- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2008-11-27
- Bylos Nr.
- 1A-369-106-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Rasa Valentinienė, Eduardas Maškevičius
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Nuteistasis
- D. S.
- Advokatai
- Romas Kersnauskas
- Kategorijos
Pranešėja R.Valentinienė Teisėjas S.PutriusBaudž. byla Nr. 1A–369-106/2008Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.8.2, 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2008 m. lapkričio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas viešųjų darbų bausme 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant per jį šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Nukentėjusiajai L. S. priteista iš D. S. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1770 Lt jos turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. nuteistas už tai, kad jis 2007-11-05 apie 21 val. UAB „Lijado statyba“ administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai L. S. viršutinės lūpos sumušimą su minkštųjų audinių paburkimu ir kraujosruva gleivinėje, odos nubrozdinimus smakro dešinėje ir dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas pasmakrėje iš kairės, dešinėje smilkininėje srityje, pakaušio srityje, kaklo dešinėje, abiejų pečių užpakaliniuose paviršiuose ir kairės speninės ataugos projekcijoje su minkšųjų audinių paburkimu, o taip pat dešinės plaštakos IV piršto galinės falangos odos nubrozdinimą su nago atplyšimu ir taip nežymiai sutrikdė L. S. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, apylinkės teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir padarė skubotas išvadas, remdamasis iš esmės nukentėjusiosios bei liudytojų, kurie kažkiek jį apkalba, parodymais. Nukentėjusioji įvykio metu buvo sunkiai apgirtusi, o po įvykio jie kartu išvažiavo. Apeliantas prisipažįsta ją pastūmęs, tačiau teigia, kad sužalojimai padaryti griuvinėjant dėl girtumo, o ne dėl jo kaltės. Be to, įvykis buvo prieš 8 mėnesius. Teigia, kad sargas paliudijo, kad nukentėjusioji su juo kartu išvažiavo gera valia nesužalota. Mano, kad teismo ekspertas gali patvirtinti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūnant. Tvirtina, kad konfliktas iššauktas dėl jų turto dalybų. Taip pat nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė, nori taikytis. Taip pat nurodo, kad paskirta neteisinga bausmė.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai D. S. pripažino kaltu pagal BK 140 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, nukentėjusioji tiek pirmosios instancijos teisme tiek ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesutiko taikytis su apeliantu.
Teisėjų kolegijos nuomone byloje surinkta pakankamai nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų. Tokie įrodymai yra nukentėjusiosios L. S. parodymai, specialisto išvada (b. l. 4), taip pat liudytojų S. T., O. P., A. K. parodymai (teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 101-104, 130).
Nukentėjusioji L. S. parodė, kad jų santykiai buvo konfliktiški dėl skyrybų. Atėjęs į ofisą D. S. jai ėmė grasinti, ją stumdyti, norėdamas pažeminti, pakeldavo ir prispausdavo ją prie sienos. Po to, jis, suėmęs už plaukų ir palto, ją tempė per koridorių, laiptais į pirmą pastato aukštą, ją parvertė, krūtinę prispaudė keliu, smaugė. Smakro ir kaklo sužalojimai galėjo atsirasti, kada kaltinamasis ją smaugė, laikė prispaudęs, pakaušyje, ant pečių – kai vyras ją versdavo ant žemės, dešiniajame klube ir ant šlaunies – kai vilko laiptais žemyn, smilkinio sužalojimas galėjo gautis jam trenkus, po to ji buvo praradusi sąmonę (b. l. 101-103).
Analogiškai aplinkybes nukentėjusioji paaiškino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 173-174). Tokias pačias aplinkybes ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-0614-07; b. l. 17-20). Nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl teisėjų kolegija tiki nukentėjusiosios parodymais ta apimtimi, kurią patvirtina rasti ir užfiksuoti sužalojimai.
Specialisto išvadoje Nr. G 2596/07 (03) nurodyta, kad L. S. padarytas viršutinės lūpos sumušimas su minkštųjų audinių paburkimu, kraujosruva gleivinėje, odos nubrozdinimas smakro dešinėje, poodinė kraujosruva pasmakrėje iš kairės, poodinės kraujosruvos su minkšųjų audinių paburkimu kairės speninės ataugos projekcijoje, dešinėje smilkininėje srityje, pakaušio srityje, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, abiejų pečių užpakaliniuose paviršiuose, dešinės šlaunies šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos IV piršto galinės falangos odos nubrozdinimas su nago atplyšimu. Šie sužalojimai galėjo gautis tas vietas sumušus kietais bukais daiktais, atsitrenkimo į panašius daiktus, paviršius, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje galimai stipriai suspaudus kaklą pirštais smaugimo metu (b. l. 4). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas R. P. Pečkus davė išvadą, kad buvo nustatyta iš viso keturiolika trauminių kontaktų žymių ir šie visi sužalojimai, išskyrus kai kuriuos, negalėjo gautis nukentėjusiajai griūnant ar iškritus iš automobilio. Paaiškino, kad ant nukentėjusiosios kaklo rastos poodinės kraujosruvos atsirado stipriai suspaudus pirštais smaugimo metu. (b. l. 172-173).
Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ne tik teismo medicinos specialisto išvada, bet iš dalies patvirtina liudytojas S. T., kuris parodė, kad matė S. konfliktą, tačiau į šeimines aplinkybės jis nenorėjo kištis, todėl jis atrakino savo vagonėlio, kuriame buvo pasislėpusi nukentėjusioji, duris D. S.. Jis taip pat skambino į policiją, matė, kaip nuteistasis moterį išsivedė apkabinęs, nors moteris eiti nenorėjo, tačiau vyras apkabino per pečius ir išsivedė. Jis patvirtino matęs ant L. S. lūpos „raudoną dėmytę“. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad ant nukentėjusiosios veido ties lūpa matė nedidelę rausvą dėmę, kuri buvo panaši į sudžiūvusio kraujo (b. l. 19). Nors šis liudytojas parodė, kad L. S. galiausiai vedama D. S. nebesipriešino, tai nepaneigia jo parodymų apie konfliktą. Nukentėjusiajai padarytus sužalojimus matė ir nukentėjusiosios mama O. P.. Nors ji nukentėjusiajai yra mama, tačiau teisėjų koelgija tiki jos parodymais ta dalimi, kuri neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ji taip pat važiavo pas žentą kartu su dukra po to, kada jai apie įvykį papasakojo nukentėjusioji (b. l. 104-105). Liudytojas A. K. patvirtino aplinkybę, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas. Jis kaip policijos pareigūnas važiavo pagal policijos budėtojo nurodymą spręsti konflikto ir į ofisą, ir butą (b. l. 130). Kad prieš nukentėjusiąją buvo smurtaujama, patvirtina ir policijos pažyma, kurioje nurodyta, kad 2007-11-05 23.55 val. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriuje užregistruotas neprisistačiusios moters telefoninis pranešimas ( nurodytas nukentėjusiosios telefono numeris) apie tai, kad Klaipėdos rajone Jakų gatvėje vyksta šeimyninis konfliktas, pranešimas perduotas Klaipėdos rajono budėtojui. Pridėta iškvietimų registravimo knygos lapo kopija (b. l. 127 – 128).
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad sužalojimai galėjo atsirasti dėl nukentėjusiosios griuvimo. Tokia nuteistojo gynybos versija buvo pagrįstai atmesta. Kaip jau buvo minėta, tai paneigia ir teismo medicinos specialisto išvada. Ištirtų įrodymų visetas rodo, kad D. S. parodymai nėra išsamūs, nors jis ir neneigia susistumdymus, pripažįsta stipriai rankomis laikęs nukentėjusiąją, siekdamas ją nuraminti, suvaldyti, tačiau akivaizdu, kad jo parodymai nevisiškai atitinka faktines bylos aplinkybes ir taip siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 str. 1 d. – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl apelianto kaltės. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada dėl nuteistojo padarytų tyčinių veiksmų nukentėjusiajai, atitinkamai neabejoja nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 140 str. 1 d.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad paskirta bausmė aiškiai per griežta, o civilinis ieškinys nepagrįstas. Išdėstydamas šiuos teiginius kasatorius nenurodo, kokios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos buvo pažeistos, nenurodo jokių motyvų.
Nuteistajam paskirta dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmė atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skiriant bausmę apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Jis anksčiau nėra teistas, apylinkės teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. BK 140 str. sankcija numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą. Remiantis sisteminiu normų aiškinimo būdu, apylinkės teismas parinko švelniausią bausmės rūšį (BK 42 str. 1 d. 3 p.). Paskirta bausmė nuteistajam nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina.
Teisėjų kolegija neabejoja padaryta neturtine žala nukentėjusiajai. Apylinkės teismas tinkamai nurodė priteistinos žalos pagrindus ir motyvus. Nukentėjusiajai priteista iš D. S. 2 000 Lt neturtinės žalos bei 1770 Lt jos turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ( BPK 109 str. ).
Kadangi nustatyta, kad D. S. sužalojo nukentėjusiąją jam atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Dėl patirtų sužalojimų, dėl atsiradusių kraujosruvų aplinkiniams matomose kūno vietose nukentėjusioji, be abejonės, patyrė nemalonius išgyvenimus - stresą, skausmą, didelius nepatogumus. Pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą nukentėjusiajai priteisė pagrįstai, patenkinto ieškinio suma nėra per didelė.
Yra kvitas, iš kurio matosi, kad nukentėjusioji už atstovavimą bei dokumentų surašymą baudžiamojoje byloje advokatui sumokėjo 1770 Lt ( t. 1,, b. l. 86). Šias išlaidas nukentėjusiajai privalo atlyginti nuteistasis ( BPK 106 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde išdėstytas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, yra nepagrįstas.
BPK 326 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė tokių aplinkybių. Tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui nenustatyta ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka, todėl toks apelianto prašymas atmestinas.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti šį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.