- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- I2-1748-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04322-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jovita Einikienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacija
- Trečiasis asmuo
- S. L., uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių kraštas“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai (tretieji suinteresuoti asmenys: S. L., uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių kraštas“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. EK3-40/19 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – skundžiamas sprendimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą (b. l. 1-6). Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, jei tokių būtų.
Nurodo, kad Komisija išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos nario S. L. skundą ir skundžiamu sprendimu nusprendė pripažinti, jog ji, rengdama publikacijas portalui skrastas.lt bei pasirašydama jas, kaip žurnalistė, ir tuo pačiu metu būdama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narė, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje; įpareigojo uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Šiaulių kraštas“ paskelbti šį sprendimą portale skrastas.lt.
Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos motyvais, pateiktais skundžiamame sprendime, visų pirma nurodo, kad Komisija neturėjo teisės priimti sprendimo jos atžvilgiu. Paaiškina, kad Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 46 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, jog Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę. Įstatymas taip pat įtvirtina žurnalisto sąvoką: žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys (2 straipsnio 92 punktas). Taigi tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka Įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje pateiktą sąvoką „žurnalistas“, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažintas pažeidusiu Etikos kodekso, kurio privalo laikytis žurnalistas, vykdydamas šią savo veiklą, reikalavimus.
Pažymi, kad jog ji nuo 2019 m. gegužės 17 d. nėra žurnalistė, t. y. neužsiima profesine žurnalisto veikla, taip pat nėra sudariusi jokių sutarčių su viešosios informacijos rengėju ar skleidėju. Nuo minėtos datos ji yra nutraukusi darbo santykius su UAB „Šiaulių kraštas“, taip pat nepriklauso jokiai žurnalistų profesinei organizacijai ir nėra jos narė. Minėtas aplinkybes, pasak pareiškėjos, patvirtina prie skundo pridedami UAB „Šiaulių kraštas“ 2019 m. balandžio 16 d. įsakymas dėl jos atleidimo bei darbo sutarties paskutinio lapo žyma apie atleidimą, viešųjų ir privačiųjų ryšių deklaracija, kurioje nurodoma, kad jos ryšiai su darbdaviu UAB „Šiaulių kraštas” nutrūko 2019 m. gegužės 17 d. Nurodo, jog šių faktų nekvestionuoja ir pati Komisija. Mano, jog Komisija visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai, nesivadovaudama įstatymo nuostatomis ją laiko žurnaliste, nors pagal įstatymo nuostatas ji akivaizdžiai neatitinka žurnalisto sąvokos bei žurnalistui keliamų sąlygų.
Šiame kontekste pareiškėja taip pat pažymi, jog vien tai, jog portale skrastas.lt prie jos publikacijų buvo nurodoma, jog neva ji yra žurnalistė, niekaip nepaneigia minėtų aplinkybių, jog tiek de facto (realiai), tiek de jure (teisiškai) ji nėra žurnalistė. Pareiškėja paaiškinimuose Komisijai nurodė, kad portale skrastas.lt buvo nurodyta, jog tariamai ji yra žurnalistė ne dėl jos kaltės. Teigia, kad minėtam internetiniam portalui ji niekuomet nerengė publikacijų, jas rengė laikraščiui ir niekuomet nepasirašinėjo, jog yra žurnalistė. Tai, pasak pareiškėjos, patvirtina ir prie skundo pridedamos publikacijos, skelbtos laikraštyje, kuriose nurodomas tik jos vardas ir pavardė. Paaiškina, jog šios publikacijos buvo perkeltos į internetinį portalą skrastas.lt ne jos iniciatyva ir be jos žinios. Ji nėra šio portalo valdytoja ir jo neadministruoja, todėl nėra atsakinga už šios informavimo priemonės turinį (Įstatymo 22 straipsnio 7 dalis). Tvirtina, kad jai nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių prie jos pavardės buvo prierašas žurnalistė. Kaip vėliau paaiškėjo, toks įrašas buvo atliktas dėl techninės klaidos. Šias aplinkybes patvirtina buvusio darbdavio raštas. Formalus ir dėl techninės klaidos atliktas prierašas, pareiškėjos vertinimu, niekaip negalėjo suteikti jai žurnalistės teisinį statusą. Remdamasi išdėstytų aplinkybių visuma, pareiškėja tvirtina, jog neturėjo ir neturi pareigos laikytis Etikos kodekso nuostatų, o Komisija nepagrįstai jos atžvilgiu taikė Etikos kodekso 23 straipsnio nuostatas bei konstatavo jų pažeidimą.
Pareiškėja skundo reikalavimą taip pat grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu Etikos kodekso 23 straipsnio nuostatų aiškinimu, kad „profesiniai įsipareigojimai viešosios informacijos rengėjui“ – tai žurnalisto profesinė veikla pagal sutartinius santykius su tam tikru viešosios informacijos rengėju, atitinkanti įstatymų reikalavimus ir Kodekso normas (2016 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-265-146/2016).
Šalies argumentai
R. M. taip pat nurodo, kad Komisijos priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Komisija, taikydama Etikos kodekso 23 straipsnį privalėjo nurodyti, kaip ir kokiais konkrečiais veiksmais ar savo užsiimama veikla ji pažeidė minėto straipsnio nuostatas, t. y. kaip jos kuriamos publikacijos galėjo visuomenei sukelti pagrįstų abejonių jos nepriklausomumu ir objektyvumu, jos tariamos profesinės veiklos skaidrumu. Pareiškėja teigia, kad tokios aplinkybės skundžiamame sprendime nėra konstatuotos. Komisija apskritai šiuo klausimu nepasisakė ir neanalizavo jos publikacijų turinio bei kaip jos galėjo prasilenkti su profesine etika. Priešingai, Komisija paviršutiniškai ir formaliai pasisakė, jog vien prierašas portale skrastas.lt, jog ji yra žurnalistė, savaime patvirtina, jog tokiu būdu ji pažeidė profesinę etiką. Pareiškėjos vertinimu, Komisija iš esmės nepagrįstai ir neteisėtai skundžiamu sprendimu apribojo jos teisę reikšti nuomonę visuomenės informavimo priemonėse bei užsiimti kūrybine veikla, kurią jai garantuoja Konstitucija (25 straipsni, 48 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnis), taip pat ir Įstatymas (5 ir 6 straipsniai). Tuo tarpu, Komisijai nenurodžius sprendime, kaip konkrečiai jos publikacijos pažeidė Kodekso nuostatas, apskritai nėra aišku, kuo ji yra kaltinama.
Pareiškėjos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Komisija taip pat visiškai nemotyvuotai darė teismų praktikai prieštaraujančią išvadą, kad pakanka fakto, jog žurnalistas, vykdydamas savo profesinę veiklą, tuo pačiu metu dirba valstybės arba vietos valdžios institucijoje ir (ar) dalyvauja kurios nors politinės partijos veikloje, konstatavimo, nepriklausomai nuo šio žurnalisto renkamos ir rengiamos informacijos pobūdžio.
Teigia, kad Komisija, priimdama absoliučiai nepagrįstą sprendimą ir įpareigodama jos buvusį darbdavį paskelbti apie šios bylos procesą viešame portale skrastas.lt, neabejotinai jai sukėlė neigiamas pasekmes bei sudarė prielaidas abejoti jos, ne tik kaip publikacijų autorės, bet ir kaip politikės reputacija. Mano, kad Tarybos nario S. L. skundas turi politinį atspalvį, nes ji priklauso opozicinei frakcijai, o jis – valdančiajai koalicijai. Šią išvadą daro dėl to, kad yra ir daugiau (duomenys neskelbtini) rajono tarybos narių, rengiančių publikacijas rajono laikraščiui, tačiau jie neskundžiami Komisijai. Taip pat tvirtina, kad jog jos kūrybinė veikla ir rašomos publikacijos visiškai nesusijusios su politika. Savo publikacijose ji rašo apie žmones, vertybes ar reiškinius, aptaria kelionių įspūdžius ir pan. (žr. pvz. „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)”).
Šalies argumentai
Pareiškėja 2020 m. vasario 27 d. teismui pateikė raštu papildomus paaiškinimus, kuriuose patvirtino savo poziciją, išdėstytą skundą, kad ji negali būti laikoma žurnaliste, nes publikacijų paskelbimo metu nedirbo dienraštyje „Šiaulių kraštas“ ir nebuvo sudariusi su juo jokių autorinių sutarčių ar žodinių susitarimų, o prierašas „žurnalistė“ prie jos pavardės atsirado dėl techninės klaidos, už kurią ji nėra atsakinga. Taip pat pabrėžė, kad publicistinius rašinius ji rašė laikraščiui „Šiaulių kraštas“, o ne interneto portalui skrastas.lt, kuris jos publikacijas talpino savo nuožiūra (b. l. 80-82).
Atsiliepimas
Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir Asociacija ar atsakovė) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad Etikos kodekso 23 straipsnio pažeidimui pripažinti pakanka fakto, jog žurnalistas, vykdydamas savo profesinę veiklą, tuo pačiu metu dirba valstybės arba vietos valdžios institucijoje ir (ar) dalyvauja kurios nors politinės partijos veikloje, konstatavimo, nepriklausomai nuo šio žurnalisto renkamos ir rengiamos informacijos pobūdžio. Pripažįsta, kad politikai, kaip ir valstybės (savivaldybių) tarnautojai, gali reikšti savo nuomonę visuomenės informavimo priemonėse, tačiau tam, kad informacijos vartotojai nebūtų klaidinami dėl tikrųjų tokių publikacijų tikslų ir (ar) galimo autoriaus interesų konflikto (suinteresuotumo), jie turėtų informuoti visuomenę apie savo sąsajas su atitinkama politine jėga ir (ar) valstybės (savivaldybės) institucija. Kadangi pareiškėja portale skrastas.lt skelbė savo publikacijas, kuriose ne tik neinformavo visuomenės apie savo sąsajas su vietos valdžios institucija, bet ir pabrėžė, jog yra žurnalistė, Komisija skundžiamu sprendimu pripažino, jog ji tokiais savo veiksmais pažeidė Etikos kodekso 23 straipsnio reikalavimus. Komisija taip pat kreipėsi individualiu kreipimusi į UAB „Šiaulių kraštas“, kuriame atkreipė šio viešosios informacijos rengėjo dėmesį į tai, jog siekiant neklaidinti informacijos vartotojų, laikraščio metrikose skelbiama informacija visuomet turi būti tiksli ir laiku atnaujinama.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir palikti galioti Komisijos sprendimą. Atsakydamas į skundo argumentus dėl skundžiamo sprendimo paviešinimo (duomenys neskelbtini) rajono tarybos posėdyje, S. L. šią aplinkybę pripažino, tačiau nurodė, kad jokių komentarų jis dėl to neišsakė. Taip pat nurodė, kad jis pateikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos 2019 m. gruodžio 18 d. posėdyje informaciją, jog oficialiai paskelbtas Komisijos informacinis pranešimas apie 2019 m. lapkričio 26 d, posėdį, kuriame nuspręsta, jog vienas Tarybos narys pažeidė Etikos kodekso 23 straipsnį. Atkreipė dėmesį, kad yra asmenų, kurie rašo į rajono laikraštį, pasirašydami kaip Tarybos nariai, mokytojai, bet ne žurnalistai. Po etikos komisijos posėdžio pareiškėja laikraštyje pasirašinėjo jau kaip Tarybos narė (b. l. 26-27).
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių kraštas“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Komisijos 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. EKS-40/19 pagrįstumas ir teisėtumas.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. L. 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi į Komisiją su skundu, informuodamas, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narė R. M. savo viešų ir privačių interesų deklaracijoje nurodo, jog nuo 2019 m. gegužės 17 d. ji nutraukė darbo santykius su UAB „Šiaulių kraštas“, tačiau laikraščio „Šiaulių kraštas“ metrikoje ir toliau nurodoma, kad R. M. yra (duomenys neskelbtini) rajono redakcijos redaktorė. Skunde pareiškėjas kelia klausimą, ar tokiu būdu nėra apgaudinėjami skaitytojai. Taip pat skunde S. L. tvirtina, kad laikraštis „Šiaulių kraštas“ publikuoja pareiškėjos straipsnius ir komentarus, todėl kyla klausimas, ar nėra pažeistas Etikos kodekso 23 straipsnis (b. l. 58). Skunde nurodytoms aplinkybės pagrįsti S. L. pateikė R. M. viešai skelbiamos Privačių ir viešų interesų deklaracijos kopiją ir 2019 m. liepos 10 d. laikraščio „Šiaulių kraštas“ Nr. 131 kopiją (b. l. 59-64).
Komisija 2019 m. liepos 24 d. elektroniniu laišku pasiūlė UAB „Šiaulių kraštas“ ir R. M. pateikti paaiškinimus dėl S. L. skunde išdėstytų aplinkybių (b. l. 34).
Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 5 d. Komisijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 17 d. nutraukė darbo santykius su UAB „Šiaulių kraštas“ ir apie tai deklaravo Privačių ir viešų interesų deklaracijoje. Atsižvelgdama į tai, išreiškė poziciją, kad jai nėra taikytinas Etikos kodekso 23 straipsnis, nes ji nėra žurnalistė. Pareiškėja paaiškinime taip pat neneigė, kad užsiimdama kūrybine veikla, kuria komentarus ir kitokio pobūdžio straipsnius (b. l. 36).
UAB „Šiaulių kraštas“ paaiškinimų Komisijai nepateikė.
Komisija 2019 m. lapkričio 13 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją apie S. L. skundo nagrinėjimą 2019 m. lapkričio 26 d. Komisijos posėdyje (b. l. 35).
Pareiškėja 2019 m. lapkričio 18 d. elektroniniu laišku informavo Komisiją, kad posėdyje nedalyvaus bei papildė aukščiau teiktą paaiškinimą, pateikdama laikraščio „Šiaulių krašto“ metrikos kopiją, iš kurios, anot jos, matyti, kad joje nėra ne tik jos pavardės, bet ir (duomenys neskelbtini) redakcijos, kurioje ji dirbo. Pareiškėja nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl laiku nebuvo pašalinta jos pavardė metrikoje. Nurodė, kad ji už tai negali būti atsakinga, nes laikraščio redakcijoje nebedirba (b. l. 38).
Pareiškėja nesutikimą su skundžiamu sprendimu, be kita ko grindžia tuo, kad ji neatitinka Įstatyme nurodytos žurnalisto sąvokos, nes ji nėra sudariusi jokių sutarčių su viešosios informacijos rengėju ar skleidėju ir nėra žurnalistų profesinės sąjungos narė, todėl Etikos kodekso nuostatos jos atžvilgiu netaikytinos. Pareiškėja taip pat teigia, kad jos atžvilgiu priimtas sprendimas yra nemotyvuotas.
Ginčo santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas, nustatantis viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (1 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punkte žurnalistui nustatyta pareiga vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas (toliau – Kodeksas), Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas. Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas (toliau – Atstovų susirinkimas). Jį šaukia ir jame dalyvauja Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, šiame susirinkime taip pat dalyvauja ir kitų žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovai. Atstovų susirinkimas Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis susirinkimo darbo reglamentu. Jį Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos siūlymu Atstovų susirinkimas tvirtina paprasta balsų dauguma (Įstatymo 43 straipsnis).
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų 2016 m. vasario 29 d. susirinkime buvo patvirtintas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas. Etikos kodekso preambulėje nurodyta, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai – susirinkę į žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų atstovų susirinkimą; pripažindami, kad teisinga ir sąžininga žurnalistika galima tik tada, kai žurnalistas naudojasi tarptautinės ir nacionalinės teisės užtikrinta saviraiškos laisve; suvokdami visuomenės informavimo priemonių vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje bei atsakomybę už savo darbą; teigdami, kad didžiausias visuomenės informavimo priemonės turtas yra pasitikėjimas ja, kurį sukūrė ne tik dabartiniai žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bet ir ankstesnės jų kartos, skleidusios laisvą žodį; suprasdami, kad tokio pasitikėjimo pagrindas yra nepriklausomybė, teisingumas, nešališkumas, profesionalumas; suvokdami, kad pagarba teisingai informacijai ir visuomenės teisei gauti informaciją yra svarbiausioji žurnalisto pareiga; siekdami stiprinti žurnalisto profesijos reputaciją ir atsiribodami nuo tų viešosios informacijos rengė- jų ir skleidėjų, kurie toleruoja nesąžiningą žurnalistiką ar negarbingos konkurencijos principus; saugodami savo profesinę garbę ir nepriklausomumą, stiprindami visuomenės informavimo priemonių savitvarką; jausdami profesinę pareigą ir atsakomybę už žodžio, informacijos laisvę kaip vieną svarbiausių demokratinės visuomenės institutų; tvirtina šį Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą ir įsipareigojame jo laikytis.
Pagal Įstatymo 46¹ straipsnio 3 dalies 1-3 punktus Visuomenės informavimo etikos komisija: rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų.
Įstatymo 2 straipsnio 92 dalis žurnalistą apibrėžia kaip fizinį asmenį, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. Taigi tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka Įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje pateiktą sąvoką „žurnalistas“, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažintas pažeidusiu Etikos kodekso normas, kurių privalo laikytis žurnalistas, vykdydamas šią savo veiklą.
Kaip matyti, pareiškėja yra kaltinama pažeidusi šio kodekso 23 straipsnio reikalavimus. Etikos kodekso 23 straipsnyje nustatyta, kad žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui. Žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje. Dalyvaudami visuomeninėje veikloje žurnalistai, kurdami kūrinį, turi vengti interesų konflikto arba informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją, darytina išvada, kad nustatant, ar buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos, visų pirma turi būti nustatytas asmens, atlikusio draudžiamus veiksmus, statusas.
Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narė 2019-2023 metų kadencijai. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, pareiškėja savivaldybės Tarybos nario priesaiką davė 2019 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Pareiškėja UAB „Šiaulių kraštas“ 2019 m. balandžio 16 d. direktoriaus įsakymu Nr. 2019/04-16-01 nuo 2019 m. gegužės 17 d. atleista iš redaktorės pareigų (b. l. 15). Šį faktą pareiškėja deklaravo Privačių ir viešų interesų deklaracijoje (b. l. 11-12). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo publikacijos, prie kurių autoriaus (pareiškėjos) pavardės buvo prierašas „žurnalistė“, interneto portale buvo skelbiamos 2019 m. spalio 16 d., 2019 m. lapkričio 14 d., t. y. pareiškėjai jau nutraukus darbo teisinius santykius su UAB „Šiaulių kraštas“ ir pareiškėjai esant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos nare.
Pabrėžtina ir tai, jog tam, kad asmuo būtų laikomas žurnalistu pagal Įstatymo 2 straipsnio 92 dalį, jis turi ne tik viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pateikti medžiagą, bet ir jo užsakymu (sutarties, kurios rūšies įstatymas neapibrėžia, pagrindu) tą medžiagą surinkti bei parengti (tą indikuoja normoje vartojamas jungtukas „ir“). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką Etikos kodekso 23 straipsnio nuostata „profesiniai įsipareigojimai viešosios informacijos rengėjui“ aiškintina kaip žurnalisto profesinė veikla pagal sutartinius santykius su tam tikru viešosios informacijos rengėju, atitinkanti įstatymų reikalavimus ir Etikos kodekso normas (žr. LVAT 2016 m. balandžio 26 d, sprendimą adm. byloje Nr. A-265146/2016).
Šiuo aspektu taip pat aktualios Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, apibrėžiančios darbo sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėja tuo metu, kai buvo paskelbtos ginčo publikacijos interneto portale skrastas.lt vykdė žurnalisto profesinę veiklą ir buvo įsipareigojusi UAB „Šiaulių kraštas“ surinkti, parengti ir pateikti medžiagą. Kaip jau minėta, pareiškėjos darbo santykiai su UAB „Šiaulių kraštas“ nutrūko 2019 m. gegužės 17 d. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja teigė, kad publicistinius rašinius rašė „Šiaulių kraštas“ dienraščiui, kuris savo nuožiūra sprendė, ar juos publikuoti. Jokių autorinių sutarčių su visuomenės informacijos skleidėju pareiškėja nebuvo pasirašiusi. Be to, kaip matyti, pareiškėjos publicistiniai rašiniai buvo skelbiami interneto portale skrastas.lt. Nei Komisijos sprendime, nei pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie pareiškėjos sąsajas su šiuo interneto portalu. Asociacijos atsiliepime nurodyta aplinkybė dėl galimai tarp UAB „Šiaulių kraštas“ ir pareiškėjos sudaryto žodinio susitarimo dėl publikacijų rengimo nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja yra žurnalistų profesinės sąjungos narė.
Taigi, įvertinus išdėstytą teisinį reguliavimą byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, sutiktina su pareiškėjos skundo argumentu, kad ji neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje nurodytos žurnalisto sąvokos, nes nėra sudariusi jokios sutarties su viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju (nagrinėjamu atveju – su UAB „Šiaulių kraštas“) dėl medžiagos pastarajam rinkimo, rengimo ir pateikimo. Atitinkamai pareiškėjai nėra taikytinos Etikos kodekso 23 straipsnio nuostatos, todėl jos atžvilgiu nepagrįstai konstatuotas šio straipsnio pažeidimas.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai esant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos nare, interneto portale skrastas.lt buvo skelbiami jos publicistiniai rašiniai, prie autoriaus pavardės nurodant „žurnalistė“ . Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad šios aplinkybės turėtų būti vertinamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas. Be to, atsižvelgiant į tai, jog interneto portale skrastas.lt buvo skelbiama klaidinanti informacija apie tai, kad pareiškėja yra žurnalistė, svarstytinas informacijos skleidėjo (rengėjo) atsakomybės klausimas pagal Etikos kodekso 29 straipsnį, kuris nustato, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, rengiantys informaciją apie įmones ir organizacijas, skelbiamoje informacijoje privalo atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą.
Taigi, konstatavus, kad pareiškėja pagal savo statusą nėra tinkamas subjektas, kurio atžvilgiu gali būti taikomos Etikos kodekso 23 straipsnio nuostatos, skundžiamas sprendimas naikintinas, kaip neteisėtas iš esmės. Pareiškėjos skundas tenkintinas.
Pareiškėja prašo priteisti jos naudai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį (b. l. 17-18). Tenkinus skundą, pareiškėjai iš Asociacijos priteistina 30 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, atlyginti. Pareiškėja kitų įrodymų, pagrindžiančių jos turėtas išlaidas šioje byloje, nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. EK3-40/19 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“.
Priteisti R. M. naudai iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos 30 (trisdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.