Telšių apylinkės teismo nutarimas

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, baustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2015 m. balandžio 18 d. 22.12 val., Mažeikių r., Sedos mstl., Dariaus ir Girėno g. 1, būdama neblaivi (nustatytas 1,71 promilių girtumas), neturėdama teisės vairuoti (neįgijusi), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į elektros skydinę, apgadindama automobilį bei elektros skydinę, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijai. Automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226, 219 punktų reikalavimus.

Už tokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta ATPK 123 straipsnio 1, 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Nagrinėjant bylą administracinėn atsakomybėn traukiama S. K. teismo posėdyje nedalyvavo, laikytina, jog ji vengia dalyvauti teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta S. K. nedalyvaujant.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už keturis S. K. administracinius teisės pažeidimus. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63?983/2010, Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Dėl S. K. kaltės padarius pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, teismui nekyla abejonių. Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, sudėties buvimo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, nes S. K. buvo nepakankamai atidi, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis, priklausantis V. M., ir elektros skydinė, tad S. K. nesilaikė kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimų, o būtent jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. S. K. paaiškino, jog įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo labai neblaivi.

Kad S. K. padarė minėtus pažeidimus yra įrodyta byloje esančia medžiaga, o būtent: 2015-04-18 administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK policijos pareigūnų A. K., M. K. tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testo Nr. 1287 rezultatu, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija, N. B. paaiškinimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, AB LESTO pranešimu dėl patirtos žalos dydžio bei fotolentelėmis, pažyma apie asmens baustumą bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl jai skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinių nuobaudų tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog pažeidėja pripažįsta padariusi pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio, 1 ir 5 dalyse, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, papildoma sunkinanti aplinkybė yra tai, jog pažeidimai padaryti neblaivaus asmens (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato dvi alternatyvias administracines nuobaudas: baudą ir administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu arba be konfiskavimo. Parenkant administracinės nuobaudos rūšį, vadovaujamasi ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka bausta, nėra duomenų apie baudos sumokėjimą, neteista), į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėja ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad S. K. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų yra visiškai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tad už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse skirtinos vidutinio dydžio baudos, o už pažeidimus, numatytus 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje skirtinos vidutinio dydžio baudos su transporto priemonės konfiskavimu; paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

S. K. pripažinti padariusią administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 3 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 35,00 € (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą;

pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį administracinę nuobaudą – 28,00 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;

pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį administracinę nuobaudą – 1520,00 € (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimties eurų) dydžio baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 1303,00 € (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) dydžio baudą su transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios V. M., gim. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Pritaikius ATPK 33 straipsnį, S. K. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1592,00 € (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) dydžio baudą su transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios V. M., gim. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Gražinti transporto priemonėje esančius daiktus, kurie nėra transporto priemonės sudedamosios dalys, S. K. (ar) automobilio savininkui.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, nustatyta tvarka, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip 231,00 €, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono Policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.