Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1042-622/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-09
Bylos Nr.
2S-1042-622/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11348-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Saulėnas
Pareiškėjas
V. V.
Kreditorius
AB „Swedbank“
Skolininkas
V. V.
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1042-622/2012Teisėja E. Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-11348-2011-2)
Procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Audrius Saulėnas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-08 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-02-02 hipotekos kreditorius AB „Swedbank“ pateikė pakartotinį pareiškimą. Jame nurodė, kad skolininkas ir įkeisto daikto savininkas buvo tinkamai įspėtas, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, prašė priverstinai išieškoti skolą už skolą pardavus įkeistą daiktą iš varžytynių. Kreditorius nurodė skolos dydį pagal 2006-04-04 tarp jo ir skolininko V. V. sudarytą kredito sutartį Nr. 06-021521-FA (su vėlesniais pakeitimais): 183 145,38 Lt paskola, 8968,30 Lt palūkanos, 24 260,29 Lt delspinigiai už negrąžintą kreditą, 1002,40 Lt delspinigiai už negrąžintas palūkanas, 139 Lt žyminis mokestis. Taip pat prašė išieškoti sutartines ir kintamas metines palūkanas nurodytas kredito sutartyje Nr. 06-021521-FA (su vėlesniais pakeitimais) ir 5 procentų įstatymų numatytas palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-08 nutartimi prašymą tenkino ir nutarė išieškoti AB „Swedbank“ naudai iš skolininko V. V. 183 145,38 Lt paskolą, 8968,30 Lt palūkanas, 24 260,29 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą, 1002,40 Lt delspinigių už negrąžintas palūkanas, 139 Lt žyminį mokestį, sutartines ir kintamas metines palūkanas nurodytas kredito sutartyje Nr. 06-021521-FA (su vėlesniais pakeitimais) ir 5 procentų įstatymų numatytas palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat nutarė už skolą parduoti iš varžytynių V. V. priklausantį įkeistą daiktą – butą Nr. 38 su rūsiu, bendro 46,96 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įspėjimas ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, nuo įspėjimo įteikimo praėjo mėnuo, skola nėra grąžinta, todėl kreditoriaus prašymas tenkintinas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas V. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-08 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus prašymą atmesti. Teigia, kad kreditorius piktnaudžiaudamas stipresnės šalies padėtimi pakeitė sutarties sąlygas, priešingai jo, kaip vartotojo, interesams, tačiau teismas priimdamas skundžiamą nutartį šių sąlygų nevertino. Teigia, kad hipotekos teisėjas neįvertino kreditoriaus prašymo pagrįstumo. Teigia, kad kreditorius nepateikė duomenų apie skolos dydį, jos atsiradimo pagrindus, o teismas šių duomenų netikslino, nevertino sutarties, kaip vartojimo sutarties, todėl nepagrįstai leido išieškoti tokio dydžio pinigines sumas ir parduoti turtą iš varžytynių. Teigia, kad dėl sutarties nutraukimo atsiradę padariniai – įkeisto turto areštas ir gresiantis pardavimas iš varžytynių, yra neproporcingi neįvykdytų įpareigojimų atžvilgiu. Mano, kad vienašališkas sutarties nutraukimas turėtų būti pripažintas neteisėtu. Taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą ir atsižvelgdamas į tai, teismas turėjo panaikinti įkeisto turto areštą ir negalėjo tenkinti kreditoriaus prašymo dėl turto pardavimo iš varžytynių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB „Swedbank“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkas neteisingai nurodo kredito sutarties nutraukimo aplinkybes. Nurodo, kad pastovus kredito sutarties sąlygų nesilaikymas davė bankui pagrindą netikėti, kad sutartis bus vykdoma ateityje. Teigia, kad kredito sutartis nutraukta teisėtai tiek kredito sutarties, tiek įstatymo numatytais pagrindais. Nurodo, kad dėl kredito sutarties nutraukimo teismas pasisakė 2011-11-02 nutartimi ir skolininkas šios nutarties neskundė. Mano, kad pareiškėjo atskirajame skunde keliami klausimai dėl kredito sutarties nutraukimo ir skolos dydžio nėra bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-02 nutartimi areštavo įkeistus daiktus ir įspėjo skolininką bei įkeistų daiktų savininką, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. 2012-02-02 su pakartotiniu pareiškimu kreditorius kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismas tenkino kreditoriaus pareiškimą ir nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą.

Atmestini apelianto argumentai, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį nevertino sutarties sąlygų, neįvertino kreditoriaus prašymo pagrįstumo ir netikslino duomenų apie skolos dydį, nevertino sutarties kaip vartojimo sutarties ir nepagrįstai leido išieškoti tokio dydžio pinigines sumas bei parduoti turtą iš varžytynių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti paskolos sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Todėl, nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, o skolininkui per 1 mėnesį negrąžinus skolos, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 2 dalimi, – nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Taip pat pažymėtina, kad skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais pareikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad kreditorius dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo įspėjimo įteikimo skolininkui dienos. Tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes šiuo atveju sprendžiamas klausimas ne dėl įkeisto turto arešto panaikinimo, o dėl teismo nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus prašymas dėl turto pardavimo iš varžytynių. Byloje nėra įrodymų apie tai, jog skolininkai tinkamai ir laiku vykdė savo sutartines prievoles, todėl darytina išvada, kad hipotekos teisėjo nutartis tenkinti kreditoriaus pareiškimą ir už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą priimta laikantis teisės normų reikalavimų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Audrius Saulėnas