- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-16
- Bylos Nr.
- ATP-482-462/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01955-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. C. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014 m. gegužės 10 d., 09 val. 03 min., ties Liepų-Jaunystės gatvėmis Klaipėdoje, vairavo automobilį „Audi“ A2, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutarimu A. C. (A. C.) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskyrė administracinę nuobaudą – 1 250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-23 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje A. C. paskiriant 1 250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. C. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad faktas, jog asmuo nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo, asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad A. C. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, o teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, byloje nėra reikšminga. A. C. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
Toliau apeliantas nurodo, kad teismas nenurodė kažkokių tai išskirtinių priežasčių dėl kurių A. C. būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas už tokį grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nes A. C. padarė tyčinį, pavojingą, administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas sutinka su pažeidėjo A. C. padaryto pažeidimo kvalifikavimu, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas skirdamas administracinę nuobaudą A. C. pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai pažeidėjui paskyrė švelnesnę nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Apylinkės teismas A. C. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 1 250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidėjo atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir paskyrė mažesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. sankcijoje.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013).
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Pažymėtina, kad nagrinėjamai bylai svarbios ir 2005 m. lapkričio 3 d. Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“, ir kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“.
Apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje reikšmingas aplinkybes, kurios leidžia pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, t. y., pirma, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. C. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.); antra, nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.); trečia, A. C. ne tik tokio pobūdžio pažeidimą, bet ir apskritai administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, t. y. Pažyma apie asmens baustumą iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro patvirtina, jog anksčiau jis niekada nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas nei už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nei už kokius nors kitus Kelių eismo taisyklių ar apskritai kokius nors pažeidimus (b. l. 5). Nuobaudos individualizavimui svarbu ir tai, kad pažeidėjui nustatytas neblaivumo lygis leistiną ribą viršija visiškai minimaliai (0,43 promilės) (b. l. 8). Taikant nustatytą matavimo paklaidą (+/- 0,02 promilės), pripažintina, kad pažeidėjui apskritai buvo nustatytas visiškas minimalus alkoholio koncentracijos lygis nuo kurio tik atsiranda administracinė atsakomybė (0,41 prom.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinėn nuobaudos individualizavimui nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pažeidėjas nuo pat jo padaryto pažeidimo užfiksavimo momento prisipažino kaltu ir gailėjosi. Tokios pat pozicijos pažeidėjas laikėsi ir nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme.
Visa tai leidžia teigti, kad yra pagrindas pažeidėjui taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas, kadangi šiuo atveju vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, net minimalaus dydžio administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., būtų per griežta.
Administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju minėti administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjui paskyrus tik piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo skundžiamu nutarimu A. C. paskirta administracinė nuobauda – 1 250 Lt dydžio bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – laikytina optimalia (teisinga ir protinga).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuobaudą A. C. parinko tinkamai. Ši nuobauda yra tikrai pakankama administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str., pasiekti, todėl keisti ją pagrindo nėra. Dėl išvardytų motyvų Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.