Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos A. M. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Viešosios policijos skyriaus 2014 m. birželio 11 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 PK Viešosios policijos skyriaus vyresnioji tyrėja A. N. 2014-06-11 priėmė nutarimą Nr. 10-15-AM-174, kuriuo atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius LR ATPK 124¹ str. 2 d. įvykio ir sudėties.

Nesutikdama su minėtu nutarimu A. M. kreipėsi su skundu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti 2014-06-11 nutarimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi A. M. skundą tenkino – panaikino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Viešosios policijos skyriaus 2014- 06-11 nutarimą ir grąžino bylą pareigūnui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Apeliaciniu skundu V. V. prašo 2014-10-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį pakeisti - pareiškėjos A. M. skundo dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Viešosios policijos skyriaus 2014-06-11 nutarimo netenkinti.

Pasak apeliantės, nors teismas nustatė, kad policijos pareigūnai, tikrinę pareiškėjos A. M. pareiškimą, jame nurodytų pažeidimų nenustatė, tačiau teismas padarė išvadą, kad iš byloje pateiktų nuotraukų ir pareiškėjos paaiškinimų teismui kilo abejonių ar buvo laikomasi visų kelių eismo taisyklių, statant automobilį „FORD TRANS IT“ kapinių teritorijoje, ženklo „eismas draudžiamas“ veikimo zonoje ir, ar V. V., turėdama leidimą prekiauti viešosiose vietose, nepažeidė prekybos viešosiose vietose taisyklių. Apeliantė pažymi, jog LR ATPK 252 str. nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjamos vadovaujantis piliečių lygybės prieš įstatymą principu. Tuo tarpu teismui didesnę ir svarbesnę reikšmę turėjo pareiškėjos A. M. paaiškinimai ir pateiktos fotonuotraukos, nors pareiškėja A. M. nebuvo prisaikdinta ir įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kai kiti proceso dalyviai buvo įspėjami pasirašytinai (b. 1. 41). Tai reiškia, kad pareiškėja A. M. nebuvo tinkamai įpareigota sakyti tiesą ir galėjo duoti melagingus parodymus, naudingus pareiškėjai. Pati pareiškėja 2014-09-25 teismo posėdžio metu nurodė, kad yra nusiteikusi priešiškai prieš V. V. ir veikia būdama kerštinga (2014-09-25 teismo posėdžio protokolo 4 l., b. l. 45). Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į pareiškėjos A. M. nurodytus veikimo motyvus ir jos parodymus, prieštaraujančius policijos pareigūnų, nesuinteresuotų bylos baigtimi, parodymams. Tokiu būdu, buvo pažeistas LR ATPK 252 str. piliečių lygybės prieš įstatymą principas ir, todėl teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį, kuri turėtų būti panaikinta.

Be to apeliantė pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi pareiškėjos pateiktomis nuotraukomis (b.I. 14, 15, 16), kuriose nėra nei datos, nei laiko, nei vietos fiksavimo. Kadangi administracinis teisės pažeidimas yra padaromas konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku, todėl būtina nustatyti jo padarymo vietą ir laiką. Iš pareiškėjos pateiktų fotonuotraukų matyti, kad 1 fotolentelėje 1 nuotraukoje (b.l., 14) nufotografuotas automobilis „FORD TRANSIT“, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau nufotografuota taip, kad nebūtų matyti vieta, kur stovi automobilis ir ar ant jo priekinio skydelio už lango nėra padėto neįgaliojo ženklo. Tokiu būdu, nėra neginčijamai įrodyta, kad automobilis „FORD TRANSIT“, v/n (duomenys neskelbtini) būtent, 2014-05-23 buvo įvažiavęs į kapinių teritoriją ir pastatytas pažeidžiant kelių eismo taisykles. Pareiškėjos pateiktoje 2 fotolentelėje 2 nuotraukoje (b.l. 15) nufotografuotas įvažiavimas į kapines ir kelio ženklas. Tačiau, kaip matyti iš fotonuotraukos ji atlikta lietingą dieną, t.y. ne tą dieną, kurią buvo atliekamos kitos fotonuotraukos. 1 fotolentelėje 1 nuotraukoje (b.l. 14) automobilis „FORD TRANSIT“, v/n (duomenys neskelbtini) nufotografuotas saulėtą dieną. Pareiškėjos pateiktoje 3 fotolentelėje 3 nuotraukoje ir 4 nuotraukoje (b.l. 16) nufotografuotos gėlės ir polietileniniai žemių maišai. Šių nuotraukų datų ir laiko bei juose nufotografuotų daiktų vietos nėra matyti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiose nuotraukose užfiksuoti, būtent apeliantės parduodamos gėlės ir žemės maišai ir, būtent, 2014-05-23 dieną ir, būtent, Rokantiškių kapinių esančioje prekyvietėje, adresu Rokantiškių g. 53, Vilniuje. Tokiu būdu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi neaiškios kilmės, nežinia kur darytomis, nežinia kada ir kuriuo laiku darytomis fotonuotraukomis bei, neatsižvelgdamas į pareiškėjos A. M., pateikusios fotonuotraukas, keršto motyvus, o tai reiškia, kad nesant neginčijamų duomenų, teismas rėmėsi tik prielaidomis ir tuo pagrindu priėmė skundžiamą nutartį.

Taip pat pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepasisakė kokiu pagrindu nustatė, kad pareiškėjos pateiktose 3 fotolentelės 3 nuotraukoje ir 4 nuotraukoje (b.l., 16) nufotografuotos gėlės ir polietileniniai žemių maišai priklauso, būtent apeliantei V. V. ir, kad šiomis prekėmis buvo, būtent, prekiaujama pažeidžiant prekybos viešosiose vietose taisykles. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-10 sprendimu Nr. 1-1312 patvirtintos Prekybos viešosiose vietose taisyklės, kurių IV skyriuje 33 punkte, nurodoma, kad draudžiama prekiauti nuo dėžių, turėklų, grindinio, žemės ir tam nepritaikytos įrangos. Tuo tarpu minėtos taisyklės nedraudžia sandėliuoti prekių ant dėžių, turėklų, grindinio ar žemės. Taigi, nesant neginčijamų įrodymų, kad minėtomis prekėmis buvo, būtent, prekiaujama, o ne šios prekės buvo sandėliuojamos ir prekiavo būtent apeliantė V. V., negalima teigti, kad galėjo būti pažeistos prekybos viešosiose vietose taisyklės ir šį pažeidimą padarė V. V..

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė ir nevertino byloje nustatytų aplinkybių, o būtent, kad fotonuotraukose užfiksuoti žemės maišai priklauso pačiai pareiškėjai A. M.. Tokiu būdu, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja, kuri 2014-09-25 teismo posėdžio metu nurodė, kad yra nusiteikusi priešiškai prieš apeliantę V. V., pateikusi fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti žemės maišai stovintys ant šaligatvio ir priklausantys pareiškėjai, pati, pažeisdama prekybos viešosiose vietose taisykles, savo pačios daromu pažeidimu kaltina V. V..

Apeliantės manymu, jeigu teismas būtų įvertinęs aukščiau išvardintas aplinkybes, tai būtų priėmęs kitokį sprendimą ir pareiškėjos skundo netenkintų.

A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma palikti galioti 2014 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Kadangi policijos nutarimu buvo pažeistas LR ATPK 252 str. įtvirtintas reikalavimas nagrinėti administracinio teisės pažeidimo atvejus vadovaujantis piliečių lygybe prieš įstatymą, teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutarti grąžinti bylą pareigūnui, įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Atsiliepime nurodoma, kad dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo į nurodytą vietą važiavo policijos patruliai, jie po kelių dienų taip pat nagrinėjo pateiktą medžiagą su nuotraukomis. Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad neįgalių asmenų vairuojamos transporto priemonės turi būti atitinkamai paženklintos neįgaliųjų ženklu, tačiau, kaip matyti iš pateiktų įvykio vietos nuotraukų, tokio ženklinimo nėra, kas pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pareigūnai melavo, kad automobilis „FORD TRANSIT“ v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso suinteresuotam asmeniui V. V.. Tuo tarpu teismas išsiaiškino, kad minėtas automobilis priklauso V. M., ne V. V.. Vadinasi, transporto priemonės pastatymo draudžiamoje vietoje faktas policijos nebuvo užfiksuotas, nors pareigūnai privalėjo tai padaryti.

Pažymima, kad pateikiant pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Viešosios policijos skyriaus budėtojui buvo patikrintos policijai teikiamų nuotraukų padarymo datos. Kadangi nuotraukos buvo darytos mobiliuoju telefonu, ten yra užfiksuojama data ir laikas, kada yra padarytos nuotraukos. Kai kurios nuotraukos iš bylos yra dingusios, kadangi buvo ant vieno lapo atspausdinta po 2 nuotraukas ir byloje matyti, kad yra tuščių vietų. Pareiškėja tai pastebėjo paskutinio teismo posėdžio metu. Kitos nuotraukos, darytos lietingą dieną, įrodo, kad V. V. pažeidimą daro sistemingai, be to, dar pažeisdama prekybos taisykles.

Pareiškėjai A. M. priklausančios prekės (maišai su žeme, 50 l talpos) sudėti ant prekystalio, o V. V. ­ant dėžių, kaip ir pati V. V. teisme patvirtino, kad tai jos prekės guli ant dėžių. Tai tik nedidelis epizodas, kaip V. V. sistemingai pažeidinėja prekybos taisykles, ir tai daro, nes jaučiasi nenubaudžiama.

Pareiškėjos nuomone, iš policijos pareigūnų veiksmų galima daryti išvadą, kad pareigūnai gina asmenis, kurie nesilaiko nei Kelių eismo taisyklių, nei prekybos viešose vietose taisyklių, ir tai daro sistemingai. Būtent tokias išvadas buvo galima padaryti iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Viešosios policijos skyriaus priimto 2014 m. birželio 11 d. teismui skundžiamo nutarimo.

Pažymi, kad policijos pareigūnai, kaip ir V. V., šioje byloje yra suinteresuoti asmenys, ir jų teismui teikti parodymai prieštaravo vieni kitiems, todėl teismas turėjo pagrįstų abejonių dėl policijos nutarimo teisėtumo.

Atsiliepimu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Viešosios policijos skyriaus atstovas prašo palikti galioti 2014-06-11 nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta nepradėti administracinės teisenos suinteresuoto asmens V. V. atžvilgiu. Nurodo, kas pareiškėjos A. M. pareiškimas patikrintas, informacija apie galimus teisės pažeidimus nepasitvirtino.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma

Konstatuotina, kad, pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimai V. V. padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. ir 167 str. yra nepagrįstos. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė pareiškėją A. M., V. V., policijos pareigūnus A. N., A. Š., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių įrodymų kontekste, pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl 2014-06-11 nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad pagal KET 187 p. teisę naudoti ženklą „Neįgalusis“ kelionės metu V. V., kuriai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, turi tik tuo atveju, kai pati vairuoja transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo vairuojamas ne pačios V. V., o jos sūnaus, teismui kilo abejonių ar buvo laikomasi visų kelių eismo taisyklių statant automobilį „FORD Transit“ kapinių teritorijoje ženklo „eismas draudžiamas“ veikimo zonoje.

Byloje nustatyta, kad automobilis „FORD Transit“ įvykio metu stovėjo prie tvoros kapinių teritorijoje, kur yra ženklas įvažiuoti draudžiama ir galimai buvo nepažymėtas „Neįgalusis“ ženklu, tačiau, policijos pareigūnams paprašius ir V. V. pateikus invalidumą patvirtinantį pažymėjimą, administracinės teisės pažeidimas nenustatytas.

Vilniaus apygardos teismas pažymi, kad administracinės teisės pažeidimas (nusižengimas) pasireiškia tam tikrais tikrovėje pastebimais veiksmais (ar neveikimu) – objektyviaisiais (išoriniais) nusižengimo požymiais, bei psichiniu pažeidėjo santykiu su savo veika - subjektyviais nusižengimo požymiais. Jeigu bent vieno minėtų požymių elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nebus faktinio atsakomybės pagrindo.

Iš V. V. bei policijos pareigūno A. Š. parodymų galima daryti išvadą, kad V. V. veiksmuose nėra administracinės teisės pažeidimo būtinojo subjektyviosios pusės požymio – kaltės. „FORD Transit“ automobiliu į kapinių teritoriją įvažiuota įsitikinus, kad turint invalidumo pažymėjimą, tokie veiksmai yra teisėti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepasitvirtino ir pareiškėjos A. M. pareiškime nurodytos aplinkybės dėl Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimo. Policijos pareigūnai parodė, kad siekdami patikrinti A. M. pareiškimo aplinkybes, nuvyko į nurodytą vietą, tačiau jokių prekių nei ant važiuojamosios, nei ant pėsčiųjų tako nerado, t.y. Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimo nenustatė (b.l. 95). Teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų nustatytomis aplinkybėmis. Nors pareiškėja A. M. pateikė fotonuotraukas, tačiau iš jų negalima daryti pagrįstos išvados, kad užfiksuotos prekės priklauso būtent V. V. (b.l. 15-16).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo 2014 m. birželio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis naikintina ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.