieškovui pervedus į atsakovo banko sąskaitą 300 Lt paskolą, tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, t.y. tarp šalių susiklostė civiliniai paskolos teisiniai santykiai. Atsakovui negrąžinus paskolos, pradinis kreditorius elektroniniu paštu siuntė atsakovui priminimus apie atsiskaitymą (b.l. 12-18) Duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus ir atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi, byloje nepateikta. Nustatyta, kad atsakovo skola - 360 Lt (300 Lt kreditas ir 60 Lt kredito mokestis).

Byloje nustatyta, kad 2012-11-29 pradinis kreditorius UAB „EKSPRES KREDITAS“ su ieškovu UAB „PRO INVEST GROUP” pasirašė Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią pradinis kreditorius atlygintinai perleido naujajam kreditoriui – ieškovui visas pradiniam kreditoriui priklausančias reikalavimo teises į atsakovą (b.l. 9-10). Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje taip pat nepateikta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 101 str. 1 d., kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Konstatuotina, kad atsakovas, pažeisdamas prievolę, su ieškovu neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 str.), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 str.), vadovaujantis CK 6.38 str. 1 d., 6.101 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., CK 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 2 d., 6.886 str. 1 d., ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 360 Lt skolos, kurią sudaro 300 Lt negrąžinta paskola ir 60 Lt kredito mokestis.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t.y. į tai, ar šalys yra vartotojai ar ne, ar šalys yra viešieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Vertinant nagrinėjamoje byloje sutartimi nustatytų ir prašomų priteisti netesybų, kurias sudaro bauda bei delspinigiai, dydį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungdamas prie parengtų standartinių sutarčių sąlygų, į tai, kad byloje nėra pateikta preliminarių duomenų apie ieškovo patirtus nuostolius, į pagrindinės skolos dydį, į tai, kad prašoma priteisti ir baudą, ir delspinigius, bei į prašomų priteisti 2 proc. delspinigių normą, kuri vartojimo teisiniuose santykiuose teismų praktikoje tokio dydžio delspinigių norma paprastai laikoma per didelė. Tad siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos, todėl reikalavimas dėl netesybų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai iš viso 60 Lt netesybų (CPK 6.71 str.).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas sumokėjo 72 Lt dydžio žyminį mokestį (b.l. 1, 46). Ieškovo ieškinys patenkintas 62,13 proc. Iš atsakovo atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 44,73 Lt žyminio mokesčio ieškovui (LR CPK 93 str. 2 d.).

Kadangi kiekvienai bylos šaliai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai tenkanti atlygintina pašto išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, tai šios išlaidos iš jų nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. D. (V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Pro invest group“, (į.k. (duomenys neskelbtini) ) 360 Lt skolos ir 60 Lt netesybų, iš viso 420 Lt (keturis šimtus dvidešimt litų), 5 % metinių palūkanų nuo priteistos 420 Lt sumos nuo 2013-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44,73 Lt (keturiasdešimt keturis litus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.