- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- e2-22-206/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- S. Ž.
- Trečiasis asmuo
- A. U.
- Advokatai
- Zenonas Žymančius, Vaida Survilė
- Kategorijos
Dalyvaujant ieškovui R. T., ieškovo atstovei – advokato padėjėjai Vaidai Survilei, atsakovei S. Ž., atsakovės atstovui advokatui Zenonui Žymančiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei S. Ž. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, periodinių išmokų priteisimo, atsakovės S. Ž. priešieškinį ieškovui R. T. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, periodinių išmokų ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. U., institucijos byloje teikiančios išvadas - Kretingos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jie su atsakove S. Ž. yra vaiko D. T., gimusio 2010-05-11, tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-18 nutartimi buvo patvirtinta jų taikos sutartis dėl bendravimo tvarkos su sūnumi. Prašo atkreipti dėmesį, kad ši byla buvo inicijuota pagal jo - ieškovo reikalavimą, kadangi šalims nuolat kildavo nesusipratimų dėl bendravimo su vaiku. Atsakovė nesilaiko teismo nutartimi patvirtintos tvarkos. Jis yra kreipęsis ir į vaikų teisių apsaugos tarnybas dėl šių problemų sprendimo. Atsakovė neretai be pateisinamos priežasties neleido pasimatyti su sūnumi, 2015 metais išvyko dirbti į Angliją ir nesirūpino vaiku. Tuo metu vaiku rūpinosi jis, arba atsakovės tėvas. Atsakovė iš anksto jam nepranešė kuriam laikui išvyksta. Ji taip pat nesistengia savalaikiai suteikti informacijos apie vaiko sveikatą, dažnai ignoruoja jo telefoninius skambučius, žinutes. Taip atsakovė savo elgesiu pažeidžia vaiko teises ir interesus, nepilnamečiui vaikui D. T. nėra užtikrinamos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Jis - ieškovas dirba, gauna stabilias pajamas, pas jį būdamas vaikas jaučiasi saugiai, turi savo kambarį žaislus, rūbus, lanko darželį. Vaikas visuomet daug laiko praleisdavo pas jį, su kuriuo bendravimas yra nuolatinis. Nors jie yra ir susitarę dėl bendravimo tvarkos, atsakovė tik keletą kartų yra atvykusi paimti vaiko iš ieškovo gyvenamosios vietos, ji nuolat ieškodavo priežasčių to nedaryti, jam tenka vaiką ir pasiimti ir grąžinti į gyvenamąją vietą. Kadangi jis turi pastovų darbą, geras pajamas, jo šeima D. T. priima ir myli, nepaisant to, kad pats sūnus reiškia norą gyventi su mama, tai neatitinka jo interesų, todėl prašo sūnaus D. T. gyvenamąją vietą nustatyti su juo - ieškovu. Nustačius vietą su juo, prašo nustatyti vaiko motinos - atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi: 1.Kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val. D. T. praleidžia su motina S. Ž.. S. Ž. paima sūnų D. T. iš jo gyvenamosios vietos, grąžina sūnų į ieškovo gyvenamąją vietą jeigu abi šalys geranoriškai ir iš anksto nesutaria kitaip. Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki balandžio 31 d. arba ugdymo įstaigų atostogų metu D. T. dvi savaites nepertraukiamai praleidžia su motina S. Ž.. 2. Kiekvienais metais nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. D. T. dvi savaites nepertraukiamai praleidžia su motina S. Ž.. 3. Šv.Kūčias bei Šv.Kalėdas ir Šv.Velykas sūnus D. T. su tėvais leidžia rotacijos principu - pirmųjų po teismo nutarties įsiteisėjimo Šv.Kūčių ir Šv.Kalėdų šventines dienas praleidžia su tėvu, Šv.Velykų šventines dienas - su motina, sekančių Šv. Kūčių ir Šv.Kalėdų šventines dienas sūnus D. T. praleidžia su motina, o Šv.Velykų šventines dienas - su tėvu ir t.t. R. T. paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, o S. Ž. pasiima sūnų iš R. T. gyvenamosios vietos. 4. Kiekvienais metais Motinos dieną D. T. praleidžia su motina S. Ž.. 5. Sūnaus gimtadienio dieną R. T. nedaro kliūčių S. Ž. pasveikinti sūnų, su juo pabendrauti, įteikti jam dovanų. Kadangi abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, prašo iš atsakovės priteisti materialinį išlaikymą po 0,5 MMA kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, taip pat padengti pusę sumos už vaiko lankomą privatų darželį, kadangi valstybinių ugdymo įstaigų surasti Vilniaus mieste neįmanoma.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu ji nurodė, kad iki 2013 m. rugsėjo 6 d. šalių susitarimo sąlygos dėl nepilnamečio vaiko nebuvo pažeistos. Ji visada pasiimdavo sūnų iš ieškovo namų. Pirmasis nesutarimas tarp jų kilo 2013 m. rugsėjo mėnesį. Tada ieškovas buvo informuotas, kad nuo 2013-09-06 iki 2013-09-13 dienos ji turi išvykti į mokymus ir prašė neišvežti vaiko, nes galėjo prižiūrėti vaiko senelis, tai yra jos tėvas, su kuriuo ji gyvena. Ji išvyko į darbo kursus, tačiau ieškovas ignoravo šį prašymą ir vaiką išsivežė į Vilnių. Ji negalėjo pasiimti vaiko nustatytą dieną ir tik po ilgų įkalbinėjimų vaiką pasiėmė iš autobusų stoties. Tai buvo pirmieji ieškovo trukdymai jų bendravimo tvarkoje dėl nepilnamečio vaiko ir ieškovas pradėjo kaltinti ją vaiko nesirūpinimu. Nuo 2013 m. gruodžio 8 d. iki gruodžio 23 d. sūnus praleido su ieškovu ilgesnį laiko tarpą nei jam priklauso, 2014 m. balandžio 4 d. - 13 d. sūnus vėl praleido ilgesnį laiko tarpą su tėvu. 2014 m. birželio 20 d. ieškovas atvyko pasiimti sūnaus, tačiau atvyko ne vienas, o su tuometine drauge. Vaikas pasakė, kad nenori važiuoti, po darželio buvo irzlus, pavargęs, pradėjo verkti, todėl ji, įvertinusi situaciją, neleido vaiko vežtis. Ieškovas bandė naudoti fizinę jėgą, todėl ji kreipėsi į Kretingos raj. policiją. 2014 m. liepos 4 d. - 18 d. ieškovas savo pageidavimu praleido laiką su sūnumi, ji neprieštaravo. Jos - ieškovės iniciatyva 2014 m. rugpjūčio 15 d. sūnus buvo pakrikštytas Palangos bažnyčioje. Šventėje dalyvavo ir ieškovas bei jo artimieji. Jokių konfliktų neįvyko, po šios šventės geranoriškai bendraujant su ieškovu, ji paprašė ieškovo laikinai prižiūrėti sūnų dėl susidariusios sudėtingos situacijos su jos darbu, nes ji ruošėsi išvykti dirbti į užsienį. Ieškovas sutiko ir pažadėjo vaiku pasirūpinti, patikino, kad leis bendrauti su vaiku telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis. Nuo 2015 m. sausio 19 d. ji išvyko į Didžiosios B. B. miestą dirbti „G. O. H. C." kompanijoje slaugytoja. Ji iš anksto informavo darbdavius apie sūnų ir bendru susitarimu kompanija užtikrino palankesnį darbo grafiką su nuolatiniais grįžinėjimais į Lietuvą. Geresnės darbo sąlygos ir geresnis darbo užmokestis buvo priežastis dėl kurios ji metams laiko nuo 2015 m. sausio 19 d iki 2016 m. sausio 1 d. pasirašė darbo sutartį. Po pirmojo išvažiavimo ir grįžimo į Lietuvą tarp jos ir ieškovo pradėjo kilti nesutarimai dėl vaiko priežiūros. Ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas, kad ji nesirūpina vaiku, palieka jį be priežiūros. 2015 m. balandžio 5 d. ieškovo prašymu, jam su nauja drauge vykstant į Šiaulius, sūnus buvo nuvežtas iki Kryžkalnio ir senelis J. Ž. nuvyko paimti vaiko, nes ji tuo metu buvo D.Britanijoje. 2015 m. balandžio 24 d. ieškovas panoro sūnų vežtis su savimi savaitgaliui į Vilnių, tačiau ji balandžio 26 d. negalėjo nuvykti pasiimti, nes turėjo išvykti į darbą, todėl nurodė, kad vaikas bus senelio – jos tėvo priežiūroje, kuris anūku rūpinasi nuo pat gimimo. Nuo 2015 m. birželio 5 d. sūnus laiką praleido su ieškovu. Ji išvyko į darbą nuo 2015 m. birželio 15 d. iki liepos 14 d. ir ieškovas su ja nebendravo, neatsakinėjo į telefono skambučius. Ji elektroniniu laišku pranešė, kad norės su vaiku būti nuo liepos 14 d., tačiau ieškovas nurodė, kad jis su vaiku yra suplanavęs atostogas. Ji 2015 m. liepos 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad padėtų išspręsti ginčą. Ieškovas pažadėjo, kad ji galės susitikti su vaiku liepos 23 d., tačiau liepos 22 d. vakare elektroniniu paštu informavo, kad nebus galima susitikti, nes jis negrįžęs iš atostogų. Ji nustatė, kad jis tuo metu neatostogavo ir nebuvo išvykęs. Toks piktybiškas ir melagingas ieškovo elgesys trikdo vaiko ir jos - motinos psichologinę būseną ir silpnina pasitikėjimą tolimesniais ieškovo veiksmais siekiant bendru sutarimu užtikrinti vaiko interesus ir jo gerovę. Ieškovas iškėlė bylą, siekdamas pakeisti vaiko gyvenamą vietą ir bendravimo tvarką. Ji atsisakė pelningesnio darbo užsienyje, grįžo nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje. Vaikas pabuvęs pas tėvą, dažnai grįždavo pavargęs, ligotas, yra buvę reikėję net skubios med. pagalbos. Tai rodo, kad ieškovas aplaidžiai žiūri į vaiko priežiūrą, bei neturi reikiamų įgūdžių prižiūrėti mažametį vaiką. Kadangi R. T. gyvena jau su antra sugyventine, kuri yra visiškai svetimas žmogus, sūnus D. jautriai reaguoja, pergyvena užsisklendžia savyje. Ją – atsakovę - su sūnumi sieja stiprus emocinis ryšys, taip pat vaiką ir su jos tėvu, su kuriuo jie gyvena, sieja stiprus ryšys, nes jo namuose vaikas augo nuo pat gimimo, senelis J. Ž. nuolat dalyvavo vaiko priežiūroje, vežiodavo jį į darželį, vaiko ligos atveju būdavo su juo namuose, kol ji dirbdavo. Vaiko interesus labiau atitinka teismų procesinių sprendimų nekeitimas ir situacijos stabilizavimas, pastovumo principas. Byloje pareiškė priešieškinį. Prašo palikti vaiko gyvenamąją vietą su ja ir nustatyti bendravimo tvarką - vieną kartą per mėnesį, sūnus praleidžia nepertraukiamą vieną savaitgalį su tėvu R. T.; ieškovas pasiima sūnų iš jos namų penktadienį - 18 val. vakaro ir grąžina sekmadienį – 18 val. vakaro į jos namus; esant ligai ar rimtiems sveikatos sutrikimams abi šalys iš anksto informuoja ir susitaria dėl kito bendravimo su vaiku laiko; priteisti 0,5 MMA vaiko išlaikymui skirtas lėšas ir ją palikti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti šventinių laikotarpių bendravimo su vaiku tvarką - einamaisiais metais Šv.Kalėdas vaikas D. T. praleidžia su mama, Šv.Velykas su tėvu; sekančiais metais Šv.Kalėdas praleidžia su tėvu, o Šv.Velykas su mama; ieškovas pasiima sūnų iš jos namų ir grąžina sūnų į jos namus sekančią dieną po šventinių dienų bendru iš anksto susitartu laiku; sūnaus gimtadieniai švenčiami rotacijos principu: pirmaisiais metais sūnus gimtadienį švenčia su mama, sekančiais metais su tėvu; nustatyti betarpišką bendravimo tvarką telefonu ar kitomis ryšio susisiekimo priemonėmis tarp tėvų t.y. kad bet kuriuo paros metu ir bet kokioje vietoje esant vaikui su vienu iš tėvų būtų galimybė bendrauti ir nė vienas iš tėvų nesudarytų kliūčių bendrauti su vaiku. Prašo priteisti 1478,51 Eur nesumokėto vaiko išlaikymo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime nurodė, kad su ieškovo R. T. ieškiniu sutinka, norėtų, kad R. T. sūnus Domantas gyventų jų su R. T. namuose. Jos tarpusavio santykiai su Domantu yra geri, jis ją laiko geriausia drauge-teta, jam gera būti jų namuose, kur turi savo kambarį, savo daiktus, jos ir R. T. dėmesį ir priežiūrą (b.l. 2 t. 71-74).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. 2015-09-07 išvadoje skyrius nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimams, ieškiniu siūloma bendravimo tvarka iš esmės neprieštarauja vaiko interesams, tačiau turi būti suderinta atsižvelgiant į vaiko amžių, užimtumą, dienos ir poilsio režimą (b.l. 2 t.8-9, 37, 62).
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius daro išvadą, kad nepilnamečio D. T. gyvenamąją vietą reikėtų nustatyti su mama S. Ž., jos gyvenamojoje vietoje, nes vaiko poreikiais geriau gali pasirūpinti motina, kuri nuo gimimo rūpinasi vaiku. S. Ž. priešieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka (kartą per mėnesį susitikimai su tėvu) ribotų tėvo bendravimo su sūnumi galimybes ir neatitiktų vaiko interesų, todėl nepriimtina. Kretingos vaiko teisių apsaugos skyrius, žinodamas šeimos problemas dėl bendravimo tvarkos su vaiku, siūlo į bendravimo tvarkos sutartį įtraukti priešieškinyje nurodytus 2.3 ir 5. punktus (2.3. Esant ligai ar rimtiems sveikatos sutrikimams abi šalys iš anksto informuoja ir susitaria dėl kito bendravimo laiko su vaiku; 5. Nustatyti betarpišką bendravimo telefonu ar kitomis ryšio susisiekimo priemonėmis tarp tėvų t.y. kad bet kuriuo paros metu ir bet kokioje vietoje esant vaikui su vienu iš tėvų būtų galimybė bendrauti ir nė vienas iš tėvų nesudarytų kliūčių bendrauti su vaiku). Kretingos VTAS, 2015-10-30 išvadoje nurodė, kad pripažindamas abiejų tėvų konstitucinių teisių ir pareigų lygybę, vadovaudamasis nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintais vaiko teisių apsaugos ir gynybos principais, Vaiko teisių apsaugos skyrius daro išvadą, kad nustatyti nepilnamečio D. T., gim. 2010-05-11, gyvenamąją vietą su jo motina S. Ž., jos gyvenamojoje vietoje ir priteisti iš R. T. išlaikymą sūnui D. T., gim. 2010-05-11, iki jo pilnametystės bei palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-18 nutartimi patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, įtraukiant 2.3. ir 5. punktus iš S. Ž. priešieškinio, atitinka vaiko interesus (b.l. 2 t. 1-14, 64).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis pagrįsti ir tenkinti dalinai.
Byloje tarp nepilnamečio vaiko D. T., gim. 2010-05-11, tėvų R. T. ir S. Ž. kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
D. T., gim. 2010-05-11, yra penkerių metų berniukas, nuo gimimo gyvenantis su motina S. Ž.. Vaiko tėvai santuokos sudarę nebuvo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-18 nutartimi vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, priteistas iš tėvo vaiko išlaikymas, nustatyta skyrium gyvenančio vaiko tėvo R. T. bendravimo su sūnumi tvarka.
Esant teismo nutartimi patvirtintai šalių sutarčiai dėl vaiko D. T. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, tarp vaiko tėvų ėmė kilti konfliktai dėl bendravimo su vaiku, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos. Ieškovas prašo pakeisti esamą nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su motina ir nustatyti su juo - tėvu, išspręsti bendravimo tvarką ir išlaikymą, atsakovė priešieškiniu prašo palikti vaiko gyvenamąją vietą su ja, pakeisti bendravimo tvarką, priteisti išlaikymą.
Teismui iškilo klausimas nustatyti ar buvo pažeidžiama teismo nutartis, ar buvo pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, kokių būtina imtis sprendimų padėčiai išspręsti ir, jeigu reikia, ištaisyti. Vaiko tėvas iškėlė bylą teisme ir jo pagrindinis reikalavimas yra nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, nes vaikas su juo jau ir gyvena. Jis nurodė, kad atsakovė nevykdo teismo nutarties, paliko vaiką ir išvyko dirbti į užsienį. Atsakovė iš dalies šią situaciją patvirtino - ji parašė teismui prašymą dėl teismo procesinių dokumentų pateikimo terminų pratęsimo, nurodydama, kad išvyksta dėl darbo į užsienį. Iškėlus bylą teisme, Kretingos rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius negalėjo pateikti išvados apie vaiką D. T., nes vaikas negyveno motinos gyvenamojoje vietoje, o gyveno Vilniuje. Teismas daro išvadą, kad tarp vaiko tėvų ši teisinė konfliktinė situacija kilo dėl vaiko motinos elgesio – esant vaiko gyvenamajai vietai teismo nutartimi nustatytai su ja, ji metams laiko nusprendė išvykti dirbti į užsienį. Iškeliant byla esama faktinė situacija buvo, kad vaikas gyveno su tėvu, todėl netgi prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vaiko laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, tėvo gyvenamojoje vietoje, kur, gyvendamas gana ilga laiką, jis turėjo tinkamas sąlygas namuose, pradėjo lankyti darželį. Tačiau, bylą iškėlus teisme, situacija pasikeitė, nes atsakovė nutraukė darbo kontraktą užsienyje, grįžo nuolat gyventi į Lietuvą, susirado darbą Lietuvoje. Atsakovė prašo nekeisti nustatytos gyvenamosios vietos, prašo pakeisti vaiko tėvo bendravimo tvarką, kuri būtų patogesnė jai ir vaikui, labiau atitiktų vaiko interesus. Teismo posėdžio metu tiek viena, tiek antra šalis išreiškė eilę pretenzijų viena kitai vaiko auginimo, priežiūros klausimais. Pretenzijos buvo tiek dėl vaiko sveikatos priežiūros tinkamumo, tiek dėl jo bendravimo galimybių su giminaičiais, tiek dėl jo paėmimo bendravimui ir sugrąžinimo į gyvenamąją vietą. Tačiau abu vaiko tėvai, tai yra šios bylos priešingos šalys, vieningai parodė, kad vaikas pats vienareikšmiai nori gyventi su motina. Ieškovas nurodė, kad net jam žinant, kad vaiko tokia nuomonė, jis vertina, kad tai neatitinka jo interesų. Vilniaus miesto VTAS neprieštaravo ieškinio reikalavimams. Kretingos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada ir dalyvavusios atstovės nuomone vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, kartu paaiškindama, D. T. buvo išklausytas ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų paklaustas su kuo toliau norėtų gyventi, D. T. paaiškinęs, kad nori gyventi su mama, seneliu Juozu bei močiute Regina. Vaikas paaiškino, kad mama jį labiau supranta, su ja yra saugus, ramus ir jaučiasi mylimas. Išanalizavęs šalių parodymus, rašytinius įrodymus, teismas, remdamasis CK CK3.169 str. 2 d., daro išvadą, kad vaiko interesus labiau atitiks jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina, tai yra, kaip ir buvo pirmiau. Teismas vertina šalių nurodytas aplinkybes kritiškai ir išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, atmesdamas bylos šalių bendro deklaratyvaus pobūdžio pareiškimus ir kraštutinius asmeniškumus, kaip siekimą labiau patenkinti savo asmeninius subjektyvius interesus.
Bet kuriuo atveju, vaikui D. T. gyvenant tik su vienu iš tėvų, nes vaiko tėvai nebuvo sudarę santuokos ir negyvena kartu, iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) turi būti priteistas vaiko išlaikymas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė šiuo klausimu nebuvo nuosekli, tačiau galutiniu savo sprendimu pasirinko buvusį nustatytą išlaikymo dydį. Remdamasis CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., teismas vertina, kad šis dydis atitinka vaiko poreikius, nėra per mažas, todėl jis taip pat nekeistinas ir paliktinas toks pat – po 0,5 MMA kas mėnesį mokamų išmokų.
Vaiko gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, šiuo atveju - su motina, vaiko tėvams nesugebant geranoriškai susitarti dėl bendravimo su vaiku, nustatytina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su vaiku. Bendravimo tvarkos nustatymas riboja nepilnamečio vaiko maksimalias bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu galimybes ir užtikrina tik minimalų skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą vaiko gyvenime. Teismas vertina, kad nė vienos iš šalių prašoma bendravimo tvarka iki galo nėra atitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijų ir vaiko interesų. Vaiko gyvenamajai vietai esant nustatytinai su motina, iš viso netinka ieškovo siūloma bendravimo tvarka. Teismas kritiškai vertina atsakovės prašomą nustatyti tėvo bendravimą tik kartą per mėnesį, nes tai neatitinka vaiko interesų, tai pat atsakovės prašomas sąlygas, kad vaiko tėvas vaiką ir paimtų iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžintų į ją, nes tai prieštarautų šalių lygiateisiškumo principui, o atsakovės paaiškinimai, kad jos mažesnės pajamos, ji nevairuoja ir pan., nėra pagrindas ją laikyti silpnesne šalimi, tai yra galinčia mažiau ar blogiau pasirūpinti savo vaiku. Teismas ima domėn Vilniaus VTAS nuomonę, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka turi būti suderinta su vaiko interesais, o Kretingos VTAS nurodė, kad, žinodamas šalių problemas dėl bendravimo tvarkos su vaiku, būtinos pataisos atsakovės siūlomoje tvarkoje. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiems tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami. LR Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas maksimalus dalyvavimo auklėjant vaiką principas, kuris reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti apribojimų bendrauti su vaiku, jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Teismas daro išvadą, kad geriausiai vaiko D. T. interesus atitiks iš dalies tenkintina tiek ieškovo, tiek atsakovės prašoma tvarka.
Atsakovė nurodė, kad ieškovas nėra sumokėjęs visų priteistų vaiko išlaikymo lėšų ir priešieškiniu reikalauja priteisti nesumokėtą išlaikymo sumą. Jau priteistas išlaikymas, negali būti priteistas antrą kartą už tą patį laikotarpį, todėl byla dalyje dėl priešieškinio reikalavimo priteisti jau esamą priteistą išlaikymą, nutrauktina. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad S. Ž. nė karto nesikreipė į teismų sprendimus vykdančią instituciją – antstolius, kad šiuo klausimu priimtas teismo sprendimas būtų vykdomas privalomai.
CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Teismas, remdamasis CPK 93 str. 4 d. ir 96 str. 5 d., kurie nurodo, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas konstatuoja, kad abi šalys turėjo bylinėjimosi išlaidų, tačiau tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkinami iš dalies, todėl vienai šaliai iš kitos šalies nepriteistina jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Byla buvo iškelta kaip elektroninė byla, todėl nėra tokio dydžio teismo proceso išlaidų, kurias reikėtų atlyginti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.
Nekeisti ir palikti nepilnamečio D. T., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymą su motina S. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nekeisti ir palikti tą patį iš R. T., a.k(duomenys neskelbtini) priteistą 0,5 MMA dydžio sūnaus D. T., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą. Palikti S. Ž. vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Iš dalies pakeisti 2012-09-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu D. D. tvarką:
1. Kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val. D. T. praleidžia su tėvu R. T..
2. Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki balandžio 31 d. arba ugdymo įstaigų atostogų metu D. T. dvi savaites nepertraukiamai praleidžia su tėvu R. T..
3. Kiekvienais metais nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. D. T. dvi savaites nepertraukiamai praleidžia su R. T..
4. Šv.Kūčias bei Šv.Kalėdas ir Šv.Velykas sūnus D. T. su tėvais leidžia rotacijos principu - pirmųjų po teismo sprendimo įsiteisėjimo Šv.Kūčių ir Šv.Kalėdų šventines dienas praleidžia su motina S. Ž., Šv.Velykų šventines dienas - su tėvu R. T., sekančių Šv. Kūčių ir Šv.Kalėdų šventines dienas sūnus D. T. praleidžia su tėvu R. T., o Šv.Velykų šventines dienas - su motina S. Ž. ir t.t.
5. Kiekvienais metais Motinos dieną D. T. praleidžia su motina S. Ž., Tėvo dieną – su R. T..
6. R. T. paima sūnų D. T. iš jo gyvenamosios vietos, o S. Ž. sugrąžina sūnų į gyvenamąją vietą jeigu abi šalys geranoriškai ir iš anksto nesutaria kitaip.
7. Sūnaus D. T. gimtadienio dieną S. Ž. nedaro kliūčių R. T. pasveikinti sūnų D. T., su juo pabendrauti, įteikti jam dovanų.
8. Esant ligai ar rimtiems sveikatos sutrikimams abi šalys iš anksto informuoja ir susitaria dėl kito bendravimo laiko su vaiku.
9. Betarpiškas bendravimas telefonu ar kitomis ryšio susisiekimo priemonėmis tarp tėvų, t.y. kad bet kuriuo paros metu ir bet kokioje vietoje, vaikui esant su vienu iš tėvų, būtų galimybė bendrauti ir nė vienas iš tėvų nesudarytų kliūčių bendrauti su vaiku.
Nutraukti bylą dalyje dėl nepilnamečio išlaikymo 1478,51 Eur išmokų už 2012-2015 m. laikotarpį priteisimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per sprendimą priėmusį teismą.